Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.04.08)
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
NR.
VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ
ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS
MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTERIJOS,
ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS PANAIKINIMO IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS
ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 19 d. Nr.I-464
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.43-772)
I skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios
Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.
Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
įstatymai.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos teisiniai
pagrindai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Seimo
priimtais teisės aktais ir Respublikos Prezidento dekretais, taip pat šiuo
įstatymu.
4 straipsnis. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės
veiklos principai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje remiasi demokratijos,
teisėtumo ir viešumo principais.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė ir
atskaitomybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės
veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės
programos įgyvendinimo ataskaitą.
Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui, Respublikos
Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri
ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
II skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka
ir Vyriausybės programa
Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos
Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas
negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru,
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro
kandidatūrą.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato
Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir
pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai
programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės
institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu
medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos
rengimo.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių
narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo
projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir ministrų
prisaikdinimas
Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia
Seimo posėdyje. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:
"Aš (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių
vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!"
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje, dalyvaujant
Respublikos Prezidentui. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o jo nesant -
Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdamas
priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydamas
priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Baigęs skaityti priesaikos tekstą, Ministras Pirmininkas ar ministras
pasirašo vardinį priesaikos lapą.
Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį
sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir
atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su
išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali
eiti tų pareigų.
Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.
III skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ
GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų
grąžinimas
Po Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip per 3 dienas
grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Išrinkus naują Respublikos
Prezidentą, Vyriausybė savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda
jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikšti Respublikos
Prezidentui apie savo atsistatydinimą. Toks pareiškimas pateikiamas raštu.
Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip
pusė ministrų, įskaitant atsistatydinusius ir atstatydintus ministrus, taip
pat naujai steigiamų ar reorganizuojamų ministerijų ministrus. Priešingu
atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės
programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia
nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5) kai Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką.
Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda
jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro
Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministro atsistatydinimas
Kiekvienas ministras turi teisę atsistatydinti. Apie savo atsistatydinimą
ministras praneša Respublikos Prezidentui raštu.
Ministras taip pat privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu
balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir gali pavesti jam
eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui
ar ministrui arba nutarimo projekto dėl
nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas
Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti
interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo
projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją
arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali
nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės visų Seimo
narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru
Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe.
Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe, jie
privalo tuoj pat atsistatydinti.
Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, Respublikos
Prezidentas paveda laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas kuriam kitam
Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia
nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti šias
pareigas kuriam kitam ministrui, kol bus patvirtintas ir prisaikdintas naujas
ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų
pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.
IV skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ
GARANTIJOS
12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo
garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio
Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento
sutikimo.
13 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės
garantijos
Ministro Pirmininko ir ministrų sveikata ir gyvybė apdraudžiami valstybės
lėšomis.
Pasibaigus Ministro Pirmininko ar ministrų kadencijai, jiems atsistatydinus
arba atleidus juos iš pareigų dėl ministerijų panaikinimo ar reorganizavimo,
taikomos šios socialinės garantijos:
1) esant galimybei, suteikiamas iki darbo Vyriausybėje dirbtas ar tolygus
darbas arba pareigos valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar
savivaldybės įmonėje, išskyrus renkamas pareigas arba pareigas, į kurias
skiriama konkurso būdu. Jei buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga,
organizacija likviduota, asmens sutikimu esant galimybei jam suteikiamas
tolygus darbas arba pareigos kitoje valstybės įstaigoje, organizacijoje,
valstybės ar savivaldybės įmonėje;
2) pasibaigus pareigų perdavimui, Ministrui Pirmininkui ar ministrui išmokama
vieno jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o
dirbusiems Vyriausybėje (įskaitant ir ankstesniąsias Vyriausybes) be pertraukos
ilgiau kaip vienerius metus išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Ministro Pirmininko ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama
vienkartinė penkerių metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija. Jie
laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami
tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki penkerių metų
tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimų sunkumo
laipsnį.
Šio straipsnio 2 dalyje numatytos socialinės garantijos netaikomos
asmenims, atsistatydinusiems dėl jiems pareikšto nepasitikėjimo šio
įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat dėl to, kad šie asmenys
paskirti arba išrinkti į kitas pareigas valstybės įstaigoje, organizacijoje,
valstybės ar savivaldybės įmonėje.
Lėšos socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.
Vyriausybės nariai negali turėti socialinių privilegijų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
Nr.
VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams
užimti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir
užsiimti kitokia darbine veikla
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų
pareigų, išskyrus Seimo nario pareigas, taip pat dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą,
išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę
veiklą. Vyriausybės nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis
honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už
dalyvavimą radijo bei televizijos laidose, taip pat atlygis už pedagoginį,
mokslinį bei konsultacinį darbą ne Vyriausybės ir jos sudarytų komisijų
posėdžių metu.
