Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas

Atvirasis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) erdvėse, atliekamas darbo su jaunimu principais.

Atvirasis jaunimo centras – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių veiklos arba jos dalies vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie atlieka darbą su jaunimu, grindžiamą savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantį jų įsitraukimą į šią veiklą.

Atviroji jaunimo erdvė – kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto ar socialines paslaugas teikiančio juridinio asmens nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindu valdoma patalpa, kurioje atliekamas darbas su jaunimu, grindžiamas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantis jų įsitraukimą į šią veiklą.

Darbas su jaunimu – veikla, skirta sąlygoms jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ir visuomeninę veiklą sudaryti, jo kompetencijoms plėtoti ir ugdyti.

Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.).

Išmanieji darbo su jaunimu metodai – skaitmeninėmis medijomis ir išmaniosiomis technologijomis grindžiami darbo su jaunimu metodai: jaunimo informavimas ir konsultavimas per įvairias skaitmenines platformas, socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones, mobiliųjų programų, vaizdo ir fotografuotinių pranešimų kūrimas ir (ar) naudojimas ir kiti darbo su jaunimu metodai naudojant socialinius tinklus ir kitas skaitmenines priemones.

Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai).

Jaunimas – du ar daugiau jaunų žmonių.

Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme asmeniui, dirbančiam su jaunimu, nustatytus reikalavimus atitinkantis darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose atliekantis darbą su jaunimu.

Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, kuriuo patvirtinama jaunimo darbuotojo patirtis, kompetencijos, gebėjimai ir suteikiama teisė dirbti su jaunimu.

Jaunimo informavimas ir konsultavimas – darbo su jaunimu forma, apimanti aktualios ir reikiamos informacijos jaunam žmogui pateikimą įvairiomis jam svarbiomis temomis, leidžianti jaunam žmogui, kuris kreipiasi į jaunimo darbuotoją, gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir užtikrinanti jauno žmogaus nukreipimą į organizacijas ir institucijas, kuriose jis gali gauti jam reikalingą pagalbą.

Jaunimo iniciatyva – savanoriška ir savarankiška jaunimo veikla, skirta savo ir visuomenės poreikiams tenkinti.

Jaunimo organizacija – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigta asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės ir (ar) jaunų žmonių interesams atstovaujančios asociacijos, kurių kiekvienos ne mažiau kaip 2/3 narių yra jauni žmonės.

Jaunimo politika – priemonių, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visuma.

Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas – darbas su jaunimu praktikos atlikimo vietoje siekiant lavinti jauno žmogaus profesines ir socialines kompetencijas, suteikiant žinių ir gebėjimų, padedančių įsitraukti į darbo rinką.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – Lietuvos Respublikos mastu vienyti jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas ir joms atstovauti.

Mažiau galimybių turintis jaunimas – jaunimas, neturintis tokių pat sąlygų kaip bendraamžiai savo kompetencijoms ir veikloms plėtoti, nes gyvena nepalankiomis sąlygomis ar patiria socialinių, ekonominių, išsilavinimo, kultūrinių, geografinių sunkumų, turi negalią ir (ar) sveikatos problemų.

Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius.

Neaktyvus jaunas žmogus – nesimokantis, nestudijuojantis, nedirbantis pagal darbo sutartį, neturintis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, nevykdantis savarankiškos veiklos ar neatlygintinio užimtumo veiklos, neieškantis darbo jaunas žmogus.

Neformalusis jaunimo ugdymas – veikla, kuria plėtojamos jaunų žmonių asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos ir kuri vykdoma ne pagal formaliojo švietimo programas.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – užsienio lietuvių jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – pasaulio mastu vienyti užsienio lietuvių jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

Savivaldybės jaunimo organizacijų taryba – jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – vienyti savivaldybės teritorijoje veikiančias jaunimo organizacijas ir joms atstovauti.

Su jaunimu dirbanti organizacija – juridinis asmuo, kurio vienas iš veiklos tikslų – atlikti darbą su jaunimu.

Užsienio lietuvių jaunimas – užsienio valstybėse gyvenantis lietuvių kilmės jaunimas.

Užsienio lietuvių jaunimo organizacija – buveinės vietos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka jaunimui ir (ar) jaunimo interesams atstovauti įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė, kurių ne mažiau kaip 2/3 narių sudaro užsienio lietuvių jaunimas.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

Jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija).

Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės:

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybos, jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, vykdydamos savo veiklą, prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo.

Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos teikia savivaldybių administracijoms individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas, kurių pagrindu turi būti užtikrinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos teikia Vyriausybei praėjusių kalendorinių metų jaunimo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo.

Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.

Jaunimo reikalų taryba yra jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų.

Jaunimo reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato, jos nuostatus ir sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Jaunimo reikalų taryba atlieka šias funkcijas:

Savivaldybės jaunimo reikalų taryba – visuomeninė patariamoji institucija, vadovaujantis lygybės principu sudaroma iš savivaldybės administracijos ir (ar) savivaldybės tarybos ir savivaldybės teritorijoje veikiančių savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų.

Jeigu savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos nėra ar ji nedelegavo savo atstovų, jaunimo atstovai į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą išrenkami viešame visuotiniame jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų, mokinių ir (ar) studentų savivaldos atstovų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, susirinkime. Už šio susirinkimo organizavimą yra atsakingas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius.

Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudarymo tvarką nustato, nuostatus ir sudėtį tvirtina savivaldybės taryba.

Savivaldybės jaunimo reikalų taryba nagrinėja su jaunimo politika savivaldybėje susijusius klausimus ir teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų savivaldybėje, su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje susijusių teisės aktų projektų.

Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis:

Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu: