Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi visuotinai pripažintais

tarptautinės teisės principais ir normomis, įtvirtintomis Jungtinių Tautų

Organizacijos Įstatuose, Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje konferencijos

dokumentuose, 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių

santykių, pabrėždama ištikimybę valstybių suverenios lygybės, tarptautinių

ginčų taikaus sureguliavimo, jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimo principams,

reikšdama įsitikinimą, kad teikiamos privilegijos ir imunitetai sąlygos

efektyvų diplomatinių atstovybių funkcijų įgyvendinimą, priima šį įstatymą.

1 straipsnis

Užsienio

valstybės diplomatinė atstovybė (toliau - diplomatinė atstovybė) yra Lietuvos

Respublikoje veikiantis užsienio valstybės užsienio reikalų tarnybos padalinys,

atstovaujantis tai užsienio valstybei, ginantis jos ir jos piliečių teises bei

interesus Lietuvoje, palaikantis oficialius tarpvalstybinius santykius.

2 straipsnis

Diplomatinėms

atstovybėms bei personalui Lietuvos Respublikoje jų funkcijoms įgyvendinti

suteikiamos privilegijos ir imunitetai, numatyti 1961 m. balandžio 18 d. Vienos

konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

3 straipsnis

Asmenys,

kuriems suteikiamos šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytos privilegijos ir

imunitetai, turi gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

4 straipsnis

Diplomatinių atstovybių vadovai, ambasadoriai ir

nuncijai, pasiuntiniai ir internuncijai, gavę Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministro agremaną, akredituojami prie Respublikos Prezidento, o

užsienio valstybių reikalų patikėtiniai – prie Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministro.

Diplomatinių

atstovybių vadovų lygis, atstovybės personalo skaičius Lietuvos Respublikoje

nustatomas dvišaliame susitarime.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2484,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5691 (2004-10-26)

5 straipsnis

Užsienio

valstybės diplomatinės atstovybės vadovas bei diplomatai, siekdami asmeninės

naudos, Lietuvos Respublikoje negali užsiimti profesine ar komercine veikla.

6 straipsnis

Ambasadoriai ir nuncijai, pasiuntiniai ir

internuncijai savo funkcijas pradeda vykdyti nuo jų įgaliojamųjų raštų įteikimo

Respublikos Prezidentui.

Reikalų

patikėtiniai savo funkcijas pradeda vykdyti nuo užsienio valstybės užsienio

reikalų ministro laiško įteikimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2484,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5691 (2004-10-26)

7 straipsnis

Užsienio

valstybės diplomatinis atstovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus, gali

vienu metu būti akredituotas ir kitose užsienio valstybėse.

8 straipsnis

Užsienio

valstybės diplomatiniu atstovu Lietuvos Respublikoje gali būti Lietuvos

Respublikos ar trečiosios valstybės pilietis, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

sutikus.

9 straipsnis

Diplomatinės

atstovybės vadovai, diplomatai ir jų šeimos nariai naudojasi asmens bei

privačios rezidencijos neliečiamybe. Lietuvos Respublikos Vyriausybė imasi visų

būtinų priemonių jų saugumui užtikrinti.

Diplomatai,

jei jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, naudojasi imunitetu nuo Lietuvos

Respublikos baudžiamosios, civilinės ir administracinės atsakomybės.

Diplomatai

naudojasi imunitetu nuo civilinės jurisdikcijos, išskyrus atvejus, kai jie

stoja į civilinius teisinius santykius kaip privatūs asmenys.

Administracinio

bei techninio personalo darbuotojai ir jų šeimos nariai, jeigu jie nėra

Lietuvos Respublikos piliečiai, abipusiškai naudojasi privilegijomis ir

imunitetais, išskyrus atvejus, kai imunitetas nuo civilinės ir administracinės

atsakomybės yra taikomas tik veiksmams, atliktiems vykdant tarnybines pareigas.

Aptarnaujančiojo

personalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat

diplomatai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, imunitetu naudojasi tik

dėl veiksmų, atliktų vykdant tarnybines pareigas, jeigu kitaip nėra susitarta.

10 straipsnis

Diplomatai

ir administracinio bei techninio personalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos

Respublikos piliečiai, atleidžiami nuo visų bendrųjų Lietuvos Respublikos

valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, išskyrus:

1)

netiesioginius mokesčius;

2)

nekilnojamojo turto savininko mokestį, jeigu turtas nėra valdomas

akreditavusios valstybės vardu atstovavimo tikslais;

3)

turto paveldėtojo mokesčius;

4)

komercinės veiklos mokesčius;

5)

paslaugų mokesčius.

Aptarnaujančiojo

personalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, atleidžiami

nuo mokesčių ir rinkliavų, imamų iš tarnyboje gaunamo darbo užmokesčio.

11 straipsnis

Diplomatinės

atstovybės patalpos, jose esantis turtas ir jos transporto priemonės yra

neliečiamos.

Lietuvos

Respublikos valdžios atstovai gali į jas įeiti tik sutikus diplomatinės

atstovybės vadovui.

Diplomatinės

atstovybės archyvai ir dokumentai yra neliečiami nepriklausomai nuo jų buvimo

vietos.

12 straipsnis

Diplomatinių

atstovybių patalpos abipusiškai atleidžiamos nuo visų valstybinių ir vietinių

mokesčių bei rinkliavų, išskyrus paslaugų mokestį, imamą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

13 straipsnis

Užsienio

valstybės diplomatinė atstovybė gali pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius

įstatymus ir taisykles atsivežti daiktų, skirtų oficialiai naudoti, o

diplomatai - daiktų, skirtų naudotis jiems ir jų šeimos nariams. Už šiuos

daiktus neimamas muito mokestis.

Diplomatų

asmeninis bagažas netikrinamas, jei nėra rimto pagrindo manyti, kad jame yra

daiktų, kuriuos Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai ir taisyklės

draudžia įvežti ar išvežti arba jų įvežimą ir išvežimą reguliuoja specialios

taisyklės.

Bagažą

galima tikrinti tik diplomatui ar jo įgaliotam atstovui dalyvaujant.

14 straipsnis

Užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka užtikrinama teisė nekliudomai susisiekti su savo vyriausybe, savo šalies

diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis trečiosiose valstybėse įprastinėmis

ryšių priemonėmis, šifruotomis elegramomis, diplomatiniu paštu ir per

kurjerius.

Diplomatinės

atstovybės su Lietuvos Respublikos įstaigomis gali susisiekti per Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministeriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka, išskyrus transporto, ryšių, sveikatos apsaugos bei policijos

įstaigas.

Diplomatinis

paštas, gabenamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, negali

būti atplėšiamas bei sulaikomas.

Diplomatinė

atstovybė, gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą, gali įsirengti ir

naudotis radijo siųstuvais.

15 straipsnis

Užsienio

valstybių diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka

aprūpinamos būtinomis patalpomis jų oficialiai veiklai ir privačioms personalo

rezidencijoms.

16 straipsnis

Tais

atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas

negu šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties normos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. spalio 3 d.

Nr. I-1857

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2484,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5691 (2004-10-26)

ĮSTATYMO

„DĖL UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO“

4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-10-28)

autrap@lrs.lt