Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2003-12-04
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 119-5406, i. k. 1031010ISTA0IX-1871

Nauja redakcija nuo 2026-01-01:

Nr. XIV-2873, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12742

LIETUVOS RESPUBLIKOS

JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-1871 Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo subjektus, patariamąsias institucijas, darbo su jaunimu principus, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus ir funkcijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Atvirasis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) erdvėse, atliekamas darbo su jaunimu principais.

2.

Atvirasis jaunimo centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių veiklos arba jos dalies vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie atlieka darbą su jaunimu, grindžiamą savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantį jų įsitraukimą į šią veiklą.

3.

Atviroji jaunimo erdvė – kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto ar socialines paslaugas teikiančio juridinio asmens nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindu valdoma patalpa, kurioje atliekamas darbas su jaunimu, grindžiamas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantis jų įsitraukimą į šią veiklą.

4.

Darbas su jaunimu – veikla, skirta sąlygoms jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą sudaryti, jo kompetencijoms plėtoti ir ugdyti.

5.

Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.).

6.

Išmanieji darbo su jaunimu metodai – skaitmeninėmis medijomis ir išmaniosiomis technologijomis grindžiami darbo su jaunimu metodai: jaunimo informavimas ir konsultavimas per įvairias skaitmenines platformas, socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones, mobiliųjų programų, vaizdo ir fotografuotinių pranešimų kūrimas ir (ar) naudojimas ir kiti darbo su jaunimu metodai naudojant socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones.

7.

Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai).

8.

Jaunimas – du ar daugiau jaunų žmonių.

9.

Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme asmeniui, dirbančiam su jaunimu, nustatytus reikalavimus atitinkantis darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose atliekantis darbą su jaunimu.

10.

Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, kuriuo patvirtinama jaunimo darbuotojo patirtis, kompetencijos, gebėjimai ir suteikiama teisė dirbti su jaunimu.

11.

Jaunimo informavimas ir konsultavimas – darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jam svarbiomis temomis, leidžianti jaunam žmogui, kuris kreipiasi į jaunimo darbuotoją, gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir užtikrinanti jauno žmogaus nukreipimą į organizacijas ir institucijas, kuriose jis gali gauti jam reikalingą pagalbą.

12.

Jaunimo iniciatyva – savanoriška ir savarankiška jaunimo veikla, skirta savo ir visuomenės poreikiams tenkinti.

13.

Jaunimo organizacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigta asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės ir (ar) jaunų žmonių interesams atstovaujančios asociacijos, kurių kiekvienos ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės.

14.

Jaunimo politika – priemonių, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visuma.

15.

Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas – darbas su jaunimu praktikos atlikimo vietoje siekiant lavinti jauno žmogaus profesines ir socialines kompetencijas, suteikiant žinių ir gebėjimų, padedančių įsitraukti į darbo rinką.

16.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – Lietuvos Respublikos mastu vienyti jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas ir joms atstovauti.

17.

Mažiau galimybių turintis jaunimas – jaunimas, neturintis tokių pat sąlygų kaip bendraamžiai savo kompetencijoms ir veikloms plėtoti, nes gyvena nepalankiomis sąlygomis ar patiria socialinių, ekonominių, išsilavinimo, kultūrinių, geografinių sunkumų, turi negalią ir (ar) sveikatos problemų.

18.

Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius.

19.

Neaktyvus jaunas žmogus – nesimokantis, nestudijuojantis, nedirbantis pagal darbo sutartį, neturintis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, nevykdantis savarankiškos veiklos ar neatlygintinio užimtumo veiklos, neieškantis darbo jaunas žmogus.

20.

Neformalusis jaunimo ugdymas – veikla, kuria plėtojamos jaunų žmonių asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos ir kuri vykdoma ne pagal formaliojo švietimo programas.

21.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – užsienio lietuvių jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – pasaulio mastu vienyti užsienio lietuvių jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

22.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – vienyti savivaldybės teritorijoje veikiančias jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

23.

Su jaunimu dirbanti organizacija – juridinis asmuo, kurio vienas iš veiklos tikslų – atlikti darbą su jaunimu.

24.

Užsienio lietuvių jaunimas – užsienio valstybėse gyvenantis lietuvių kilmės jaunimas.

25.

Užsienio lietuvių jaunimo organizacija – buveinės vietos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių ne mažiau kaip 2/3 narių sudaro užsienio lietuvių jaunimas.

26.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

II SKYRIUS

JAUNIMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

3 straipsnis. Subjektai, formuojantys ir įgyvendinantys jaunimo politiką

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

2.

Jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija).

3.

Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės:

1) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu;

2) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;

3) savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimą, palaiko ryšius su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis ir atlieka kitas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

4.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybos, jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, vykdydamos savo veiklą, prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo.

5.

Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos teikia savivaldybių administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija.

6.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos teikia Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.

7.

Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.

4 straipsnis. Jaunimo reikalų taryba

1.

Jaunimo reikalų taryba yra jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų.

2.

Jaunimo reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato, jos nuostatus ir sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

3.

Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:

1) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;

2) vertina jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos projektus, kuriems skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimai, ir teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;

3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos metinių veiklos planų vykdymo;

4) dalyvauja formuojant jaunimo politiką;

5) nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus ir teikia Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, taip pat dėl su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;

6) teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl šios ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;

7) teisės aktų nustatyta tvarka gali dalyvauti renkant jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vadovą, dalyvaudama atrankos komisijoje;

8) vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl atliktų tyrimų;

9) svarsto jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.

5 straipsnis. Savivaldybės jaunimo reikalų taryba

1.

Savivaldybės jaunimo reikalų taryba – visuomeninė patariamoji institucija, vadovaujantis lygybės principu sudaroma iš savivaldybės administracijos ir (ar) savivaldybės tarybos ir savivaldybės teritorijoje veikiančių savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų.

2.

Jeigu savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos nėra ar ji nedelegavo savo atstovų, jaunimo atstovai į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą išrenkami viešame visuotiniame jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų, mokinių ir (ar) studentų savivaldos atstovų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, susirinkime. Už šio susirinkimo organizavimą yra atsakingas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius.

3.

Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato, nuostatus ir sudėtį tvirtina savivaldybės taryba.

4.

Savivaldybės jaunimo reikalų taryba nagrinėja su jaunimo politika savivaldybėje susijusius klausimus ir teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų savivaldybėje, su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje susijusių teisės aktų projektų.

III SKYRIUS

DARBAS SU JAUNIMU

6 straipsnis. Darbo su jaunimu principai

Darbas su jaunimu atliekamas vadovaujantis šiais principais:

1) atviro ir neformalaus bendravimo – jaunimo darbuotojo ir jauno žmogaus santykis yra paremtas tarpusavio pasitikėjimu, lygiavertiškumu ir mokymusi vienam iš kito;

2) savanoriško dalyvavimo – darbas su jaunimu grindžiamas jauno žmogaus savanorišku apsisprendimu ir jo įsitraukimu (įtraukimu) į darbą nepatiriant jokios formos diskriminacijos; jaunas žmogus savo noru dalyvauja inicijuojant veiklas, priima sprendimus ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą;

3) bendros veiklos – mokomasi spręsti problemas grupėje, sprendimus priimti bendradarbiaujant su kitais asmenimis, dalijantis su jais darbais ir (ar) atsakomybe;

4) individualumo – darbas su jaunimu organizuojamas atsižvelgiant į kiekvieno jauno žmogaus, su kuriuo dirbama, poreikius;

5) mokymosi iš patirties – darbas su jaunimu grindžiamas asmeniniu jauno žmogaus patyrimu ir jo įsivertinimu;

6) nukreipimo – jaunas žmogus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, siunčiamas į valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas ir (ar) įstaigas, kitus subjektus, kurie gali jam suteikti reikiamą pagalbą ir (ar) informaciją;

7) saugios aplinkos – jaunam žmogui turi būti užtikrintos sąlygos saugiai mokytis, veikti, įgyvendinti idėjas nepatiriant fizinio ir psichologinio smurto.

7 straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai

1.

Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis:

1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra baigęs studijų programą (specializaciją), skirtą socialiniams pedagogams rengti, ir yra nepriekaištingos reputacijos arba

2) turi aukštąjį išsilavinimą, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų gebėjimų, patvirtintų jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos.

2.

Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu:

1) jis atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;

3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;

4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;

5) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės šioje organizacijoje pabaigos nėra praėję 3 metai;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.