Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.31)

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.1-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr.53-994

DĖL LIETUVOS  RESPUBLIKOS POLICIJOS  ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1100, 95.11.28, Žin., 1995, Nr.103-2295

(95.12.20)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO

PAPILDYMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS

Į S T A T Y M A S

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Karys

yra Lietuvos valstybės gynėjas.

2 straipsnis. Karys

gali būti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje, atsargoje ar dimisijoje.

Tikrosios krašto

apsaugos kariu laikomas tas, kuris tarnauja tikrojoje krašto apsaugos

tarnyboje.

Atsargos kariu

laikomas tas, kuris atleistas iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

Dimisijos kariu

laikomas tas, kuris dėl sveikatos būklės ar amžiaus atleistas iš tikrosios

krašto apsaugos tarnybos ar iš atsargos į dimisiją.

4 straipsnis. Karys

prisiekia ginti Lietuvos Respubliką šiais žodžiais:

"Aš, (vardas,

pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu,

nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;

prisiekiu sąžiningai

vykdyti Lietuvos valstybės įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;

prisiekiu šventai

saugoti visas patikėtas man paslaptis ir užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos

priešų tikslams.

Tepadeda man

Dievas."

Pastaba. Prisiekti

galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos priėmimo

tvarką nustato Krašto apsaugos vidaus tarnybos statutas.

5 straipsnis. Karys

privalo:

saugoti  valstybines,

krašto  apsaugos  ir  tarnybines paslaptis, atitinkamus dokumentus ir daiktus;

sąžiningai vykdyti

kario pareigas, nepaisydamas pavojaus savo sveikatai ar gyvybei;

griežtai laikytis

įstatymų, statuto reikalavimų ir juos vykdyti;

ugdyti savo žinias ir

įgūdžius.

Kariams draudžiama

vykdyti įsakymus  ar atlikti kitus veiksmus, kurie verčia sulaužyti priesaiką

ar kurių pobūdis yra aiškiai neteisėtas. Apie visus tokius atvejus karys

nedelsdamas privalo pranešti savo tiesioginiam ar aukštesniajam viršininkui.

6 straipsnis

Kariai tikrąją krašto

apsaugos tarnybą atlieka:

1) atskiruose  krašto

apsaugos daliniuose, steigiamuose Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais;

2) vidaus daliniuose

ir pasienio policijoje;

3) sukarintos

priešgaisrinės apsaugos, svarbių civilinių objektų apsaugos bei gelbėjimo

tarnybų junginiuose.

Krašto apsaugos

tarnybos tvarką nustato drausmės, vidaus tarnybos, sargybos, rikiuotės ir

atskirų krašto apsaugos tarnybų statutai, taip pat kiti teisės aktai.

Pakeitimai:

Nr.1-514; 1994.06.28

Žin., 1994, Nr.53-994

7 straipsnis. Krašto

apsaugos prievolininkai  tikrąją tarnybą gali  atlikti   Lietuvos  Respublikos

policijoje, civilinėje aviacijoje, laivyne ar geležinkelyje.

Karių  tarnybos

tvarką vidaus  daliniuose, policijoje, civilinėje aviacijoje,  laivyne ar

geležinkelyje reguliuoja Laikinasis vidaus tarnybos ir Policijos įstatymai,

taip pat kiti įstatymai bei teisės aktai.

Pakeitimai:

Nr.1-514; 1994.06.28

Žin., 1994, Nr.53-994

8 straipsnis. Krašto

apsaugos departamentas  karius  į tarnybos specialybes skirsto atsižvelgdamas į

jų išsilavinimą, specialybę, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir pasirengimą

tarnybai. Pagrindinės  karių specialybės yra lygiavertės ir atitinka veikiančių

krašto apsaugos dalinių rūšis. Pagrindinių specialybių  kariai  gali  būti

skiriami  į  siauresnės specializacijos tarnybą.

9 straipsnis.  Karių

santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti yra šie

karių laipsniai:

KAREIVIŲ

JŪREIVIŲ

eilinis

jūreivis

grandinis

grandinis

PUSKARININKIŲ

JŪRŲ TARNYBOS PUSKARININKIŲ

jaunesnysis

puskarininkis     jūrų jaunesnysis puskari

puskarininkis

jūrų puskarininkis

viršila

laivūnas

KARININKŲ

JŪRŲ TARNYBOS KARININKŲ

JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ

jaunesnysis

leitenantas      jūrų jaunesnysis leitenantas

leitenantas

jūrų leitenantas

vyresnysis

leitenantas       jūrų vyresnysis leitenantas

kapitonas

kapitonas leitenantas

VYRESNIŲJŲ KARININKŲ

majoras

jūrų kapitonas

pulkininkas

leitenantas      komandoras leitenantas

pulkininkas

komandoras

GENEROLŲ

generolas

12 straipsnis.

Karininko laipsnis gali būti atimtas tik teismo nuosprendžiu ar netekus

Lietuvos pilietybės.

Puskarininkių ir

kareivių laipsniai gali bti atimti teismo nuosprendžiu, taip pat Krašto

apsaugos tarnybos drausmės statuto nustatyta tvarka.

Kariui, patrauktam

baudžiamojon atsakomybėn, aukštesnis karinis laipsnis nesuteikiamas.

Baudžiamąją bylą nutraukus ar teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį,

laipsnis suteikiamas nuo tos dienos, kada  jis turėjo būti suteiktas pagal

tarnybos laiką.

13 straipsnis. Kariai

dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą.

Karininkai ir

liktiniai ne tarnybos metu gali dėvėti civilinius drabužius.

Kareiviai ir

puskarininkiai, atliekantys tikrąją krašto apsaugos tarnybą,  civilinius

drabužius  gali dėvėti Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka, dalinio

vadui leidus.

14 straipsnis.

Dėvintiems uniformą kariams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus,

medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato Krašto apsaugos

departamentas.

15 straipsnis. Karinių

dalinių ir tikrosios krašto apsaugos tarnybinio susirašinėjimo bei pasisakymų

tarnybiniais klausimais masinės informacijos priemonėse tvarką nustato Krašto

apsaugos departamentas.

Privačiuose raštuose

draudžiama nurodyti pareigas ir dalinį.

16 straipsnis.

Karininkai ir liktiniai, Krašto apsaugos departamentui leidus, ne tarnybos metu

gali dirbti kitą darbą.

Tikrosios krašto

apsaugos tarnybos karys, savo lėšomis dalyvaujantis ūkinėje ir finansinėje

veikloje, negali būti tos įmonės, administracijos, vykdomų ar kontrolės organų

pareigūnu.

17 straipsnis. Ypač

pasižymėję ar garbingai žuvę kariai, Krašto apsaugos departamento generaliniam

direktoriui sutikus, gali būti palikti dalinio sąrašuose.

18 straipsnis. Karys

gali būti perkeltas iš vienos tarnybos vietos į kitą tame pačiame dalinyje arba

iš vieno dalinio į kitą dalinį tarnybos interesais ar paties kario prašymu.

Tikrąją krašto

apsaugos tarnybą atliekantis prievolininkas perkeliamas tik tarnybos

interesais.

19 straipsnis. Atskiro

dalinio, junginio vadas turi teisę komandiruoti nustatytam laikui karius ar

atskirus padalinius tarnybiniams pavedimams atlikti už nuolatinės jų tarnybos

ar dislokacijos vietos ribų.

Komandiruoti

tikrosios  krašto apsaugos tarnybos karius tarnybos reikalais  į užsienį  gali

tik  Krašto  apsaugos departamento generalinis direktorius, Vyriausybei leidus.

Komandiruočių tvarką

ir terminus nustato Krašto apsaugos departamentas.

20 straipsnis. Dalinio

vadas savo dalinio karį gali atleisti nuo pareigų vykdymo iki 10 dienų šiais

atvejais:

susirgus kario šeimos nariams ar artimiems giminaičiams;

priežaščių, kurias dalinio vadas, atsižvelgdamas į kario interesus, pripažįsta

svarbiomis.

22 straipsnis. Kariui

negrįžus laiku iš atostogų, po 3 dienų dalinio vadas organizuoja paiešką ir

praneša Vidaus reikalų ministerijai. Nesurastas karys po mėnesio išbraukiamas

iš dalinio sąrašų.

23 straipsnis.

Kiekvienam kariui tikrosios tarnybos laikui pildomas tarnybos lapas, kuris yra

pagrindinis jo tarnybos laiko dokumentas. Tarnybos lapo formą ir papildymo

tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

II. Karininkų tarnyba

24 straipsnis.

Karininkų kontingentas papildomas:

1) suteikiant

jaunesniojo leitenanto laipsnį tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams,

sėkmingai baigusiems specialius kursus;

2) priimant į tikrąją

krašto apsaugos tarnybą atsargos ir vidaus reikalų įstaigų karininkus;

3) mobilizuojant

atsargos karininkus;

4) baigus karo

mokyklas.

25 straipsnis.

Aukštesni laipsniai karininkams suteikiami eilės tvarka ištarnavus ne mažiau:

jaunesniuoju

leitenantu - 2 metus;

leitenantu - 2 metus;

vyresniuoju leitenantu

• 2 metus;

kapitonu - 3 metus;

majoru - 4 metus;

pulkininku leitenantu

• 4 metus;

pulkininku - 3 metus.

Generolo laipsnis

suteikiamas paskyrus  į  atitinkamas pareigas.

26 straipsnis.

Karininkui suteikti aukštesnį laipsnį būtinos šios bendrosios sąlygos:

1) ištarnauti

nustatytą laiką pagal žemesnį laipsnį;

2) reikiamas

komandavimo ar tarnybos stažas (jo įgijimo tvarką  nustato  Krašto  apsaugos

departamento  generalinis direktorius);

3) atitinkanti naują

laipsnį laisva etatinė vieta;

4) teigiama

atestacija.

28 straipsnis.

Karininkai skiriami į tarnybines pareigas:

1) nuolatines;

2) laikinas.

29 straipsnis. Į

tarnybines pareigas karininkus skiria ir iš jų atleidžia:

1) Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - brigados, divizijos ir lygiaverčių joms junginių

vadus;

2) Lietuvos

Respublikos Ministras Pirmininkas - pulko ir lygiaverčių jam dalinių vadus;

3) Krašto apsaugos

departamento generalinis direktorius - kuopų vadus, batalionų vadus ir pulkų

vadų pavaduotojus;

4) brigados ir divizijos

vadai - būrių vadus ir komandų viršininkus.

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba turi teisę  atleisti karininkus  iš

visų  šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų pareigų.

31 straipsnis. Iš

užimamų pareigų karininkai atleidžiami:

1) skiriant į

aukštesnes pareigas;

2) skiriant į kitas

lygiavertes pareigas tarnybos reikalais arba jų pačių prašymu;

3) atestavimo tvarka;

4) pažeidus  drausmės

tvarką, numatytą Krašto apsaugos tarnybos drausmės statute;

5) patraukus

baudžiamojon atsakomybėn;

6) vadovaujantis

teismo nuosprendžiu;

7) netekus Lietuvos

pilietybės;

8) Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.

32 straipsnis.

Karininkai,  atliekantys  tikrąją krašto apsaugos tarnybą, yra atestuojami

Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka.

37 straipsnis.

Karininkų tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir buvimo  atsargoje tvarką

nustato  Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.

Karininkams, Lietuvos

piliečiams, priimtiems tarnauti į krašto apsaugos  sistemą jų  pačių

pageidavimu  gali  būti suteikiamas turėtas  laipsnis ir užskaitomas visas

tarnybos laikas.

II. Puskarininkių tarnyba

39 straipsnis.

Liktinės tarnybos puskarininkiais į krašto apsaugos dalinius pagal sutartį

priimami tikrosios tarnybos ar atsargos kariai, atitarnavę nustatytą laiką arba

išbuvę atsargoje ne ilgiau  kaip 2 metus, atsižvelgiant į jų išsilavinimą,

sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitokį pasiruošimą tarnybai.

40 straipsnis.

Liktinės tarnybos puskarininkiai tarnauja tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje:

1) jaunesnieji

puskarininkiai - iki 40 metų;

2) puskarininkiai -

iki 45 metų;

3) viršilos (laivūnai)

• iki 50 metų.

Liktinės tarnybos

puskarininkiai, sulaukę nustatyto amžiaus, jų viršininkų tarpininkavimu ir

brigados (pulko) vado įsakymu gali būti palikti tikrojoje krašto apsaugos

tarnyboje tarnybos stažui, reikalingam pensijai skirti, ištarnauti.

41 straipsnis.

Liktinės tarnybos puskarininkiai, ištarnavę krašto apsaugos daliniuose ne

mažiau kaip 3 metus, gali būti atleisti iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos

jų pačių prašymu. Puskarininkių tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir jų buvimo

atsargoje tvarką nustato Krašto apsaugos departamentas.

IV. Kareivių tarnyba

42 straipsnis. Krašto

apsaugos prievolininkai ir savanoriai tikrąją krašto  apsaugos  tarnybą

atlieka  pagal  Lietuvos Respublikos laikinąjį krašto apsaugos prievolės

įstatymą ir šį įstatymą.

Darbo sutartis

įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba asmenys, stojantys į krašto

apsaugos tarnybą, nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 39

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Krašto

apsaugos prievolininkai ir savanoriai iki atvykimo į krašto apsaugos dalinius

vadinami naujokais.

Naujokai nuo  atvykimo

į krašto apsaugos dalinius iki priesaikos priėmimo vadinami jaunaisiais

kareiviais, o apmokyti kursuose ir priėmę priesaiką - eiliniais.

44 straipsnis.

Drausmingam ir gerai atliekančiam tarnybos pareigas eiliniui,  ištarnavusiam

tikrojoje  krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 6 mėnesius, dalinio vado

įsakymu gali būti suteikiamas grandinio laipsnis.

45 straipsnis.

Atostogos nesuteikiamos kariams:

1) neatlikusiems

drausminių nuobaudų;

2) sergantiems

užkrečiamomis ligomis;

3) išvykstantiems į

epidemijų rajonus.

46 straipsnis. Kariai,

ištarnavę krašto apsaugos daliniuose Lietuvos Respublikos laikinojo krašto

apsaugos prievolės įstatymo nustatytą laiką, dalinių vadų įsakymu paleidžiami

iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

47 straipsnis. Karių

atsargos tarnyba organizuojama šio įstatymo, Lietuvos  Respublikos  laikinojo

krašto  apsaugos prievolės įstatymo ir Krašto apsaugos departamento nustatyta

tvarka.

V. Socialinės garantijos

48 straipsnis. Įmonių,

įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje

ir stojantiems nuolat tarnauti Krašto  apsaugos departamento sistemos

padaliniuose savanoriais, eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma,

rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją vietą.

Asmenys, perėjusieji

dirbti į krašto apsaugos sistemą, negali būti  iškeldinti dėl šios priežasties

iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

50 straipsnis.

Karininkų ir liktinių atlyginimo už tarnybą dydį ir tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

51 straipsnis.

Valstybė garantuoja tarnaujantiems tikrojoje krašto apsaugos  tarnyboje

kariams  draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Kariams, tapusiems nedarbingais

tikrosios krašto apsaugos tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, valstybė

garantuoja socialinį aprūpinimą.

Krašto apsaugos

tarnautojų pensijų ir socialinių garantijų dydį nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai, o jų taikymo tvarką - Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

53 straipsnis. Krašto

apsaugos prievolininkų, atliekančių tikrąją krašto apsaugos tarnybą, pašto

siuntos ir Krašto apsaugos departamento  sistemos  tarnybinė  korespondencija

siunčiama nemokamai.

54 straipsnis. Kariai

leižiami atostogų:

1) eilinių;

2) neeilinių.

Atostogų  metu

mokamas  atlyginimas.  Atostogų  laikas įskaitomas į tikrosios krašto apsaugos

tarnybos laiką.

Tikrosios krašto

apsaugos tarnybos prievolę atliekantys kariai gali  gauti eilinių  atostogų ne

daugiau kaip  12 kalendorinių dienų.

55 straipsnis.

Tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams ligos atveju gali būti suteikiamos

neeilinės atostogos iki 4 mėnesių. Išimtiniais atvejais Krašto apsaugos

departamentas gali suteikti neapmokamų atostogų karininkams ir liktiniams iki 4

mėnesių.

VI. Baigiamieji nuostatai

56 straipsnis. Ginklų

ir specialiųjų priemonių įsigijimas, apskaita, laikymas, išdavimas ir

panaudojimo tarnybos reikalams sąlygos reglamentuojamos Krašto apsaugos

departamento nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka.

57 straipsnis. Ginklo

turėjimo ne tarnybos metu tvarką nustato Krašto apsaugos vidaus tarnybos

statutas, atitinkantis Lietuvos Respublikos įstatymus.

59 straipsnis.

Karininkams ir liktiniams, kuriuos sieja artimi giminystės santykiai (tėvas,

įtėvis, tikri ir netikri broliai, sūnūs, įvaikiai; sutuoktinio broliai, tėvas,

vaikai) draudžiama tarnauti viename dalinyje, jeigu jų tarnyba susijusi su

vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

60 straipsnis.

Karininkai ir liktiniai, priimti tarnauti į krašto apsaugos sistemą, su Krašto

apsaugos departamentu sudaro terminuotą tarnybos sutartį. Jiems nustatomas ne

ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

61 straipsnis.

Tikintieji kariai religines apeigas atlieka Krašto apsaugos vidaus tarnybos

statuto nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                 V.    LANDSBERGIS Vilnius, 1990 m. lapkričio 20 d.

Nr. I-798

3 straipsnis.  Kariai

yra kareiviai, puskarininkiai ir karininkai;  jūreiviai,  jūrų  tarnybos

puskarininkiai  ir karininkai. Kareivių ir jūreivių laipsniai yra lygiaverčiai.

Puskarininkiai ir

kareiviai, besimokantys karo mokyklose, yra kariūnai.

Kariai, atitarnavę

tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje savanoriškai ar prievolės būdu nustatytą

laiką ir tęsiantys tarnybą, yra liktiniai.

10 straipsnis.

Puskarininkių laipsniai  atitinka  šias tarnybos pareigas:

jaunesniojo

puskarininkio - skyrininko;

puskarininkio -

būrininko;

viršilos - kuopininko

ar kitas lygiavertes.

Karininkų laipsniai

atitinka šias tarnybos pareigas:

jaunesniojo leitenanto

ir leitenanto - būrio vado;

vyresniojo leitenanto

• būrio vado ar komandos viršininko;

kapitono - kuopos vado

ar kitas lygiavertes;

majoro - bataliono

vado pavaduotojo ar kitas lygiavertes;