Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1998.12.24)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995,

Nr.10-204

Neofcialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKYBOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU IR 2, 4, 8, 11, 40, 41, 43

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

P R E K Y B O S

ĮSTATYMAS

1995

m. sausio 12 d. Nr.I-747

Vilnius

I

skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato prekybinės  veiklos dalyvius,  prekių

pirkimo ir

pardavimo bei  kitus su  prekybine veikla  susijusius

santykius, kurių

nereguliuoja kiti įstatymai.

2 straipsnis.

Prekybinės veiklos samprata ir subjektai

Prekybinė

veikla  yra  ūkinė  veikla,  susijusi  su  prekių

pirkimu ir

pardavimu.

Prekybinės veiklos

subjektai  yra  fiziniai  ir  juridiniai

asmenys, kurie

verslo tikslui  užsiima prekių pirkimu, pardavimu

arba prekybos

tarpininkavimu.

Ūkio subjektui

prekybinė veikla  gali būti pagrindinis arba

papildomas verslas.

Subjektai, kuriems  prekyba yra  pagrindinis

verslas, skirstomi į

prekybininkus ir smulkius prekybininkus.

Prekybininkai

yra įmonininkai, kurie verslo tikslui perka ir

parduoda prekes,

valdo, naudoja  prekybos įmonės  turtą  ir  juo

disponuoja,

organizuoja šios įmonės ūkinę bei finansinę veiklą ir

yra nustatyta tvarka

įregistravę įmonę.

Prekybos

įmonės  yra tokios  įmonės, kurios  savo  vardu  ir

rizika perka prekes,

kad jas parduotų.

Smulkūs prekybininkai yra įmonininko statuso

neturintys fiziniai asmenys, kurie verčiasi mažmenine prekyba. Jiems

priskiriami ūkio subjektai, kurie nesamdo darbuotojų, verčiasi išvežiojamąja ar

išnešiojamąja prekyba, neturi prekybos patalpų, prekiauja kioskuose ar prie

laikinų prekystalių. Išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos, kioskų,

laikinųjų prekystalių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

Mažmeninė

prekyba   yra  prekybinė   veikla,   kai   prekės

parduodamos

galutiniam  vartotojui  asmeniniams  bei  namų  ūkio

poreikiams tenkinti.

Didmeninė

prekyba  yra prekybinė  veikla, susijusi su prekių

pardavimu

perpardavimui ar gamybinei veiklai.

Viešasis

maitinimas   yra  gamybinė  ir  prekybinė  veikla,

apimanti maisto

gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą.

Įvairios  prekybinės

veiklos  rūšys  gali  būti  derinamos.

Prekybinė veikla

gali būti  derinama su  kitomis ūkinės  veiklos

rūšimis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

II skirsnis.

PREKYBINĖS VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

3 straipsnis.

Prekybinės veiklos valstybinio reguliavimo

institucijos

Vidaus

prekybą  Lietuvos  Respublikoje  pagal  kompetenciją

reguliuoja:

1) Vyriausybė,

2) Vyriausybės

įgaliota institucija,

3) vietos

savivaldybės.

4 straipsnis.

Ypatingi reguliavimo atvejai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija ypatingais atvejais turi teisę nustatyti specialią kai

kurių prekių pardavimo tvarką, taip pat įvesti alkoholinių gėrimų didmeninės ir

mažmeninės prekybos valstybės monopolį. Monopolio įvedimo pagrindus ir sąlygas,

jo įgyvendinimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai.

Vyriausybė,

miestų  (rajonų) tarybos gali nustatyti prekybos

įmonėms draudžiamas

dirbti dienas ir valandas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

5 straipsnis.

Prekybos įmonių steigimas, reorganizavimas ir

likvidavimas

Prekybos

įmonių  steigimą,  reorganizavimą  ir  likvidavimą

nustato ir

reguliuoja Lietuvos  Respublikos įstatymai  bei  kiti

norminiai aktai.

6 straipsnis.

Prekybos įmonių steigėjai

Prekybos

įmonių  steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai

asmenys, kuriems

nedraudžiama verstis prekybos verslu.

7 straipsnis.

Draudimas užsiimti prekybos verslu

Prekybos verslu

užsiimti draudžiama:

1)  fiziniams

ir  juridiniams   asmenims,   kurie   teismo

pripažinti

nemokiais;

2) asmenims,

kurių veiksnumas apribotas Lietuvos Respublikos

įstatymų;

3)

politinėms   partijoms  ir   politinėms   organizacijoms

(išskyrus leidybą).

7(1) straipsnis. Draudimas įmonėms

verstis prekybine veikla

Kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo

nuosprendis, teismo nutarimas, sprendimas arba muitinės, mokesčių inspekcijos,

policijos ar Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau - VTAKT) nutarimas įmonėms, jų vadovams ar

darbuotojams (jei šie vadovai ar darbuotojai veikė įmonės vardu ar dėl jos

interesų) skirti bausmę ar nuobaudą už tabako gaminių arba alkoholio produktų

kontrabandą, tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą

laikymą, gabenimą ar realizavimą, falsifikuotų tabako gaminių ar alkoholio

produktų realizavimą, gabenimą ar laikymą turint tikslą realizuoti, šioms

įmonėms draudžiama verstis bet kokia prekybine veikla.

Nustatoma ši draudimo įmonėms verstis bet

kokia prekybine veikla įgyvendinimo tvarka:

1) muitinė, mokesčių inspekcija, policija,

įsiteisėjus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems jų priimtiems

nutarimams, per tris dienas privalo apie tai pranešti VTAKT. Apie

įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, nutarimus, sprendimus VTAKT privalo

pranešti pažeidimų protokolą surašiusios arba pranešimą apie nusikaltimą

pateikusios institucijos;

2) VTAKT, įsiteisėjus jos priimtam nutarimui,

taip pat gavusi minėtų institucijų pranešimus, nedelsdama praneša Vyriausiajam

įmonių rejestro tvarkytojui ir įmonėms, kurioms arba kurių vadovams ar

darbuotojams skirta bausmė ar nuobauda, kad vadovaujantis Prekybos įstatymo 7(1)

straipsnio pirmąja dalimi šioms įmonėms draudžiama verstis bet kokia prekybine

veikla nuo bausmę ar nuobaudą skyrusios institucijos nuosprendžio, nutarimo,

sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir paskelbia apie tai pranešimą “Valstybės

žiniose”;

3) įmonės per 60 dienų nuo VTAKT pranešimo

paskelbimo “Valstybės žiniose” turi pateikti registruoti įmonių rejestro

tvarkytojui pakeistus registravimo dokumentus (įstatus, ūkinės bendrijos

jungtinės veiklos sutartį ir pan.), kuriuose išbraukta prekybinė veikla. Jeigu

įmonės nepateikia įmonių rejestro tvarkytojui dokumentų, joms taikomi Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymo 10(1) straipsnio pirmojoje

dalyje numatyti komercinės-ūkinės veiklos apribojimai. Komercinės-ūkinės

veiklos apribojimus taikančioms institucijoms apie įmones, kurioms turi būti

taikomi šie apribojimai, vadovaujantis Laikinojo Lietuvos Respublikos įmonių

registro tvarkymo reglamento nustatyta tvarka, praneša Vyriausiasis įmonių rejestro

tvarkytojas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

8 straipsnis.

Prekybinės veiklos registravimo ypatybės

Prekybos įmonės registruojamos Lietuvos

Respublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymų nustatyta

tvarka. Smulkūs prekybininkai kaip įmonės neregistruojami. Jie savo veiklai

turi gauti patentą. Patentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Neįsiregistravus

įstatymo  nustatyta  tvarka  arba  neturint

patento, užsiimti

prekybine veikla draudžiama.

Pradėti

mažmeninės  prekybos  ir  viešojo  maitinimo  veiklą

galima  tik

pateikus  miesto   (rajono)  valdybai  pažymą  apie

kiekvieno

mažmeninės   prekybos  (viešojo   maitinimo)   vieneto

projektinį

pajėgumą,  parduodamų  prekių  grupių  asortimentą  ir

higienos  centro

leidimą  prekiauti.  Veikiančios  įmonės  šiuos

dokumentus pateikia

miesto (rajono)  valdybai kasmet  iki kovo 1

dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951, 98.12.03,

Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

9 straipsnis.

Prekybos įmonių reorganizavimas

Prekybos

įmonės  reorganizavimu,  be  Lietuvos  Respublikos

civilinio kodekso 37

straipsnyje numatytų būdų, laikomas taip pat

jos teisinio

statuso ar  prekybos šakos  (maisto arba  ne maisto

prekės) pakeitimas.

10 straipsnis.

Prekybos įmonių likvidavimas

Prekybos

įmonės  likviduojamos Lietuvos  Respublikos  įmonių

įstatymo nustatyta

tvarka.

III skirsnis.

PREKYBOS TARNAUTOJAI IR JŲ DARBO YPATYBĖS

11 straipsnis.

Prekybos tarnautojas

Prekybos

tarnautojas  yra samdomas darbuotojas, kurio darbas

tiesiogiai susijęs

su prekių  pirkimu, laikymu, pardavimu ir šių

operacijų apskaita.

Jiems nepriskiriami pagalbiniai darbuotojai.

Tam tikrų kategorijų tarnautojams, išskyrus

prekybos įmonių vadovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, jei to reikalauja kiti

įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

12 straipsnis.

Prekybos tarnautojo darbo ypatybės

Be darbdavio

sutikimo prekybos  tarnautojas  neturi  teisės

savarankiškai

verstis  prekyba, taip pat dalyvauti konkuruojančių

su darbdaviu  įmonių

prekybinėje  veikloje. Prekybos tarnautojas,

pažeidęs  nurodytus

reikalavimus,  privalo  atlyginti  padarytus

nuostolius.

Darbdavys,

priimdamas  į darbą  prekybos tarnautoją, gali su

juo  sudaryti

atskirą  sutartį,  kad  nutraukęs  darbo  sutartį

tarnautojas nekonkuruotų

su jo  įmone.  Konkurencijos  draudimas

neturi trukti

ilgiau kaip  metus. Šį  apribojimą galima taikyti,

kai darbdavys

įsipareigoja prekybos tarnautojui, nutraukęs darbo

sutartį,   per

visą   konkurencijos   draudimo   laiką   mokėti

kompensaciją.

Kompensacijos dydis nustatomas sutartyje.

Šio

straipsnio   antrojoje  dalyje   nurodyti   apribojimai

netaikomi, jei:

1) nutraukusio

darbo  sutartį  prekybos  tarnautojo  veikla

nepažeidžia

ankstesnio darbdavio komercinių interesų;

2) darbo

sutartis nutraukiama darbdaviui ją pažeidus;

3) darbdavys

raštu atsisako konkurencijos draudimo.

Draudžiama

prekiauti  asmenims,  sergantiems  užkrečiamomis

ligomis ir  šių

ligų  sukėlėjų nešiotojams.  Ligų sąrašą ir šiems

asmenims draudžiamų

prekiauti prekių asortimentą nustato Lietuvos

Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija.

IV skirsnis. PROKŪRA

13 straipsnis.

Prokūros sąvoka

Prokūra yra

toks įgaliojimas, kuriuo prekybos tarnautojui ar

kitam asmeniui

suteikiama teisė  prekybininko vardu  atlikti  su

įmonės veikla

susijusius teisinius  veiksmus  teisme  ir  kitose

įstaigose. Asmuo,

kuriam duota prokūra, yra prokuristas.

14 straipsnis.

Prokūros davimas ir atšaukimas

Prokūrą gali

duoti tik Lietuvos Respublikos įmonių rejestre

įrašytos prekybos

įmonės.  Individualios  (personalinės)  įmonės

prokūrą duoda  jos

savininkas  arba jo įgaliotas asmuo, tikrosios

ūkinės bendrijos  ar

komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos

-  bendrosios   jungtinės

veiklos  sutartyje  nustatyta  tvarka,

bendrovės  ir

valstybinės  (vietos  savivaldybės)  įmonės  -  jų

įstatuose

nustatyta  tvarka.  Jei  jungtinės  veiklos  sutartyje

(įstatuose) prokūra

nenumatyta, tai tikrojoje ūkinėje bendrijoje

ją duoda  visi,

komanditinėje  ūkinėje bendrijoje  - tikrieji jos

nariai,  o

akcinėse   ir   uždarosiose   akcinėse   bendrovėse,

valstybinės

(savivaldybių)  įmonėse,  žemės  ūkio  bendrovėse  ir

kooperatinėse

bendrovėse  (kooperatyvuose) -  valdyba (direktorių

valdyba).

Gali būti

duodama ir  kolektyvinė prokūra  keliems asmenims

drauge. Tuo atveju

jie turi veikti kartu.

Prokuristui

negali   būti  pavedama  atlikti  šių  veiksmų:

pasirašyti įmonės

balansą  ir  mokesčių  deklaraciją,  paskelbti

įmonės bankrotą,

parduoti įmonę,  duoti prokūrą, priimti į įmonę

dalininkus.

Prokūra turi

būti notariškai patvirtinta.

Prokūros

negalima perleisti kitam.

Prokūrą gali

atšaukti tas,  kas ją  duoda, o  komanditinėje

ūkinėje bendrijoje -

kiekvienas tikrasis jos narys.

Prokūrą galima

bet kada atšaukti.

15 straipsnis.

Prokūros apribojimai

Prokūra gali

būti apribota:  įmonės filialu,  atitinkamomis

įmonės veiklos

sritimis ir  rūšimis, tam  tikromis aplinkybėmis,

laiku, vietove.  Šie

apribojimai  gali būti  taikomi  tik  įmonės

vidaus santykiuose.

16 straipsnis.

Prokūros pradžia ir pabaiga

Įmonės vidaus

santykiuose  prokūros  pradžia  laikomas  jos

davimo momentas.

Įmonės

išoriniuose  santykiuose prokūra  įsigalioja  tik  ją

įregistravus.

Prokūra nustoja

galioti:

1) pasibaigus

su ja susijusiems teisiniams santykiams;

2)

prekybininkui ją atšaukus;

3) įmonei

nustojus veikti;

4) pasikeitus

įmonės savininkui.  Įmonės savininkui  mirus,

prokūra lieka galioti.

Prokūros

pabaiga  laikomas  atitinkamas  įrašas  nustatytame

prokūros

registravimo dokumente.

17 straipsnis.

Prokuristo parašas ir atsakomybė

Pasirašydamas

firmos  vardu  dokumentus,  prokuristas  prieš

savo parašą turi

įrašyti "prokuristas" arba "pp".

Jei pažeidžiami

prokūros įgaliojimai ir dėl to prekybininkas

turi nuostolių,

prokuristas turi juos visiškai atlyginti.

V

skirsnis. PREKYBOS ATSTOVAS (AGENTAS)

18 straipsnis.

Prekybos atstovo (agento) sąvoka

Prekybos

atstovas   (agentas)   yra   įregistravęs   įmonę

verslininkas,

nuolat   tarpininkaujantis  kitiems  verslininkams

sudarant sandorius

arba tokius sandorius sudarinėjantis jų vardu.

Prekybos atstovas

(agentas) savo funkcijas atlieka pagal pavedimo

sutartį.

Prekybininkas

kartu   gali  būti   ir   prekybos   atstovas

(agentas), jeigu yra

įregistravęs šios veiklos įmonę.

19 straipsnis.

Prekybos atstovo (agento) ir atstovaujamojo

santykiai

Prekybos

atstovas    (agentas),    tarpininkaudamas    bei

sudarydamas

sandorius, turi vadovautis atstovaujamojo interesais.

Prekybos

atstovo   (agento)  ir   atstovaujamojo  santykius

reguliuoja  tarp

jų  sudaryta  pavedimo  sutartis  ir  Lietuvos

Respublikos civilinis

kodeksas.

20 straipsnis.

Prekybos atstovo (agento) pareigos pasibaigus

sutarčiai

Prekybos

atstovas  (agentas) neturi  teisės pasinaudoti pats

ar perduoti  kitiems

asmenims  atstovaujamojo jam  patikėtų  arba

kitu būdu  per

bendradarbiavimo  su atstovaujamuoju  laiką  įgytų

komercinių ir kitų

įmonės paslapčių.

Sudarydamas

pavedimo  sutartį,  atstovaujamasis  turi  teisę

pareikalauti, kad

pasibaigus pavedimo sutarties laikui, prekybos

atstovas (agentas)

su juo  nekonkuruotų. Ši  sąlyga taikoma  tik

sutartyje

nurodytoms   prekėms  ir   atstovavimo   teritorijoje.

Konkurencija negali

būti ribojama  ilgiau kaip  vienerius metus.

Per  visą

konkurencijos  ribojimo  laiką  atstovaujamasis  moka

prekybos atstovui

(agentui) kompensaciją, kurios dydis nustatomas

pavedimo sutartyje.

VI

skirsnis. PREKYBOS MAKLERIS (BROKERIS)

21 straipsnis.

Prekybos maklerio (brokerio) sąvoka

Prekybos

makleris   (brokeris)   yra   įregistravęs   įmonę

verslininkas, kuris

būdamas nesusijęs  su pirkėju  ar  pardavėju

pastoviais

sutartiniais  santykiais, tarpininkauja  jiems perkant

ir parduodant

prekes.

22 straipsnis.

Prekybos maklerio (brokerio) pareigos

Šalims

sutikus   sudaryti  pirkimo  ir  pardavimo  sutartį,

prekybos  makleris

(brokeris)  parengia  ir  joms  pateikia  šio

susitarimo

dokumentą.   Dokumente  turi  būti  nurodytos  šalys,

susitarimo

objektas,   prekių  rūšis,   kiekis,  kaina,   prekių

pardavimo terminas

ir kitos  sąlygos. Jei  viena šalis  atsisako

pasirašyti pateiktą

dokumentą, makleris (brokeris) privalo tuojau

apie tai pranešti

kitai šaliai.

Kai prekės

perkamos ir  parduodamos pagal pavyzdžius, kurie

perduodami prekybos

makleriui (brokeriui), jis turi saugoti šiuos

pavyzdžius, kol

prekės bus priimtos ir nebus pareikšta pretenzijų

dėl jų kokybės.

Prekybos

makleriui   (brokeriui)   negali   būti   pavesta

atsiskaityti už

parduotas prekes.

Prekybos

makleris  (brokeris) privalo  tvarkyti  dienyną  ir

jame  kasdien   chronologine

tvarka   registruoti   visus   jam

tarpininkaujant

sudarytus  susitarimo dokumentus  įrašydamas  šio

straipsnio

pirmojoje  dalyje nurodytus  duomenis.  Įrašus  būtina

kasdien pasirašyti.

Šalims

pareikalavus,  prekybos makleris  (brokeris)  privalo

pateikti  dienyno

išrašus,  nurodydamas  viską,  kas  buvo  dėl

tarpininkauto

sandorio   įrašyta.  Jeigu   teismas   reikalauja,

prekybos makleris

(brokeris)  turi  pateikti  dienyną.  Prekybos

maklerio

(brokerio)   dienynai  saugomi  pagal  bendrą  apskaitos

dokumentų saugojimo

tvarką.

23 straipsnis.

Prekybos maklerio (brokerio) atsakomybė

Už dienyno

tvarkymo pažeidimą  prekybos makleris (brokeris)

baudžiamas

administracine tvarka.

Prekybos

makleris   (brokeris)  privalo   atlyginti  šalims

nuostolius,

atsiradusius dėl jo kaltės.

24 straipsnis.

Prekybos maklerio (brokerio) atlyginimas

(kurtažas)

Prekybos

maklerio (brokerio) paslaugos apmokamos pagal šalių

susitarimą. Nesant

susitarimo, šalys moka lygiomis dalimis.

VII

skirsnis. PREKYBOS KOMISIONIERIUS

25 straipsnis.

Prekybos komisionieriaus sąvoka

Prekybos

komisionierius yra įregistravęs įmonę verslininkas,

kuris įsipareigoja

už atlyginimą savo vardu parduoti kitų asmenų

(komitentų) prekes

arba, jiems  pavedus, prekes pirkti. Prekybos

komisionierius gali

dirbti pagal  nuolatinę komiso  sutartį arba

būti įgaliotas

sudaryti vienkartines sutartis.

26 straipsnis.

Komisionieriaus ir komitento santykių

reguliavimas

Komisionieriaus   ir    komitento   prekybinius    santykius

reguliuoja

Lietuvos   Respublikos  civilinis   kodeksas  ir  šis

įstatymas.

27 straipsnis.

Komisionieriaus papildoma veikla

Jeigu

komitentas    nenustato   prekių   pirkimo   sąlygų,

komisionierius gali

jam parduoti prekes iš savo sandėlių ir taip

tapti pardavėju.

Komisionierius, kuriam komitentas pavedė prekes

parduoti, gali jas

pirkti pats ir taip tapti pirkėju.

Kai

komisionierius  įsitraukia į  komitentų pavedimus pirkti

ar parduoti  prekes,

su  juo turi  būti atsiskaitoma už padarytas

paslaugas taip,

kaip ir  tuo atveju,  kai  paslaugos  atliekamos

tretiesiems asmenims

dalyvaujant.

VIII

skirsnis. PIRKIMO IR PARDAVIMO SUTARTIS

28 straipsnis.

Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta)

Pasiūlymas

sudaryti  sutartį (oferta) yra siūlymas vienam ar

keliems konkretiems

asmenims, kai  nurodomos sutarčiai  sudaryti

būtinos sąlygos,

jeigu jos yra pakankamai apibrėžtos ir išreiškia

pasiūliusio asmens

įsipareigojimus.

Pasiūlymas

sudaryti sutartį yra pakankamai apibrėžtas, jeigu

jame nurodytos

prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytas jų

kiekis bei kaina

arba numatoma jų nustatymo tvarka.

Pasiūlymas

sudaryti    sutartį,   skirtas   nenustatytiems

asmenims,

laikomas   tiktai  kvietimu  pareikšti  ofertą,  jeigu

siūlantis asmuo

tiesiogiai nenumato ko kita.

29 straipsnis.

Ofertos įsigaliojimas ir pakeitimas

Oferta

įsigalioja, kai ją gauna ofertoje nurodytas asmuo.

Sutarties

siūlytojas  gali pakeisti  ofertą, jeigu  ofertoje

numatytas asmuo

gauna pranešimą  apie jos pakeitimą anksčiau nei

pačią ofertą arba

tuo pačiu laiku.

30 straipsnis.

Ofertos atšaukimas

Sutarties

siūlytojas  gali atšaukti  ofertą,  jeigu  ofertos

gavėjas  pranešimą

apie  ofertos  atšaukimą  gauna  iki  akcepto

išsiuntimo.

Oferta negali

būti atšaukta:

1) jeigu

ofertoje nustatytas  akceptui  pareikšti  terminas

arba nurodyta kitu

būdu, kad pasiūlymas yra neatšaukiamas;

2) jeigu

ofertos gavėjui  buvo  naudingiau  laikyti  ofertą

neatšaukiama ir

ofertos gavėjas atitinkamai veikė.

31 straipsnis.

Ofertos pasibaigimas

Pasiūlymas

sudaryti  sutartį netenka  galios, kai  sutarties

siūlytojas gauna

pranešimą apie  pasiūlymo atmetimą. Ši nuostata

taikoma ir tuo

atveju, kai oferta yra neatšaukiama.

32 straipsnis.

Pasiūlymo priėmimas (akceptas)

Akceptas yra

ofertos gavėjo pareiškimas arba kitoks elgesys,

išreiškiantis

sutikimą  su oferta. Tylėjimas arba neveikimas nėra

akceptas.

Įsigaliojus akceptui, oferta tampa sutartimi.

Pasiūlymo

sudaryti  sutartį akceptas įsigalioja tuo momentu,

kai sutarties

siūlytojas gauna sutikimą.

Akceptas

neįsigalioja,  jeigu sutarties  siūlytojas  negauna

sutikimo per

ofertoje nurodytą  terminą. Jeigu ofertoje terminas

nenurodytas, tai

veikiama pagal  sandorio aplinkybes,  įskaitant

sutarties siūlytojo

panaudotų ryšio priemonių greitį.

Jeigu  pagal

ofertą  arba   šalių  tarpusavio  santykiuose

nusistovėjusią

praktiką   ar  papročius   ofertos  gavėjas  gali

nepranešdamas

sutarties  siūlytojui  išreikšti  sutikimą  kokiais

nors veiksmais  -

išsiųsdamas  prekes arba sumokėdamas pinigus, -

akceptas įsigalioja

įvykdžius tokius  veiksmus su  sąlyga, jeigu

jie  įvykdyti   per

antrojoje  ir  trečiojoje  dalyse  nurodytus

terminus.

33 straipsnis.

Akcepto gavimas

Pareiškimas

apie  akceptą arba  bet  kuris  kitoks  ketinimo

priimti ofertą

išreiškimas laikomas  sutarties siūlytojo  gautu,

kai jam  pranešta

telegrama,  momentinio ryšio  priemonėmis  arba

pristatyta bet

kuriuo būdu  asmeniškai į  jo įmonę arba jo pašto

adresu, o  jeigu

sutarties  siūlytojas neturi  komercinės  įmonės

arba pašto adreso,

• pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

34 straipsnis.

Ofertos priėmimas kitomis sąlygomis

Atsakymas į

ofertą, turintis papildymų, apribojimų arba kitų

pakeitimų, yra

nukrypimai nuo ofertos ir laikomas nauju pasiūlymu

sudaryti sutartį.

Kai atsakyme  į

ofertą  yra sąlygų,  papildymų ir  skirtumų,

kurie iš  esmės

nekeičia  ofertos sąlygų,  jis laikomas  akceptu,

jeigu sutarties

siūlytojas be  pateisinamo uždelsimo  telegrama,

momentinio  ryšio

priemonėmis  ar  raštu  dėl  minėtų  skirtumų

nepareiškė

prieštaravimo.  Jeigu jis  prieštaravimo  nepareiškia,

akcepte esančios

ofertos sąlygos  su pakeitimais  taps sutarties

sąlygomis.

Ofertą  iš

esmės  keičiančiomis   sąlygomis  laikomi   šie

akceptanto

pasiūlymai:  dėl prekių  kainų, mokėjimų,  kokybės  ir

kiekio, tiekimo

vietos ir  terminų,  vienos  šalies  atsakomybės

kitai dydžio arba

ginčo sprendimo.

35 straipsnis.

Akcepto termino pradžia

Telegramoje

arba   rašte  sutarties   siūlytojo  nustatytas

akcepto terminas

prasideda nuo telegramos perdavimo momento arba

nuo laiško

išsiuntimo momento, patvirtinto pašto spaudu ant voko.

Sutarties

siūlytojo   telegrama,  teletaipu   arba  kitomis

momentinio  ryšio

priemonėmis   nustatyti   akceptui   terminai

prasideda nuo

ofertos gavimo momento.

Valstybinės

šventės   arba  ne  darbo  dienos  skaičiuojant

akcepto terminą

neišskiriamos.  Tačiau,  jeigu  pranešimas  apie

akceptą negali  būti

pristatytas  ofertos gavėjui  per  paskutinę

nustatyto termino

dieną dėl to, kad ši diena sutarties siūlytojo

komercinės įmonės

buvimo vietoje  yra valstybinė  šventė arba ne

darbo diena,

terminas pratęsiamas  iki pirmos  po  jos  esančios

darbo dienos.

36 straipsnis.

Pavėluotas akceptas

Pavėluotas

akceptas galioja, jeigu sutarties siūlytojas apie

sutikimą priimti  jį

nedelsdamas  praneša  telegrama,  momentinio

ryšio priemonėmis

arba raštu.

Pavėluotas

akceptas galioja, jeigu jis buvo išsiųstas laiku,

o sutarties

siūlytojas nedelsdamas  telegrama, momentinio  ryšio

priemonėmis arba

raštu nepranešė, kad laiko savo ofertą netekusia

galios.

37 straipsnis.

Akcepto panaikinimas

Akceptas gali

būti panaikintas,  jeigu sutarties siūlytojas

pranešimą apie

panaikinimą gavo  anksčiau to  momento  arba  tuo

pačiu momentu, kai

akceptas turi įsigalioti.

38 straipsnis.

Sutarties sudarymo momentas

Sutartis

laikoma sudaryta tuo momentu, kai oferta įsigalioja

pagal šio įstatymo

32 straipsnio reikalavimus.

39 straipsnis.

Prekių kainos

Parduodamos

prekės   kaina  nustatoma   šalių   susitarimu,

išskyrus tuos

atvejus, kai ją reguliuoja valstybė.

40 straipsnis.

Prekių kokybė

Parduodamos

prekės   turi  atitikti   sutarties,   norminių

dokumentų

(standartų,  techninių sąlygų,  etalonų,  pavyzdžių  ir

kt.)

reikalavimus,   išskyrus  tas   prekes,  kurioms   norminių

dokumentų nereikia.

Pardavėjas

privalo  suteikti  pirkėjui  išsamią  informaciją

apie prekės kokybę,

saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką.

Prekės,

kurias  vartojant  gali  atsirasti  pavojus  žmonių

gyvybei, sveikatai

arba  aplinkai,  gali  būti  parduodamos  tik

turint gamintojo  ar

kitų  kompetentingų institucijų  dokumentus,

patvirtinančius

prekių  kokybę  ir  saugumą.  Šių  prekių  sąrašą

tvirtina  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  arba  jos  įgaliota

institucija.

Vidaus rinkoje draudžiama vartotojui parduoti

prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Už norminių

dokumentų  reikalavimų  nesilaikymą  atsakomybę

nustato Lietuvos

Respublikos  administracinių  teisės  pažeidimų

kodeksas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

41 straipsnis.

Prekių priėmimas

Prekių

priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas.

Gavėjas privalo prekes priimti:

iš transporto organizacijų - pagal galiojančias

transporto taisykles;

kitais atvejais - laikydamasis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų taisyklių,

norminių dokumentų ir sutarties reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

42 straipsnis.

Mažmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties

ypatybės

Pirkimo ir

pardavimo sutartis laikoma sudaryta:

1)  kai

pirkėjas  išreiškia   sutikimą  pirkti   pardavėjo

pasiūlytą prekę  ir

sumoka  už ją  tuojau arba  per šalių sutartą

terminą;

2) kai

pardavėjas  priima  pirkėjo  užsakymą  reklamuojamai

prekei.

Jei  pirkėjui

parduota   prekė   neatitinka   jos   kokybę

reglamentuojančių

dokumentų   ar  sutarties   sąlygų,  jis  gali

pasinaudoti

teisėmis,    nustatytomis   Lietuvos    Respublikos

įstatymuose.

Pirkimo ir

pardavimo sutartyje  šalių susitarimu  gali būti

numatomos

papildomos   pardavėjo  pareigos   -  parduotų  prekių

apsauga, papildomas

įpakavimas, ekspedicijos ir kitos pareigos.

Mažmeninio

pirkimo  ir pardavimo  sutartis yra įvykdyta, kai

pardavėjas perdavė

prekę pirkėjui, o pirkėjas už ją sumokėjo.

43 straipsnis.

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties

ypatybės

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis

sudaroma tik raštu. Ji gali būti ilgalaikė, trumpalaikė, vienkartinė.

Didmeninio

pirkimo   ir  pardavimo   sutartyse  turi   būti

nustatyta:

1)  parduodamų

prekių  pavadinimas,  asortimentas,  kiekis,

kokybė;

2) prekių išsiuntimo

(perdavimo) terminai;

3) kaina.

Be  šių

būtinų  sutarties  sąlygų,  šalys  sutartyje  gali

numatyti:

1) prekių

pervežimo (perdavimo) būdą, atsiskaitymo tvarką ir

formą;

2) prekių

taros ir  įpakavimo reikalavimus, taros grąžinimo

tvarką ir terminus;

3)

atsakomybę   už  sutarties   neįvykdymą  arba  netinkamą

įvykdymą;

4) kitas

sąlygas.

Didmeninio

pirkimo   ir  pardavimo   sutartyse  gali   būti

numatytos ir  su

prekybine veikla nesusijusios pardavėjo pareigos

(ruošinių gaminimas,

įrengimų nuoma, ekspedicija ir kt.).

Didmeninio

pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma įvykdyta tą

dieną:

1) kai prekės

išsiunčiamos nevietiniam gavėjui;

2) kai prekės

perduodamos pirkėjo arba pardavėjo sandėlyje.

Šalių

susitarimu  gali būti  numatyta ir  kitokia  sutarties

vykdymo tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

IX

skirsnis. PREKYBOS KONKURENCIJOS YPATYBĖS

44 straipsnis.

Nesąžininga  prekybos konkurencija

Nesąžininga

prekybos konkurencija yra tokie prekybos dalyvių

veiksmai,  kurie

klaidina  pirkėjus,  kenkia  kitų  prekybininkų

ūkinei veiklai ir

vardui.

Nesąžiningos

konkurencijos  veikas  ir  atsakomybę  už  jas

nustato  Lietuvos  Respublikos

konkurencijos  įstatymas  ir  šis

įstatymas.

Draudžiama

konkurencijos  tikslams siūlyti, žadėti ar mokėti

kitos prekybos

įmonės tarnautojui ar įgaliotiniui atlyginimą, kad

ši prekybos  įmonė

iš  pardavėjo ar  trečiojo asmens  nesąžiningu

būdu pirktų prekes.

Draudžiama

prekybos   įmonės  tarnautojui  ar  įgaliotiniui

reikalauti ar imti

atlyginimą už tai, kad nesąžiningu būdu teiktų

lengvatą kitam

prekes perkančiam asmeniui.

45 straipsnis.

Nesąžininga konkurencija per prekybos reklamą

Reklamoje

draudžiama  pabrėžti  prekybos  įmonės  ir  prekės

nesamą išskirtinumą.

Draudžiama

vilioti pirkėjus neleistinomis priemonėmis:

įkyriai siūlyti

prekes ir paslaugas;

rodyti

kainoraščiuose,  kainų etiketėse,  parduotuvės vidaus

ir lango vitrinose

tariamą kainų sumažinimą;

apeliuoti į

prietarus ir žemus instinktus.

Reklama neturi

kelti  baimės  ir  kitų  negatyvių  emocijų,

skatinti prievartos,

daryti žalos žmogui, aplinkai.

Oficialių ir

privačių asmenų pasisakymai, fotografijos, kino

ir videosiužetai

prekybos reklamoje negali būti naudojami be šių

asmenų sutikimo.

46 straipsnis.

Pirkinių priedų draudimas

Draudžiama

konkurencijos  tikslams  nemokamai  ar  už  menką

atlyginimą atvirai

arba paslėptai  siūlyti ar duoti priedus prie

pirktos prekės ar

paslaugos.

Šio straipsnio

draudimai netaikomi, kai:

1) prie  prekių

duodami  mažos vertės  reklaminiai  priedai,

kuriuose aiškiai

nurodyta reklamuojama firma;

2) priedas

laikomas  prekės  priklausiniu  ar  yra  įprasta

prekybos paslauga.

47 straipsnis.

Draudžiami prekių išpardavimai

Mažmeninėje

prekyboje neleidžiami tokie su įprastine prekyba

nesuderinami

prekių   išpardavimai,   kai   sudarant   pirkėjams

klaidingą įspūdį,  kad

jiems  teikiama ypatinga  lengvata, norima

įgyti pranašumo

prieš konkurentus.

Išpardavimai

nedraudžiami:

1)  kai

parduodamos  nukentėjusios  nuo  gaisro,  potvynio,

audros ar kitų

stichinių nelaimių prekės;

2) kai

suderinus su  architektūros ir  statybos  įstaigomis

rekonstruojamas

prekybos pastatas;

3)

sezoniniai   tekstilės,   drabužių,   avalynės,   odinės

galanterijos,

sporto  ir kitų  prekių. Rudens ir žiemos sezoninis

išpardavimas  gali

vykti   nuo   vasario   mėnesio   paskutinio

pirmadienio, o

pavasario ir  vasaros  -  nuo  rugpjūčio  mėnesio

paskutinio

pirmadienio;

4) likviduojant

prekybos įmonę.

Išpardavimų

trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 savaitės.

48 straipsnis.

Prekybos įmonės dominavimo ribojimas

Prekybos įmonė

laikoma dominuojančia geografinėje ar prekės

rinkoje,  kai  jos

apyvarta  sudaro  daugiau  kaip  40  procentų

atitinkamos rinkos

apyvartos.

Jeigu  įmonė

yra  dominuojanti  rinkoje,  jos  savininkams

draudžiama

steigti   kitą  tos   pačios  rūšies  (mažmeninės  ar

didmeninės prekybos)

įmonę arba struktūrinį padalinį toje pačioje

geografinėje

rinkoje,  kol kitas  steigėjas toje  pačioje rinkoje

neįsteigs

analogiškos įmonės arba struktūrinio padalinio.

49 straipsnis.

Prekybos įmonės paslapčių atskleidimas

Prekybos

įmonės   savininkas   (vadovybė)   darbuotojus   -

tarnautojus,

darbininkus  ar mokinius  -  supažindina  su  sąrašu

duomenų, kurie  yra

įmonės  komercinė paslaptis.  Šiems  prekybos

įmonės darbuotojams

darbo sutarties  galiojimo  metu  draudžiama

savanaudiškiems

tikslams  ar norint padaryti žalą prekybos įmonės

savininkui

atskleisti  patikėtą ar  prieinamą komercinę paslaptį.

Tokius reikalavimus

pažeidęs prekybos įmonės darbuotojas privalo

atlyginti savininkui

padarytus nuostolius.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS