Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 70-3170

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672

Vilnius

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

ĮSTATYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS

SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio Įstatymo

paskirtis yra nustatyti:

1) teisines

nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos

ar tokią riziką sumažinti;

2) profesinės

rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo

tvarkos bendrąsias nuostatas;

3) darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims,

nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams;

4) darbuotojų

saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų

kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas

siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų

teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos

norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo

sąvokos

nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių

procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms,

aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai.

kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 16

straipsnyje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas

administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė

įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės

struktūriniame padalinyje (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai

ir sveikatai – padalinio vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo).

atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos

organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovas.

– darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų,

pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).

priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai,

prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

– darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės,

turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir

sveikatai.

– vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo

administravimo funkcijas.

– kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų

nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje.

atstovai – kaip nustatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje.

11.

Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo

susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti

įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.

12.

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos

darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos

ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti

nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės

nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo

ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos

apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo

inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius)

patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos

norminiai teisės aktai).

nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos

per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.

– neįgalus asmuo, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumų norminių teisės

aktų nustatyta tvarka pripažintas ribotas darbingumas.

asmuo – asmuo iki 18 metų.

veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo

organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti

pavojingas gyvybei.

maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką iki vienų metų.

ir saugus darbas vaikui – saugus, vaiko fizines galimybes atitinkantis

darbas.

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

nelaimingo atsitikimo darbe.

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis

kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios

vietos,

2) vietos ne

įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti

metu;

3) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.

pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir

auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai.

moteris – darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros

įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

– asmuo nuo 16 iki 18 metų.

veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas

gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.

galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei.

pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant

darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,

vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma

privalomoji priežiūra.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo

galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių)

poveikio.

– asmuo iki 16 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1818,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4996 (2003-11-28)

3 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos

darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant

į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės

rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo

pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę

orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio

Įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat

ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.

teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai

teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti

darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę

kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą

asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą,

Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau

– Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas

pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai

nekenksmingos darbo sąlygos.

4 straipsnis.

Įstatymo taikymas

taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje,

atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio Įstatymo taikymo

ypatumus.

apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės

saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato

atitinkami statutai, šio Įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos

norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys

vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų

pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose

privalo būti nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimai jiems vykdant specifinę

veiklą.

nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 2

dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio Įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir

sveikatos norminių teisės aktų nuostatos.

dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios

spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos

įstatymas, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai

teisės aktai.

II SKYRIUS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR

SVEIKATOS VALDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS. SOCIALINIŲ PARTNERIŲ

BENDRADARBIAVIMAS

5 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas

apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina

valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės

nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais.

kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nustato Darbo kodeksas, šis

Įstatymas ir Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas.

apsaugos ir darbo ministras arba šis ministras su kitu (kitais) ministru

tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus,

nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras

tvirtina sveikatos saugos reglamentus (higienos normas). Juose nustato

darbuotojų sveikatai nekenksmingus darbo aplinkos veiksnių dydžius.

apsaugos ir darbo ministras atstovauja Lietuvos Respublikos interesams

darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse

organizacijose.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija

Valstybės,

darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu

socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos

ir sveikatos komisija). Šios Komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato

Vyriausybės patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai.

7

straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos

ir sveikatos komisijos

reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti trišalių

socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių teritorinės

darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos ir gali būti steigiamos savivaldybių

darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos

ir sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir

darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

organizacijų ir šakos profesinių sąjungų dvišalio bendradarbiavimo principu

gali būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir

sveikatos komisijos. Jų steigimo ir sudarymo tvarką nustato šių komisijų

steigėjai.

8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje

saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnyboms, statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias mokymo

programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos.

saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys

aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos

žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.

lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius su bendraisiais saugos ir

sveikatos darbe ir buityje reikalavimais.

aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai privalo

būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas

specialybes ir profesijas.

9

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokslinio tyrimo darbų finansavimas

saugos ir sveikatos moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete

mokslui ir studijoms numatomų asignavimų, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis.

mokslinių tyrimų programas tvirtina, jų įgyvendinimą koordinuoja ir siūlymus

dėl moksliniams tyrimams reikalingų lėšų teikia socialinės apsaugos ir darbo

ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

10 straipsnis.

Darbuotojų atstovų teisės

1.

Įmonių profesinės sąjungos atstovauja darbuotojų interesams sudarant saugias ir

sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamiesi Darbo kodeksu, Profesinių

sąjungų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos

norminiais teisės aktais. Jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos ir jeigu

darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos

neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojų

interesams sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas atstovauja

darbo taryba.

kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos papildomos ir palankesnės saugių

ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatos negu

galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Tokių

nuostatų vykdymą kontroliuoja darbdaviui atstovaujantys asmenys, darbdavio

įgalioti asmenys, darbuotojų atstovai kolektyvinėse sutartyse nustatyta tvarka

ir Valstybinė darbo inspekcija.

ANTRASIS SKIRSNIS

DARBDAVIO

PAREIGA. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS ĮMONĖSE. DARBUOTOJŲ

DALYVAVIMAS

11 straipsnis.

Darbdavio pareiga

pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo

sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos

priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja

prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų),

skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai,

įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės

tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius

pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

12 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse

užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybą. Ją sudaro vienas ar daugiau darbuotojų – saugos ir sveikatos

specialistų. Jeigu nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo įstaigą arba vieną ar

daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos

funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka darbdaviui atstovaujantis asmuo

ar darbdavio įgaliotas asmuo. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų

specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi

būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir

sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti

bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar atskirą įmonės darbuotojų

saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas,

teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų

specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai

nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos

apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos rūšys,

kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių,

privalo būti steigiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, ir ekonominės

veiklos rūšys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų

funkcijas vykdo darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo.

Jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos

vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos

ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimais bendraisiais nuostatais. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos rūšys, kurių

įmonėse įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (kai tarnyba

nesteigiama) gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio

įgaliotas asmuo, turintis žemesnį išsilavinimą, negu nustatyta šio Įstatymo 8

straipsnio 2 dalyje.

savivaldybių institucijose ar įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

gali būti nesteigiamos. Šios tarnybos funkcijas atlieka institucijos ar

įstaigos vadovo paskirtas asmuo. Jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos

srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.

saugos ir sveikatos tarnybą asmens, atstovaujančio darbdaviui, paskirtas

darbuotojas ar darbuotojai, samdomos tarnybos specialistai ir asmenys (ne

įmonės darbuotojai), pasamdyti atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

funkcijas įmonėje, turi turėti savo pareigoms reikalingų gebėjimų ir įgūdžių ir

privalo būti apmokyti bei atestuoti vadovaujantis Mokymo ir atestavimo

darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Paskirtų ar

samdytų specialistų pareiga yra koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų

darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti,

kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šie

asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui atstovaujančiam asmeniui

arba darbdavio įgaliotam asmeniui.

paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai

laiko jų funkcijoms atlikti. Šiems darbuotojams netaikoma administracinė ar

kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines

priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė

vadovaudamiesi šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos

norminiais teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar

asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai

nustatomi sutartyje tarp samdomos tarnybos ar asmenų ir darbdavio dėl tokių

paslaugų teikimo.

atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja įmonės darbuotojų

saugos tarnybą ar samdytų įstaigų specialistus apie įmonėje paskirtus

darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei

evakuavimo priemonių įgyvendinimą.

saugos ir sveikatos tarnybos specialistų bei darbuotojų atstovų saugai ir

sveikatai pareigos, darbdavio samdytų įstaigų įsipareigojimai darbuotojų saugos

ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui,

nustatytam šio Įstatymo 11 straipsnyje.

kurioje įsteigta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba kai šios

tarnybos funkcijas atlieka samdyta įstaiga ar asmenys, arba kai tarnyba

neįsteigta, nesamdoma, nesamdomi asmenys ir jos funkcijas atlieka darbdaviui

atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, apie tai praneša Valstybinei

darbo inspekcijai.

saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarką nustato

aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

13

straipsnis. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos

priemones. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, darbuotojų atstovai

atstovaujantis asmuo, darbdavio įgalioti asmenys privalo

informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir

sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų

įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo,

padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir

sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

komitetai ir skiriami darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.

saugos ir sveikatos komitetas (toliau šiame

straipsnyje – komitetas) steigiamas ir jo darbas organizuojamas taip:

1) komitetas

steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Jeigu įmonėje

dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar

darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų

kolektyvo siūlymu. Kai kurių ekonominės veiklos rūšių, kur profesinė rizika yra

didesnė, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, jei darbuotojų skaičius

nesiekia 50. Ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse komitetai steigiami, jeigu

įmonėje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių

įmonėse rekomenduojama steigti komitetą, jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50

darbuotojų, nustatomos Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų

bendruosiuose nuostatuose. Juos tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos

komisija. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus

darbdaviui atstovaujančio asmens skirtų darbdavio atstovų (įmonės

administracijos pareigūnų) ir iš šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka

išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir

sveikatai;

2) komiteto

veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdaviui

atstovaujantis asmuo arba jo paskirtas darbdavio įgaliotas asmuo. Pirmininkas

organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas darbuotojų atstovas

saugai ir sveikatai;

3) darbdavys

komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir

informacija. Įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytu periodiškumu komiteto

nariai mokomi mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir

sveikatos srityje paslaugas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, seminaruose ar įmonėje

įmonės lėšomis. Naujai išrinkti ar paskirti komiteto nariai mokomi mokymo

įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimais bendraisiais nuostatais. Komiteto narių mokymo klausimai sprendžiami

sudarant kolektyvines sutartis;

4) už laiką,

kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų

sauga ir sveikata, ar mokosi, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis.

vadovaudamosi Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos bendraisiais nuostatais,

rengia Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus. Suderinęs su

darbuotojų atstovais, šiuos nuostatus tvirtina darbdaviui atstovaujantis asmuo.

4.

Vadovaudamiesi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatais,

įmonės profesinė sąjunga, o jei profesinės sąjungos nėra – kiti darbuotojų

atstovai įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų

saugai ir sveikatai rinkimus bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai

komiteto narių rinkimus. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja

darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai.

Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai,

vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės

darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą. Kiekvienoje darbo pamainoje

privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.

atstovai saugai ir sveikatai atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja įmonės

darbuotojams komitete, dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų

saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, iš jų – vertinant

profesinę riziką ir įgyvendinant priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti;

2) dalyvauja

darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui parenkant

ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos

suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo

darbų organizavimą, darbuotojų evakuavimą galimų avarijų, stichinių

nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdaviui

atstovaujantis asmuo su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai konsultuojasi,

juos paskyręs jiems praneša apie šių darbuotojų darbo vietas, įpareigojimus);

3) dalyvauja

parenkant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir

prižiūri, kad darbuotojai jomis naudotųsi;

4) darbuotojų

atstovo pavedimu dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir

incidentus;

5) darbdaviui

atstovaujančio asmens arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai praneša

darbuotojams apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones,

kurių reikia neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda

darbuotojams pavojaus atveju pereiti į saugias vietas.

atstovas saugai ir sveikatai turi teisę:

1) siūlyti ir

reikalauti, kad padalinio vadovas, darbdaviui atstovaujantis asmuo imtųsi

reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir

sveikatai užtikrinti;

2) dalyvauti

vertinant profesinę riziką ir numatant prevencines priemones;

3) pranešti darbdaviui

atstovaujančiam asmeniui, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų

priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima

priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, pranešti Valstybinei

darbo inspekcijai;

4) gauti

informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš

padalinio vadovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

bei komiteto.

atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas sudaro sąlygas darbuotojų atstovui

saugai ir sveikatai atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikalingą

informaciją.

saugai ir sveikatai, atlikdami šio

straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, neturi patirti finansinių nuostolių,

jiems netaikoma administracinė ar kita atsakomybė, taip pat jie neturi patirti

darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgaliotų asmenų ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje vadovaujasi šiuo Įstatymu, kitais

darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais.

atstovui saugai ir sveikatai taikomos Darbo kodekso 134 straipsnyje nustatytos

garantijos. Darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti

ar atšaukti jį išrinkę darbuotojų atstovai.

atstovai mokomi įmonėje, mokymui skirtuose seminaruose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir

atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais,

darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo

užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymu,

sprendžiami įmonėje svarstant darbuotojų

atstovų saugai ir sveikatai mokymo klausimus komitete, sudarant įmonės

kolektyvines sutartis.

atstovai saugai ir sveikatai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis,

kurias sužino atlikdami savo funkcijas.

III skyrius

DARBO VIETŲ IR

DARBO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI.

VIDINĖ

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLĖ ĮMONĖJE

14 straipsnis.

Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai

darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi

atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės

aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys

darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų

sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi

būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo

vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių

išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo

vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame

nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame

žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis),

bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos

reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai.

Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų

įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant

įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių

saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis

Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir

sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis.

patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų

saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės

aktų nustatytais ženklais.

jų įmonių statinių, kuriuose įrengiamos darbo vietos, pripažinimo tinkamais

naudoti ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.

15

straipsnis. Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos

įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse

statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse

nuostatuose. Statinio statytojas (užsakovas) arba užsakovo įgaliotas statybos

darbų vadovas negali pradėti statinio statybos darbų, kol neparengtas statybos

darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių planas.

organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimus naudingųjų iškasenų gavybos

įmonėse nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir aplinkos ministras.

įrengimo žvejybos laivuose reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo

ministras, susisiekimo ministras ir žemės ūkio ministras.

įrengtos darbo priemonėse, tiekiamose į rinką, iš jų – kelių transporto

priemonėse, privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus

atitinkamais techniniais reglamentais. Darbo vietos naudojamose darbo

priemonėse turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus,

nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintuose Darbo įrenginių

naudojimo bendruosiuose nuostatuose, reikalavimus, nustatytus kitais darbuotojų

saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, bei saugaus naudojimo

reikalavimus, nurodytus darbo priemonės gamintojo dokumentuose (šio Įstatymo 16

straipsnio 3 dalis).

16 straipsnis.

Darbo priemonės

būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios

darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės

turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų

sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač

zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių

paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti

ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai

įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo

priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi

viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių).

įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus.

Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo

procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai

gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių

reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų

darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji

nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai

nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo

instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės

aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant

darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus

Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos

ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo

dokumentuose.

pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūros įstatymas. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą

priežiūrą atlieka jų savininkai. Pareigas, susijusias su šių įrenginių

nuolatine priežiūra, įrenginio savininkas gali tiesiogiai pavesti kitam

juridiniam asmeniui, kai jis atlieka įrenginių nuolatinę priežiūrą pagal

sutartį su įrenginio savininku.

17 straipsnis.

Įmonės vidaus eismas

teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos

transporto rūšies eismo taisykles.

transporto priemonių saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako

darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo.

18

straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir

preparatų bei biologinių medžiagų poveikio

veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei jų preparatų ir biologinių

medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja,

tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina

priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio. Darbdaviui

atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, siekdamas

apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir

biologinių medžiagų poveikio:

1) imasi

priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus

nepavojingomis ar mažiau pavojingomis;

2) imasi visų reikiamų

priemonių darbuotojų apsaugai nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikio;

3) organizuoja

darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų pavojingų cheminių medžiagų bei

preparatų ir biologinių medžiagų poveikį;

4) naudoja darbo

priemones, technologinius procesus, organizuoja darbą taip, kad pavojingos

cheminės medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos nepakenktų darbuotojų

sveikatai;

5) sudaro

prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planus galimoms avarijoms, kurių metu

darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių

medžiagų bei preparatų veiksnių ir biologinių medžiagų.

pavojingas chemines medžiagas bei preparatus ir biologines medžiagas, neturi

būti viršijamos jų koncentracijos ribinės vertės (dydžiai) darbo aplinkos ore.

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų koncentracijų ribines vertes (dydžius)

darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos

ir darbo ministras.

veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių

medžiagų naudojimu, darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų

konkrečių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų

poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi su

pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis

medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su

konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir

biologinėmis medžiagomis.

kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminėmis

medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti pažymėtos

specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais. Naudojant

pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais,

nurodytais saugos duomenų lape. Jį gamintojas pateikia kartu su realizuojama

pavojinga chemine medžiaga, preparatu ar biologine medžiaga.

padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos

bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės

apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra

degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei

preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos,

skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų

kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir

sveikatai įspėti.

kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo

cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų galimo poveikio,

darbuotojai, dirbantys su cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir

biologinėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinami atitinkamomis asmeninės

apsaugos priemonėmis.

atstovaujantys asmenys, darbdavių įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai, darbuotojai turi žinoti ir

mokėti taikyti specialias pirmosios medicinos pagalbos priemones pavojingų

cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos

sutrikimų atveju. Tokių pirmosios medicinos pagalbos priemonių sąrašą nustato

sveikatos apsaugos ministras.

apsaugos nuo cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikio

reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos

apsaugos ministro patvirtinti atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos

norminiai teisės aktai.

nustatyti darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir

biologinių veiksnių rizikos bendrieji reikalavimai taikomi bet kuriai veiklai,

susijusiai su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų

atliekų tvarkymu.

19 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje

atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos

ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą

taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų.

imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu

darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo:

1) organizuoja

rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio

Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose

teisės aktuose;

2) organizuoja Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso

tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos

apsaugos ministras;

3) vadovaudamasis

profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje;

4) tvirtina įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų

saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas);

5) įpareigoja

padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones

ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės

kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai

gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos

ir sveikatos užtikrinimo principais:

1) rizikos

darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio

mažinimu;

2) rizikos,

kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai

įvertinimu;

3) nustatytos

rizikos priežasčių šalinimu;

4) darbuotojo

galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo

vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar

gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes);

5) techninės

pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką

darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6) pavojingų

darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais;

7) pirmenybe

kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms

apsaugos priemonėms;

8) darbuotojų

aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

9) darbuotojų

mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų;

10) kitų

reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės

kontrolės tvarką įmonėje, ją svarsto su darbuotojais, su darbuotojų atstovais

saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir jiems praneša

apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir

sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose,

darbo vietose.

atstovaujantis asmuo šiame straipsnyje nurodytas priemones ar jų dalį

įgyvendinti gali pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui (asmenims), nurodytiems

šio Įstatymo 32 straipsnyje.

20

straipsnis. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą

ir jų vykdymą įmonėse

organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir

sveikatos norminiais teisės aktais.

asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais,

numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir

sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių

dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar

instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės

aktus).

privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir

sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai,

reikalavimų.

21 straipsnis.

Privalomi sveikatos patikrinimai

kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti

sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje

patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių

darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo

procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje, o pakeitus

darbovietę tikrinama periodiškai.

privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18

metų.

dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš

įsidarbindami ir dirbdami įmonėje tikrintis sveikatą periodiškai, įmonės darbuotojų

sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku.

atstovaujantis asmuo atsako už privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų

organizavimą. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio

įgaliotas asmuo tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą,

sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su atitinkama asmens sveikatos

priežiūros įstaiga. Su šiuo grafiku pasirašytinai supažindinami įmonės

darbuotojai.

sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių

asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai sveikatos priežiūros

įstaigoms moka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį

darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.

atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam

už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.

kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis

sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar

darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku,

negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali

pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonių darbuotojai.

Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko

pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio

metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais

atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir

(ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.

22

straipsnis. Darbuotojų evakuavimo bei avarijų prevencijos ir likvidavimo

planai. Darbdavio ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais

įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuavimo planus.

planais darbuotojai susipažįsta įsidarbindami įmonėje. Darbuotojų evakuavimo

planai iškabinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Darbdavio

įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai,

darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai privalo būti gerai susipažinę su

evakuavimo planais, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planais bei

priemonėmis, kurių privaloma imtis avarijų atvejais.

atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavių įgaliotas asmuo paskiria

darbuotojus (jų sutikimu) ir organizuoja jų periodišką apmokymą, kaip apsaugoti

savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę galimo pavojaus atveju, aprūpina

juos pirmosios medicinos pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonėmis,

atsižvelgdamas į įmonės veiklos ypatumus, darbuotojų skaičių.

įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio

įgalioti asmenys:

1) kaip galima

greičiau praneša tiems darbuotojams, kuriems gali kilti pavojus, taip pat

visiems kitiems įmonės darbuotojams ir nurodo, kokios priemonės bus panaudotos

darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys

darbuotojai;

2) imasi visų

reikiamų veiksmų darbams sustabdyti, duoda nurodymus patiems darbuotojams

sustabdyti darbus, jeigu jie yra apmokyti tai padaryti, duoda nurodymus

darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;

3) kaip galima

greičiau praneša atitinkamoms įmonės vidaus ir išorės tarnyboms (civilinės saugos,

priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijai) apie pavojų ir

nukentėjusius darbuotojus;

4) kol įmonei

bus suteikta išorės tarnybų pagalba, likviduoti pavojų pasitelkia tam tikslui

iš anksto apmokytus darbuotojus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, taip pat

įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei

darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai;

5) organizuoja pirmosios medicinos

pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems, taip pat darbuotojų evakuavimą.

avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų

saugai ir sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar

kitas darbdavio įgaliotas asmuo negali duoti nurodymų darbuotojams tęsti ar

pradėti darbą.

pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti

darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems

nepalankių pasekmių. Dėl darbuotojų veiksmų pavojaus atveju negali būti

skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar

kitokia atsakomybė, jeigu jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo

pavojaus.

atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar

vietovėje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas šio

Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, darbdaviui atstovaujančio asmens

pavedimu savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5

dalyse.

8 dalies redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:

gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos

cheminės medžiagos, yra įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos

ar prietaisai, skirti technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai,

sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų ar prietaisų įrengimą,

avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės

saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo

inspekcija.

8 dalies redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:

8.

Įmonėje, kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės medžiagos,

yra įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai,

skirti technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai, sudaromi avarijų

prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų

ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą

kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir

Valstybinė darbo inspekcija.

(darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti

sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo,

darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją

(darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas

(darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius

avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus

technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės

apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti

asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga

ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra atliekama

tokia tvarka:

1) įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad

padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis

asmuo sustabdytų darbus;

2) jei padalinio

vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo

atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar

darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, komitetas arba darbuotojų

atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;

3) darbo inspektorius,

įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą

sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;

4) jei padalinio

vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo

atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi

teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas

sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti

darbuotojai;

5) kol bus

įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar

darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai

ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar

patalpą. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių

nuobaudų ar taikyti kitokios atsakomybės.

inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir

sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais turi teisę

pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar kitas

darbdavio įgaliotas asmuo sustabdytų darbus.

būti sustabdyti ir kitais atvejais, numatytais Darbo kodekso 266 straipsnio 9

dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2005,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21)

23 straipsnis.

Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos

aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės,

asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei

asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.

naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių,

sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpų

įrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienos patalpų

įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų

saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį,

naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.

medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo

reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų

skaičių.

sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė.

24 straipsnis.

Gyvenamųjų patalpų reikalavimai

suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo

pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos

reikalavimus.

higienos patalpų, skirtų laikinai apgyvendinti darbuotojus, reikalavimus

nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtinti

Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, kiti norminiai teisės aktai,

reglamentuojantys higienos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.

IV SKYRIUS

DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR

TEISĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

darbdavių pareigos ir

teisės

25

straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas

darbo sąlygas

Darbdaviui

atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams

saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais

aspektais:

1) imasi priemonių,

kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos,

darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

teisės aktų nustatytus reikalavimus;

2) organizuoja arba

paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir

tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę

įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų

saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų

priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) pagal darbuotojų

saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos

priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir,

jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina

asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus,

aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei

technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos

ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;

4) užtikrina,

kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką

informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie

esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar

išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto

įmonės inspektavimo rezultatus;

5) tvirtina

darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo

kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos

gerinimo;

6) organizuoja arba

paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą

užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į

kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar

modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus

ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities

tikrinimo tvarką;

7) sudaro

sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos

ir sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;

8) užtikrina

Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir

poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių

pildymą;

9) organizuoja

arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų

sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą

darbuotojų darbo laiku;

10) perkelia

darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės

medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos,

patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;

11) praneša

Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią;

12)

vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir

apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats

praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus

atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms,

sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;

13)

kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

teisės aktų reikalavimų;

14) Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam

asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

registravimą;

15) paveda darbdavio

įgaliotam asmeniui sudaryti darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe

ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau nei 3 darbo dienoms

ir ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų

profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, sąrašus,

registruoja incidentus;

16) vykdo kitas

pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones sudarydami darbuotojams saugias ir

sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais atžvilgiais.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo šio straipsnio 10–15 punktuose nurodytas

priemones gali pavesti įgyvendinti darbdavio įgaliotam asmeniui.

26

straipsnis. Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens

atestavimas

atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių

(personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos

ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo

kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbdaviams atstovaujančių asmenų, iš jų darbdavių fizinių asmenų, individualių

(personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų, kurie nesteigia įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ar šios tarnybos funkcijoms atlikti

nesamdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir patys atlieka tarnybos

funkcijas, bei darbdavio įgaliotų asmenų, kuriems pavesta atlikti tarnybos

funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities

tikrinamos kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, nurodytų šio

Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje.

atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar

vietovėje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu ir jo

kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones, kad tokiame įmonės padalinyje

sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, žinios iš darbuotojų

saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui

atstovaujančio asmens.

ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad

darbdaviui atstovaujantis asmuo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas padalinio

vadovas nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimais, arba nustačius, kad žinojo apie darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių žinomiems pažeidimams

pašalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad

darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų

darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias.

atstovaujantis asmuo savarankiškai nustato darbdavio įgaliotų asmenų, išskyrus

darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos funkcijas, bei įmonės atskiro struktūrinio padalinio,

esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, mokymo ir

atestavimo poreikį.

darbdaviams atstovaujančių asmenų, kurie gali būti atleidžiami nuo

darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą

tvirtina Vyriausybė.

27 straipsnis.

Darbuotojų instruktavimas ir mokymas

1.

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis

neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami

šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai

darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to

reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui

nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad

darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui

atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą

darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi

šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų

saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų

instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.

darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali

pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos

veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti

konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba,

buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę

pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie

įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos

suteikimą, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje

nurodytais darbuotojų evakuavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose

įmonėse patarnavimo darbus ar paslaugas, darbuotojus, atliekančius įstatymų ar

kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų

darbdaviai.

ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys

bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų

šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo

inspekcija.

potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina

Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu

leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių

patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių

potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų

potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir

žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.

dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių

iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus

atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato

kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo

tvarką.

6.

Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką,

Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų

nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir suderinę su Valstybine darbo inspekcija

tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo ir

atestavimo nuostatus.

rūšims įstatymai gali nustatyti kitokią darbuotojų mokymo ir žinių iš

darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką, negu nustato Mokymo ir

atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai. Tokiu

atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos

srities tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka.

ir kitas paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įmonėms, išskyrus

įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kompetencijos

reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga.

28 straipsnis.

Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis

darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo

patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų

projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos

veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti

medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus

tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.

kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos

veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės.

Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius

rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo

rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos

darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir

atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų

reikalavimus.

įgalioti asmenys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą,

skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės

dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmeninės apsaugos priemonės

gamintojas, nustatyta tvarka.

yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens

higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jei darbai susiję su

pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams,

atsižvelgiant į cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie

medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo

priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo

priemonės.

aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus ir privalomuosius šių

priemonių saugos reikalavimus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

29 straipsnis.

Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas

vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui

atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą

darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų

atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais.

vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui

atstovaujantis asmuo privalo skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo

vietoje arba nukentėjusių nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos

priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba

kai dėl nenumatytų priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba

nesuteikiama.

sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros

funkcijas, numatytas Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme, Įmonių

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Įmonės

kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas

sveikatos priežiūros paslaugas.

matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai

suteikti, nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas

greitosios medicinos pagalbos telefonas.

skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis,

profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

30

straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje

pačioje įmonėje, darbo vietoje

darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo

vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir

sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.

atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo

vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje

įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias

ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Darbdaviams

atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus,

riziką atliekant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo

vietoje.

straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas

įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.

31 straipsnis.

Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Kad būtų

užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviams atstovaujantys asmenys

turi teisę:

1) leisti

įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir

reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų sauga

bei sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų,

kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir

laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių,

Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko

normų;

2) darbuotojams,

pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo

vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti

tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka

reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;

3) gauti iš

valstybės institucijų informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

4) gauti

Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja

susipažinti;

5) siūlyti

darbuotojų atstovams nustatyti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimus, užtikrinančius saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą,

negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.

Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, užtikrinantys saugesnių ir

sveikesnių darbo sąlygų įmonėje sudarymą, numatomi įmonės kolektyvinėse

sutartyse;

6) pavesti

įmonės padalinių vadovams ir kitiems darbdavių įgaliotiems asmenims, taip pat

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai vykdyti užduotis, susijusias su

darbuotojų sauga ir sveikata.

32

straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas

padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims

atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų –

padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir

kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos

priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar

kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito

darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme

(instrukcijoje).

atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir

sveikas darbo sąlygas, paveda:

1) padalinių vadovams

įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines

priemones įmonės padaliniuose;

2) padalinio

vadovui, kuris vadovauja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar šios

tarnybos specialistams, koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų

apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų įgyvendinimą, kontroliuoti, kaip įmonės

darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės

padaliniuose;

3) kitiems darbdavio

įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

prevencines priemones, kurios yra bendros padaliniams ir įmonei.

antrasis skirsnis

darbuotojo

pareigos ir teisės

33 straipsnis.

Darbuotojo pareigos

darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų

reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip

galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo

žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens

duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir

sveikata, privalo:

1) darbo

priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos

instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

2) tinkamai

naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;

3) savavališkai

neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose

įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos

apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį

ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio

vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;

4) nedelsdami

pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie

situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų

įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pranešti

darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam

asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių

patys pašalinti negali arba neprivalo;

5)

bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio

įgaliotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones;

6) pagal

galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms

sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti

darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui

atstovaujančiam asmeniui;

7) nedelsdami

pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui

atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu

susijusius sveikatos sutrikimus;

8) įmonėje

nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;

9) laikytis

įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio

režimo;

10) vykdyti

padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų

asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje,

nurodymus.

darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę

nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis – darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams – pareigybės aprašymuose.

Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą

nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.

34 straipsnis.

Darbuotojo teisės

Darbuotojas turi

teisę:

1) reikalauti,

kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,

įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos

priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių

poveikio;

2) sužinoti iš

darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto

asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius

sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti

su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais,

nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai.

Reikalauti pakeisti darbą, jeigu valstybinės socialinės medicinos ekspertizės

komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti

darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;

4) pats tartis

su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir

sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai,

darbuotojų atstovą;

5) atsisakyti

dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais

šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų

nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta

tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;

6) įstatymų nustatyta

tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių

darbo sąlygų;

7) iškilus

klausimams dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje, kreiptis į

darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą,

darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo

inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

35

straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo

nagrinėjimo tvarka

saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje,

darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio

vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis.

darbdaviui atstovaujantis asmuo nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų

saugos ir sveikatos neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti

nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką darbuotojui darbo

užmokestis nemokamas.

kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo

užmokestis.

II DALIS

ATSKIRŲ

DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS

V SKYRIUS

JAUNI ASMENYS,

MOTERYS, INVALIDAI

36 straipsnis.

Jaunų asmenų darbas

draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus,

neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei,

moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo

sąlygų.

privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam

asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai,

fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi.

darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi

nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta.

asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 metų ir sudarymas jiems saugias ir

sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta Asmenų iki

aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti

konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų,

sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu.

asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant,

darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:

1) ar darbas, į

kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam

darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių,

kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;

2) ar darbo

vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės

aktų reikalavimus;

3) pavojingų

cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas,

koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);

4) darbo

priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad

jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;

5) darbo,

gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad

jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos

pavojingos cheminės medžiagos;

6) jauno asmens gebėjimai suvokti

ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės

atlikti pavedamus darbus.

galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie

įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti

darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus

asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus

pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.

sutrumpintas darbo laikas:

1) paaugliams –

ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne

daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;

2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus –

iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu

dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta

pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne

mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas

iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15

metų).

būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas.

negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei

bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę.

37 straipsnis.

Motinystės sauga

neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti

sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti

dirbti visą ar ne visą darbo laiką.

pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie

gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai

pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir

pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos

įvertinimo rezultatais, privaloma nustatyti galimą poveikį nėščios,

neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.

Nustačius galimą poveikį, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo

kodekso 278 straipsnyje nustatytų priemonių.

38 straipsnis.

Dirbančių invalidų saugos ir sveikatos garantijos

Dirbančių invalidų

saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei

darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir

sveikatos garantijos invalidams gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse,

darbo sutartyse.

III DALIS

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGUS

ATSITIKIMUS DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMĄ NUOSTATOS

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR

SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS

39 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas

ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos

įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose

įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku.

priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir

sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės

rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.

atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja

profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra

kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama

rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms

paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus,

kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo

inspektorius.

bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir

sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių

tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos

apsaugos ministras.

40 straipsnis.

Darbo aplinka

būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų

veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei

tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės

tokiai rizikai šalinti.

aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes (dydžius) nustato sveikatos

saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos

norminiai teisės aktai.

dirbančių darbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių dydžiai viršija

leistinas ribines vertes (dydžius) ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis

priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės

aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), darbo laiko trukmė neturi

viršyti 36 valandų per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje,

kurioje kenksmingų veiksnių vertės (dydžiai) viršija leistinas ribines ir nėra

galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos

ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių

(dydžių), kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo

aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro

patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos

veiksnius kriterijais ir tvarka.

41 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės

ekspertizė (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties

įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių

padalinius, prieš tiekiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugos

priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir

priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo

duomenų tikrumo.

arba jų padaliniai atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,

reglamentuoja Statybos įstatymas ir atitinkami reglamentai.

priemonių, asmeninių apsaugos priemonių atitikties

privalomiesiems saugos reikalavimams įvertinimo tvarką nustato atitinkami

techniniai reglamentai.

valstybinis darbo inspektorius tvirtina ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus

atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarką. Šios ekspertizės, jeigu jas

atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos iš Valstybinei darbo inspekcijai

šiam tikslui skirtų lėšų.

VII SKYRIUS

NELAIMINGI ATSITIKIMAI

DARBE, PROFESINĖS LIGOS

42 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas

nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi

į lengvus, sunkius, mirtinus:

1) lengvas

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir

netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų

atsitikimų darbe kategorijai;

2) sunkus

nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria

sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius

tvirtina sveikatos apsaugos ministras;

3) nelaimingas

atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau - mirtinas nelaimingas atsitikimas

darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei

pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.

nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius

nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir

grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas

darbuotojas.

darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir

nesusijusius su darbu:

1) nelaimingas

atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis

įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su

darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;

2) nelaimingas

atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad

nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai

prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję

su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios)

dirbo sau (savo interesais).

ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:

1) lėtinė

profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;

2) ūmi profesinė liga – staigus

darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba

per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai),

pasižymintis ūmiu poveikiu.

43

straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos ar

incidento, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai

pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu pajėgia tai padaryti.

nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos,

nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio

įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai

ir Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs

asmuo mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas

asmuo nedelsdamas privalo pranešti ir Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei

įstaigai.

ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša

darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.

atsitikimus, susijusius su darbu, iš jų apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į

darbą ar iš darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu,

profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustato atitinkamai Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatai.

44 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas

įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų

nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš

darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų

šio Įstatymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta šiame Įstatyme, Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatuose.

nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo

rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos

nuostatų nustatyta tvarka.

nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar

kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio

atstovo (atstovų), kurį skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau šiame ir

45 straipsnyje – darbdavio atstovas) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir

sveikatai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjęs

darbuotojas.

darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo

inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir

sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija

nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones

panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui

darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus.

Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti

reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo

atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius

nelaimingo atsitikimo darbe aktą įteikia pasirašyti darbdaviui atstovaujančiam

asmeniui. Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir

sveikatai nedalyvauja tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, darbo inspektorius

tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų).

Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai

arba darbdaviui atstovaujantis asmuo nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe

akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo

priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas

įsigalioja nuo jo surašymo dienos.

inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka

išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.

inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai

(išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties

(priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų

atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų

darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam

valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų

atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas

nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka

skundžiamas teismui.

atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu,

arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio

tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų

darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais pateikiama atitinkamoms institucijoms.

atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios

komisijos pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo

inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo

inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo

(atstovų) skirti asmenys.

dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas,

turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.

tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo

komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs

gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos

nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai)

saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus

specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui

reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą

pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai)

saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas

pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo

įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos

priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms

institucijoms.

profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti

įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų

tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.

tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių

ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas

(atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo

inspektoriui ar teismui.

klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia

Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina

sveikatos apsaugos ministras. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo

medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.

ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios komisijos

pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybinės

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas

šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, Valstybinės darbo inspekcijos

teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir po vieną Valstybinės darbo

inspekcijos bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities

teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų

atstovai saugai ir sveikatai.

profesinių ligų tyrimo metu Valstybinė darbo inspekcija gali skirti

ekspertizes.

atstovas (darbuotojo interesams atstovaujantis asmuo) vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais gali

dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su

nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti

nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus

ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir

teismui.

45 straipsnis. Nelaimingų

atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimas ir

registravimas

atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui,

darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo

įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais

Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą

perduoda prokuratūrai.

aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui

atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai ir draudimo įstaigai,

kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų.

nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai

registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje

vadovaujantis atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesinės ligos

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės

registro nuostatų nustatyta tvarka taip pat registruojamos Valstybinės

visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinėje įstaigoje ir

Profesinių ligų valstybės registre.

atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų patvirtinimo aktai

ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas ar

buvo užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje

vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais.

nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir incidentai įmonėje registruojami

atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

IV DALIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS

46 straipsnis.

Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė

atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar

neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo

neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba

atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą

darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar

nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio

įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių

nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

atstovaujančio asmens atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

neužtikrinimą gali būti sumažinama įvertinus priemones, kurių darbdaviui

atstovaujantis asmuo ėmėsi šio Įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privalėjo vykdyti

ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis

jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

47 straipsnis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė

Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų

saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė

darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę

nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

48 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimo tvarka

darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų

nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

darbuotojų saugos ir sveikatos sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

49 straipsnis.

Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064);

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo

pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 88-1669);

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68

straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

(Žin., 1996, Nr. 50-1195);

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 67-1658);

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 117-3001);

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymas

(Žin., 2000, Nr. 57-1678);

Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.

95-2968);

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3012);

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Žin., 2003, Nr. 38-1698).

50 straipsnis.

Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo

įsigaliojimo peržiūri galiojančius norminius teisės aktus, susijusius su šio

Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1818,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4996 (2003-11-28)

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 114 (2003-12-05)

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2005,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21)

DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-02-25)

autrap@lrs.lt