V skirsnis
YPATINGIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
SANTYKIAI
SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė teikti
siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos
Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia
tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė paskelbti
Respublikos Prezidento rinkimus
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais
atvejais Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento
rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.
Šio nutarimo vykdymas pavedamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo
darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka
dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti
savo nuomonę svarstomais klausimais.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių atsakymų į
Seimo narių paklausimus tvarka
Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje pateiktas Seimo
nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų
veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu nustatyta tvarka atsakinėja
į Seimo narių klausimus.
Seimo komiteto ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai
ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo dalyvauti komiteto ar komisijos
posėdyje ir pateikti paaiškinimus komitete svarstomais klausimais.
19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga
kontrasignuoti Respublikos Prezidento dekretus
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per tris
dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą
tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų leidybos
iniciatyvos teisė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę
Seime.
Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų projektų priima nutarimą.
VI skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai
įgaliojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos
neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir
viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat
Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės
biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;
5) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir disponuoja
valstybiniu turtu;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
8) prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;
9) tvirtina ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų nuostatus;
10) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis
ir tarptautinėmis organizacijomis, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl
Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie
tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo;
11) organizuoja įstatymo nustatyta tvarka valdymą aukštesniuosiuose
administraciniuose vienetuose;
12) siūlo įstatymo numatytais atvejais Seimui įvesti tiesioginį valdymą
savivaldybės teritorijoje;
13) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija, šis ir
kiti įstatymai;
14) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos
įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai su
savivaldybėmis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) per skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus;
2) kartu su savivaldybėmis nustato bendrąsias socialinės apsaugos, sveikatos,
švietimo ir kultūros plėtojimo kryptis.
VII skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA
23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos
Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;
4) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja);
5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ministrų
teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų ministerijų viceministrus, taip pat
skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir ministrų teikimu ministerijų
viceministrams drausmines nuobaudas;
6) materialiai skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;
7) sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;
8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos
Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą
Pirmininką;
9) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos
Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Ministras Pirmininkas, nesutikdamas su ministrais principiniais
Vyriausybės veiklos klausimais, turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui
siūlymus dėl atskirų ministrų atleidimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
24 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar
pavaduojančio Ministrą Pirmininką, įgaliojimai
Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus,
kuriuos turi Ministras Pirmininkas.
Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus,
kuriuos turi Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 23
straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus įgaliojimus.
Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą
Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą "einantis Ministro
Pirmininko pareigas" ar "pavaduojantis Ministrą Pirmininką".
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministrai
Lietuvos Respublikos ministrai yra asmeniškai atsakingi už jiems pavestas
valdymo sritis.
Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas
Vyriausybės narys.
Ministras:
1) atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus uždavinius;
2) užtikrina įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų,
Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų
teisės aktų projektus;
4) vykdo Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;
5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip
jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami
Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus
kitus teisės aktus;
6) teikia Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos veiklos ataskaitas
ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
7) teikia Ministrui Pirmininkui savo pasiūlymus dėl ministerijų viceministrų
skyrimo ir atleidimo iš šių pareigų, taip pat pasiūlymus dėl drausminių
nuobaudų skyrimo jiems;
8) tvirtina ministerijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršijant nustatyto
metinio darbo apmokėjimo fondo;
9) tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir
inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų ir
jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);
10) skiria ir atleidžia ministerijos sekretorių, struktūrinių padalinių,
departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių
įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių
vadovus;
11) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir
laikinąsias komisijas.
Komisijos darbui vadovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės skiriamas
ministras arba kitas asmuo.
Komisijų uždavinius, funkcijas, veiklos tvarką ir finansavimą nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos nuolatinių komisijų finansavimui
pagal tikslinę paskirtį turi būti numatytos rengiamame valstybės biudžeto
įstatymo projekte.
VIII skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijos
Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
Aplinkos apsaugos ministerija;
Europos reikalų ministerija;
Finansų ministerija;
Krašto apsaugos ministerija;
Kultūros ministerija;
Ryšių ir informatikos ministerija;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Statybos ir urbanistikos ministerija;
Susisiekimo ministerija;
Sveikatos apsaugos ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Teisingumo ministerija;
Užsienio reikalų ministerija;
Ūkio ministerija;
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;
Vidaus reikalų ministerija;
Žemės ir miškų ūkio ministerija.
Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos
Seimas, priimdamas įstatymą.
Straipsnio
pakeitimai:
NR.
VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)
28 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų uždaviniai,
funkcijos ir teisės
Ministerijos sprendžia jų kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat
vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose ir
ministerijų nuostatuose.
