Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4087

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (galioja

iki 2011 m. balandžio 1 d.):

Nr.

X-1709,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 83-3293 (2008-07-22)

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

piliečiai

Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki

1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir

provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai;

2) asmenys, 1919

m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos

Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai,

jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną

nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra

kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių

kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės

asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių

yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys,

kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus.

valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius

Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio

15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17

straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

2

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Lietuvos Respublikos

pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės

kortelė ir pasas.

3

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų

ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių,

vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti

stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos

piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.

tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens

tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos paso

įstatymas.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos

interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos

pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės

pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs,

sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS

ĮGIJIMAS

7

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos

Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

įstatymo numatytais pagrindais.

8

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos

pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos

ribų.

tėvai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, atitinkamai pasikeičia jų vaikų,

nesukakusių 18 metų, pilietybė. Ši nuostata netaikoma, jeigu dėl tėvų

pilietybės pasikeitimo vaikas liktų be pilietybės.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

Lietuvos

Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei.

II

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos

pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

Įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio

abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos

Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje,

ar už jos ribų.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš

tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos

pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės

arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Lietuvos Respublikos piliečiu buvo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka

asmeniu be pilietybės, jų vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

10 straipsnis. Asmenų be pilietybės

vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be

pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas, gimęs Lietuvos

Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi,

abu

tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ar pripažinti nežinia kur

esančiais, abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka

pripažinti neveiksniais, tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai

apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba), yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl

kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias

sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo pateikimo metu turi dokumentą,

patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;

4) turi teisėtą

pragyvenimo šaltinį;

5) išlaikė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba

raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai

jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą

patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo

lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių

lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, šio

straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos.

suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, prisiekia Lietuvos Respublikai.

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,

nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;

2) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvos Respublikoje bausti už

tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje.

14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus

bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos

Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra

aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atitinka šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

ilgiau kaip vienus metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje 5 metus, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio įstatymo 13 straipsnyje.

11 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu

jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo

pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

4) turi legalų

pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

5) išlaikė Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir

raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės

pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų

išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims,

kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka

yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat

sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

straipsnio 1 dalies

6 punkto

nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos

Respublikoje, netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip:

agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;

2) rengėsi,

kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį

nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

*14