← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-12-05

Redagavo: Ramun? L??ait? (1996

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1996.12.13)

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Pabaiga

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 19 d. Nr.I-464

Vilnius

I skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas

ministrai.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią

Lietuvoje.

Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos

Konstitucija

ir įstatymai.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos

teisiniai pagrindai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi

Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos

įstatymais,

kitais Seimo priimtais teisės aktais ir Respublikos

Prezidento

dekretais, taip pat šiuo įstatymu.

4 straipsnis. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos

Vyriausybės veiklos principai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje remiasi

demokratijos,

teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

atsakomybė ir atskaitomybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už

bendrą

Vyriausybės veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per

metus

pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo

ataskaitą.

Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui,

Respublikos

Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui

Pirmininkui.

Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė

arba

atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.

II skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo

tvarka

ir Vyriausybės programa

Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu

skiria

ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu

Respublikos

Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos

Prezidentą,

Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų

Seimo sutikimo.

Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako

skirti

ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10

dienų

pateikia kitą ministro kandidatūrą.

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo

paskyrimo

pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento

patvirtintą

Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui

motyvuotu

nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras

Pirmininkas

naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per

dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos

valstybinės

institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems

ministrams

šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai

parengti,

bei prisidėti prie programos rengimo.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas

posėdyje

dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos

programai.

Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai

tikslinama

ir Vyriausybės programa.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir

ministrų prisaikdinimas

Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir

ministrai

prisiekia Seimo posėdyje. Nustatomas toks jų priesaikos

tekstas:

"Aš (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti

jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos

nepriklausomybę,

sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai,

Lietuvos

žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!"

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje,

dalyvaujant

Respublikos Prezidentui. Priesaiką priima Seimo

Pirmininkas,

o jo nesant - Seimo Pirmininko pavaduotojas,

laikinai

einantis Seimo Pirmininko pareigas.

Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia

stovėdamas

priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko

pavaduotoją,

skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos

tekstą,

Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį

priesaikos

lapą.

Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti

(išbraukti)

paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios

nuostatos

nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar

pasirašyti

vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,

reiškia,

kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir

negali

eiti tų pareigų.

Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.

III skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įgaliojimų grąžinimas

Po Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau

kaip

per 3 dienas grąžina savo įgaliojimus Respublikos

Prezidentui.

Išrinkus naują Respublikos Prezidentą, Vyriausybė

savo

įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.

Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus

įgaliojimus

ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

atsistatydinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikšti

Respublikos

Prezidentui apie savo atsistatydinimą. Toks

pareiškimas

pateikiamas raštu.

Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai

pasikeičia

daugiau kaip pusė ministrų, įskaitant

atsistatydinusius

ir atstatydintus ministrus, taip pat naujai

steigiamų

ar reorganizuojamų ministerijų ministrus. Priešingu

atveju

Vyriausybė turi atsistatydinti.

Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos

Vyriausybės

programai;

2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu

balsavimu

pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru

Pirmininku;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia

Ministrą

Pirmininką.

Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas

prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam

iš

ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta

nauja

Vyriausybė.

10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministro

atsistatydinimas

Kiekvienas ministras turi teisę atsistatydinti. Apie savo

atsistatydinimą

ministras praneša Respublikos Prezidentui raštu.

Ministras taip pat privalo atsistatydinti, kai

nepasitikėjimą

juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė

visų

Seimo narių.

Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir

gali

pavesti jam eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas

ministras.

11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui

Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo

projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe

pateikimas

Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė

gali

pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui,

taip

pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo

Vyriausybe.

Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą

interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl

nepasitikėjimo

projektą, gali nutarti, jog atsakymas esąs

nepatenkinamas,

ir daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų

dauguma

slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru

Pirmininku

ar ministru arba Vyriausybe.

Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru

arba

Vyriausybe, jie privalo tuoj pat atsistatydinti.

Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku,

Respublikos

Prezidentas paveda laikinai eiti Ministro Pirmininko

pareigas

kuriam kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė.

Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru,

Respublikos

Prezidentas paveda laikinai eiti šias pareigas kuriam

kitam

ministrui, kol bus patvirtintas ir prisaikdintas naujas

ministras.

Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per

dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro

kandidatūrą.

IV skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS

12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų

neliečiamumo garantijos

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti

baudžiamojon

atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų

laisvė

be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be

išankstinio

Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės

garantijos

Ministro Pirmininko ir ministrų sveikata ir gyvybė

apdraudžiami

valstybės lėšomis.

Pasibaigus Ministro

Pirmininko ar ministrų kadencijai, jiems atsistatydinus arba atleidus juos iš

pareigų dėl ministerijų panaikinimo ar reorganizavimo, taikomos šios socialinės

garantijos:

1) esant galimybei,

suteikiamas iki darbo Vyriausybėje dirbtas ar tolygus darbas arba pareigos

valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje,

išskyrus renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu. Jei

buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga, organizacija likviduota,

asmens sutikimu esant galimybei jam suteikiamas tolygus darbas arba pareigos

kitoje valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje;

2) pasibaigus pareigų

perdavimui, Ministrui Pirmininkui ar ministrui išmokama vieno jo vidutinio

mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o dirbusiems Vyriausybėje

(įskaitant ir ankstesniąsias Vyriausybes) be pertraukos ilgiau kaip vienerius

metus išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė

pašalpa.

Ministro Pirmininko ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą,

šeimai

išmokama vienkartinė penkerių metų tarnybinio atlyginimo

dydžio

kompensacija. Jie laidojami valstybės lėšomis. Jeigu

Ministras

Pirmininkas ar ministras, eidami tarnybą, buvo

sužaloti,

jiems išmokama nuo vienerių iki penkerių metų

tarnybinio

atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į

sužalojimų

sunkumo laipsnį.

Šio straipsnio 2 dalyje

numatytos socialinės garantijos netaikomos asmenims, atsistatydinusiems dėl

jiems pareikšto nepasitikėjimo šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka,

taip pat dėl to, kad šie asmenys paskirti arba išrinkti į kitas pareigas

valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje.

Lėšos socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.

Vyriausybės nariai negali turėti socialinių privilegijų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

Nr.

VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir

ministrams užimti kitas renkamas ar

skiriamas pareigas ir užsiimti kitokia

darbine veikla

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų

renkamų

ar skiriamų pareigų, išskyrus Seimo nario pareigas, taip

pat

dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose

įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam

nustatytą

pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę

veiklą.

Vyriausybės nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas

autorinis

honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už

publikacijas

bei knygas, už dalyvavimą radijo bei televizijos

laidose,

taip pat atlygis už pedagoginį, mokslinį bei

konsultacinį

darbą ne Vyriausybės ir jos sudarytų komisijų

posėdžių

metu.

V skirsnis

YPATINGIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė

teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo

rinkimų

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą

Respublikos

Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus,

jeigu

Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė

paskelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje

dalyje

numatytais atvejais Seimui negalint susirinkti ir

paskelbti

Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia

Vyriausybė.

Šio nutarimo vykdymas

pavedamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų

dalyvavimas Seimo darbe

Ministras

Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto

nustatyta

tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei

frakcijų

posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais

klausimais.

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių

atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje

pateiktas

Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar

kitų

Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar

raštu

Seimo statuto nustatyta tvarka.

Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu

nustatyta

tvarka atsakinėja į Seimo narių klausimus.

Seimo komiteto ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta

tvarka

ministrai ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo

dalyvauti

komiteto ar komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus

komitete

svarstomais klausimais.

19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga

kontrasignuoti Respublikos Prezidento

dekretus

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne

vėliau

kaip per tris dienas pasirašo Respublikos Prezidento

dekretus.

Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam

Ministrui

Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų

leidybos iniciatyvos teisė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įstatymų leidybos

iniciatyvos

teisę Seime.

Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų projektų priima

nutarimą.

VI skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

pagrindiniai įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos

teritorijos

neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja

valstybės

saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų

įgyvendinimo,

taip pat Respublikos Prezidento dekretus;

3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų

veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui;

vykdo

valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto

įvykdymo

apyskaitą;

5) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir

disponuoja

valstybiniu turtu;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės

aktų

projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir

panaikinimo;

8) prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;

9) tvirtina ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų

nuostatus;

10) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su

užsienio

valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikia

Respublikos

Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos

diplomatinių

atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių

organizacijų

skyrimo ir atšaukimo;

11) organizuoja įstatymo nustatyta tvarka valdymą

aukštesniuosiuose

administraciniuose vienetuose;

12) siūlo įstatymo numatytais atvejais Seimui įvesti

tiesioginį

valdymą savivaldybės teritorijoje;

13)

vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda

Konstitucija,

šis ir kiti įstatymai;

14) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu

ištirti,

ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos

Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai

su savivaldybėmis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) per skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo

Vyriausybės

sprendimus;

2) kartu su savivaldybėmis nustato bendrąsias socialinės

apsaugos,

sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo kryptis.

VII skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA

23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas atstovauja

Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Ministras Pirmininkas:

1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti

Respublikos

Prezidentui;

2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų

skyrimo

ir atleidimo;

3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;

4) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja

(pirmininkauja);

5) skiria ir atleidžia

iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš

pareigų ministerijų viceministrus, taip pat skiria Vyriausybės įstaigų vadovams

ir ministrų teikimu ministerijų viceministrams drausmines nuobaudas;

6) materialiai skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;

7) sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;

8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais

teikia

Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš

ministrų

pavaduoti Ministrą Pirmininką;

9) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda

Lietuvos

Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas, nesutikdamas su ministrais

principiniais

Vyriausybės veiklos klausimais, turi teisę pateikti

Respublikos

Prezidentui siūlymus dėl atskirų ministrų atleidimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

24 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko

pareigas ar pavaduojančio Ministrą

Pirmininką, įgaliojimai

Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos

pačius

įgaliojimus, kuriuos turi Ministras Pirmininkas.

Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos

pačius

įgaliojimus, kuriuos turi Ministras Pirmininkas, išskyrus

šio

įstatymo 9 straipsnyje ir 23 straipsnio 1 ir 2 punktuose

numatytus

įgaliojimus.

Ministras,

einantis Ministro Pirmininko pareigas ar

pavaduojantis

Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo

pareigas

ir daro įrašą "einantis Ministro Pirmininko pareigas" ar

"pavaduojantis

Ministrą Pirmininką".

25 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministrai

Lietuvos Respublikos ministrai yra asmeniškai atsakingi už

jiems

pavestas valdymo sritis.

Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko

paskirtas

kitas Vyriausybės narys.

Ministras:

1) atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus

uždavinius;

2) užtikrina įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų,

Vyriausybės

nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų

teisės

aktų vykdymą;

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka

įstatymų

ir kitų teisės aktų projektus;

4) vykdo Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;

5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės

aktus,

tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir

kiti

teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento

nustatyta

tvarka.

Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba

įsakymu

patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos

veiklos

ataskaitas ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito

už

savo veiklą;

7) teikia Ministrui Pirmininkui savo pasiūlymus dėl

ministerijų

sekretorių skyrimo ir atleidimo iš šių pareigų, taip

pat

pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo jiems;

8) tvirtina ministerijos struktūrą ir etatų sąrašą,

neviršijant

nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;

9) tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių,

departamentų,

tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai

pavaldžių

įstaigų bei organizacijų ir jos reguliavimo sferai

priskirtų

valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);

10) skiria ir atleidžia ministerijos struktūrinių padalinių,

departamentų,

tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai

pavaldžių

įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sferai

priskirtų

valstybinių įmonių vadovus;

11) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali sudaryti

nuolatines

ir laikinąsias komisijas.

Komisijos darbui vadovauja Ministras Pirmininkas,

Vyriausybės

skiriamas ministras arba kitas asmuo.

Komisijų uždavinius, funkcijas, veiklos tvarką ir

finansavimą

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos

nuolatinių

komisijų finansavimui pagal tikslinę paskirtį turi

būti

numatytos rengiamame valstybės biudžeto įstatymo projekte.

VIII skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijos

Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:

Aplinkos apsaugos ministerija;

Ekonomikos ministerija;

Energetikos ministerija;

Finansų

ministerija;

Krašto apsaugos ministerija;

Kultūros ministerija;

Miškų ūkio ministerija;

Pramonės ir prekybos ministerija;

Ryšių ir informatikos ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

Statybos ir urbanistikos ministerija;

Susisiekimo ministerija;

Sveikatos apsaugos ministerija;

Švietimo ir mokslo ministerija;

Teisingumo ministerija;

Užsienio reikalų ministerija;

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;

Vidaus

reikalų ministerija;

Žemės ūkio ministerija.

Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina

Lietuvos

Respublikos Seimas, priimdamas įstatymą.

28 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų

uždaviniai, funkcijos ir teisės

Ministerijos sprendžia jų kompetencijai priklausančius

klausimus,

taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi

įstatymuose

ir ministerijų nuostatuose.

29 straipsnis. Lietuvos

Respublikos ministerijų viceministrai ir sekretoriai

Ministro teikimu

Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iki 3 viceministrų - politinių

pareigūnų. Ministerijos sekretorių - karjeros pareigūną - skiria ir atleidžia

ministras.

Ministras vadovauja

ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per ministerijos viceministrus ir

ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie

ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms -

per šių institucijų vadovus.

Ministerijos

viceministras (viceministrai) ir sekretorius yra tiesiogiai atsakingi

ministrui. Ministras nustato jų kompetenciją.

Ministerijos

viceministras rūpinasi jam skirtu ministerijos darbo baru, teikia ministrui

įsakymų ir kitų teisės aktų projektus.

Ministerijos vidaus

reikalų tvarkymą, personalo darbą ir raštvedybą organizuoja ministerijos

sekretorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra

Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų

struktūrinių

padalinių.

Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, tarnybos

inspekcijos.

31 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos

Lietuvos Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma

kolegija,

kuri yra ministro patariamoji institucija. Kolegiją

sudaro

ministras (kolegijos pirmininkas), ministerijos

sekretorius,

kiti ministerijos darbuotojai, taip pat

departamento,

tarnybos, inspekcijos prie ministerijos vadovai. Į

kolegijos

posėdžius gali būti kviečiami ir kitų ministerijų ir

valstybinių

institucijų atstovai bei mokslininkai, šiems sutikus.

Kolegijos narių skaičių nustato ir jos personalinę sudėtį

tvirtina

ministras.

Ministerijos kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos

veiklos

klausimus, svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės

aktų

projektus,išklauso ministerijos struktūrinių padalinių,

departamentų,

tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos bei kitų

ministerijai

pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, svarsto, kaip

parenkami

ir ugdomi tinkami darbuotojai bei kaip tikrinamas

sprendimų

vykdymas.

32 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos

Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui

skirtų

lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus,

tarnybas

ir inspekcijas).

Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas (departamentui,

tarnybai

- direktorius, inspekcijai - viršininkas). Jis yra

tiesiogiai

pavaldus Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos

kompetencijai

priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų

Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos

vadovas

yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai

pavestus

uždavinius.

Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją

(pavaduotojus).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia

įsakymus

ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina,

kaip

jie vykdomi.

33 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma

ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų

kontrolė ir jų teisės aktų įsigaliojimo

tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų

veiklą

per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų

ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų

teisės

aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai,

įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės

aktams,

Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.

Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose

nustatomos,

keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės

normos,

įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valstybės

žiniose",

jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų

įsigaliojimo

diena.

IX skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo

reglamentas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas.

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus

sprendžia

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kurių

teisę

dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose numato Lietuvos

Respublikos

Konstitucija ir kiti įstatymai.

Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

36 straipsnis. Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos

Vyriausybei tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų

teisės

aktų projektus turi pasirašyti ministras.

Tais atvejais, kai ministro kompetencijai priklausantis

klausimas

apima ir kito ministro valdymo sritį, iki pateikdamas

tokį

klausimą Vyriausybei, ministras suderina jį su kitu

ministru.

Jeigu kyla nesutarimų, ministras kreipiasi į Ministrą

Pirmininką,

kuris priima sprendimą.

37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių

dienotvarkės sudarymo ir klausimų

svarstymo tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės

aktų

projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės

posėdžiuose

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui

siūlymus

dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto

nagrinėjimo

Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio

dienotvarkės

projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui

Pirmininkui

kartu su atitinkama medžiaga.

Ministrui Pirmininkui patvirtinus posėdžio dienotvarkę,

Vyriausybės

sekretorius ne vėliau kaip prieš tris dienas iki

posėdžio

išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams ir

pranešėjams.

Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į

dienotvarkę

Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.

Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės

narių

nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali

pareikšti

ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sprendimai

priimami

Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų

dauguma.

Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir

atitinkamos

valdymo srities ministras. Tais atvejais, kai

nutarimas

apima kelias valdymo sritis, jį pasirašo Ministras

Pirmininkas

ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės nutarimai

pasirašomi

per tris darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu

Vyriausybės

nenustatytas kitas pasirašymo terminas.

Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar

pripažįstamos

netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą

dieną

po to, kai juos Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro

pasirašytus,

paskelbia "Valstybės žinios", jeigu pačiuose

nutarimuose

nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos

arba

pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja

jų

pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta

vėlesnė

jų įsigaliojimo diena.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių

protokolai

Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole

nurodomas

posėdžio eilės numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys

posėdyje.

Protokole nurodomas svarstomą klausimą pateikęs

pranešėjas

bei pasisakiusieji ir pateikiamas priimtas sprendimas.

Protokolą

pasirašo Ministras Pirmininkas.

40 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko

potvarkiai

Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją Vyriausybės

darbo

organizavimo ir personaliniais klausimais leidžia

potvarkius.

Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo

dieną,

jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų

įsigaliojimo

diena.

X skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kanceliarija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi kanceliariją, kuri

aptarnauja

Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę.

Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir

patarėjus

atskiriems klausimams skiria ir atleidžia Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

41 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kanceliarija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi kanceliariją, kuri

aptarnauja

Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę.

Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir

patarėjus

atskiriems klausimams skiria ir atleidžia Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

42 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sekretorius

Vyriausybės sekretorius rengia Vyriausybės posėdžius, juose

dalyvauja

ir užtikrina posėdžių protokolavimą, Vyriausybės

nutarimų

ir Ministro Pirmininko potvarkių skelbimą "Valstybės

žiniose".

Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas

yra atsakingas už jo naudojimą.

Vyriausybės sekretorius skiria ir atleidžia Vyriausybės

kanceliarijos

darbuotojus ir Vyriausybę aptarnaujančių įstaigų

vadovus,

išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio ketvirtojoje dalyje

numatytus

atvejus.

43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų

saugojimo tvarka

Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos

įstatymai,

Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai,

Konstitucinio

Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro

Pirmininko

potvarkių projektai ir originalai, taip pat

Vyriausybės

posėdžių protokolai.

Vyriausybės kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir

Ministro

Pirmininko potvarkių vertimą į užsienio kalbas ir

vertimo

autentiškumą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS