Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1996.11.28)

Pakeitimai:

1.

Nr. I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 19 d. Nr.I-464

Vilnius

I skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas

ir ministrai.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią

Lietuvoje.

Vyriausybės

galias    apibrėžia    Lietuvos    Respublikos

Konstitucija ir

įstatymai.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos

teisiniai pagrindai

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė savo  veikloje  vadovaujasi

Lietuvos

Respublikos    Konstitucija,   Lietuvos    Respublikos

įstatymais, kitais

Seimo priimtais  teisės aktais ir Respublikos

Prezidento

dekretais, taip pat šiuo įstatymu.

4 straipsnis.

Svarbiausieji Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

veiklos principai

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė  savo   veikloje  remiasi

demokratijos,

teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

atsakomybė ir atskaitomybė

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė solidariai atsako Seimui už

bendrą Vyriausybės

veiklą. Vyriausybė  ne rečiau  kaip kartą per

metus  pateikia

Seimui   Vyriausybės   programos   įgyvendinimo

ataskaitą.

Lietuvos

Respublikos   ministrai  yra   atsakingi   Seimui,

Respublikos

Prezidentui   ir   tiesiogiai   pavaldūs   Ministrui

Pirmininkui.

Seimo

reikalavimu  Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė

arba atskiri

ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.

II skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo

tvarka ir Vyriausybės programa

Lietuvos

Respublikos  Ministrą  Pirmininką  Seimo  pritarimu

skiria ir atleidžia

Respublikos Prezidentas.

Ministrus

skiria  ir atleidžia  Ministro Pirmininko  teikimu

Respublikos

Prezidentas.   Laikinai   pavaduodamas   Respublikos

Prezidentą, Seimo

Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų

be Seimo sutikimo.

Jeigu

Respublikos  Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako

skirti ministru,

Ministras Pirmininkas  ne vėliau  kaip  per  10

dienų pateikia kitą

ministro kandidatūrą.

Ministras

Pirmininkas  ne vėliau  kaip per  15 dienų  nuo jo

paskyrimo pristato

Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento

patvirtintą

Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui

motyvuotu

nutarimu   nepritarus   šiai   programai,   Ministras

Pirmininkas naują

programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per

15  dienų   nuo

nepritarimo   dienos.  Ministerijos   ir   kitos

valstybinės

institucijos  privalo teikti  paskirtiems naujiesiems

ministrams šių

prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai

parengti, bei

prisidėti prie programos rengimo.

Nauja

Vyriausybė   gauna  įgaliojimus  veikti,  kai  Seimas

posėdyje

dalyvaujančių   narių  balsų   dauguma   pritaria   jos

programai. Kai

sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai

tikslinama ir

Vyriausybės programa.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir

ministrų

prisaikdinimas

Pradėdami

eiti  savo  pareigas,  Ministras  Pirmininkas  ir

ministrai prisiekia

Seimo posėdyje. Nustatomas toks jų priesaikos

tekstas:

"Aš

(vardas, pavardė),

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu

gerbti  ir vykdyti  jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos žemių

vientisumą;

prisiekiu

visomis     išgalėmis    stiprinti     Lietuvos

nepriklausomybę,

sąžiningai   tarnauti  Tėvynei,   demokratijai,

Lietuvos žmonių

gerovei.

Tepadeda man

Dievas!"

Prisiekti

leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Ministras

Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje,

dalyvaujant

Respublikos   Prezidentui.  Priesaiką  priima  Seimo

Pirmininkas,  o

jo  nesant  -  Seimo  Pirmininko  pavaduotojas,

laikinai einantis

Seimo Pirmininko pareigas.

Ministras

Pirmininkas  ir  kiekvienas  ministras  prisiekia

stovėdamas

priešais   Seimo  Pirmininką   ar  Seimo   Pirmininko

pavaduotoją,

skaitydamas  priesaikos  tekstą  padėjęs  ranką  ant

Lietuvos

Respublikos  Konstitucijos. Baigęs  skaityti  priesaikos

tekstą,  Ministras

Pirmininkas  ar  ministras  pasirašo  vardinį

priesaikos lapą.

Priesaikos

tekstas,    išskyrus    leidžiamą    neskaityti

(išbraukti)

paskutinįjį  sakinį, netaisomas  ir nekeičiamas. Šios

nuostatos

nesilaikymas,   kaip  ir   atsisakymas  prisiekti   ar

pasirašyti vardinį

priesaikos lapą  arba pasirašymas  su išlyga,

reiškia, kad

Ministras Pirmininkas  ar ministras  neprisiekė  ir

negali eiti tų

pareigų.

Vardiniai

priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.

III skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įgaliojimų grąžinimas

Po Seimo

rinkimų Lietuvos  Respublikos Vyriausybė ne vėliau

kaip  per   3

dienas   grąžina  savo   įgaliojimus   Respublikos

Prezidentui.

Išrinkus  naują Respublikos  Prezidentą,  Vyriausybė

savo įgaliojimus

grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.

Respublikos

Prezidentas   priima   Vyriausybės   grąžinamus

įgaliojimus ir

paveda jai  eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė.

9 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

atsistatydinimas

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė  turi   teisę   pareikšti

Respublikos

Prezidentui   apie   savo   atsistatydinimą.   Toks

pareiškimas

pateikiamas raštu.

Vyriausybė

turi  iš  naujo  gauti  Seimo  įgaliojimus,  kai

pasikeičia

daugiau     kaip    pusė     ministrų,    įskaitant

atsistatydinusius

ir  atstatydintus ministrus,  taip  pat  naujai

steigiamų ar

reorganizuojamų  ministerijų  ministrus.  Priešingu

atveju Vyriausybė

turi atsistatydinti.

Vyriausybė

privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

1) kai Seimas

du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos

Vyriausybės

programai;

2)  kai

Seimas  visų  Seimo  narių  balsų  dauguma  slaptu

balsavimu

pareiškia   nepasitikėjimą  Vyriausybe   ar   Ministru

Pirmininku;

3) kai

Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) po Seimo

rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai

Respublikos Prezidentas  Seimo  pritarimu  atleidžia

Ministrą Pirmininką.

Vyriausybės

atsistatydinimą  priima Respublikos  Prezidentas

ir prireikus  paveda

jai  toliau eiti pareigas arba paveda vienam

iš ministrų  eiti

Ministro  Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė.

10 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministro

atsistatydinimas

Kiekvienas

ministras  turi teisę  atsistatydinti. Apie  savo

atsistatydinimą

ministras praneša Respublikos Prezidentui raštu.

Ministras

taip    pat    privalo    atsistatydinti,    kai

nepasitikėjimą juo

slaptu balsavimu  pareiškia daugiau kaip pusė

visų Seimo narių.

Ministro

atsistatydinimą  priima Respublikos  Prezidentas ir

gali  pavesti   jam

eiti  pareigas,  kol  bus  paskirtas  naujas

ministras.

11 straipsnis.

Interpeliacijos pateikimas Ministrui

Pirmininkui

ar ministrui arba nutarimo

projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe

pateikimas

Seimo sesijos

metu ne  mažesnė kaip  1/5 Seimo  narių grupė

gali pateikti

interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui,

taip  pat

pateikti   nutarimo   projektą   dėl   nepasitikėjimo

Vyriausybe.

Seimas,

apsvarstęs  Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą

į  interpeliaciją

arba  Vyriausybės  atsakymą  į  nutarimo  dėl

nepasitikėjimo

projektą,   gali  nutarti,   jog  atsakymas  esąs

nepatenkinamas, ir

daugiau kaip  pusės visų  Seimo  narių  balsų

dauguma  slaptu

balsavimu  pareikšti   nepasitikėjimą  Ministru

Pirmininku ar

ministru arba Vyriausybe.

Pareiškus

nepasitikėjimą  Ministru  Pirmininku  ar  ministru

arba Vyriausybe, jie

privalo tuoj pat atsistatydinti.

Kai Seimas

pareiškia  nepasitikėjimą  Ministru  Pirmininku,

Respublikos

Prezidentas  paveda laikinai eiti Ministro Pirmininko

pareigas kuriam

kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė.  Kai

Seimas  pareiškia   nepasitikėjimą   ministru,

Respublikos

Prezidentas paveda laikinai eiti šias pareigas kuriam

kitam ministrui,

kol bus  patvirtintas ir  prisaikdintas  naujas

ministras. Šiuo

atveju Ministras  Pirmininkas ne vėliau kaip per

15  dienų

pateikia  Respublikos   Prezidentui  naują   ministro

kandidatūrą.

IV skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS

12 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų

neliečiamumo

garantijos

Ministras

Pirmininkas  ir ministrai  negali  būti  patraukti

baudžiamojon

atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų

laisvė be

išankstinio Seimo  sutikimo, o  tarp Seimo sesijų - be

išankstinio

Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės

garantijos

Ministro

Pirmininko   ir  ministrų   sveikata   ir   gyvybė

apdraudžiami

valstybės lėšomis.

Pasibaigus

Ministro  Pirmininko  ar  ministrų  kadencijai,

jiems

atsistatydinus  arba  atleidus  ministrą  iš  pareigų  dėl

Vyriausybės

reorganizavimo,    taikomos    šios    socialinės

garantijos:

1)  pasibaigus

pareigų  perdavimui,  Ministrui  Pirmininkui

ar  ministrui,  dirbusiems

Vyriausybėje  ilgiau  negu  vienerius

metus,  išmokama  6

jo  vidutinių  mėnesinių   darbo  užmokesčių

dydžio išeitinė

pašalpa,  dirbusiems  Vyriausybėje  trumpiau negu

vienerius  metus  -

2  jo  vidutinių  mėnesinių darbo  užmokesčių

dydžio išeitinė

pašalpa;

2)

suteikiamas  esant  galimybei  ankstesnis  arba  tolygus

darbas ar pareigos

valstybinėje įstaigoje, organizacijoje.

Ministro

Pirmininko  ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą,

šeimai išmokama

vienkartinė penkerių  metų tarnybinio atlyginimo

dydžio

kompensacija.  Jie  laidojami  valstybės  lėšomis.  Jeigu

Ministras

Pirmininkas   ar  ministras,   eidami  tarnybą,   buvo

sužaloti,  jiems

išmokama  nuo   vienerių  iki   penkerių  metų

tarnybinio

atlyginimo   dydžio  kompensacija   atsižvelgiant   į

sužalojimų sunkumo

laipsnį.

Šio

straipsnio   antrojoje   dalyje  numatytos  socialinės

garantijos

netaikomos    asmenims,    atsistatydinusiems   dėl

pareikšto

nepasitikėjimo šio įstatymo  11  straipsnio  nustatyta

tvarka.

Lėšos

socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.

Vyriausybės

nariai negali turėti socialinių privilegijų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

14 straipsnis.

Draudimas Ministrui Pirmininkui ir

ministrams užimti kitas renkamas ar

skiriamas pareigas ir užsiimti kitokia

darbine veikla

Ministras

Pirmininkas  ir ministrai negali užimti jokių kitų

renkamų ar  skiriamų

pareigų, išskyrus Seimo nario pareigas, taip

pat dirbti  verslo,

komercijos  ar kitokiose privačiose įstaigose

ar įmonėse,  taip

pat  gauti  kitokį  atlyginimą,  išskyrus  jam

nustatytą pagal

pareigas Vyriausybėje  bei užmokestį už kūrybinę

veiklą. Vyriausybės

nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas

autorinis

honoraras   už  meno  kūrinius  bei  jų  atlikimą,  už

publikacijas bei

knygas, už  dalyvavimą radijo  bei  televizijos

laidose,  taip

pat  atlygis   už   pedagoginį,   mokslinį   bei

konsultacinį  darbą

ne  Vyriausybės  ir  jos  sudarytų  komisijų

posėdžių metu.

V skirsnis

YPATINGIEJI

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU

SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė

teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo

rinkimų

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė turi  teisę teikti  siūlymą

Respublikos

Prezidentui  paskelbti pirmalaikius  Seimo  rinkimus,

jeigu Seimas pareiškia

tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė

paskelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos

Respublikos  Konstitucijos 89  straipsnio pirmojoje

dalyje  numatytais

atvejais  Seimui   negalint  susirinkti   ir

paskelbti

Respublikos   Prezidento  rinkimų,   rinkimus  skelbia

Vyriausybė.

Šio  nutarimo

vykdymas  pavedamas  Respublikos  Prezidento

rinkimų komisijai.

17 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų

dalyvavimas Seimo darbe

Ministras

Pirmininkas  ir ministrai turi teisę Seimo statuto

nustatyta tvarka

dalyvauti  Seimo,  jo  komitetų,  komisijų  bei

frakcijų

posėdžiuose   ir  pareikšti  savo  nuomonę  svarstomais

klausimais.

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių

atsakymų į Seimo  narių paklausimus tvarka

Ministras

Pirmininkas  arba ministras, kuriam Seimo sesijoje

pateiktas Seimo

nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar

kitų Vyriausybės

įstaigų veiklos,  privalo  atsakyti  žodžiu  ar

raštu Seimo statuto

nustatyta tvarka.

Ministras

Pirmininkas   ir  ministrai  Seimo  sesijos  metu

nustatyta tvarka

atsakinėja į Seimo narių klausimus.

Seimo komiteto

ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta

tvarka  ministrai

ar  ministro   įgaliotas  pareigūnas  privalo

dalyvauti komiteto

ar komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus

komitete svarstomais

klausimais.

19 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga

kontrasignuoti Respublikos Prezidento

dekretus

Ministras

Pirmininkas  arba atitinkamas  ministras  Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne

vėliau kaip  per

tris  dienas  pasirašo  Respublikos  Prezidento

dekretus.

Atsakomybė  už  tokį  dekretą  tenka  jį  pasirašiusiam

Ministrui

Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų

leidybos iniciatyvos teisė

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė  turi  įstatymų  leidybos

iniciatyvos teisę

Seime.

Vyriausybė dėl

Seimui  teikiamų  įstatymų  projektų  priima

nutarimą.

VI skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

21 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

pagrindiniai įgaliojimai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1) saugo

konstitucinę  santvarką  ir  Lietuvos  Respublikos

teritorijos

neliečiamybę,  tvarko krašto  reikalus,    garantuoja

valstybės saugumą ir

viešąją tvarką;

2)  vykdo

įstatymus  ir   Seimo  nutarimus   dėl  įstatymų

įgyvendinimo, taip

pat Respublikos Prezidento dekretus;

3)

koordinuoja  ministerijų  ir  kitų  Vyriausybės  įstaigų

veiklą;

4) rengia

valstybės biudžeto  projektą ir teikia jį Seimui;

vykdo  valstybės

biudžetą,  teikia  Seimui  valstybės  biudžeto

įvykdymo apyskaitą;

5) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir

disponuoja

valstybiniu turtu;

6) rengia ir

teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės

aktų projektus;

7)  teikia

Seimui  siūlymus  dėl  ministerijų  steigimo  ir

panaikinimo;

8) prireikus

steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;

9)  tvirtina

ministerijų  ir   kitų  Vyriausybės   įstaigų

nuostatus;

10) užmezga

diplomatinius santykius  ir palaiko  ryšius  su

užsienio

valstybėmis  ir tarptautinėmis  organizacijomis,  teikia

Respublikos

Prezidentui   siūlymus  dėl   Lietuvos   Respublikos

diplomatinių

atstovų  užsienio valstybėse  ir  prie  tarptautinių

organizacijų skyrimo

ir atšaukimo;

11)

organizuoja    įstatymo   nustatyta   tvarka   valdymą

aukštesniuosiuose

administraciniuose vienetuose;

12)  siūlo

įstatymo  numatytais   atvejais  Seimui  įvesti

tiesioginį valdymą

savivaldybės teritorijoje;

13)  vykdo

kitas  pareigas,   kurias  Vyriausybei   paveda

Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai;

14)   turi

teisę  kreiptis į  Konstitucinį Teismą su prašymu

ištirti, ar

neprieštarauja  Lietuvos  Respublikos  Konstitucijai

Lietuvos Respublikos

įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

22 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai

su savivaldybėmis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1) per

skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi

Lietuvos

Respublikos   Konstitucijos  ir   įstatymų,  ar   vykdo

Vyriausybės

sprendimus;

2) kartu  su

savivaldybėmis  nustato  bendrąsias  socialinės

apsaugos, sveikatos,

švietimo ir kultūros plėtojimo kryptis.

VII skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA

23 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Lietuvos

Respublikos   Ministras   Pirmininkas   atstovauja

Lietuvos Respublikos

Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Ministras

Pirmininkas:

1)  sudaro

Vyriausybę  ir   teikia  jos  sudėtį  tvirtinti

Respublikos

Prezidentui;

2) teikia

siūlymus  Respublikos  Prezidentui  dėl  ministrų

skyrimo ir

atleidimo;

3) skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;

4)  kviečia

Vyriausybės  posėdžius   ir  jiems   vadovauja

(pirmininkauja);

5)  skiria  ir

atleidžia  iš  pareigų  Vyriausybės  įstaigų

vadovus,  ministrų

teikimu  skiria   ir  atleidžia  iš  pareigų

ministerijų

sekretorius,  taip  pat  skiria  Vyriausybės  įstaigų

vadovams ir

ministrų teikimu ministerijų sekretoriams drausmines

nuobaudas;

6) materialiai

skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;

7) sudaro

įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;

8) Lietuvos

Respublikos Konstitucijos  numatytais  atvejais

teikia

Respublikos   Prezidentui  siūlymus   pavesti  vienam  iš

ministrų pavaduoti

Ministrą Pirmininką;

9) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda

Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras

Pirmininkas,    nesutikdamas    su    ministrais

principiniais

Vyriausybės veiklos klausimais, turi teisę pateikti

Respublikos

Prezidentui siūlymus dėl atskirų ministrų atleidimo.

24 straipsnis.

Ministro, einančio Ministro Pirmininko

pareigas ar pavaduojančio Ministrą

Pirmininką, įgaliojimai

Ministras,

einantis  Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos

pačius įgaliojimus,

kuriuos turi Ministras Pirmininkas.

Ministras,

pavaduojantis  Ministrą  Pirmininką,  turi  tuos

pačius įgaliojimus,

kuriuos turi Ministras Pirmininkas, išskyrus

šio įstatymo  9

straipsnyje  ir 23  straipsnio 1  ir 2  punktuose

numatytus

įgaliojimus.

Ministras,  einantis

Ministro   Pirmininko   pareigas   ar

pavaduojantis

Ministrą   Pirmininką,  dokumentuose  nurodo  savo

pareigas ir daro

įrašą "einantis Ministro Pirmininko pareigas" ar

"pavaduojantis

Ministrą Pirmininką".

25 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministrai

Lietuvos

Respublikos  ministrai yra  asmeniškai atsakingi už

jiems pavestas

valdymo sritis.

Ministrą gali

laikinai pavaduoti  tik  Ministro  Pirmininko

paskirtas kitas

Vyriausybės narys.

Ministras:

1) atsako  už

tai,  kad  ministerija  vykdytų  jai  pavestus

uždavinius;

2)  užtikrina

įstatymų,  Respublikos  Prezidento  dekretų,

Vyriausybės

nutarimų,  Ministro  Pirmininko  potvarkių  ir  kitų

teisės aktų vykdymą;

3) teikia

Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka

įstatymų ir kitų

teisės aktų projektus;

4) vykdo

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;

5) leidžia

įsakymus ir  įsakymais patvirtintus kitus teisės

aktus, tikrina,

kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir

kiti teisės  aktai

registruojami  Vyriausybės  darbo  reglamento

nustatyta tvarka.

Prireikus keli

ministrai gali  leisti bendrus įsakymus arba

įsakymu patvirtintus

kitus teisės aktus;

6) teikia

Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos

veiklos ataskaitas

ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito

už savo veiklą;

7)  teikia

Ministrui  Pirmininkui   savo  pasiūlymus   dėl

ministerijų

sekretorių  skyrimo ir atleidimo iš šių pareigų, taip

pat pasiūlymus dėl

drausminių nuobaudų skyrimo jiems;

8)  tvirtina

ministerijos  struktūrą   ir  etatų   sąrašą,

neviršijant

nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;

9)

tvirtina    ministerijos    struktūrinių    padalinių,

departamentų,

tarnybų  ir inspekcijų  prie ministerijos, kitų jai

pavaldžių įstaigų

bei organizacijų  ir  jos  reguliavimo  sferai

priskirtų

valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);

10) skiria ir

atleidžia ministerijos struktūrinių padalinių,

departamentų,

tarnybų  ir inspekcijų  prie ministerijos, kitų jai

pavaldžių  įstaigų

bei  organizacijų,  jos  reguliavimo  sferai

priskirtų

valstybinių įmonių vadovus;

11) vykdo kitus

įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

26 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  prireikus  gali  sudaryti

nuolatines ir

laikinąsias komisijas.

Komisijos

darbui    vadovauja    Ministras    Pirmininkas,

Vyriausybės

skiriamas ministras arba kitas asmuo.

Komisijų

uždavinius,    funkcijas,   veiklos   tvarką   ir

finansavimą

nustato   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė.  Lėšos

nuolatinių komisijų

finansavimui pagal  tikslinę  paskirtį  turi

būti numatytos

rengiamame valstybės biudžeto įstatymo projekte.

VIII skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijos

Lietuvos

Respublikoje yra šios ministerijos:

Aplinkos

apsaugos ministerija;

Ekonomikos

ministerija;

Energetikos

ministerija;

Finansų ministerija;

Krašto apsaugos

ministerija;

Kultūros

ministerija;

Miškų ūkio

ministerija;

Pramonės ir

prekybos ministerija;

Ryšių ir

informatikos ministerija;

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

Statybos ir

urbanistikos ministerija;

Susisiekimo

ministerija;

Sveikatos

apsaugos ministerija;

Švietimo ir

mokslo ministerija;

Teisingumo

ministerija;

Užsienio

reikalų ministerija;

Valdymo reformų

ir savivaldybių reikalų ministerija;

Vidaus reikalų

ministerija;

Žemės ūkio

ministerija.

Ministerijas

Vyriausybės   siūlymu  steigia   ir  panaikina

Lietuvos Respublikos

Seimas, priimdamas įstatymą.

28 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų

uždaviniai, funkcijos ir teisės

Ministerijos

sprendžia   jų  kompetencijai   priklausančius

klausimus, taip pat

vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Ministerijų

uždaviniai,   funkcijos  ir   teisės  nustatomi

įstatymuose ir

ministerijų nuostatuose.

29 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų

sekretoriai

Ministerijos

vidaus    reikalų    tvarkymą    organizuoja

ministerijos

sekretorius (sekretoriai).

Ministerijos

sekretorius   (sekretoriai)   yra   tiesiogiai

atsakingas

ministrui.  Jei ministerijoje yra keli sekretoriai, jų

kompetenciją nustato

ministras.

Ministras

vadovauja  ministerijos struktūriniams padaliniams

tiesiogiai  ar

per  ministerijos  sekretorių  (sekretorius),  o

departamentams,

tarnyboms  ir  inspekcijoms  prie  ministerijos,

kitoms ministerijai

pavaldžioms įstaigoms  bei organizacijoms  -

per šių institucijų

vadovus.

Ministerijos

sekretorius  leidžia įsakymus  dėl ministerijos

personalo darbo

organizavimo ir raštvedybos tvarkymo.

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra

Ministerijos

susideda   iš  departamentų,  skyrių  ir  kitų

struktūrinių

padalinių.

Prie

ministerijų  gali būti įsteigti departamentai, tarnybos

ir inspekcijos.

31 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos

Lietuvos

Respublikos   ministerijoje  gali   būti  sudaroma

kolegija, kuri  yra

ministro  patariamoji  institucija.  Kolegiją

sudaro

ministras    (kolegijos    pirmininkas),    ministerijos

sekretorius,   kiti    ministerijos

darbuotojai,    taip    pat

departamento,

tarnybos,  inspekcijos prie ministerijos vadovai. Į

kolegijos posėdžius

gali būti  kviečiami ir  kitų ministerijų ir

valstybinių

institucijų atstovai bei mokslininkai, šiems sutikus.

Kolegijos

narių  skaičių nustato  ir jos  personalinę sudėtį

tvirtina ministras.

Ministerijos

kolegija  svarsto svarbiausiuosius ministerijos

veiklos klausimus,

svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės

aktų

projektus,išklauso   ministerijos  struktūrinių  padalinių,

departamentų,

tarnybų  ir inspekcijų  prie ministerijos  bei kitų

ministerijai

pavaldžių  įstaigų vadovų  ataskaitas, svarsto, kaip

parenkami ir

ugdomi  tinkami  darbuotojai  bei  kaip  tikrinamas

sprendimų vykdymas.

32 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos

Ministerijų

funkcijoms  nepriskirtiems  klausimams  spręsti

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė, nedidindama  valstybės valdymui

skirtų lėšų,  gali

steigti  Vyriausybės įstaigas  (departamentus,

tarnybas ir inspekcijas).

Vyriausybės

įstaigai   vadovauja  vadovas   (departamentui,

tarnybai -

direktorius,  inspekcijai  -  viršininkas).  Jis  yra

tiesiogiai pavaldus

Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybės

įstaigos     vadovas    sprendžia    įstaigos

kompetencijai

priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų

ir Vyriausybės

nutarimų numatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos

vadovas  yra

asmeniškai  atsakingas,  kad  įstaiga  spręstų  jai

pavestus uždavinius.

Vyriausybės

įstaigos   vadovas  gali   turėti   pavaduotoją

(pavaduotojus).

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės įstaigos  vadovas  leidžia

įsakymus ir  įsakymu

patvirtintus  kitus teisės  aktus,  tikrina,

kaip jie vykdomi.

33 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma

ministerijų

ir kitų Vyriausybės įstaigų

kontrolė ir jų teisės aktų įsigaliojimo

tvarka

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė  koordinuoja  ministerijų

veiklą per

ministrus. Vyriausybė  turi teisę panaikinti ministrų

ir ministerijoms

pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų

teisės  aktus,

jeigu  šie   prieštarauja  Lietuvos  Respublikos

Konstitucijai,

įstatymams,   kitiems  Seimo   priimtiems  teisės

aktams, Respublikos

Prezidento dekretams,  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.

Ministerijų ir

Vyriausybės įstaigų  teisės aktai,  kuriuose

nustatomos,

keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės

normos,

įsigalioja   kitą  dieną  po  jų  paskelbimo  "Valstybės

žiniose",

jeigu  pačiuose teisės  aktuose nenustatoma  vėlesnė jų

įsigaliojimo diena.

IX skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo

reglamentas

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės  darbo   tvarką  nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės darbo reglamentas.

35 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė valstybės  valdymo reikalus

sprendžia

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vyriausybės

posėdžiuose  gali  dalyvauti  pareigūnai,  kurių

teisę   dalyvauti

Vyriausybės   posėdžiuose   numato   Lietuvos

Respublikos Konstitucija

ir kiti įstatymai.

Į Vyriausybės

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

36 straipsnis.

Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos

Vyriausybei tvarka

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų

teisės aktų

projektus turi pasirašyti ministras.

Tais

atvejais,  kai  ministro  kompetencijai  priklausantis

klausimas apima  ir

kito  ministro valdymo sritį, iki pateikdamas

tokį  klausimą

Vyriausybei,  ministras   suderina  jį  su  kitu

ministru. Jeigu

kyla nesutarimų,  ministras kreipiasi į Ministrą

Pirmininką, kuris

priima sprendimą.

37 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių

dienotvarkės sudarymo ir klausimų

svarstymo tvarka

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės nutarimų  ir  kitų  teisės

aktų  projektai

rengiami,  svarstomi  ir  priimami  Vyriausybės

posėdžiuose

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės

sekretorius   pateikia  Ministrui   Pirmininkui

siūlymus dėl

Vyriausybės nutarimo  ar kito  teisės akto projekto

nagrinėjimo

Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybės

sekretorius    sudaro   Vyriausybės   posėdžio

dienotvarkės

projektą,  nurodo pranešėjus  ir pateikia  Ministrui

Pirmininkui kartu su

atitinkama medžiaga.

Ministrui

Pirmininkui   patvirtinus  posėdžio  dienotvarkę,

Vyriausybės

sekretorius  ne vėliau  kaip prieš  tris  dienas  iki

posėdžio  išsiunčia

posėdžio  medžiagą  Vyriausybės  nariams  ir

pranešėjams.

Ministras

Pirmininkas   turi  teisę  pasiūlyti  įtraukti  į

dienotvarkę

Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.

Vyriausybės

posėdyje  išklausomas pranešimas  ir Vyriausybės

narių nuomonė.

Posėdžio pirmininkui  leidus, savo  nuomonę  gali

pareikšti ir kiti

posėdyje dalyvaujantys asmenys.

38 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nutarimai  ir  sprendimai

priimami

Vyriausybės  posėdžiuose visų  Vyriausybės  narių  balsų

dauguma.

Vyriausybės

nutarimus  pasirašo  Ministras  Pirmininkas  ir

atitinkamos

valdymo   srities  ministras.   Tais  atvejais,  kai

nutarimas apima

kelias valdymo  sritis,  jį  pasirašo  Ministras

Pirmininkas ir

projektą pateikęs ministras. Vyriausybės nutarimai

pasirašomi  per

tris  darbo   dienas  nuo  jų  priėmimo,  jeigu

Vyriausybės

nenustatytas kitas pasirašymo terminas.

Vyriausybės

nutarimai,  kuriuose  nustatomos,  keičiamos  ar

pripažįstamos

netekusiomis  galios teisės normos, įsigalioja kitą

dieną po  to, kai

juos Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro

pasirašytus,

paskelbia   "Valstybės  žinios",   jeigu   pačiuose

nutarimuose

nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Vyriausybės

nutarimai,  kuriuose nėra  nustatomos, keičiamos

arba pripažįstamos

netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja

jų  pasirašymo

dieną,  jeigu  pačiuose  nutarimuose  nenustatyta

vėlesnė jų

įsigaliojimo diena.

39 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių

protokolai

Vyriausybės

posėdžiai    yra   protokoluojami.   Protokole

nurodomas posėdžio

eilės numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys

posėdyje.

Protokole   nurodomas  svarstomą   klausimą   pateikęs

pranešėjas bei

pasisakiusieji ir pateikiamas priimtas sprendimas.

Protokolą pasirašo

Ministras Pirmininkas.

40 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko

potvarkiai

Ministras

Pirmininkas  pagal savo  kompetenciją  Vyriausybės

darbo

organizavimo   ir   personaliniais   klausimais   leidžia

potvarkius.

Ministro

Pirmininko  potvarkiai  įsigalioja  jų  pasirašymo

dieną,  jeigu

pačiuose  potvarkiuose   nenustatyta  vėlesnė  jų

įsigaliojimo diena.

X skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

41 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kanceliarija

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  turi  kanceliariją,  kuri

aptarnauja Ministrą

Pirmininką ir Vyriausybę.

Vyriausybės

kanceliarijos   struktūrą  tvirtina   Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

Vyriausybės

kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės

kanceliarijos  struktūrinių padalinių vadovus ir

patarėjus

atskiriems  klausimams skiria  ir  atleidžia  Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

42 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sekretorius

Vyriausybės

sekretorius  rengia Vyriausybės posėdžius, juose

dalyvauja  ir

užtikrina  posėdžių   protokolavimą,  Vyriausybės

nutarimų ir

Ministro Pirmininko  potvarkių  skelbimą  "Valstybės

žiniose".

Vyriausybės

sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas

ir yra atsakingas už

jo naudojimą.

Vyriausybės

sekretorius  skiria  ir  atleidžia  Vyriausybės

kanceliarijos

darbuotojus  ir Vyriausybę  aptarnaujančių  įstaigų

vadovus, išskyrus

šio įstatymo 41 straipsnio ketvirtojoje dalyje

numatytus atvejus.

43 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų

saugojimo tvarka

Vyriausybės

kanceliarijoje   saugomi  Lietuvos  Respublikos

įstatymai,  Seimo

nutarimai,  Respublikos  Prezidento  dekretai,

Konstitucinio Teismo

sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro

Pirmininko

potvarkių   projektai   ir   originalai,   taip   pat

Vyriausybės posėdžių

protokolai.

Vyriausybės

kanceliarija  užtikrina Vyriausybės  nutarimų ir

Ministro

Pirmininko  potvarkių  vertimą  į  užsienio  kalbas  ir

vertimo

autentiškumą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS

44 straipsnis. Vyriausybės kanceliarija ir

Ministro Pirmininko

aparatas

Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir

Ministro Pirmininko aparatą.

politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai,

padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir

įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės

kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę sudėtį ir darbuotojų

funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu.

Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir kitas veiklos

išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su aparato

darbuotojais pasirašo Vyriausybės kancleris.

pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato

politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus.

valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir

Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai

vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir patarėjus atskirais klausimais

skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius Ministro Pirmininko

pritarimu. Vyriausybės kanceliariją aptarnaujančių įstaigų vadovus įstatymų

nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir patarėjai yra atsakingi

Ministrui Pirmininkui.

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai yra tiesiogiai

pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės

tarnautojai ir kiti tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės

sekretoriui.

Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas.

45 straipsnis. Vyriausybės kancleris ir

Vyriausybės sekretorius

Pirmininkui atskaitingas politinis pareigūnas ir atsako už politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų - Ministro

Pirmininko aparato tarnautojų ir departamentų prie Vyriausybės vadovų darbą

įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti

Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų veiklą

įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės

programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir politinėmis

organizacijomis.

kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas, išskyrus pavedimus

Vyriausybės nariams.

Pirmininkui atskaitingas Vyriausybės institucijų aukščiausiasis karjeros

pareigūnas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina, kad

būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir skelbiami “Valstybės žiniose”

Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai, atsako už visą

Vyriausybės kanceliarijos darbą, taip pat už tarnybų ir inspekcijų prie

Vyriausybės veiklą. Vyriausybės sekretorius organizuoja ministerijų sekretorių

pasitarimus.

kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas ministerijoms (ministerijų

sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.

antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.

46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų

saugojimo tvarka

Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento

dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro

Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių

protokolai.

Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas

užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                ALGIRDAS BRAZAUSKAS

48 straipsnis. Vyriausybės pareiga informuoti Seimą ir

Respublikos Prezidentą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir

kitus Europos Sąjungos dokumentus

nustatyta tvarka nedelsdama informuoja Seimą apie gautus pasiūlymus priimti

Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių,

kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar

Respublikos Prezidento kompetencija.

rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento tų sričių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos

Prezidento kompetencija, Vyriausybė nedelsdama informuoja Seimą ar Respublikos

Prezidentą, pateikdama Vyriausybės suformuotą Lietuvos Respublikos poziciją.

49 straipsnis. Vyriausybės pareiga konsultuotis su Seimu

rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos poziciją

Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija,

Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.

gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo

priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali

pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar

kitus Europos Sąjungos dokumentus.

teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras

Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo

Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais

atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento

viceministrui.

nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.

50 straipsnis.

Vyriausybės nuomonė dėl subsidiarumo

Vyriausybė, pateikdama Lietuvos

Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl

kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos

teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.

51

straipsnis. Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos

nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas

Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už

Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą.

Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę

perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis.

Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos

Respublika, kandidatūrų siūlymas

Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra

grindžiama Europos Sąjunga.

siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius

Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.

pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir

Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu.

komitetą, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių

asociacija.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, teisės aktų

nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale taryba.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

NR.

VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ

ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS

MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS,

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-148,

97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1980, 2000

10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25,

26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO

IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2050, 2000

10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ,

DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2559,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1)

STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22

STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3

DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4

DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-11-29)

autrap@lrs.lt

47 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl

pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos

dokumento rengimas, derinimas ir pristatymas

nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o

prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms

suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei

nevyriausybinėms organizacijoms.

institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo

klausimais, taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą

poziciją derina su Respublikos Prezidentu.

pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos

dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos

Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas

Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už

Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą.

Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę

perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

52

straipsnis. Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia

Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymas

Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra

grindžiama Europos Sąjunga.

siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius

Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.

pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir

Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu.

komitetą, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių

asociacija.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, teisės aktų

nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale taryba.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

NR.

VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ

ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS

MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS,

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-148,

97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1980, 2000

10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25,

26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO

IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2050, 2000

10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ,

DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2559,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1)

STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-198, 2005-05-12,

Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-500, 2006-01-19,

Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 26, 41(1), 43, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 9, 13, 14, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 31(1), 33, 34, 35,

37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 44(1), 45, 46 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO

PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 31 straipsnį, įsigalioja 2007 m.

spalio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22

STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3

DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4

DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-07-04)

autrap@lrs.lt

281 straipsnis. Kitų įstatymų taikymas

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų steigimui,

pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui

Lietuvos

Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ministerijų, Vyriausybės įstaigų,

įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui

taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-863,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

Straipsnio

redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

29

straipsnis. Ministerijos

Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos

ministerija;

2) Energetikos

ministerija;

3) Finansų

ministerija;

4) Krašto

apsaugos ministerija;

5) Kultūros

ministerija;

6) Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

7) Susisiekimo

ministerija;

8) Sveikatos

apsaugos ministerija;

9) Švietimo ir

mokslo ministerija;

10) Teisingumo

ministerija;

11) Ūkio

ministerija;

12) Užsienio

reikalų ministerija;

13) Vidaus

reikalų ministerija;

14) Žemės ūkio

ministerija.

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo

funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

vadovauja ministras.

yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės

herbu bei savo pavadinimu.

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais.

yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos kancleris.

veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais veiklos

planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo

metodika ir derinamais su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos

strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems

ministerijų strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausybė. Ministerijų

strateginiai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose.

apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto

apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.

Straipsnio

redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:

29

straipsnis. Ministerijos

steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės

politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų

nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.

Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos

ministerija;

2) Energetikos

ministerija;

3) Finansų

ministerija;

4) Krašto

apsaugos ministerija;

5) Kultūros

ministerija;

6) Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

7) Susisiekimo

ministerija;

8) Sveikatos

apsaugos ministerija;

9) Švietimo ir

mokslo ministerija;

10) Teisingumo

ministerija;

11) Ūkio

ministerija;

12) Užsienio

reikalų ministerija;

13) Vidaus

reikalų ministerija;

14) Žemės ūkio

ministerija.

3 Ministerijas

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

vadovauja ministras.

yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės

herbu bei savo pavadinimu.

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais.

yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos kancleris.

veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais ir

metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. Ministerijų

strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto

tinklalapiuose.

apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto

apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. VIII-2050,

2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1467,

2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1379 (2008-04-03)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

Nr.

XI-129, 2009-01-12,

Žin., 2009, Nr. 10-351 (2009-01-27)

Nr. XI-185,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)

Nr. XI-863, 2010-06-03,

Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

Įstatymas

papildomas 291 straipsniu nuo 2010 m. liepos 1 d.:

291

straipsnis. Vyriausybės įstaigos

įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo

srityse ir ją įgyvendinti.

įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su

valstybės herbu bei savo pavadinimu.

įstaiga yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma

biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto

sandaros įstatymo nustatyta tvarka.

įstaiga veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Vyriausybės įstaigos veiklą reglamentuojantis įstatymas Vyriausybės įstaigai

gali suteikti specialias teises, užtikrinančias jai pavestų funkcijų atlikimo

nepriklausomumą.

įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis

valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją. Šios kolegijos

sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė.

įstaiga veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus strateginį ir

metinį veiklos planus. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą tvirtina

atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai

bendru įsakymu, o metinį veiklos planą – Vyriausybės įstaigos vadovas,

suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru ar atitinkamų valdymo sričių

ministrais.

įstaigai vadovauja jos vadovas – valstybės pareigūnas. Vyriausybės įstaigos

vadovą Vyriausybės paskirto atitinkamos valdymo srities ministro teikimu

ketveriems metams priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jeigu

įstatymai nenustato kitaip. Asmuo, priimamas į Vyriausybės įstaigos vadovo

pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam

į valstybės tarnautojo pareigas, ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos gali

nustatyti Vyriausybės veiklą reglamentuojantis įstatymas. Vyriausybės įstaigos

vadovas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas

iš eilės. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, Vyriausybės įstaigos vadovas yra

atsakingas Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingas

Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo  sritys yra susijusios su

Vyriausybės įstaigos veikla.

įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų:

1) savo noru;

2) kai praranda

Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) pasibaigus

kadencijai;

4) išrinkus arba

paskyrus į kitas pareigas;

5) kai įsiteisėja

teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų

nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar

korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką nuosavybei,

turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar

finansų sistemai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

6) kai jis

šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;

7) kai

Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.

įstaigos vadovas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120

kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12

mėnesių, gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas

laikas, per kurį Vyriausybės įstaigos vadovas gavo ligos socialinio draudimo

pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų

ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

įstaigos vadovas atsiskaito už įstaigos veiklą, Vyriausybės ar atsakingo už

pavestą valdymo sritį ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą.

pareigūnų (išskyrus šių Vyriausybės įstaigų vadovus) priėmimą į pareigas ir

atleidimą iš jų nustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Vyriausybės įstaigų pareigūnams darbo užmokestis mokamas pagal Lietuvos

Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatymą. Vyriausybės įstaigos vadovui ir Vyriausybės įstaigų pareigūnams

taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios su valstybės

tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą, materialinę atsakomybę ir kasmetines

atostogas. Kitus jų darbo (tarnybos) santykius ir socialines garantijas nustato

Darbo kodeksas ir kiti įstatymai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-863, 2010-06-03,

Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19), atitaisymas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 87

Straipsnio

redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

441 straipsnis.

Ministro Pirmininko tarnyba

Pirmininko tarnyba yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti

vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Ministro Pirmininko

tarnybai vadovauja Ministro Pirmininko kancleris.

Pirmininko tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Pirmininko kancleris turi du pavaduotojus: Ministro Pirmininko kanclerio

pirmasis pavaduotojas yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojas; Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas yra karjeros valstybės

tarnautojas. Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas yra pavaldus Ministro

Pirmininko kancleriui ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr. XI-319,

2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

311 straipsnis.

Ministerijos kancleris

kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos

vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų

ministerijos kancleriu gali būti ir diplomatas.

kancleris:

1)

koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą,

užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai

būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir

informacijos ištekliai; ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie

ministerijos veiklą;

2)

kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;

3)

organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų

įgyvendinimą;

4) dalyvauja

organizuojant ir koordinuojant Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų

vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą, vadovaudamasis strateginiu

veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais, užtikrina

ministerijos rengiamų teisės aktų projektų ir kitų sprendimų suderinamumą;

5)

organizuoja ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių

nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir

gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių

sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;

6)

ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš

jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo

sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės

pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines

nuobaudas ar pašalpas;

7)

atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas.

ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras

paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų.

kancleris, o kai jo laikinai nėra, ministro paskirtas ministerijos

administracijos padalinio vadovas pagal savo kompetenciją priima potvarkius.

Ministerijos kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo

naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą

ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako

ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr. XI-185,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)

Nr. XI-863,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

32

straipsnis. Ministerijų kolegijos

yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai

yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris.

Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų

atstovai.

narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą

tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. XI-185,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)

291 straipsnis. Vyriausybės įstaigos

1) savo noru;

2) kai praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) pasibaigus kadencijai;

4) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

6) kai jis šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;

7) kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 87

301 straipsnis. Vyriausybės įsteigtos kitos biudžetinės įstaigos

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-934, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21609

302 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras

1) atlieka tyrimus ir vertinimus, rengia prognozes strateginiais klausimais;

2) remdamasis atliktų tyrimų ir vertinimų rezultatais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybės valdymo sričių tobulinimo;

3) telkia valstybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų turimas analitines kompetencijas į bendradarbiavimo tinklą ir koordinuoja šio tinklo veiklą;

4) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas metodiniais klausimais dėl įrodymais grįstų sprendimų projektų rengimo;

5) renka, apdoroja jo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, pagal kompetenciją teikia statistinę informaciją Vyriausybei ir ministerijoms;

6) atlieka Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2366, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12445

201 straipsnis. Vyriausybės pareiga užtikrinti veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą

Vyriausybė užtikrina veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą priimdama jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Vyriausybė gali įgalioti priimti teisės aktą atitinkamos valdymo srities ministrą, Vyriausybės įstaigą ar įstaigą prie ministerijos, jeigu teisės aktu reglamentuojamų santykių Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai nepriskiria Vyriausybės įgaliojimams.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1653, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26611

53 straipsnis. Kandidatų atranka

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1768, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27582

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS  RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS  RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

NR. VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS  MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS, ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-148, 97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1769, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2277, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2521, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2559, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1) STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-198, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 26, 41(1), 43, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 9, 13, 14, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 31(1), 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 44(1), 45, 46 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 31 straipsnį, įsigalioja 2007 m. spalio 1 d.

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1467, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1379 (2008-04-03)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 26, 27, 29, 30, 33 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 ir 7 straipsnius, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1780, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5030 (2008-11-15)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-124, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6044 (2008-12-30)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-129, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-351 (2009-01-27)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 26, 29, 31, 31(1), 32, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį.

Ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pareigybės panaikinamos 2009 m. birželio 30 d.

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-218, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1796 (2009-04-25)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 24, 27, 39, 40, 44, 44(1), 45, 46 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 15 d.

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-511, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6554 (2009-12-12)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 6, 22, 24, 26, 29, 30, 31(1), 35, 38, 45 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1), 29(1) STRAIPSNIAIS IR 33 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.