29 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų viceministrai ir
sekretoriai
Ministro teikimu Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iki 3 viceministrų -
politinių pareigūnų. Ministerijos sekretorių - karjeros pareigūną - skiria ir
atleidžia ministras.
Ministras vadovauja ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per ministerijos
viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir
inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei
organizacijoms - per šių institucijų vadovus.
Ministerijos viceministras (viceministrai) ir sekretorius yra tiesiogiai
atsakingi ministrui. Ministras nustato jų kompetenciją.
Ministerijos viceministras rūpinasi jam skirtu ministerijos darbo baru, teikia
ministrui įsakymų ir kitų teisės aktų projektus.
Ministerijos vidaus reikalų tvarkymą, personalo darbą ir raštvedybą
organizuoja ministerijos sekretorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra
Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų struktūrinių
padalinių.
Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, tarnybos ir inspekcijos.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos
Lietuvos Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma kolegija, kuri yra
ministro patariamoji institucija. Kolegiją sudaro ministras (kolegijos
pirmininkas), ministerijos viceministrai, ministerijos sekretorius, kiti
ministerijos darbuotojai, taip pat departamento, tarnybos, inspekcijos prie
ministerijos vadovai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ir kitų institucijų
bei organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų
ministerijų, valstybinių ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir
mokslininkai, šiems sutikus.
Kolegijos narių skaičių nustato ir jos personalinę sudėtį tvirtina ministras.
Ministerijos kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos veiklos klausimus,
svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus,išklauso
ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie
ministerijos bei kitų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas,
svarsto, kaip parenkami ir ugdomi tinkami darbuotojai bei kaip tikrinamas
sprendimų vykdymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos
Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui skirtų lėšų, gali steigti
Vyriausybės įstaigas (departamentus, tarnybas ir inspekcijas).
Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas (departamentui, tarnybai - direktorius,
inspekcijai - viršininkas). Jis yra tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus
klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų numatytas
funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad
įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.
Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojus).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu
patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.
33 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma
ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų kontrolė
ir jų teisės aktų įsigaliojimo tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus.
Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų,
taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės
aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.
Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos
ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų
paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma
vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
IX skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS
ORGANIZAVIMAS
34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybės darbo reglamentas.
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia
posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kurių teisę dalyvauti
Vyriausybės posėdžiuose numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti
įstatymai.
Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
36 straipsnis. Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos
Vyriausybei tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų teisės aktų
projektus turi pasirašyti ministras.
Tais atvejais, kai ministro kompetencijai priklausantis klausimas apima ir kito
ministro valdymo sritį, iki pateikdamas tokį klausimą Vyriausybei, ministras
suderina jį su kitu ministru. Jeigu kyla nesutarimų, ministras kreipiasi į
Ministrą Pirmininką, kuris priima sprendimą.
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių
dienotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai
rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės darbo
reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybės sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės
nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio dienotvarkės projektą,
nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui kartu su atitinkama
medžiaga.
Ministrui Pirmininkui patvirtinus posėdžio dienotvarkę, Vyriausybės
sekretorius ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio
medžiagą Vyriausybės nariams ir pranešėjams.
Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į dienotvarkę
Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.
Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė.
Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje
dalyvaujantys asmenys.
38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės
posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo
srities ministras. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį
pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės
nutarimai pasirašomi per tris darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybės
nenustatytas kitas pasirašymo terminas.
Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos
netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai juos
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašytus, paskelbia
"Valstybės žinios", jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė
jų įsigaliojimo diena.
Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos
netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu
pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių
protokolai
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės
numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys posėdyje. Protokole nurodomas
svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei pasisakiusieji ir pateikiamas
priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
potvarkiai
Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją Vyriausybės darbo organizavimo ir
personaliniais klausimais leidžia potvarkius.
Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose
potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
X skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
41 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi kanceliariją, kuri aptarnauja Ministrą
Pirmininką ir Vyriausybę.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras Pirmininkas
Vyriausybės sekretoriaus teikimu.
Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir patarėjus
atskiriems klausimams skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas Vyriausybės
sekretoriaus teikimu.
42 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius
Vyriausybės sekretorius rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir
užtikrina posėdžių protokolavimą, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko
potvarkių skelbimą "Valstybės žiniose".
Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir yra atsakingas
už jo naudojimą.
Vyriausybės sekretorius skiria ir atleidžia Vyriausybės kanceliarijos
darbuotojus ir Vyriausybę aptarnaujančių įstaigų vadovus, išskyrus šio
įstatymo 41 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.
43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų
saugojimo tvarka
Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo
nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai,
Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai ir
originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.
Vyriausybės kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko
potvarkių vertimą į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS