Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 6-1, 27-1 straipsniais įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin.,

2013, Nr.

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2,

6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29,

33 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

61, 271 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2013 m. birželio 13 d. Nr. XII-360

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213; 2008, Nr. 71-2719; 2009, Nr. 61-2405; 2010, Nr. 41-1942, Nr. 48-2308, Nr. 75-3791, Nr. 148-7566; 2011, Nr. 156-7389;

2012, Nr. 38-1892, Nr. 42-2044, Nr. 78-4029, Nr. 151-7722)

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

1.

Automagistralė – specialiai

motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris

nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir

kuris:

1) turi, išskyrus tam tikras vietas arba

laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis,

viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja

juosta arba išimtiniais atvejais kitais būdais;

2) viename lygyje nekerta jokio kelio,

geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako;

3) pažymėtas kelio ženklu

„Automagistralė“.

transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius,

keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir

savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra

nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

bėgiais judanti transporto priemonė.

meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra

mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus.

duomenų bazė – duomenų bazė, kurioje

tvarkomi visi tarpusavyje susiję transporto priemonių ir jų techninės apžiūros

duomenys.

priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) – visiškai

sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su

vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo

ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių

takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis

priemonėmis.

du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų

jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių

nepriskiriami.

(vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar

apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar

bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

horizontaliojo ženklinimo linijomis ir

(arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio

dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

ir tvarkomųjų veiksmų visuma.

dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

užtikrinimas – veikla,

kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.

judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose

įstatymuose bei teisės aktuose.

motorinė transporto priemonė atviru kėbulu, kuri skirta daugiausia naudoti

pramogai arba žemės ūkyje ir važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios

didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1 000 cm3, masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė be krovinio

didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu

varoma transporto priemonė) ir didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15

kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos

daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios

galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

Redakcija nuo 2015-01-01:

keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip

lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia

didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis

kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos

daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios

galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o

pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas

kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio, žiedines ar reguliuojamas

sankryžas.

priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios

modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama

eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar

prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir

kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai

sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio

ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus,

teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykio metu

nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto

saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio būklės įvertinimas kelių

eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais projekto įgyvendinimo etapais:

planavimo, projektavimo, tiesimo (rekonstrukcijos) ir eksploatavimo.

periodinis tikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugaus eismo

reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.

eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo

tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

reguliuotojas (toliau –

reguliuotojas) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti

kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant

rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).

išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis

didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios

keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios

didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.

keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų,

jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė

kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip

4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji

galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

– viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis

taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis

sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

vairuoti transporto priemonę.

motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis

ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo

varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant

elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios

didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji

galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o

didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris

didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis

kaip 45 km/h.

– motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių vairuotojams ir

keleiviams skirtos galvos, akių apsaugos

nuo sužeidimo priemonės.

priemonė – variklį

turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines

transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.

jos priekabos registracija – procedūra, kurią sudaro motorinės transporto

priemonės arba priekabos tapatumo nustatymas, jos duomenų įrašymas į Lietuvos

Respublikos kelių transporto priemonių registrą, leidimo dalyvauti viešajame

eisme būtinų sąlygų atitikimo patikrinimas, valstybinio registracijos numerio

ženklų ir dokumento, liudijančio apie

transporto priemonės įregistravimą,

išdavimas ir kurią baigus įgyjamas leidimas motorinei transporto priemonei arba

jos priekabai dalyvauti viešajame eisme.

priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar

elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip

1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip

25 km/h.

registruota arba nuo kurios pirmo registravimo yra praėję ne daugiau kaip šeši

mėnesiai.

būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame

ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija

įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones,

iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose

leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4

promilės. Pradedantieji vairuotojai, taip

pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5

t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir

motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime,

seilėse ar kituose organizmo skysčiuose

yra 0,2 promilės.

Redakcija nuo 2015-01-01:

alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore,

kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų

nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones,

iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose

leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4

promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų,

motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių,

transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t

arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami

pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio

koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime,

seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.

valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės bendrijos oficialaus

asmens apsilankymas Lietuvos Respublikoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko,

Ministro Pirmininko, užsienio reikalų ministro arba kito Vyriausybės nario,

taip pat kariuomenės vado oficialiu kvietimu kviečiančiajai institucijai ir

oficialaus asmens institucijai susitarus dėl vizito oficialaus statuso.

mokymas – Susisiekimo ministerijos

arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

organizuojamas ir vykdomas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių

KET reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų

pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio

priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir

įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi

saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu

daugiau kaip 10 km/h ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas

neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), mokymas, taip pat

sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata, motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems

teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas.

transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas teisės

aktų nustatytu dažnumu siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją vežti

krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir suteikti vairuotojo profesinės

kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą.

esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų

vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą,

motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.

Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir

ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų

perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės,

einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.

– strateginis lyginamasis naujo kelio tiesimo ar esamo kelio rekonstrukcijos

poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui vertinimas.

asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto

priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto

priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant suteikti

šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją vežti

krovinius ar keleivius komerciniais tikslais ir kvalifikacijos pažymėjimą,

kuriuo patvirtinama ši kvalifikacija.

motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

techninė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės privalomas

tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės

būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės apžiūros

kontrolierius) – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros

įmonėje dirbantis asmuo, turintis Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę

apžiūrą.

sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas) – transporto

priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba

pavojinga.

su motorine transporto priemone sukabinama

priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės

dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

atspindinčiais elementais – geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos liemenė

arba kitas viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužis su iš visų

pusių kitiems eismo dalyviams matomais šviesą atspindinčiais elementais.

lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai,

susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur

išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią

iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje

reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos,

kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas

vyksta nuo vieno kelio prie kito.

– skiriamoji juosta) – gretimas važiuojamąsias dalis skiriantis

konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio

danga), kur transporto priemonėms draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti.

greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos,

dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais

arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, Kalėjimų departamentui prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietos

transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su

specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems

konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros,

Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo

operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos

kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Valstybinės

kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos specialiomis

spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais

šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

vairuotojų mokymas – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka organizuojamas ir vykdomas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų

mokymas.

dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas

dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar

rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

ir logistinės transporto priemonės

– transporto priemonės, skirtos karinėms operacijoms, joms pasirengti ir kitoms

kariuomenės funkcijoms atlikti.

laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas

sprendimas nustatytam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto

priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip

6 km/h, pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų

ūkio techniką arba vilkti priekabas ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams

vežti ir turėti keleivių sėdynių.

žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai

vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne

keliais skirtas transporto priemones.

atitikties įvertinimas – procedūra, kai tiesiogiai ar netiesiogiai

nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus

reikalavimus.

krovinio (toliau – masė be krovinio) – transporto priemonės

masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir

krovinio.

kroviniu) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir

kroviniu.

asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

(toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam

laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

(toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne

ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei

krauti.

pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės

institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie

Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus

reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti

pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė

stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.

patvirtinimas (toliau – tipo

patvirtinimas) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė

atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie

šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos,

sudedamosios dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms

ir techniniams reikalavimams patvirtinimas.

– transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma

transporto priemonė.

– asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu

pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

– transporto priemonių techninės ekspertizės įmonėje dirbantis asmuo, turintis

Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

suteiktą teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines

ekspertizes.

junginys – sujungtos

kelios transporto priemonės.

ekspertizė (toliau – techninė

ekspertizė) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų

priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo

ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų

atkuriamojo remonto įvertinimas.

išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens

eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės

vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.

asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus

asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.

įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių transporto priemonių ir jų

junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.

vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys,

dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus

(vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip

pat asmenys, kurie moko vairuoti.

kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę

transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo

sąlygos.

per kurį įgyjama eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių motorinių

transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių ir gebėjimų.

kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis

transporto priemonių eismo teorijos.

kelio dalis važiuoti transporto priemonėms.

transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.“

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-970, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09986

3 straipsnis.

Įstatymo papildymas 61 straipsniu

Papildyti Įstatymą 61

straipsniu:

„61 straipsnis. Valstybės

rinkliava

atitinka nustatytus reikalavimus ir jam suteikiama teisė dirbti vairuotojų

mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, išdavimą vairavimo instruktoriams,

vairuotojų mokytojams mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės

rinkliava.

papildomą vairuotojų mokymą suteikimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio

valstybės rinkliava.“

4 straipsnis. 9

straipsnio 5 dalies pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip

kartą per metus atsiskaito Seimui už Komisijos darbą.“

5 straipsnis. 10

straipsnio pakeitimas ir papildymas

dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užtikrindama eismo saugumą,

Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos:

1) tvirtina techninius motorinių

transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius

statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių

projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių

saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų

nustatymo reikalavimus ir tvarką;

2) suderinusi su Vidaus

reikalų ministerija, nustato tvarką ir atvejus, kada taisomuose kelių (gatvių)

ruožuose keliuose dirbantys asmenys gali reguliuoti eismą;

3) nustato keleivių vežimo

reguliariais reisais nustatytais maršrutais leidimo išdavimo tvarką;

4) nustato motorinių transporto priemonių

ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo

tvarką, tvirtina Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus;

5) nustato reikalavimus įmonėms,

atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją

techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę;

6) suteikia įmonių, atliekančių motorinių

transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat

įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę

ekspertizę, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, motorinių

transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes, šią teisę sustabdo,

atnaujina, panaikina;

7) suteikia teisės aktų reikalavimus

atitinkančioms įmonėms teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir jų

priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių

ir jų priekabų techninę ekspertizę ir šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina;

8) organizuoja eismo dalyvių

švietimą eismo saugumo srityje;

9) nustato vairuotojų mokymo tvarką;

10) nustato papildomo vairuotojų mokymo tvarką;

11) suderinusi su Švietimo ir mokslo

ministerija, nustato C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių

transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti

ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarką;

12) nustato motorinių transporto priemonių

vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo

vairuotojų mokymo tvarką;

13) nustato šeimos narių, siekiančių įgyti

teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką;

14) nustato reikalavimus vairavimo

instruktoriams ir vairavimo mokykloms bei teritorijoms, kuriose bus atliekamas

vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų darbuotojams, susijusiems

su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą atsakingiems asmenims, vairuotojų

mokytojams ir vairavimo instruktoriams);

15) organizuoja ir atlieka motorinių

transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir

poilsio režimo kontrolę;

16) tvirtina motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją, suteikia

šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės

gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį transporto priemonių

sudedamųjų dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);

17) suderinusi su Vidaus

reikalų ministerija, nustato motorinių transporto priemonių, priekabų,

sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme

tvarką ir šio draudimo panaikinimo tvarką;

18) nustato motorinių

transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme,

remonto ir techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką;

19) nustato transporto priemonės

pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarką;

20) suteikia asmenims teisę dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo

instruktoriumi ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar

panaikinimo tvarką;

21) suteikia įstaigoms ar įmonėms teisę

vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą vairuotojų mokymą ir nustato šios

teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką;

22) atlieka vairuotojų mokymo ir papildomo

vairuotojų mokymo priežiūrą;

23) prižiūri, kaip laikomasi privalomosios

techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos;

24) nustato motorinių transporto priemonių

ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo

saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo

tvarką;

25) nustato motorinių transporto priemonių

ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra

pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į transporto priemonių techninės apžiūros

įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti teisės suteikimo tvarką;

26) tvirtina Centralizuotosios techninės

apžiūros duomenų bazės nuostatus;

27) atlieka transporto priemonių techninio

aptarnavimo ir remonto paslaugų kontrolę;

28) tvirtina reikalavimus transporto priemonių

techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto

priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką;

29) nustato transporto priemonių ir

transporto priemonių sudedamųjų dalių (tarp jų ir ne keliais judančių

mechanizmų vidaus degimo variklių) atitikties įvertinimo tvarką;

30) gali atlikti kitas

funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.“

išbraukti žodžius „ir psichofiziologinių gebėjimų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1)

nustato vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką;“.

punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą,

per kurį įgyjama saugaus važiavimo dviračiais įgūdžių;“.

„6) nustato laikinųjų valstybinio numerio

ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau

kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarką;“.

„7) suderinusi su Susisiekimo ministerija,

nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarką;“.

„4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto

infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir

rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo

audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio

avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės

reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo

įvykiuose nukentėjusiems asmenims;“.

dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo

įvykius;“.

„9) imasi priemonių, būtinų saugiam eismui

eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros

turtui apsaugoti;“.

6

straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas

netekusia galios

išdėstyti taip:

„3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą

per metus privalo būti nustatomi kelių saugumo ir didelio avaringumo ruožai, ne

rečiau kaip vieną kartą per 3 metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas.

Prieš atliekant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus turi būti

atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelio saugumo

auditas.“

netekusia galios.

7 straipsnis. 12

straipsnio 6, 9 ir 10 dalių pakeitimas

„6. Eismo dalyviai negali

savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką

nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokius nors

daiktus ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones,

avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti

prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš

transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai

tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.“

„9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka

privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto

priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais

ir specialiaisiais garso signalais.“

„10. Eismo

dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais

oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Transporto priemonės oranžinį

švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės

didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje,

sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę,

vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia

pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą

pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai,

važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai

nekenkia eismo saugumui.“

8 straipsnis. 13

straipsnio pakeitimas ir papildymas

išdėstyti taip:

„3. Vairuotojas

privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu

užtikrinti. Saugos diržų, šalmų, vaikiškų saugos sėdynių, motociklininkų

apsaugų ir kitų saugumo priemonių naudojimo atvejus

ir tvarką nustato KET.“

išdėstyti taip:

„5. Motorinės transporto priemonės ir (ar)

priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti

ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą,

transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus,

transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus

dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei

nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto

vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos

valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus

galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl

automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos

konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir

tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis

Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo

pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto

amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta

teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino

teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to,

nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo

pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas

atimtas jį išdavusioje valstybėje.“

išdėstyti taip:

„7. Transporto priemonių vairuotojai

privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos

Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių

pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio

tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.“

išdėstyti taip:

„10. Motorinės transporto priemonės ir

(ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju

paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš

motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės

mašinos, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais

elementais.“

„14. Motorinių transporto priemonių ir

(ar) priekabų vairuotojai privalo tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu.“

15 dalimi.

9 straipsnis. 14

straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti

judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos

reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.“

10 straipsnis. 16

straipsnio 5 dalies pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Važiuodami motorine transporto

priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti

užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu,

keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę

motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu

mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis

keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių

paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos

diržai.“

11 straipsnis. 17

straipsnio 1, 2 dalių ir 4 dalies 1 punkto pakeitimas

„1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi

dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos

išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų

asmenims. Gyvenamojoje zonoje

dviračių vairuotojų amžius neribojamas.“

„2. Dviračio vairuotojui leidžiama

važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.

Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos

žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų

stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas

privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba

dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos

žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas,

dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos

žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą

atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų,

važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus.

Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama

būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.“

„1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu

įrengti dviračių takai, išskyrus KET

nustatytus atvejus;“.

12 straipsnis. 18

straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar

paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų

vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni

šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius

vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar kai blogas matomumas,

vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę

liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.“

13 straipsnis. 19

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„19 straipsnis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teisės ir

pareigos

vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius

bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir

raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik

tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą,

užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus

padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos

Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus

asmenis.

vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik

mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti

pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai

įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali

transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės,

vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo

atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto

priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso

signalų.

naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus

išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų

Šengeno valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie

tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines

pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

14 straipsnis. 21

straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokyti vairuoti keliuose šeimos

narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones,

leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.“

15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas ir papildymas

išdėstyti taip:

„4. Vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10

metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų

transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo

išdavimo dienos.“

„5. Pradedantiesiems vairuotojams

išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų

ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į

10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo,

jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos)

šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo

įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis

vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame

įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą

privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.“

laikyti atitinkamai 6, 7, 8 dalimis.

dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:

„9. Asmenys, kurie vairavo transporto

priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali

įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos.“

16 straipsnis. 23

straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 8 punktą

ir įį išdėstyti taip:

„8) A ir B kategorijų transporto priemones

suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.“

17 straipsnis. 24

straipsnio pakeitimas ir papildymas

„4. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus

teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo

vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik

pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei

perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti

transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas

neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.“

„5. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus

teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės

pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų

svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik

pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus

papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas

perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto

teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta

trumpesniam negu vieni metai laikui.“

dalimi.

„7. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus

teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis

padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų

ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne

anksčiau kaip po 10 metų.“

„8. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus

teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti

transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.“

„9. Pradedantysis vairuotojas, per šio

įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo

vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2

metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį

vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti

transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas

2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10

metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta

tvarka.“

18 straipsnis. 25

straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms

transporto priemonėms ir priekaboms

leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms

ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Vieną parą dalyvauti

viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje

leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio

ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms,

kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų

civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su

transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto

priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir

galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto

priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir

kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su

transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

transporto priemonių ir (ar)  priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir

transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

užtikrina transporto priemonės valdytojas.

motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurios pritaikytos eismui

kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios

buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms

atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos

Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis

atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba

leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos

piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat

transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių

motorinių transporto priemonių kategorijai.

draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.

(ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės

transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis

ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai

suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti velkamos, nustatyta

tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Po

atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto patvirtinus,

kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei

saugumui nepavojinga, ji vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta

tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.

(ar) priekaboms, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo

saugumui, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios

techninės apžiūros dokumentų galiojimas.“

20 straipsnis. 27

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„27 straipsnis.

Motorinių transporto priemonių registracija, registracijos sustabdymas ir

panaikinimas

dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto

priemonėms ir (ar) priekaboms. Reikalavimas registruoti motorinę transporto

priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos

ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar)

priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims. Reikalavimas registruoti

motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip

pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri

nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis,

registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką

atvykusiems asmenims.

transporto priemonės ir (ar) priekabos

registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus.

Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos

gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų registravimo kreipiasi:

1) asmuo, kurio teisėtą buvimą

Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti teisės aktai; šiuo atveju motorinė

transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama asmens teisėto buvimo Lietuvos

Respublikoje laikotarpiui;

2) laikinai Lietuvos

Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos Respublikos gyventoju

asmuo; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba registruojama laikotarpiui iki

šešių mėnesių;

3) asmuo, kurio transporto

priemonės valdymo terminas apribotas transporto priemonės valdymą

patvirtinančiu dokumentu; šiuo atveju motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba

registruojama jos valdymo laikotarpiui;

4) asmuo, valdantis iš

Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių

registracijos, privalomosios techninės apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai

dalyvauti viešajame eisme (ir nėra apribojimų dalyvauti viešajame eisme)

negalioja Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; šiuo atveju

transporto priemonė registruojama laikotarpiui iki mėnesio.

straipsnio 2 dalyje, registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos

ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių

nurodomas jų galiojimo (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registracijos) terminas.

tvarka nustačius, kad neatlikta motorinės transporto priemonės ir (ar)

priekabos privalomoji techninė apžiūra (išskyrus transporto priemones,

turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę

privalomosios techninės apžiūros atlikti) arba kad motorinė transporto priemonė

ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad nesumokėti valstybės

nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję

mokesčiai, sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar)

priekabai dalyvauti viešajame eisme.

dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei ir (ar)

priekabai dalyvauti viešajame eisme, taip pat šio įstatymo 25 straipsnio 6

dalyje nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka

panaikinamas leidimas šiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai

dalyvauti viešajame eisme ir ji išregistruojama. Šių motorinių transporto priemonių

ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami

negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti juos išdavusiai

institucijai. Šioje dalyje nurodytos motorinės transporto priemonės ir (ar)

priekabos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos

bendra tvarka.

atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys

(paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių

metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis,

nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto

priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto

priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių

registrui. Tokios transporto priemonės registracija vidaus reikalų ministro

arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė

netenka teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą.

priekabos, kurios dėl sugedimo ar susidėvėjimo baigtos eksploatuoti užsienyje,

kai kompetentingos institucijos paima jų registravimo dokumentus ar juose

uždeda atitinkamą žymą arba Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro

tvarkymo įstaiga tai nustato tarptautinėse transporto priemonių duomenų bazėse

ar kitais būdais, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos

eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus

tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d.,

istorines motorines transporto priemones ir specialioms darbo funkcijoms

atlikti skirtas motorines transporto priemones, Lietuvos Respublikoje

neregistruojamos.

Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos

motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas ir

privalomoji techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29

straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

Respublikos kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos

motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių tipo patvirtinimas (Europos

Bendrijos tipo patvirtinimas, individualus patvirtinimas) ir privalomoji

techninė apžiūra atlikti nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio

3 dalyje nurodytus atvejus.

registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šioms

transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame

eisme.

priemonių registre registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms yra

atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti

mokesčiai.

transporto priemonės valdytojo prašymu iki šio straipsnio 4 dalyje numatytų

atvejų nustatymo gali būti sustabdomas ne ilgesniam negu vienų metų

laikotarpiui.“

21 straipsnis.

Įstatymo papildymas 271 straipsniu

Papildyti Įstatymą 271

straipsniu:

„271 straipsnis. Transporto priemonių registrai, duomenų

bazės

priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, o registro tvarkytoja –

valstybės įmonė „Regitra“.

savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro valdytoja – Žemės ūkio

ministerija, o registro tvarkytojai – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos

ir kaimo verslo centras ir savivaldybių administracijos.

logistinės paskirties transporto priemonių registro valdytoja – Krašto apsaugos

ministerija, o registro tvarkytoja – Lietuvos kariuomenė.

teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro

valdytojas – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos, o registro tvarkytojai – Informatikos ir ryšių departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

ir teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos.

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos

kriminalinės policijos biuras, teritorinės policijos įstaigos, Valstybės sienos

apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir jos padaliniai, Muitinės

kriminalinė tarnyba.

(toliau – CTADB) duomenis tvarko Lietuvos

techninės apžiūros įmonių asociacija, o techninę apžiūrą atliekančios įmonės

teikia informaciją per CTADB.

atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenis tvarko Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų

biuras.

registrams, duomenų bazių valdytojai jų bazėse esančius duomenis, įskaitant

asmens duomenis, tvarko be duomenų subjektų sutikimo Lietuvos Respublikos

asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

keičiasi duomenų bazėse esančia informacija, įskaitant asmens duomenis, be

duomenų subjektų sutikimo teisėtą interesą turintiems asmenims.

bazių valdytojams reikiamus duomenis turi nemokamai teikti visi šiame

straipsnyje nurodyti registrų ir duomenų bazių valdytojai.

transporto priemonę arba jos priekabą, taip pat su jomis susijusius duomenis registrų

ir duomenų bazių valdytojai teikia Lietuvos Respublikos kelių transporto

priemonių registrui.“

22 straipsnis. 28

straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 28 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„28 straipsnis.

Motorinių transporto priemonių ir priekabų tipo patvirtinimas ir atitikties

įvertinimas, techninė priežiūra ir remontas

įvertinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekami

motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei šių transporto priemonių

sudedamosioms dalims.

priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipą patvirtina ir atitiktį

įvertina Vyriausybės įgaliota institucija.

aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) pratvirtinto

standarto.“

23 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 29 straipsnį ir jį

išdėstyti taip:

„29 straipsnis.

Motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomoji techninė apžiūra ir

techninė ekspertizė

motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto

priemones pateikti periodinei privalomajai techninei apžiūrai.

dalyse nurodytais atvejais motorinių transporto priemonių, priekabų valdytojai

privalo pateikti jas privalomajai neeilinei techninei apžiūrai.

ir priekabos laikotarpiu nuo transporto priemonės pirmo registravimo datos iki

pirmos privalomosios techninės apžiūros dalyvauja viešajame eisme be

privalomosios techninės apžiūros (išskyrus vienetinės gamybos

transporto priemones).

4.

Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka

įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla. Privalomąsias technines

apžiūras atliekančios įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės

įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių

tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“.

priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

dėl motorinės transporto priemonės ir priekabos techninės būklės atitikties

nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius.

priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra kaupiami ir saugomi

CTADB.

priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra

pasibaigęs arba panaikintas, savininkai arba valdytojai, nustatyta tvarka gali

gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į transporto priemonių

techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti.

apžiūros kainas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti

paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į

paslaugų poreikį ir kitus veiksnius, lemiančius kainos dydį. Paslaugų savikaina

(išlaidos) nustatoma pagal argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmonės privalo

pateikti paslaugų išlaidų skaičiavimus.“

24 straipsnis. 33

straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Priverstinai transporto priemonė gali

būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms

stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti savivaldybės vykdomosios

institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms

atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų,

kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šioje dalyje numatytais

atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų,

susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.“

26 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

7 dalį, 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių

keliais įstatymo 2 straipsnio 40 ir 57 dalis, 15 straipsnio 2 dalį, 17

straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnyje išdėstyto Lietuvos

Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, įsigalioja

2014 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40

dalis, taip pat 15 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2013

m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57

dalis įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

įstatymo 27 straipsnio 8 dalis galioja

iki 2016 m. spalio 28 d.

įstatymo 27 straipsnio 9 dalis įsigalioja

2016 m. spalio 29 d.

įgaliotos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                              DALIA GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-970, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09986

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13,

14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO

PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6-1, 27-1 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO NR. XII-360 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-07-11)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt