Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-05-21
Paskutinį kartą atnaujinta 2025-07-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 55
Pakeitimų istorija JSON API
3.

Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 9 ir 10 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, – tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1341, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10979

4.

Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, taip pat paslaugų teikėjai, teikiantys žemės ūkio ar miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsižvelgdami į šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 7, 10, 11, 12 ir 13 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą. Susidariusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos suma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pirmiausia įskaitoma privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti, po to socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolai padengti, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl šioje dalyje nurodyto asmens kaltės, atlyginti, likusi suma – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokestinei nepriemokai, nesumokėtoms už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų sumoms padengti, o kai mokestinės nepriemokos ir nesumokėtų baudų sumų nėra, ši permokos suma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, gavus šioje dalyje nurodyto asmens prašymą, įskaitoma kaip privalomojo sveikatos draudimo įmoka ar jos dalis už būsimus laikotarpius arba grąžinama jos mokėtojui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3012, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13047

5.

Šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, kurie moka šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 9 ir 10 dalyse nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir (arba) už kuriuos šios įmokos yra mokamos arba kurie yra priskiriami šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, turi teisę sumokėti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.

6.

Draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurių teikimą nustato Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, sumoka už paslaugų teikėjus atitinkamo mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki kito mėnesio 15 dienos. Tokia pačia tvarka šias įmokas moka draudėjai už mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai.

7.

Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nemokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už šį laikotarpį privalo sumokėti per 2 metus nuo tos dienos, kai Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas atšaukiami arba kai sueina jų paskelbimo terminai. Jeigu privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos per šioje dalyje nustatytą terminą, asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 4–8 ir 10 dalyse, kuriems Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

TAR pastaba. 7 dalies nuostatos taikomos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ įsigaliojimo dienos (2020-02-26).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2844, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-10, i. k. 2020-07702

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)

Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-402, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)

Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)

Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)

Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)

Nr. XI-1795, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7564 (2011-12-28)

Nr. XI-2413, 2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6967 (2012-11-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334

19 straipsnis. Atsakomybė už privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimą

1.

Pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, baudos, delspinigiai, palūkanos ir padidintos palūkanos skaičiuojami, priverstinai išieškomi, priverstiniai išieškojimai atidedami, pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros pratęsiamos, priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas, nuo baudų ir delspinigių mokėjimo atleidžiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-612, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12334

2.

Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos laiku neperveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1833, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)

Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. XI-98, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6022 (2008-12-30)

Nr. XI-183, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-985 (2009-03-05)

Nr. XI-391, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3983 (2009-08-04)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1984, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16906

20 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos santykiai su finansų įstaigomis

Finansų įstaigą Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-657, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24259

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

21 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos

1.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:

1) išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;

2) išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms (tarp jų ortopedijos techninėms priemonėms), specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai;

3) išlaidos sveikatos programoms vykdyti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti;

4) išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti;

5) išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms, susidarančioms dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kompensuoti.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytoms išlaidoms skiriama iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nurodytų šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693

Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066

22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas

1.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:

1) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likutis metų pabaigoje;

2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;

3) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalis, metų pabaigoje viršijanti tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas apyvartos lėšas;

4) lėšos, skiriamos šiam rezervui atkurti šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 9 dalyje nurodytais atvejais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066

2.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis. Pagrindinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalį sudaro 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Einamaisiais metais panaudota pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis gali būti atkuriama iš pagal šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą skirtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų ir gali sudaryti daugiau kaip 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalį sudaro likusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-433, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15169

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128

23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšų naudojimas ir investavimas

1.

Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos skiriamos ir naudojamos nepažeidžiant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nurodytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamai sveikatos priežiūrai apmokėti;

2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;

3) šio Įstatymo II skyriuje nurodytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamai sveikatos priežiūrai apmokėti;

4) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio, apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti, kai tam neužtenka skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

3.

Pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos naudojamos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ar daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka šio biudžeto apyvartos lėšų;

2) šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems tikslams, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų einamaisiais biudžetiniais metais neužtenka šiems tikslams įgyvendinti.

4.

Valstybinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, įstaigos tvarkomoje sąskaitoje valstybės ižde ir (arba) konkurso būdu pasirinktoje finansų įstaigoje arba investuoja šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

5.

Valstybinei ligonių kasai priėmus su Finansų ministerija suderintą sprendimą investuoti laikinai laisvas (šio Įstatymo nustatyta tvarka nepaskirstytas ir mokėjimams atlikti nenaudojamas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos nurodytą valstybės iždo sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos Valstybinės ligonių kasos pageidavimu būtų grąžinamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo sąskaitą. Pajamos, gautos investuojant, naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti. Valstybinė ligonių kasa Finansų ministerijai investavimo išlaidas kompensuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis lėšomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1733, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08128

Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693

Nr. XIV-2287, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23066

24 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos

1.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka – iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

2.

Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.

25 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis

1.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apmokėjimo tvarkas ir būdus Valstybinės ligonių kasos teikimu nustato sveikatos apsaugos ministras.

2.

Sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę, tvirtina Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką ir pagal šią metodiką Valstybinės ligonių kasos apskaičiuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazines kainas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1554, 2022-11-22, paskelbta TAR 2022-12-02, i. k. 2022-24641

26 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo

1.

Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.

2.

Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, kuriuose nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūra ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos standartinės sutarčių sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, vaistinėse išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo reikalavimai, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.

3.

Vaistinės, pageidaujančios sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis, privalo turėti vaistinės veiklos licenciją.

4.

Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas atitinkančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudaromos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį ir, atsižvelgiant į šį poreikį, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatytą sveikatos priežiūros mastą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo:

1) turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją;

2) atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytu pagrindu nustatytus įstaigų išdėstymo reikalavimus (jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tokie reikalavimai nustatyti), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;

3) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių pageidaujama sudaryti sutartis ir kurios atitinka šių paslaugų teikimo kokybės reikalavimus. Atitikties kokybės reikalavimams vertinimo metodiką nustato sveikatos apsaugos ministras;

4) užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams bazinėmis kainomis (išskyrus Sveikatos sistemos įstatymo numatytas išimtis).

5.

Sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarčių dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sudaromos tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis dėl šių paslaugų, nepatenkina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu nustatyto šių paslaugų poreikio ir, atsižvelgiant į šį poreikį, neužtikrina Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytu pagrindu nustatyto sveikatos priežiūros masto. Sutartys sudaromos vadovaujantis šiais kriterijais:

1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumu;

2) kokia dalimi sveikatos apsaugos ministro nustatyti paslaugos teikimo reikalavimai užtikrinami tuo pačiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo adresu;

3) per praėjusius kalendorinius metus suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sudaroma sutartis, skaičiumi;

4) per praėjusius 3 metus vykdant ūkio subjektų priežiūrą šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyti privalomąjį sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

7.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, taikomus atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių sudaroma sutartis, detalizuoja, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

27 straipsnis. Atsiskaitymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais tvarka ir terminai

1.

Valstybinė ligonių kasa sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydama skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis yra sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas.

2.

Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia Valstybinei ligonių kasai. Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, mokami sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais nustatyto dydžio delspinigiai.

3.

Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plane, sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą.

4.

Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei ligonių kasai atsiskaitant su šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais už medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomą ir už I klasės medicinos priemones bei in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

IV SKYRIUS

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

28 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo taryba

1.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba yra trišalio atstovavimo pagrindu sudaryta kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus (toliau – Tarybos nuostatai) tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

2.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba atlieka šias funkcijas:

1) svarsto perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;

2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;

3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;

4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;

5) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;

6) nagrinėja Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;

7) nagrinėja kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

3.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro 15 narių. Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:

1) penki valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovą – deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2152, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09404

2) penki draudėjų (darbdavių) atstovai, iš kurių:

a)

du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, asociacijos „Investors’ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

b)

vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotas atstovas;

c)

vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

d)

vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas;

3) penki apdraustųjų atstovai, iš kurių:

a)

vienas pacientų interesus ginančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

b)

vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

c)

vienas vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos ir Asmens su negalia gerovės tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia interesus ginančių organizacijų atstovas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

d)

vienas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotas atstovas;

e)

vienas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos deleguotas atstovas.

4.

Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos pabaigos, sveikatos apsaugos ministras kreipiasi į šio straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose ir 3 punkto c, d, e papunkčiuose nurodytus subjektus dėl naujų narių delegavimo ir viešai paskelbia kvietimą teikti šio straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų organizacijų kandidatus į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pacientų interesus ginančių ir vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas.

5.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma dvejų metų kadencijai. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

6.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami pirmininko rinkimai. Privalomojo sveikatos draudimo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, iš šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų subjektų renka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininką. Išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininką renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Išrinktu Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininku laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų daugumą.

7.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą Lietuvos Respublikos pilietis. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, atstovaujančiu valstybės institucijoms, gali būti tvirtinamas tik asmuo, turintis ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo (valstybės tarnybos) patirtį šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytose Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius deleguojančiose valstybės institucijose, o Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariu, atstovaujančiu draudėjų (darbdavių) ir apdraustųjų interesams, – ne trumpesnę kaip dvejų metų narystės (atstovavimo) šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytose organizacijose patirtį. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.

8.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariais negali būti:

1) įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurios verčiasi farmacine veikla, išskyrus asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose veikia ligoninės vaistinės, ortopedijos įmonių, medicinos priemonių rinkos subjektų valdymo organų nariai ir darbuotojai bei asmenys, ėję šias pareigas paskutinius vienus metus iki jų patvirtinimo Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariais dienos;

2) asmenys, pagal pareigas susiję tarpusavyje tiesioginio pavaldumo santykiais.

9.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius, funkcijos, kompetencija ir skyrimo (atrankos) tvarka nustatyta Tarybos nuostatuose.

10.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai ir visuomeniniai patarėjai privalo deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

11.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.

12.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos laikas ir sveikatos apsaugos ministras patvirtina naują Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina ir sveikatos apsaugos ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Privalomojo sveikatos draudimo tarybos;

4) jį atšaukia deleguojanti institucija ar organizacija ir sveikatos apsaugos ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Privalomojo sveikatos draudimo tarybos;

5) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

6) jis neatitinka šio straipsnio 7, 8 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų ir sveikatos apsaugos ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Privalomojo sveikatos draudimo tarybos.

13.

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nario įgaliojimams nutrūkus šio straipsnio 12 dalies 2–6 punktuose nurodytais pagrindais, likusiam Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos laikui į atsilaisvinusią vietą skiriamas naujas tarybos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

14.

Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nario įgaliojimai stabdomi, jeigu jam įstatymų nustatyta tvarka yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo ar dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1220, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3052 (2007-07-12)

Nr. X-1828, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5377 (2008-11-29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-361, 2017-05-11, paskelbta TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08720

29 straipsnis. Valstybinė ligonių kasa

1.

Valstybinė ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus. Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

2.

Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.

3.

Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas valstybės ižde ir (arba), kaip nustatyta Valstybės iždo įstatyme, finansų įstaigose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-657, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24259

4.

Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos ministerijai.

30 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos

Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;

3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

4) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;

5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;

6) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;

7) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;

8) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;

9) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;

10) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;

11) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;

12) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;

13) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;

14) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;

15) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;

16) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

31 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo principai

Privalomojo sveikatos draudimo principai yra šie:

1) visuotinumo principas, reiškiantis, kad visi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – draudžiamieji) privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas (arba už juos turi būti mokamos šios įmokos), o šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą;

2) solidarumo principas, reiškiantis, kad visų pagal šį Įstatymą privalančių mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenų įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos kompensuoti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros išlaidas;

3) teisumo principas, reiškiantis, kad apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau visiems apdraustiesiems vienodai užtikrinama tos pačios kokybės sveikatos priežiūra, nediskriminuojant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693

32 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

33 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

34 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

35 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

36 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

37 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-874, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20564

V SKYRIUS

APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 261 IR 262 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS

38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą

Apdraustieji turi teisę:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;

2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;

3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;

4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;

6) susipažinti su šio Įstatymo 26, 261 ir 262 straipsniuose nurodytomis sutartimis;

7) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos

1.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;

5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;

6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

2.

Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

3.

Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

4.

Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;

2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);

3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

VI SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMO TVARKA

40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir Valstybinės ligonių kasos dėl privalomojo sveikatos draudimo sprendimo tvarka

Draudžiamųjų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

41 straipsnis. Ginčų tarp apdraustųjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sprendimo tvarka

Apdraustųjų skundai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos

Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos yra draudimo įmonės, teisės aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą (licenciją) šiai sveikatos draudimo veiklai.

43 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai

1.

Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra asmens sveikatos priežiūros specialisto, kuriam teisės aktais, reguliuojančiais jo profesines teises, suteikta teisė nustatyti sveikatos būklę ir diagnozuoti ligas bei sveikatos sutrikimus, diagnozuotos papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse numatytos ligos, sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklės, kurie yra pagrindas teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka draudikas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693

Nr. XIV-2194, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20774

2.

Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, taip pat išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, kurių neapmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, valstybės ar savivaldybių biudžetai. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis gali būti apmokama ir ta sveikatos priežiūros paslaugų ar išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis, kuri neapmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

44 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartys

Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas grindžiamas draudėjo ir draudiko sutartimis, kurių sudarymo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė. Draudėju gali būti juridinis arba fizinis asmuo.

45 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšos

Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšas sudaro savanoriškos (papildomos) juridinių ir fizinių asmenų piniginės įmokos savanoriškąjį (papildomąjį) sveikatos draudimą vykdančioms draudimo įmonėms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Įstatymas papildytas priedu nuo 2013-10-25:

Nr. XII-526, 2013-10-01, Žin., 2013, Nr. 107-5274 (2013-10-12)

Lietuvos Respublikos

sveikatos draudimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 46).

2.

2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL 2011 L 88, p. 45).

3.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9).

4.

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).

Papildyta punktu:

Nr. XII-1602, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05896

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-281, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.61-1441 (97.07.01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19, 24, 25, 26, 27, 30, 31, 33, 34, 40, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-972, 98.12.15, Žin., 1998, Nr.115-3231 (98.12.31)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 25, 26, 27, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1287, 99.07.01, Žin., 1999, Nr.62-2035 (99.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2042, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2882 (2000 10 31)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-86, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr. 111-3565 (2000 12 29)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 13, 21, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-186, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-694 (2001 03 09)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-605, 2001-11-15, Žin., 2001, Nr. 102-3625 (2001-12-05)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-872, 2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1985 (2002-05-24)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Šis Įstatymas neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1233, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5525 (2002-12-24)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 7, 17, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 15, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1022, 2002-07-03, Žin., 2002, Nr. 72-3021 (2002-07-17)

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 15, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

122 straipsnis. Medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimas

1.

Medicinos priemonių nuomos išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiesiems, kuriems šios medicinos priemonės pagal gydytojų konsiliumo išvadą yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

2.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamos tik tų medicinos priemonių nuomos išlaidos apdraustiesiems, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nuomojamų medicinos priemonių, būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašą. Šį sąrašą ir nurodytų medicinos priemonių nuomos išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

3.

Medicinos priemonės į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įrašomos ir iš jo išbraukiamos įvertinus Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones ir vadovaujantis visais šiais kriterijais:

1) medicinos priemonė turi būti skirta apdraustųjų gyvybinėms funkcijoms namuose palaikyti ar ilgalaikei medicininei intervencijai namuose atlikti;

2) medicinos priemonės turi atitikti Sveikatos sistemos įstatyme, sveikatos apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos patvirtintuose teisės aktuose nustatytus medicinos priemonių pateikimo rinkai ir platinimo reikalavimus;

3) turi būti finansinės galimybės kompensuoti medicinos priemonės nuomos išlaidas (jos įvertinamos atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą).

4.

Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų medicinos priemonių nuomos bazines kainas ir bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

5.

Apdraustiesiems medicinos priemonių, įrašytų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos bazinė kaina kompensuojama 100 procentų, neviršijant faktinių medicinos priemonių nuomos išlaidų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047

III SKYRIUS

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI

261 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo

1.

Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos  ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

2.

Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina įrašytos į šio Įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą.

3.

Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patvirtinimo dienos šios sąlygos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2762, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00047

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

91 straipsnis. Ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas

1.

Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo, (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys). Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

2.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apdraustiesiems kompensuojamos tik tų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo, o suinteresuotiesiems asmenims apmokamos tik tų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos, kurios įrašytos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Ortopedijos techninės priemonės į kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą įrašomos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus:

1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka apskaičiuota ortopedijos techninės priemonės funkcinė vertė turi išreikšti šios priemonės teikiamą naudą apdraustajam: ortopedijos techninė priemonė padeda palengvinti ligos, sužeidimo padarinius ar sumažina jo negalią, neleidžia negaliai didėti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1942, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09693

2) turi būti finansinės galimybės kompensuoti ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidas (jos įvertinamos atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų dalį).

3.

Ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos apdraustiesiems kompensuojamos ir šių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos suinteresuotiesiems asmenims apmokamos pagal jų bazines kainas, apskaičiuojamas pagal mažiausias sąnaudas gaminant ir (ar) pritaikant ortopedijos technines priemones patiriančių juridinių asmenų, su kuriais yra sudarytos sutartys, sąnaudų vidurkį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1222, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09737

92 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo sąlygos ir tvarka

1.

Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Sąrašas) įrašytinų ar iš jo brauktinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vertinimą šio Įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetas (toliau – Komitetas).

2.

Komitetas atlieka vertinimą:

1) naujų, neįrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

2) įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų ir (ar) apmokėjimo tvarkos pakeitimų didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šioms paslaugoms;

3) dėl įrašytų į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išbraukimo iš Sąrašo;

4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Sąrašą.

3.

Siūlymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą ar išbraukimo iš jo gali pateikti:

1) Sveikatos apsaugos ministerija;

2) Valstybinė ligonių kasa;

3) universiteto ligoninė;

4) asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti asociacija;

5) asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienijanti asociacija;

6) tik dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų – pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką.

4.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka Komitetas nevertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai:

1) didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrašytų į Sąrašą, bazinės kainos ir nekeičiami nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinti šių paslaugų teikimo reikalavimai, nei organizavimo reikalavimai, nei apmokėjimo tvarka (išskyrus pačios kainos nustatymą);

2) dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos prireikia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti naujas, neįrašytas į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba reikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, įrašytoms į Sąrašą, apmokėti. Šio punkto nuostata taikoma krizės ar ekstremaliosios situacijos metu ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos atšaukimo dienos;

3) dėl sveikatos apsaugos ministro patvirtintų asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų pakeitimų nereikia daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokioms paslaugoms teikti;

4) asmens sveikatos priežiūros paslauga kompensuotina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) siūloma įdiegti naują, neįrašytą į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugą arba atlikti įrašytos į Sąrašą asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo arba organizavimo reikalavimų, kuriais tiesiogiai būtų įgyvendinama šalyje vykdoma sveikatos politika, pakeitimą ir ta konkreti paslauga yra tiesiogiai įvardyta Lietuvos Respublikos įstatyme arba Vyriausybės nutarime.

5.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai Komitetui teikia paraiškas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo. Paraiškos formą nustato sveikatos apsaugos ministras.

6.

Komitetas vertina paraiškas, pateiktas iki praėjusių metų gruodžio 31 d. Vertinant šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šioje dalyje nurodyti kriterijai netaikomi. Komitetas, atlikęs paraiškų vertinimą, ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą (-as) įrašyti (arba jos (jų) neįrašyti) į Sąrašą, atsižvelgdamas į asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytiems asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą kriterijams (jei asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose įvardytų kriterijų, toliau pagal šios dalies 3–8 punktuose įvardytus kriterijus nėra vertinama) ir pagal šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus sudarytą į Sąrašą siūlomų įrašyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioriteto eilę. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą ir prioriteto vertinimo kriterijai:

1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais;

2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus;

3) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą;

4) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte;

5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams;

6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė;

7) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;

8) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą.

7.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų skundus dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodyto Komiteto atlikto vertinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta nuolatinė Apeliacinė komisija.

8.

Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą dėl jų įrašymo į Sąrašą.

9.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimo kriterijų aprašą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymo pagal prioritetą tvarką ir šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2789, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12732

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).