LegalizeLietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas
Įstatymas netenka galios 2004-05-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2146, 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 63-2248 (2004-04-28), i. k. 1041010ISTA0IX-2146
Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo, Antidempingo įstatymo, Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2001-12-19 iki 2004-04-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 44-1249, i. k. 1001010ISTAIII-1703
Nauja redakcija nuo 2001-12-19:
Nr. IX-626, 2001-12-04, Žin. 2001, Nr. 106-3793 (2001-12-19), i. k. 1011010ISTA00IX-626
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ
Į S T A T Y M A S
2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1703
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas
Šio Įstatymo tikslas – sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus nuo juos žlugdančio prekių importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Didelė žala – reikšmingas pakenkimas vietiniams gamintojams, kai svarstomos prekės importas neigiamai veikia panašios prekės gamybą, gamybos pajėgumų naudojimą, prekės atsargas, pardavimus, rinkos dalį, prekės kainą, pelną, užimtumą ir kita.
Didelės žalos grėsmė – įrodymais patvirtinta akivaizdžiai neišvengiama didelė žala vietiniams gamintojams.
Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita.
Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita. Taikant šį Įstatymą, prekės, esančios laisvojoje teritorijoje, yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų.
Panaši prekė – identiška prekė arba prekė, visais atžvilgiais panaši į svarstomą prekę, importuojamą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, jeigu identiškos prekės nėra, kita panašiomis charakteristikomis pasižyminti prekė arba prekė, Lietuvos rinkoje tiesiogiai konkuruojanti su svarstoma preke.
Protekcinė (apsaugos) kvota – svarstomos prekės importo apribojimas, išreikštas leidžiamu per metus importuoti tokios prekės kiekiu (absoliutine ar vertine išraiška). Protekcinė (apsaugos) kvota gali būti taikoma tik tuomet, kai atlikus šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytą tyrimą (toliau – tyrimas) nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vykdomas žlugdantis importas.
Protekcinės (apsaugos) priemonės – svarstomos prekės importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ribojančios priemonės, kurias taiko Lietuvos Respublika, nustatydama protekcinę (apsaugos) kvotą arba protekcinį (apsaugos) muitą.
Protekcinis (apsaugos) muitas – muitas, kuris gali būti taikomas kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė tyrimo metu, kai svarstomos prekės žlugdantis importas yra nustatytas preliminariai, ir kaip galutinė protekcinė (apsaugos) priemonė, kai baigus tyrimą nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vykdomas svarstomos prekės žlugdantis importas.
Suinteresuotosios šalys vykdant protekcinių (apsaugos) priemonių nustatymo ir taikymo procedūras yra:
1) panašios prekės Lietuvos gamintojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra panašios prekės Lietuvos gamintojai;
2) svarstomos prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra šios prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai;
3) svarstomos prekės kilmės šalies ar valstybių, iš kurių importuojama į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją svarstoma prekė (toliau – svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančios šalies), vyriausybės;
4) Lietuvos įmonės, naudojančios svarstomą prekę savo produkcijai gaminti;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar kitos valstybės institucijos;
6) Lietuvos vartotojų teisių gynimo organizacijos (visuomeninės).
Svarstoma prekė – prekė, kurios importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra žlugdantis pagal šio straipsnio 12 dalį.
Vietiniai gamintojai – Lietuvos gamintojų, gaminančių panašią prekę, visuma arba tie iš jų, kurių bendras panašios prekės gamybos kiekis sudaro didesnę dalį (daugiau kaip 50 procentų) viso panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekio.
Žlugdantis importas – prekės importas labai padidėjusiais kiekiais (absoliutine išraiška arba palyginti su panašios prekės gamyba ar vartojimu Lietuvoje) ir (arba) tokiomis sąlygomis, kad daro arba gresia padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams, gaminantiems panašias prekes. Pasaulio prekybos organizacijos šalims narėms protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas gali būti svarstomas tik tais atvejais, kai tenkinamos abi nurodytos sąlygos.
3 straipsnis. Įstatymą įgyvendinančios valstybės institucijos
Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymą įgyvendina Vyriausybė ir jos įgaliota institucija.
Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Institucija) atlieka tyrimus žlugdančiam importui nustatyti, taikomų protekcinių (apsaugos) priemonių peržiūras, priima sprendimus atlikti tyrimą, atlikti peržiūrą, pratęsti tyrimo trukmę, baigti tyrimą, atlikti pakartotinį tyrimą, taip pat rengia ir teikia Vyriausybei informaciją, kurioje, be kitų duomenų, turi būti nurodyti faktai ir motyvai, kuriais remiantis Vyriausybei siūloma taikyti protekcines (apsaugos) priemones, pratęsti jų taikymą, liberalizuoti ar panaikinti taikomas protekcines (apsaugos) priemones.
Vyriausybė priima nutarimus dėl protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo, jų taikymo pratęsimo, dėl taikomų protekcinių (apsaugos) priemonių liberalizavimo ar panaikinimo.
ANTRASIS SKIRSNIS
TYRIMO ATLIKIMAS
4 straipsnis. Tyrimo tikslas
Tyrimo tikslas – surinktų objektyvių įrodymų pagrindu nustatyti, ar tikrai svarstomos prekės importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra žlugdantis importas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 12 dalį.
5 straipsnis. Tyrimo inicijavimas
Tyrimas nustatyti žlugdantį importą pradedamas, kai Institucija gauna rašytinį, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį, vietinių gamintojų prašymą ir priima atitinkamą sprendimą.
Jeigu prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekis nesudaro didesnės dalies viso tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekio, Institucijai kartu su prašymu turi būti pateikti ir kitų panašios prekės vietinių gamintojų rašytiniai pritarimai prašymui atlikti tyrimą. Prašymas atlikti tyrimą laikomas pateiktu vietinių gamintojų, jei prašymui atlikti tyrimą pritarė vietiniai gamintojai, kurių panašios prekės gamybos kiekis sudaro didesnę dalį (kartu su prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekiu) visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.
Institucijos sprendimu tyrimas gali būti pradėtas ir nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, jei ji gauna informaciją iš vietiniams gamintojams atstovaujančios asociacijos arba ministerijos, iš kuriai pavestos srities yra panašios prekės gamyba, ir šioje informacijoje pateikiami šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti įrodymai, reikalingi tyrimo atlikimui pagrįsti.
6 straipsnis. Prašymas atlikti tyrimą
Prašyme atlikti tyrimą dėl žlugdančio importo turi būti išdėstyti svarstomos prekės žlugdančio importo, jo daromos ar gresiančios didelės žalos vietiniams gamintojams ir priežastinio ryšio tarp žlugdančio importo ir žalos įrodymai. Šie įrodymai yra būtini tyrimo atlikimui pagrįsti. Prašyme atlikti tyrimą turi būti pateikta tokia informacija:
1) prašymo pateikėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, adresas (juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas) bei prašymo pateikėjo ir (jei būtina pagal 5 straipsnio 2 dalį) kiekvieno vietinio gamintojo, kuris pritaria prašymui atlikti tyrimą, panašios prekės gamybos kiekis absoliutine ir vertine išraiška ir jų dalis (procentais) nuo viso Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gaminamo tokios prekės kiekio;
2) detalus svarstomos prekės aprašymas, kad ją būtų galima klasifikuoti pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, bei šiai prekei taikomi importo muitai;
3) svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančių šalių pavadinimai;
4) detalus panašios prekės aprašymas ir prekės kodas pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;
5) žinomų svarstomos prekės eksportuotojų pavadinimai;
6) žinomų svarstomos prekės importuotojų pavadinimai;
7) duomenys apie svarstomos prekės importą per paskutinius 3 metus.
Kartu su prašymu kaip atskiri priedai pateikiami paskutinių 3 metų duomenys (absoliutine ir vertine išraiška) apie panašios prekės gamybą, jos pardavimus ir kainas vidaus rinkoje ir eksportui, rinkos dalį, gamybinių pajėgumų panaudojimą, pelno ar nuostolių lygį, panašios prekės gamyboje užimtų darbuotojų skaičių, atsargų lygį, investicijas įmonės, įrangos modernizavimui arba tyrimams ir plėtrai (jei šie duomenys prieinami prašymo pateikėjui) bei kiti duomenys, pateikėjo nuomone, įrodantys prašymo pagrįstumą. Taip pat turi būti pateikta nekonfidenciali prašymo santrauka.
Prieš pradėdama tyrimą, Institucija diplomatiniais kanalais apie gautą prašymą atlikti tyrimą bei šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju praneša svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančių šalių vyriausybėms.
7 straipsnis. Prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas
Gavusi vietinių gamintojų prašymą, Institucija patikrina, ar prašymas pateiktas vietinių gamintojų, kaip šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, ar gautas prašymas atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ar pakanka įrodymų tyrimo atlikimui pagrįsti, ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, priima sprendimą atlikti tyrimą.
Jei prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekis nesudaro didesnės dalies visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir prašymui atlikti tyrimą pritarė nepakankamai vietinių gamintojų, ar pateiktas prašymas neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar pateikta nepakankamai įrodymų tyrimo atlikimui pagrįsti, Institucija praneša apie tai prašymo pateikėjui nurodydama trūkumus ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jei prašymo pateikėjas per nustatytą terminą pašalina nurodytus trūkumus, Institucija turi papildomai 15 kalendorinių dienų išnagrinėti pateiktą informaciją ir priimti sprendimą dėl tyrimo. Jei prašymo pateikėjas per Institucijos nustatytą terminą nurodytų trūkumų nepašalina arba (ir) pagal papildomai pateiktą informaciją negalima pagrįsti tyrimo atlikimo, kaip nustatyta šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Institucija priima sprendimą tyrimo neatlikti.
Institucija, priėmusi sprendimą tyrimo neatlikti, per 7 kalendorines dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša apie tai prašymo pateikėjui ir nurodo tokio sprendimo motyvus.
8 straipsnis. Tyrimo eiga
Tyrimo metu siekiant nustatyti, ar svarstomos prekės importas daro ar gresia padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams, turi būti objektyviai įvertinti veiksniai, darantys įtaką vietinių gamintojų būklei bei ją apibūdinantys:
1) svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekis (absoliutine ir vertine išraiška) bei jam tenkanti panašios prekės pardavimų Lietuvos Respublikos rinkoje bendro kiekio dalis;
2) svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją padidėjimas absoliutiniu dydžiu arba palyginti su gamyba ar vartojimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
3) importuojamos svarstomos prekės ir Lietuvoje gaminamos panašios prekės kainų pokyčiai;
4) Lietuvoje gaminamos panašios prekės pardavimo vidaus rinkoje pokyčiai;
5) pokyčiai ekonomikos rodiklių, apibūdinančių vietinių gamintojų panašios prekės gamybos kiekį, gamybos pajėgumų panaudojimą, prekių atsargas, pardavimus, rinkos dalį, pelną arba nuostolius, investicijas, užimtumą ir kita;
6) kiti (nei svarstomos prekės importo kiekio didėjimas) veiksniai, darantys ar galėję padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams.
Kai yra įtariama didelės žalos vietiniams gamintojams grėsmė, be veiksnių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje, turi būti papildomai išnagrinėta, ar yra faktų, leidžiančių daryti objektyvią išvadą, kad dėl svarstomos prekės importo artimoje ateityje kils didelė žala vietiniams gamintojams. Šiuo atveju turi būti įvertintas svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekis, jo augimo tempas ir svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančioje šalyje esantis ar potencialus eksporto pajėgumas bei tikimybė, kad tas pajėgumas bus panaudotas svarstomai prekei importuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
Atliekant tyrimą turi būti įvertinti visi objektyvūs veiksniai, kuriuos galima kiekybiškai išmatuoti ir kurie turi įtakos panašios prekės vietiniams gamintojams. Jei tuo pačiu metu kiti veiksniai nei žlugdantis importas daro žalą vietiniams gamintojams, šių veiksnių daroma žala negali būti priskiriama žlugdančiam importui.
Atliekant tyrimą visa reikalinga informacija gaunama, kai:
1) Institucijos prašymu svarstomos prekės gamintojai, eksportuotojai ir importuotojai pateikia tyrimui reikalingą informaciją ir atsako į Institucijos pateiktus klausimynus. Atsakymai į klausimynus turi būti pateikti raštu per 30 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo klausimynų gavimo dienos). Laikoma, kad eksportuotojas klausimyną gauna per 1 savaitę nuo jo išsiuntimo ar perdavimo atitinkamos eksportuojančios šalies diplomatinei atstovybei. Jei klausimyną gavusi suinteresuotoji šalis nurodo ypatingų aplinkybių, dėl kurių negali laiku pateikti atsakymų, Institucija, atsižvelgdama į tyrimui skirtą laiką, gali pratęsti atsakymui skirtą laiką;
2) suinteresuotosios šalys savo iniciatyva raštu pateikia papildomų įrodymų;
3) Lietuvos ūkio subjektai, valstybės bei savivaldybių institucijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikia reikalingus duomenis bei dokumentus Institucijos prašymu.
Atliekant tyrimą suinteresuotosioms šalims turi būti suteikta galimybė pateikti įrodymų ir išdėstyti argumentus dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos.
Institucija gali išklausyti suinteresuotųjų šalių argumentus ir paaiškinimus žodžiu, jeigu jos per Institucijos sprendime atlikti tyrimą nustatytą terminą raštu pateikė tokį prašymą. Šiame prašyme turi būti nurodyta, jog prašymą pateikusi suinteresuotoji šalis iš tiesų gali būti paveikta atliekamo tyrimo rezultatų, ir nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių ji turėtų būti išklausyta.
Nepažeidžiant šio Įstatymo 22 straipsnio nuostatų, suinteresuotosioms šalims, raštu pateikusioms prašymus, turi būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, kuria atlikdama tyrimą vadovaujasi Institucija.
Atliekant tyrimą paprastai nagrinėjama paskutinių 3 metų laikotarpio informacija. Bet kuriuo atveju šis laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 6 mėnesiai.
Atlikdama tyrimą Institucija remiasi turima ir gauta informacija bei suinteresuotųjų šalių raštu (per sprendime atlikti tyrimą ar atitinkamame kitame Institucijos sprendime nustatytą terminą) pateikta informacija.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.