Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1998.12.24)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1995,

Nr.10-204

Neofcialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKYBOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU IR 2, 4, 8, 11, 40, 41, 43

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

P R E K Y B O S

ĮSTATYMAS

1995

m. sausio 12 d. Nr.I-747

Vilnius

I

skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato prekybinės  veiklos dalyvius,  prekių

pirkimo ir

pardavimo bei  kitus su  prekybine veikla  susijusius

santykius, kurių

nereguliuoja kiti įstatymai.

2 straipsnis.

Prekybinės veiklos samprata ir subjektai

Prekybinė

veikla  yra  ūkinė  veikla,  susijusi  su  prekių

pirkimu ir

pardavimu.

Prekybinės veiklos

subjektai  yra  fiziniai  ir  juridiniai

asmenys, kurie

verslo tikslui  užsiima prekių pirkimu, pardavimu

arba prekybos

tarpininkavimu.

Ūkio subjektui

prekybinė veikla  gali būti pagrindinis arba

papildomas verslas.

Subjektai, kuriems  prekyba yra  pagrindinis

verslas, skirstomi į

prekybininkus ir smulkius prekybininkus.

Prekybininkai

yra įmonininkai, kurie verslo tikslui perka ir

parduoda prekes,

valdo, naudoja  prekybos įmonės  turtą  ir  juo

disponuoja,

organizuoja šios įmonės ūkinę bei finansinę veiklą ir

yra nustatyta tvarka

įregistravę įmonę.

Prekybos

įmonės  yra tokios  įmonės, kurios  savo  vardu  ir

rizika perka prekes,

kad jas parduotų.

Smulkūs prekybininkai yra įmonininko statuso

neturintys fiziniai asmenys, kurie verčiasi mažmenine prekyba. Jiems

priskiriami ūkio subjektai, kurie nesamdo darbuotojų, verčiasi išvežiojamąja ar

išnešiojamąja prekyba, neturi prekybos patalpų, prekiauja kioskuose ar prie

laikinų prekystalių. Išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos, kioskų,

laikinųjų prekystalių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

Mažmeninė

prekyba   yra  prekybinė   veikla,   kai   prekės

parduodamos

galutiniam  vartotojui  asmeniniams  bei  namų  ūkio

poreikiams tenkinti.

Didmeninė

prekyba  yra prekybinė  veikla, susijusi su prekių

pardavimu

perpardavimui ar gamybinei veiklai.

Viešasis

maitinimas   yra  gamybinė  ir  prekybinė  veikla,

apimanti maisto

gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą.

Įvairios  prekybinės

veiklos  rūšys  gali  būti  derinamos.

Prekybinė veikla

gali būti  derinama su  kitomis ūkinės  veiklos

rūšimis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

II skirsnis.

PREKYBINĖS VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

3 straipsnis.

Prekybinės veiklos valstybinio reguliavimo

institucijos

Vidaus

prekybą  Lietuvos  Respublikoje  pagal  kompetenciją

reguliuoja:

1) Vyriausybė,

2) Vyriausybės

įgaliota institucija,

3) vietos

savivaldybės.

4 straipsnis.

Ypatingi reguliavimo atvejai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija ypatingais atvejais turi teisę nustatyti specialią kai

kurių prekių pardavimo tvarką, taip pat įvesti alkoholinių gėrimų didmeninės ir

mažmeninės prekybos valstybės monopolį. Monopolio įvedimo pagrindus ir sąlygas,

jo įgyvendinimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai.

Vyriausybė,

miestų  (rajonų) tarybos gali nustatyti prekybos

įmonėms draudžiamas

dirbti dienas ir valandas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

5 straipsnis.

Prekybos įmonių steigimas, reorganizavimas ir

likvidavimas

Prekybos

įmonių  steigimą,  reorganizavimą  ir  likvidavimą

nustato ir

reguliuoja Lietuvos  Respublikos įstatymai  bei  kiti

norminiai aktai.

6 straipsnis.

Prekybos įmonių steigėjai

Prekybos

įmonių  steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai

asmenys, kuriems

nedraudžiama verstis prekybos verslu.

7 straipsnis.

Draudimas užsiimti prekybos verslu

Prekybos verslu

užsiimti draudžiama:

1)  fiziniams

ir  juridiniams   asmenims,   kurie   teismo

pripažinti

nemokiais;

2) asmenims,

kurių veiksnumas apribotas Lietuvos Respublikos

įstatymų;

3)

politinėms   partijoms  ir   politinėms   organizacijoms

(išskyrus leidybą).

7(1) straipsnis. Draudimas įmonėms

verstis prekybine veikla

Kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo

nuosprendis, teismo nutarimas, sprendimas arba muitinės, mokesčių inspekcijos,

policijos ar Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau - VTAKT) nutarimas įmonėms, jų vadovams ar

darbuotojams (jei šie vadovai ar darbuotojai veikė įmonės vardu ar dėl jos

interesų) skirti bausmę ar nuobaudą už tabako gaminių arba alkoholio produktų

kontrabandą, tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą

laikymą, gabenimą ar realizavimą, falsifikuotų tabako gaminių ar alkoholio

produktų realizavimą, gabenimą ar laikymą turint tikslą realizuoti, šioms

įmonėms draudžiama verstis bet kokia prekybine veikla.

Nustatoma ši draudimo įmonėms verstis bet

kokia prekybine veikla įgyvendinimo tvarka:

1) muitinė, mokesčių inspekcija, policija,

įsiteisėjus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems jų priimtiems

nutarimams, per tris dienas privalo apie tai pranešti VTAKT. Apie

įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, nutarimus, sprendimus VTAKT privalo

pranešti pažeidimų protokolą surašiusios arba pranešimą apie nusikaltimą

pateikusios institucijos;

2) VTAKT, įsiteisėjus jos priimtam nutarimui,

taip pat gavusi minėtų institucijų pranešimus, nedelsdama praneša Vyriausiajam

įmonių rejestro tvarkytojui ir įmonėms, kurioms arba kurių vadovams ar

darbuotojams skirta bausmė ar nuobauda, kad vadovaujantis Prekybos įstatymo 7(1)

straipsnio pirmąja dalimi šioms įmonėms draudžiama verstis bet kokia prekybine

veikla nuo bausmę ar nuobaudą skyrusios institucijos nuosprendžio, nutarimo,

sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir paskelbia apie tai pranešimą “Valstybės

žiniose”;

3) įmonės per 60 dienų nuo VTAKT pranešimo

paskelbimo “Valstybės žiniose” turi pateikti registruoti įmonių rejestro

tvarkytojui pakeistus registravimo dokumentus (įstatus, ūkinės bendrijos

jungtinės veiklos sutartį ir pan.), kuriuose išbraukta prekybinė veikla. Jeigu

įmonės nepateikia įmonių rejestro tvarkytojui dokumentų, joms taikomi Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymo 10(1) straipsnio pirmojoje

dalyje numatyti komercinės-ūkinės veiklos apribojimai. Komercinės-ūkinės

veiklos apribojimus taikančioms institucijoms apie įmones, kurioms turi būti

taikomi šie apribojimai, vadovaujantis Laikinojo Lietuvos Respublikos įmonių

registro tvarkymo reglamento nustatyta tvarka, praneša Vyriausiasis įmonių rejestro

tvarkytojas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

8 straipsnis.

Prekybinės veiklos registravimo ypatybės

Prekybos įmonės registruojamos Lietuvos

Respublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymų nustatyta

tvarka. Smulkūs prekybininkai kaip įmonės neregistruojami. Jie savo veiklai

turi gauti patentą. Patentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Neįsiregistravus

įstatymo  nustatyta  tvarka  arba  neturint

patento, užsiimti

prekybine veikla draudžiama.

Pradėti

mažmeninės  prekybos  ir  viešojo  maitinimo  veiklą

galima  tik

pateikus  miesto   (rajono)  valdybai  pažymą  apie

kiekvieno

mažmeninės   prekybos  (viešojo   maitinimo)   vieneto

projektinį

pajėgumą,  parduodamų  prekių  grupių  asortimentą  ir

higienos  centro

leidimą  prekiauti.  Veikiančios  įmonės  šiuos

dokumentus pateikia

miesto (rajono)  valdybai kasmet  iki kovo 1

dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951, 98.12.03,

Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

9 straipsnis.

Prekybos įmonių reorganizavimas

Prekybos

įmonės  reorganizavimu,  be  Lietuvos  Respublikos

civilinio kodekso 37

straipsnyje numatytų būdų, laikomas taip pat

jos teisinio

statuso ar  prekybos šakos  (maisto arba  ne maisto

prekės) pakeitimas.

10 straipsnis.

Prekybos įmonių likvidavimas

Prekybos

įmonės  likviduojamos Lietuvos  Respublikos  įmonių

įstatymo nustatyta

tvarka.

III skirsnis.

PREKYBOS TARNAUTOJAI IR JŲ DARBO YPATYBĖS

11 straipsnis.

Prekybos tarnautojas

Prekybos

tarnautojas  yra samdomas darbuotojas, kurio darbas

tiesiogiai susijęs

su prekių  pirkimu, laikymu, pardavimu ir šių

operacijų apskaita.

Jiems nepriskiriami pagalbiniai darbuotojai.

Tam tikrų kategorijų tarnautojams, išskyrus

prekybos įmonių vadovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, jei to reikalauja kiti

įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-951,

98.12.03, Žin., 1998, Nr.112-3101 (98.12.23)

12 straipsnis.

Prekybos tarnautojo darbo ypatybės

Be darbdavio

sutikimo prekybos  tarnautojas  neturi  teisės

savarankiškai

verstis  prekyba, taip pat dalyvauti konkuruojančių

su darbdaviu  įmonių

prekybinėje  veikloje. Prekybos tarnautojas,

pažeidęs  nurodytus

reikalavimus,  privalo  atlyginti  padarytus

nuostolius.

Darbdavys,

priimdamas  į darbą  prekybos tarnautoją, gali su

juo  sudaryti

atskirą  sutartį,  kad  nutraukęs  darbo  sutartį

tarnautojas nekonkuruotų

su jo  įmone.  Konkurencijos  draudimas

neturi trukti

ilgiau kaip  metus. Šį  apribojimą galima taikyti,

kai darbdavys

įsipareigoja prekybos tarnautojui, nutraukęs darbo

sutartį,   per

visą   konkurencijos   draudimo   laiką   mokėti

kompensaciją.

Kompensacijos dydis nustatomas sutartyje.

Šio

straipsnio   antrojoje  dalyje   nurodyti   apribojimai

netaikomi, jei:

1) nutraukusio

darbo  sutartį  prekybos  tarnautojo  veikla

nepažeidžia

ankstesnio darbdavio komercinių interesų;

2) darbo

sutartis nutraukiama darbdaviui ją pažeidus;

3) darbdavys

raštu atsisako konkurencijos draudimo.

Draudžiama

prekiauti  asmenims,  sergantiems  užkrečiamomis

ligomis ir  šių

ligų  sukėlėjų nešiotojams.  Ligų sąrašą ir šiems

asmenims draudžiamų

prekiauti prekių asortimentą nustato Lietuvos

Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija.

IV skirsnis. PROKŪRA

13 straipsnis.

Prokūros sąvoka

Prokūra yra

toks įgaliojimas, kuriuo prekybos tarnautojui ar

kitam asmeniui

suteikiama teisė  prekybininko vardu  atlikti  su

įmonės veikla

susijusius teisinius  veiksmus  teisme  ir  kitose

įstaigose. Asmuo,

kuriam duota prokūra, yra prokuristas.

14 straipsnis.

Prokūros davimas ir atšaukimas

Prokūrą gali

duoti tik Lietuvos Respublikos įmonių rejestre

įrašytos prekybos

įmonės.  Individualios  (personalinės)  įmonės

prokūrą duoda  jos

savininkas  arba jo įgaliotas asmuo, tikrosios

ūkinės bendrijos  ar

komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos

-  bendrosios   jungtinės

veiklos  sutartyje  nustatyta  tvarka,

bendrovės  ir

valstybinės  (vietos  savivaldybės)  įmonės  -  jų

įstatuose

nustatyta  tvarka.  Jei  jungtinės  veiklos  sutartyje

(įstatuose) prokūra

nenumatyta, tai tikrojoje ūkinėje bendrijoje

ją duoda  visi,

komanditinėje  ūkinėje bendrijoje  - tikrieji jos

nariai,  o

akcinėse   ir   uždarosiose   akcinėse   bendrovėse,

valstybinės

(savivaldybių)  įmonėse,  žemės  ūkio  bendrovėse  ir

kooperatinėse

bendrovėse  (kooperatyvuose) -  valdyba (direktorių

valdyba).

Gali būti

duodama ir  kolektyvinė prokūra  keliems asmenims

drauge. Tuo atveju

jie turi veikti kartu.

Prokuristui

negali   būti  pavedama  atlikti  šių  veiksmų:

pasirašyti įmonės

balansą  ir  mokesčių  deklaraciją,  paskelbti

įmonės bankrotą,

parduoti įmonę,  duoti prokūrą, priimti į įmonę

dalininkus.

Prokūra turi

būti notariškai patvirtinta.

Prokūros

negalima perleisti kitam.

Prokūrą gali

atšaukti tas,  kas ją  duoda, o  komanditinėje

ūkinėje bendrijoje -

kiekvienas tikrasis jos narys.

Prokūrą galima

bet kada atšaukti.

15 straipsnis.

Prokūros apribojimai

Prokūra gali

būti apribota:  įmonės filialu,  atitinkamomis

įmonės veiklos

sritimis ir  rūšimis, tam  tikromis aplinkybėmis,

laiku, vietove.  Šie

apribojimai  gali būti  taikomi  tik  įmonės

vidaus santykiuose.

16 straipsnis.

Prokūros pradžia ir pabaiga

Įmonės vidaus

santykiuose  prokūros  pradžia  laikomas  jos

davimo momentas.

Įmonės

išoriniuose  santykiuose prokūra  įsigalioja  tik  ją

įregistravus.

Prokūra nustoja

galioti:

1) pasibaigus

su ja susijusiems teisiniams santykiams;

2)

prekybininkui ją atšaukus;

3) įmonei

nustojus veikti;

4) pasikeitus

įmonės savininkui.  Įmonės savininkui  mirus,

prokūra lieka galioti.

Prokūros

pabaiga  laikomas  atitinkamas  įrašas  nustatytame

prokūros

registravimo dokumente.

17 straipsnis.

Prokuristo parašas ir atsakomybė

Pasirašydamas

firmos  vardu  dokumentus,  prokuristas  prieš

savo parašą turi

įrašyti "prokuristas" arba "pp".

Jei pažeidžiami

prokūros įgaliojimai ir dėl to prekybininkas

turi nuostolių,

prokuristas turi juos visiškai atlyginti.

V

skirsnis. PREKYBOS ATSTOVAS (AGENTAS)

18 straipsnis.

Prekybos atstovo (agento) sąvoka

Prekybos

atstovas   (agentas)   yra   įregistravęs   įmonę

verslininkas,

nuolat   tarpininkaujantis  kitiems  verslininkams

sudarant sandorius

arba tokius sandorius sudarinėjantis jų vardu.

Prekybos atstovas

(agentas) savo funkcijas atlieka pagal pavedimo

sutartį.

Prekybininkas

kartu   gali  būti   ir   prekybos   atstovas

(agentas), jeigu yra

įregistravęs šios veiklos įmonę.

19 straipsnis.

Prekybos atstovo (agento) ir atstovaujamojo

santykiai

Prekybos

atstovas    (agentas),    tarpininkaudamas    bei

sudarydamas

sandorius, turi vadovautis atstovaujamojo interesais.

Prekybos

atstovo   (agento)  ir   atstovaujamojo  santykius

reguliuoja  tarp

jų  sudaryta  pavedimo  sutartis  ir  Lietuvos

Respublikos civilinis

kodeksas.

20 straipsnis.

Prekybos atstovo (agento) pareigos pasibaigus

sutarčiai

Prekybos

atstovas  (agentas) neturi  teisės pasinaudoti pats

ar perduoti  kitiems

asmenims  atstovaujamojo jam  patikėtų  arba

kitu būdu  per

bendradarbiavimo  su atstovaujamuoju  laiką  įgytų

komercinių ir kitų

įmonės paslapčių.

Sudarydamas

pavedimo  sutartį,  atstovaujamasis  turi  teisę

pareikalauti, kad

pasibaigus pavedimo sutarties laikui, prekybos

atstovas (agentas)

su juo  nekonkuruotų. Ši  sąlyga taikoma  tik

sutartyje

nurodytoms   prekėms  ir   atstovavimo   teritorijoje.

Konkurencija negali

būti ribojama  ilgiau kaip  vienerius metus.

Per  visą

konkurencijos  ribojimo  laiką  atstovaujamasis  moka

prekybos atstovui

(agentui) kompensaciją, kurios dydis nustatomas

pavedimo sutartyje.

VI

skirsnis. PREKYBOS MAKLERIS (BROKERIS)

21 straipsnis.

Prekybos maklerio (brokerio) sąvoka

Prekybos

makleris   (brokeris)   yra   įregistravęs   įmonę

verslininkas, kuris

būdamas nesusijęs  su pirkėju  ar  pardavėju

pastoviais

sutartiniais  santykiais, tarpininkauja  jiems perkant

ir parduodant

prekes.

22 straipsnis.

Prekybos maklerio (brokerio) pareigos

Šalims

sutikus   sudaryti  pirkimo  ir  pardavimo  sutartį,

prekybos  makleris

(brokeris)  parengia  ir  joms  pateikia  šio

susitarimo

dokumentą.   Dokumente  turi  būti  nurodytos  šalys,

susitarimo

objektas,   prekių  rūšis,   kiekis,  kaina,   prekių

pardavimo terminas

ir kitos  sąlygos. Jei  viena šalis  atsisako

pasirašyti pateiktą

dokumentą, makleris (brokeris) privalo tuojau

apie tai pranešti

kitai šaliai.

Kai prekės

perkamos ir  parduodamos pagal pavyzdžius, kurie

perduodami prekybos

makleriui (brokeriui), jis turi saugoti šiuos

pavyzdžius, kol