← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-12-12

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.01.08)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

NR. VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO

MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS  MINISTERIJOS,

MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS, ŽEMĖS ŪKIO

MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Pabaiga

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 19

d. Nr.I-464

Vilnius

I skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

Vyriausybės

galias  apibrėžia  Lietuvos   Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos teisiniai

pagrindai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos   Respublikos

Konstitucija,  Lietuvos   Respublikos įstatymais, kitais Seimo priimtais teisės

aktais ir Respublikos Prezidento dekretais, taip pat šiuo įstatymu.

4 straipsnis.

Svarbiausieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės

veiklos principai

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė savo  veikloje  remiasi demokratijos, teisėtumo ir

viešumo principais.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė ir

atskaitomybė

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą.

Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos

įgyvendinimo ataskaitą.

Lietuvos

Respublikos  ministrai yra  atsakingi  Seimui, Respublikos  Prezidentui  ir

tiesiogiai  pavaldūs  Ministrui Pirmininkui.

Seimo

reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai

atsiskaito Seime už savo veiklą.

II skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka

ir Vyriausybės programa

Lietuvos

Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos

Prezidentas.

Ministrus

skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos  Prezidentas.

Laikinai  pavaduodamas  Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali

atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

Jeigu

Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru,

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro

kandidatūrą.

Ministras

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo

sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti

jos programą. Seimui motyvuotu  nutarimu  nepritarus  šiai  programai,

Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15

dienų  nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos

privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą,

reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos

rengimo.

Nauja

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių  narių

balsų dauguma pritaria  jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo

projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir ministrų

prisaikdinimas

Pradėdami eiti

savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje.

Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:

"Aš

(vardas, pavardė),

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu

gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu

visomis   išgalėmis  stiprinti   Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti

Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man

Dievas!"

Prisiekti

leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Ministras

Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje, dalyvaujant  Respublikos

Prezidentui.  Priesaiką  priima  Seimo Pirmininkas, o  jo nesant - Seimo

Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

Ministras

Pirmininkas ir kiekvienas  ministras  prisiekia stovėdamas  priešais  Seimo

Pirmininką  ar  Seimo  Pirmininko pavaduotoją, skaitydamas priesaikos tekstą

padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos  Konstitucijos.  Baigęs skaityti

priesaikos  tekstą, Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį

priesaikos lapą.

Priesaikos

tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį  sakinį,

netaisomas ir nekeičiamas.  Šios  nuostatos nesilaikymas,  kaip ir atsisakymas

prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,

reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti tų

pareigų.

Vardiniai

priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.

III skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR ATSISTATYDINIMAS

8  straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų

grąžinimas

Po Seimo

rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip per  3 dienas  grąžina

savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Išrinkus naują Respublikos

Prezidentą, Vyriausybė savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.

Respublikos

Prezidentas  priima  Vyriausybės  grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti

pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

9 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimas

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė turi  teisę  pareikšti Respublikos  Prezidentui  apie

savo  atsistatydinimą.  Toks pareiškimas pateikiamas raštu.

Vyriausybė turi

iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau  kaip  pusė

ministrų,  įskaitant atsistatydinusius ir atstatydintus ministrus, taip pat

naujai steigiamų ar reorganizuojamų ministerijų  ministrus.  Priešingu  atveju

Vyriausybė  turi atsistatydinti.

Vyriausybė

privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

1) kai Seimas

du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;

2) kai  Seimas

visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą

Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai

Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) po Seimo

rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai

Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką.

Vyriausybės

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda jai toliau

eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas,

kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

10 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministro atsistatydinimas

Kiekvienas

ministras turi teisę atsistatydinti. Apie savo atsistatydinimą ministras

praneša Respublikos Prezidentui raštu.

Ministras

taip  pat  privalo  atsistatydinti,   kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu

pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Ministro

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir gali pavesti jam eiti

pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.

11 straipsnis.

Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui

ar ministrui arba nutarimo projekto dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

Seimo sesijos

metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją

Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe.

Seimas,

apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją  arba

Vyriausybės  atsakymą  į  nutarimo  dėl nepasitikėjimo  projektą,  gali

nutarti,  jog  atsakymas  esąs nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės visų Seimo

narių balsų dauguma slaptu  balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru

Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe.

Pareiškus

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe, jie privalo

tuoj pat atsistatydinti.

Kai  Seimas

pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, Respublikos Prezidentas paveda

laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas kuriam kitam Vyriausybės nariui, kol

bus sudaryta nauja Vyriausybė.  Kai  Seimas  pareiškia  nepasitikėjimą

ministru, Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti šias pareigas kuriam

kitam  ministrui, kol bus patvirtintas ir prisaikdintas  naujas ministras. Šiuo

atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos

Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

IV skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS

12 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų  neliečiamumo

garantijos

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali būti  patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o

tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės

garantijos

Ministro

Pirmininko  ir ministrų  sveikata  ir  gyvybė apdraudžiami valstybės lėšomis.

Pasibaigus

Ministro Pirmininko ar ministrų kadencijai, jiems atsistatydinus  arba atleidus

juos iš pareigų  dėl  ministerijų panaikinimo ar reorganizavimo, taikomos šios

socialinės garantijos:

1) esant

galimybei, suteikiamas iki darbo Vyriausybėje dirbtas ar tolygus darbas arba

pareigos valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės

įmonėje, išskyrus renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso

būdu. Jei buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga, organizacija

likviduota, asmens sutikimu esant galimybei jam suteikiamas tolygus darbas arba

pareigos kitoje valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės

įmonėje;

2) pasibaigus

pareigų perdavimui, Ministrui Pirmininkui ar ministrui išmokama vieno jo

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o dirbusiems

Vyriausybėje (įskaitant ir ankstesniąsias Vyriausybes) be pertraukos ilgiau

kaip vienerius metus išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio išeitinė pašalpa.

Ministro

Pirmininko ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė

penkerių metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija.  Jie laidojami

valstybės lėšomis. Jeigu  Ministras Pirmininkas  ar ministras, eidami tarnybą,

buvo sužaloti, jiems išmokama nuo  vienerių iki  penkerių metų tarnybinio

atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimų sunkumo laipsnį.

Šio  straipsnio

2 dalyje numatytos socialinės  garantijos netaikomos  asmenims,

atsistatydinusiems  dėl  jiems  pareikšto nepasitikėjimo šio įstatymo 11

straipsnio nustatyta tvarka, taip pat dėl to, kad šie asmenys paskirti arba

išrinkti į kitas pareigas valstybės  įstaigoje, organizacijoje, valstybės  ar

savivaldybės įmonėje.

Lėšos

socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.

Vyriausybės

nariai negali turėti socialinių privilegijų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

Nr. VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

14 straipsnis.

Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams

užimti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir

užsiimti kitokia darbine veikla

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų,

išskyrus Seimo nario pareigas, taip pat dirbti verslo, komercijos ar kitokiose

privačiose įstaigose  ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus

jam nustatytą pagal  pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę  veiklą.

Vyriausybės nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras

už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už dalyvavimą

radijo bei televizijos laidose, taip  pat atlygis  už  pedagoginį,  mokslinį

bei konsultacinį darbą  ne Vyriausybės ir jos sudarytų komisijų posėdžių metu.

V skirsnis

YPATINGIEJI LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU SEIMU IR

RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė teikti

siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti

pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą

Vyriausybe.

16 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė paskelbti

Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais  atvejais

Seimui  negalint susirinkti  ir  paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų,

rinkimus skelbia Vyriausybė.

Šio nutarimo

vykdymas pavedamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

17 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo

darbe

Ministras

Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti

Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę

svarstomais klausimais.

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių atsakymų į

Seimo narių paklausimus tvarka

Ministras

Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje pateiktas Seimo nario

paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos,

privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Ministras

Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu nustatyta tvarka atsakinėja į Seimo

narių klausimus.

Seimo komiteto

ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro

įgaliotas pareigūnas privalo dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje ir

pateikti paaiškinimus komitete svarstomais klausimais.

19

straipsnis.  Ministro Pirmininko ir ministrų  pareiga

kontrasignuoti Respublikos Prezidento dekretus

Ministras

Pirmininkas arba atitinkamas ministras  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85

straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per tris dienas pasirašo

Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė  už  tokį  dekretą tenka jį

pasirašiusiam  Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga

kontrasignuoti Respublikos Prezidento

dekretus

Ministras Pirmininkas  arba atitinkamas  ministras  Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne

vėliau

kaip  per  tris  dienas  pasirašo  Respublikos  Prezidento

dekretus.

Atsakomybė  už  tokį  dekretą  tenka  jį  pasirašiusiam

Ministrui

Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų leidybos

iniciatyvos teisė

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė turi  įstatymų  leidybos iniciatyvos teisę Seime.

Vyriausybė dėl

Seimui teikiamų įstatymų projektų priima nutarimą.

VI skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

21 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai

įgaliojimai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1)  saugo

konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos  neliečiamybę,

tvarko krašto  reikalus,  garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2)  vykdo

įstatymus ir  Seimo nutarimus  dėl  įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos

Prezidento dekretus;

3) koordinuoja

ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės

biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės  biudžetą, teikia Seimui

valstybės biudžeto  įvykdymo apyskaitą;

5) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir disponuoja valstybiniu turtu;

6) rengia ir

teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7)  teikia

Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo  ir panaikinimo;

8) prireikus

steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;

9) tvirtina

ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų nuostatus;

10) užmezga

diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir

tarptautinėmis organizacijomis, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl

Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie

tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo;

11)

organizuoja  įstatymo  nustatyta  tvarka  valdymą aukštesniuosiuose

administraciniuose vienetuose;

12) siūlo

įstatymo numatytais atvejais Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės

teritorijoje;

13)  vykdo  kitas

pareigas,  kurias Vyriausybei  paveda Konstitucija, šis ir kiti įstatymai;

14)  turi

teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar neprieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo

priimti aktai.

22 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai su

savivaldybėmis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1) per

skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos  Respublikos

Konstitucijos ir  įstatymų,  ar  vykdo Vyriausybės sprendimus;

2)  kartu su

savivaldybėmis nustato bendrąsias socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir

kultūros plėtojimo kryptis.

VII skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA

23 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Lietuvos

Respublikos Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei

ir vadovauja jos veiklai.

Ministras

Pirmininkas:

1) sudaro

Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia

siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;

4)  kviečia

Vyriausybės posėdžius  ir jiems  vadovauja (pirmininkauja);

5) skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ministrų  teikimu  skiria ir

atleidžia iš  pareigų  ministerijų viceministrus, taip pat skiria Vyriausybės

įstaigų vadovams  ir ministrų teikimu ministerijų viceministrams drausmines

nuobaudas;

6) materialiai

skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;

7) sudaro

įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;

8) Lietuvos

Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos  Prezidentui

siūlymus  pavesti vienam  iš  ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

9) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras

Pirmininkas,  nesutikdamas  su  ministrais principiniais Vyriausybės veiklos

klausimais, turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymus dėl atskirų

ministrų atleidimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

24 straipsnis.

Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar

pavaduojančio Ministrą Pirmininką, įgaliojimai

Ministras,

einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus, kuriuos

turi Ministras Pirmininkas.

Ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus, kuriuos turi

Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 23 straipsnio 1

ir 2 punktuose numatytus įgaliojimus.

Ministras,

einantis  Ministro  Pirmininko  pareigas  ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką,

dokumentuose nurodo savo pareigas ir  daro  įrašą  "einantis  Ministro

Pirmininko  pareigas"  ar "pavaduojantis Ministrą Pirmininką".

25 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministrai

Lietuvos

Respublikos ministrai yra asmeniškai atsakingi už jiems pavestas valdymo

sritis.

Ministrą  gali

laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

Ministras:

1)  atsako už

tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus uždavinius;

2)  užtikrina

įstatymų, Respublikos Prezidento  dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro

Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;

3) teikia

Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų

projektus;

4) vykdo

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;

5) leidžia

įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie

vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Prireikus keli

ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės

aktus;

6) teikia

Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos veiklos ataskaitas ir

Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

7)  teikia

Ministrui Pirmininkui  savo pasiūlymus  dėl ministerijų sekretorių skyrimo ir

atleidimo iš šių pareigų, taip pat pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo

jiems;

8)  tvirtina

ministerijos struktūrą  ir etatų  sąrašą, neviršijant nustatyto metinio darbo

apmokėjimo fondo;

9)   tvirtina

ministerijos  struktūrinių   padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų

prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų ir jos

reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);

10) skiria ir

atleidžia ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir

inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų, jos

reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių vadovus;

11) vykdo kitus

įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.

26 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė prireikus  gali  sudaryti nuolatines ir laikinąsias

komisijas.

Komisijos

darbui vadovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės skiriamas ministras arba

kitas asmuo.

Komisijų

uždavinius,  funkcijas,  veiklos  tvarką  ir finansavimą  nustato  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė.  Lėšos nuolatinių komisijų finansavimui pagal tikslinę

paskirtį turi būti numatytos rengiamame valstybės biudžeto įstatymo projekte.

VIII skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTERIJOS IR VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijos

Lietuvos

Respublikoje yra šios ministerijos:

Aplinkos

apsaugos ministerija;

Europos reikalų

ministerija;

Finansų

ministerija;

Krašto apsaugos

ministerija;

Kultūros

ministerija;

Ryšių ir

informatikos ministerija;

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

Statybos ir

urbanistikos ministerija;

Susisiekimo

ministerija;

Sveikatos

apsaugos ministerija;

Švietimo ir

mokslo ministerija;

Teisingumo

ministerija;

Užsienio

reikalų ministerija;

Ūkio

ministerija;

Valdymo reformų

ir savivaldybių reikalų ministerija;

Vidaus reikalų

ministerija;

Žemės ir miškų

ūkio ministerija.

Ministerijas

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas,

priimdamas įstatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

NR. VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

28 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų uždaviniai,

funkcijos

ir teisės

Ministerijos

sprendžia  jų kompetencijai  priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas

įstatymų numatytas funkcijas.

Ministerijų

uždaviniai,  funkcijos ir  teisės  nustatomi įstatymuose ir ministerijų nuostatuose.

29 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų viceministrai ir

sekretoriai

Ministro

teikimu Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iki 3 viceministrų -

politinių pareigūnų. Ministerijos sekretorių - karjeros pareigūną - skiria ir

atleidžia ministras.

Ministras

vadovauja ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per ministerijos

viceministrus  ir  ministerijos  sekretorių,  o departamentams, tarnyboms ir

inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei

organizacijoms - per šių institucijų vadovus.

Ministerijos

viceministras (viceministrai) ir sekretorius yra tiesiogiai atsakingi

ministrui. Ministras nustato jų kompetenciją.

Ministerijos

viceministras rūpinasi jam skirtu ministerijos darbo baru, teikia ministrui

įsakymų ir kitų teisės aktų projektus.

Ministerijos

vidaus reikalų tvarkymą, personalo darbą  ir raštvedybą organizuoja

ministerijos sekretorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

30 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra

Ministerijos

susideda  iš departamentų, skyrių  ir  kitų struktūrinių padalinių.

Prie

ministerijų gali būti įsteigti departamentai, tarnybos ir inspekcijos.

31 straipsnis.

Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos

Lietuvos

Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma kolegija, kuri yra ministro

patariamoji institucija. Kolegiją sudaro ministras (kolegijos   pirmininkas),

ministerijos  sekretorius,   kiti ministerijos  darbuotojai,  taip  pat

departamento,  tarnybos, inspekcijos prie ministerijos vadovai. Į kolegijos

posėdžius gali būti kviečiami ir kitų ministerijų ir valstybinių institucijų

atstovai bei mokslininkai, šiems sutikus.

Kolegijos narių

skaičių nustato ir jos personalinę sudėtį tvirtina ministras.

Ministerijos

kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos veiklos klausimus, svarbiausiųjų

ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus,išklauso ministerijos

struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų  ir  inspekcijų prie ministerijos

bei kitų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, svarsto, kaip

parenkami ir ugdomi tinkami darbuotojai bei kaip tikrinamas sprendimų vykdymas.

32 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos

Ministerijų

funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

nedidindama valstybės valdymui skirtų lėšų, gali  steigti Vyriausybės įstaigas

(departamentus,  tarnybas  ir inspekcijas).

Vyriausybės

įstaigai vadovauja vadovas (departamentui, tarnybai - direktorius, inspekcijai

Vyriausybės

įstaigos   vadovas  sprendžia   įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus,

taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.

Vyriausybės įstaigos vadovas yra  asmeniškai  atsakingas, kad įstaiga spręstų

jai  pavestus uždavinius.

Vyriausybės

įstaigos  vadovas gali  turėti  pavaduotoją (pavaduotojus).

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstaigos vadovas  leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus

teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

33

straipsnis.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  vykdoma

ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų kontrolė

ir jų teisės aktų įsigaliojimo tvarka

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per  ministrus.

Vyriausybė turi teisę panaikinti  ministrų  ir ministerijoms pavaldžių įstaigų,

taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus,  jeigu šie prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai, įstatymams,  kitiems Seimo  priimtiems teisės

aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.

Ministerijų ir

Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar

pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų

paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose

nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

IX skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

33 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma

ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų

kontrolė ir jų teisės aktų įsigaliojimo

tvarka

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė  koordinuoja  ministerijų

veiklą

per  ministrus. Vyriausybė  turi teisę panaikinti ministrų

ir

ministerijoms  pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų

teisės

aktus,   jeigu  šie   prieštarauja  Lietuvos  Respublikos

Konstitucijai,

įstatymams,   kitiems  Seimo   priimtiems  teisės

aktams,

Respublikos  Prezidento dekretams,  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.

Ministerijų ir  Vyriausybės įstaigų  teisės aktai,  kuriuose

nustatomos,

keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės

normos,

įsigalioja   kitą  dieną  po  jų  paskelbimo  "Valstybės

žiniose",

jeigu  pačiuose teisės  aktuose nenustatoma  vėlesnė jų

įsigaliojimo

diena.

IX skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės

darbo reglamentas.

35 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų

Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vyriausybės

posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kurių teisę dalyvauti  Vyriausybės

posėdžiuose  numato  Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

Į Vyriausybės

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

36

straipsnis.  Dokumentų pateikimo Lietuvos  Respublikos

Vyriausybei

tvarka

Lietuvos

Respublikos Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi

pasirašyti ministras.

Tais atvejais,

kai ministro kompetencijai priklausantis klausimas apima ir kito ministro

valdymo sritį, iki pateikdamas tokį klausimą Vyriausybei, ministras  suderina

jį su kitu ministru. Jeigu kyla nesutarimų, ministras kreipiasi į Ministrą

Pirmininką, kuris priima sprendimą.

37

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės  posėdžių

dienotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai  rengiami,

svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės darbo reglamento

nustatyta tvarka.

Vyriausybės

sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar

kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybės

sekretorius  sudaro  Vyriausybės  posėdžio dienotvarkės  projektą, nurodo

pranešėjus ir pateikia  Ministrui Pirmininkui kartu su atitinkama medžiaga.

Ministrui

Pirmininkui  patvirtinus  posėdžio  dienotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne

vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą

Vyriausybės nariams ir pranešėjams.

Ministras

Pirmininkas  turi teisę pasiūlyti  įtraukti  į dienotvarkę Vyriausybės posėdžio

metu ir naujus klausimus.

Vyriausybės

posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio

pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys

asmenys.

36 straipsnis. Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos

Vyriausybei tvarka

Lietuvos Respublikos  Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų

teisės

aktų projektus turi pasirašyti ministras.

Tais  atvejais,  kai  ministro  kompetencijai  priklausantis

klausimas

apima  ir kito  ministro valdymo sritį, iki pateikdamas

tokį

klausimą   Vyriausybei,  ministras   suderina  jį  su  kitu

ministru.

Jeigu  kyla nesutarimų,  ministras kreipiasi į Ministrą

Pirmininką,

kuris priima sprendimą.

37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių

dienotvarkės sudarymo ir klausimų

svarstymo tvarka

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nutarimų  ir  kitų  teisės

aktų

projektai   rengiami,  svarstomi  ir  priimami  Vyriausybės

posėdžiuose

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės  sekretorius   pateikia  Ministrui   Pirmininkui

siūlymus

dėl  Vyriausybės nutarimo  ar kito  teisės akto projekto

nagrinėjimo

Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybės   sekretorius    sudaro   Vyriausybės   posėdžio

dienotvarkės

projektą,  nurodo pranešėjus  ir pateikia  Ministrui

Pirmininkui

kartu su atitinkama medžiaga.

Ministrui  Pirmininkui   patvirtinus  posėdžio  dienotvarkę,

Vyriausybės

sekretorius  ne vėliau  kaip prieš  tris  dienas  iki

posėdžio

išsiunčia  posėdžio  medžiagą  Vyriausybės  nariams  ir

pranešėjams.

Ministras  Pirmininkas   turi  teisę  pasiūlyti  įtraukti  į

dienotvarkę

Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.

Vyriausybės posėdyje  išklausomas pranešimas  ir Vyriausybės

narių

nuomonė.  Posėdžio pirmininkui  leidus, savo  nuomonę  gali

pareikšti

ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

38 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Vyriausybės

nutarimus pasirašo Ministras  Pirmininkas  ir atitinkamos valdymo srities

ministras. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį

pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės

nutarimai pasirašomi per tris darbo  dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybės

nenustatytas kitas pasirašymo terminas.

Vyriausybės

nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos  ar pripažįstamos netekusiomis galios

teisės normos, įsigalioja kitą dieną po  to,  kai  juos Ministro Pirmininko ir

atitinkamo  ministro pasirašytus,  paskelbia  "Valstybės  žinios",

jeigu  pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Vyriausybės

nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos  netekusiomis

galios teisės normos, įsigalioja  jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose

nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

39

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės  posėdžių

protokolai

Vyriausybės

posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, taip

pat asmenys, dalyvaujantys posėdyje. Protokole  nurodomas svarstomą klausimą

pateikęs pranešėjas bei pasisakiusieji ir pateikiamas priimtas sprendimas.

Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.

40

straipsnis.  Lietuvos Respublikos Ministro  Pirmininko

potvarkiai

Ministras

Pirmininkas pagal savo kompetenciją Vyriausybės darbo organizavimo ir

personaliniais klausimais leidžia potvarkius.

Ministro

Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu  pačiuose

potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

X skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių

protokolai

Vyriausybės   posėdžiai    yra   protokoluojami.   Protokole

nurodomas

posėdžio eilės numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys

posėdyje.

Protokole   nurodomas  svarstomą   klausimą   pateikęs

pranešėjas

bei pasisakiusieji ir pateikiamas priimtas sprendimas.

Protokolą

pasirašo Ministras Pirmininkas.

40 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko

potvarkiai

Ministras Pirmininkas  pagal savo  kompetenciją  Vyriausybės

darbo

organizavimo   ir   personaliniais   klausimais   leidžia

potvarkius.

Ministro  Pirmininko  potvarkiai  įsigalioja  jų  pasirašymo

dieną,

jeigu   pačiuose  potvarkiuose   nenustatyta  vėlesnė  jų

įsigaliojimo

diena.

X skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

41

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kanceliarija

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  turi  kanceliariją,  kuri

aptarnauja

Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę.

Vyriausybės  kanceliarijos   struktūrą  tvirtina   Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos  struktūrinių padalinių vadovus ir

patarėjus

atskiriems  klausimams skiria  ir  atleidžia  Ministras

Pirmininkas

Vyriausybės sekretoriaus teikimu.

41 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė turi  kanceliariją,  kuri aptarnauja Ministrą Pirmininką

ir Vyriausybę.

Vyriausybės

kanceliarijos  struktūrą  tvirtina  Ministras Pirmininkas Vyriausybės

sekretoriaus teikimu.

Vyriausybės

kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės

kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir patarėjus  atskiriems

klausimams skiria ir  atleidžia  Ministras Pirmininkas Vyriausybės sekretoriaus

teikimu.

42 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius

Vyriausybės

sekretorius rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina posėdžių

protokolavimą, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių skelbimą

"Valstybės žiniose".

Vyriausybės

sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir yra atsakingas už jo

naudojimą.

Vyriausybės

sekretorius skiria ir  atleidžia  Vyriausybės kanceliarijos  darbuotojus ir

Vyriausybę  aptarnaujančių  įstaigų vadovus, išskyrus šio įstatymo 41

straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.

43

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų

saugojimo tvarka

Vyriausybės

kanceliarijoje  saugomi  Lietuvos  Respublikos įstatymai,  Seimo  nutarimai,

Respublikos  Prezidento  dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės

nutarimų ir Ministro Pirmininko  potvarkių  projektai  ir  originalai,  taip

pat Vyriausybės posėdžių protokolai.

Vyriausybės

kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių

vertimą į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS   ALGIRDAS BRAZAUSKAS

43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų

saugojimo tvarka

Vyriausybės  kanceliarijoje   saugomi  Lietuvos  Respublikos

įstatymai,

Seimo  nutarimai,  Respublikos  Prezidento  dekretai,

Konstitucinio

Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro

Pirmininko

potvarkių   projektai   ir   originalai,   taip   pat

Vyriausybės

posėdžių protokolai.

Vyriausybės kanceliarija  užtikrina Vyriausybės  nutarimų ir

Ministro

Pirmininko  potvarkių  vertimą  į  užsienio  kalbas  ir

vertimo

autentiškumą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS