Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1998.07.22)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr.43-772

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

NR.

VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ

ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS

MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS,

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-148, 97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-717,

98.04.28, Žin., 1998, Nr.41(1)-1131 (98.05.01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

7.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-818,

98.06.30, Žin., 1998, Nr.65-1871 (98.07.22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 19 d. Nr.I-464

Vilnius

Nauja įstatymo

redakcija:

Nr. VIII-717,

98.04.28, Žin., 1998, Nr.41(1)-1131 (98.05.01)

PirmasIS skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudėtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau -

Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

2 straipsnis. Vyriausybės galios

Lietuvoje.

Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai

pagrindai

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, kitais Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės programa,

Respublikos Prezidento dekretais, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-818,

98.06.30, Žin., 1998, Nr.65-1871 (98.07.22)

4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės

veiklos principai

Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo,

demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir

atskaitomybė

bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui

Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.

tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.

valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai

pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir

Vyriausybės programa

ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos

Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu

Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne

vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują

programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems

ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei

prisidėti prie programos rengimo.

Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones

šiai programai įgyvendinti.

7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų

prisaikdinimas

ir ministrai prisiekia. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:

“Aš (vardas, pavardė)

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos

Respublikai,

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją

ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą,

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti

Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos

žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!”

sakinio.

prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas.

Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio

nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko

pareigas.

ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko

pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos

Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį

priesaikos lapą.

neskaityti (išbraukti) paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios

nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį

priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas

ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.

Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Trečiasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų

grąžinimas

Respublikos Prezidentą.

įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į

pirmąjį posėdį.

Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis

pradeda eiti pareigas.

Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą

Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.

grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo

gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė

įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu

pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui

Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš

naujo gaus Seimo įgaliojimus.

straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų

teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko

kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir

Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko

pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė

daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo

gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu

Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo

atsistatydinti.

9 straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas

1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria

naujos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma

slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina

arba miršta;

4) išrinkus naują Seimą, kai jis susirenka į

pirmąjį posėdį;

5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų

ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo

pakartotinio pritarimo.

narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, apie Vyriausybės atsistatydinimą

raštu praneša Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio

straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Nepranešus raštu apie Vyriausybės

atsistatydinimą, Respublikos Prezidentas turi teisę pavesti Vyriausybei eiti

pareigas ir skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus

sudaryta nauja Vyriausybė.

Pirmininko siūlymu, priimdama nutarimą. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia,

kai Ministras Pirmininkas įteikia Respublikos Prezidentui Vyriausybės

atsistatydinimo nutarimą.

Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali

pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė.

10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas

ir atsistatydinimas

skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos

Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo

sutikimo.

Ministras yra atsistatydinęs, kai apie savo atsistatydinimą raštu praneša

Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.

nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių.

Ministras apie tai raštu praneša Respublikos Prezidentui ir Ministrui

Pirmininkui tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną.

Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu

atleidžiamas iš pareigų.

Respublikos Prezidentas. Jis gali pasiūlyti ministrui eiti pareigas, kol bus

paskirtas naujas ministras.

11 straipsnis. Interpeliacijos

pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar

ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl

nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir

daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.

Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba

Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos

Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui,

kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą

ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui,

kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują

ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS NARIŲ IR VYRIAUSYBĖJE DIRBANČIŲ

POLITINIŲ PAREIGŪNŲ GARANTIJOS

12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir

ministrų neliečiamumo

garantijos

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali

būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip

suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be

išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis. Vyriausybės narių,

Ministro Pirmininko ir ministrų skiriamų politinių pareigūnų darbo sąlygos bei

socialinės garantijos

atlyginimo už darbą dydį nustato valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas.

Iki įsigalios šis įstatymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro

Pirmininko - 60 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, ministrų - 50

procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o politinių pareigūnų - Vyriausybės

nutarimu pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio koeficientą.

asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės tarnautojai (“A” lygio

valdininkai).

Vyriausybės kanceliarija.

užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas

Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų,

kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai.

Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.

rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų

lėšų.

pareigūnų kadencijai, taikomos šios socialinės garantijos:

1) perdavus pareigas, išmokama Vyriausybės

nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

kompensacija, o šiems pareigūnams atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų

Vyriausybės (kai tai numatyta įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro

Pirmininko ar ministro iniciatyva, - vieno  vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa;

2) Ministro Pirmininko, ministro ar

Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių pareigūnų, kurie žuvo

eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė dvejų su puse metų tarnybinio

atlyginimo dydžio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis išmokama

žuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei išlaikytiniams. Šiuo atveju išlaikytiniai

yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną

turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties;

nepilnamečiai vaikai - iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys nustatyta

tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24

metai; invalidai - invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar

Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie žuvo

eidami tarnybą, laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar

ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki dvejų

su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į

sužalojimų sunkumą.

socialinės garantijos netaikomos asmenims, kai šie asmenys paskirti arba

išrinkti į kitas pareigas valstybinėje įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar

savivaldybės įmonėje.

socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.

politiniai pareigūnai negali turėti socialinių privilegijų.

14 straipsnis. Draudimas

Ministrui Pirmininkui, ministrams bei politiniams pareigūnams eiti kitas

renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras Pirmininkas, ministrai bei

politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų

(išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro

pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar

įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą pagal

pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei užmokestį už

kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už

paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už

dalyvavimą radijo bei televizijos laidose bei šių laidų įrašus, taip pat

atlygis už pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti

siūlymą dėl pirmalaikių Seimo

rinkimų

Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą

Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas

pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti

Respublikos Prezidento

rinkimus

89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų

susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia

Vyriausybė, priimdama nutarimą.

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir

ministrų dalyvavimas Seimo

darbe

Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę

Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei

frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.

18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į

Seimo narių paklausimus

tvarka

kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės,

ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar

raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.

kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas

pareigūnas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir

pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

19 straipsnis. Ministro

Pirmininko ir ministrų pareiga pasirašyti

Respublikos

Prezidento dekretus

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas

ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais

klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento

dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui

Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos

iniciatyvos teisė

iniciatyvos teisę Seime.

Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe

patikrinimas

Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui

balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės

įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos

Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja

valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl

įstatymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos

Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo pavirtintą Vyriausybės programą;

3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės

įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia

jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo

apyskaitą;

5) remdamasi įstatymais disponuoja

valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų

ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų

steigimo ir panaikinimo;

8) steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas

bei įstaigas prie ministerijų;

9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų

ir įstaigų prie ministerijų nuostatus;

10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo

užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su

užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo

Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus

dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie

tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja

valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui

įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;

13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą

su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti

teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių

viršininkus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius

Vyriausybės atstovus;

15) sudaro komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei

numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

23 straipsnis. Vyriausybės santykiai su

savivaldybėmis

Vyriausybė:

1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybės

atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar

savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo

Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

2) teikia rekomendacijas

savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo

bei kitais klausimais.

Septintasis skirsnis

MINISTRO PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24 straipsnis. Ministras Pirmininkas

Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį

tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui

dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus;

4) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

sekretorių;

5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

įstaigų - departamentų prie Vyriausybės vadovus (Vyriausybės kanclerio

teikimu), teisės aktų numatytais atvejais - departamentų prie ministerijos

vadovus (ministro teikimu) bei jų pavaduotojus (departamentų vadovų teikimu),

ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų viceministrus, nustato jų

skaičių; savo iniciatyva atleidžia iš pareigų Ministro Pirmininko politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus

Ministro Pirmininko skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems

tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas, išmokama dviejų vidutinių

mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, išskyrus politinius

pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos socialinės

garantijos;

6) Vyriausybės sekretoriaus teikimu skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų - inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų

vadovus;

7) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems

Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams bei pareigūnams

drausmines nuobaudas;

8) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės

atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko

skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;

9) Lietuvos Respublikos Konstitucijos

numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš

ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

10) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės

programą;

11) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų numatytais

atvejais ministrų teikimu skiria departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijų

vadovus;

12) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių

viršininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, apskričių viršininkų teikimu skiria

ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkų pavaduotojus;

13) nustato atlyginimų priedus Vyriausybės

įstaigų vadovams, apskričių viršininkams, Vyriausybės atstovams, ministrų

teikimu - viceministrams;

14) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems

vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;

15) suteikia įgaliojimus derėtis ir

pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

16) sudaro vyriausybines delegacijas

oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose

kongresuose, konferencijose, sesijose;

17) suteikia įgaliojimus atstovauti

Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

18) sprendžia Vyriausybės veiklos

organizavimo klausimus;

19) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui

Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos

Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

25 straipsnis. Ministro,

einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką,

įgaliojimai

pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.

Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas,

išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalies 1-5 bei 10

punktuose numatytus įgaliojimus.

pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo

pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar

“pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

26 straipsnis. Ministrai

valdymo sritis.

Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras

nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 7, 9, 11, 12 ir 13

punktuose.

1) vadovauja ministerijai, sprendžia

ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai

atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai

priklausančiais klausimais;

2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų,

Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento

nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro

Pirmininko pavedimų vykdymą;

5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus

kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir

kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai

gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia Vyriausybei ministerijos veiklos

ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo priemonės,

ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

7) teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl

viceministrų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl drausminių nuobaudų jiems

skyrimo ar jų skatinimo;

8) teikia Vyriausybei departamento, tarnybos

ar inspekcijos prie ministerijos nuostatų projektus;

9) ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina

ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas darbo

užmokesčiui nustatytų lėšų;

10) tvirtina ministerijos administracijos

padalinių, taip pat departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų

jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatus (įstatus);

11) skiria ir atleidžia iš pareigų ministro

politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus

(išskyrus viceministrus), ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos,

taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių

vadovus (ministerijos sekretoriaus teikimu); savo iniciatyva atleidžia iš

pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus

valstybės tarnautojus bei kitus ministro skiriamus pareigūnus, pareiškęs

nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas,

išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė

kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13

straipsnyje numatytos socialinės garantijos;

12) tvirtina periodiškai atnaujinamus

ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;

13) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų

numatytais atvejais teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl departamentų ir

kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo;

14) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės

nutarimų jam suteiktas funkcijas.

Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti

Vyriausybės posėdyje.

27 straipsnis. Vyriausybės komisijos

nuolatines ir laikinąsias komisijas.

skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.

įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos

nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudžete;

nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo.

28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos

darbo grupės

nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes.

paskirtas asmuo.

uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.

prireikus sprendžia Vyriausybė.

Aštuntasis skirsnis

MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR

APSKRIČIŲ

VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS

29 straipsnis. Ministerijos

ministerijos:

1) Aplinkos ministerija;

2) Finansų ministerija;

3) Krašto apsaugos ministerija;

4) Kultūros ministerija;

5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

6) Susisiekimo ministerija;

7) Sveikatos apsaugos ministerija;

8) Švietimo ir mokslo ministerija;

9) Teisingumo ministerija;

10) Ūkio ministerija;

11) Užsienio reikalų ministerija;

12) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų

ministerija;

13) Vidaus reikalų ministerija;

14) Žemės ūkio ministerija.

ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje

srityje valstybės politiką.

sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.

Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.

iš valstybės biudžeto.

Vyriausybė.

vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti ne daugiau kaip du

pavaduotojus (sekretorius).

teisės nustatomi įstatymuose, ministerijų nuostatuose, Vyriausybės nutarimuose.

30 straipsnis. Ministerijų struktūra

skyrių ir kitų padalinių.

departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos,

inspekcijos bei kitos įstaigos.

direktorius arba viceministras.

31 straipsnis. Viceministrai ir ministerijų

sekretoriai

politinio pasitikėjimo pagrindu skiria viceministrus ir atleidžia juos iš

pareigų. Viceministrai gali būti atleisti iš pareigų, kai Ministras Pirmininkas

pareiškia nepasitikėjimą jais. Viceministrų skaičių nustato Ministras

Pirmininkas, atsižvelgdamas į ministro siūlymus. Ministerijos sekretorių -

aukščiausiąjį ministerijos karjeros pareigūną skiria ir atleidžia ministras.

padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o

departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms

ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms - per šių institucijų

vadovus.

ministrui. Ministras nustato jo kompetenciją.

ministerijos darbo baru, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus

ministerijos įstaigų vadovus koordinuoja ir užtikrina jo įgaliojimams

priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia

ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

prie ministerijos.

reguliuojantys įstatymai nenustato kitaip, ministerijos sekretorius:

1) atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų

(projektų) rengimo organizavimą ir kokybę, organizuoja ir kontroliuoja visų

ministerijos administracijos padalinių veiklą, vadovaudamasis Vyriausybės

programa, Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis šiai

programai įgyvendinti;

2) atsako už ministerijos ūkinę bei finansinę

veiklą;

3) teikia ministrui tvirtinti ministerijos

administracijos sudėtį;

4) organizuoja ministro įsakymų projektų

rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius;

5) ministro pritarimu skiria ir atleidžia iš

pareigų savo pavaduotojus, ministerijos padalinių, taip pat ministerijos

įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovus, išskyrus skiriamus ministro, taip

pat karjeros tarnautojus bei aptarnaujantį personalą;

6) vykdo kitas ministro jam pavestas

funkcijas.

32 straipsnis. Ministerijų kolegijos

ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos

pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali

būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) ir kiti

ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius

gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei

organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.

kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip

pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos

klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų

biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus,

kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir

kitas įstaigas).

ir teisės nustatomos jos nuostatuose.

(departamentui - generalinis direktorius, tarnybai - direktorius, inspekcijai -

viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.

Departamentų vadovų (politinių pareigūnų) veiklą koordinuoja Vyriausybės

kancleris, o tarnybų ir inspekcijų vadovų (karjeros pareigūnų) - Vyriausybės

sekretorius. Vyriausybės nutarimu Vyriausybės įstaiga gali būti pavaldi

ministrui.

įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir

Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra

asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.

pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) vadovo teikimu skiria Ministras

Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris

(departamentų vadovų pavaduotojus) ar Vyriausybės sekretorius (tarnybų

direktorių ir inspekcijų viršininkų pavaduotojus).

įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

34 straipsnis. Vyriausybės

vykdoma ministerijų, Vyriausybės įstaigų kontrolė, šių institucijų priimtų

teisės aktų įsigaliojimo tvarka

per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms

pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos

Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams,

Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko

potvarkiams.

aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios

teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Apskričių

valdymo organizavimas ir savivaldybių       veiklos administracinė priežiūra

Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete - organizuoja

per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.

keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus,

prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės

patvirtintas darbo reglamentas.

37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai

sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

pareigūnai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir

kiti įstatymai.

kviečiami ir kiti asmenys.

prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba

laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus

šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.

38 straipsnis. Teisės aktų

projektų ir kitų dokumentų pateikimo Vyriausybei tvarka

ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų,

apskričių viršininkų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamus

teisės aktų projektus vizuoja Vyriausybės priskirtas ministras.

teisės aktas ar kitas dokumentas apima valdymo sritis, pavestas ir kitiems

ministrams, iki pateikdamas tokį dokumentą Vyriausybei, ministras derina jį su

kitais ministrais.

39 straipsnis. Nesutarimų,

kylančių derinant teisės aktų projektus,  sprendimo tvarka

ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi

Ministro Pirmininko aparate.

suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą

Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą svarstyti Vyriausybės komitete (toliau -

komitetai).

Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

posėdyje svarstomų norminio pobūdžio nutarimų projektais suinteresuotų

ministerijų atstovai - ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus - kiti

pareigūnai.

projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas

informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų

išvadas.

40 straipsnis. Vyriausybės

posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka

projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės

reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl

Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės

posėdyje.

įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės

posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui

Pirmininkui.

posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir

kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.

Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus.

Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir

ministras.

pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia,

savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

41 straipsnis. Vyriausybės nutarimai

priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis

balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo

sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras.

pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos

valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant

to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.

darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Vyriausybės posėdžių

protokolai

Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami.

Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys,

svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę

kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras

Pirmininkas.

43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai

ir rezoliucijos

kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia

potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, įforminamus

rezoliucijomis.

jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų

įsigaliojimo data.

Dešimtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

44 straipsnis. Vyriausybės kanceliarija ir

Ministro Pirmininko

aparatas

Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir

Ministro Pirmininko aparatą.

politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai,

padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir

įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės

kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę sudėtį ir darbuotojų

funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu.

Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir kitas veiklos

išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su aparato

darbuotojais pasirašo Vyriausybės kancleris.

pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato

politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus.

valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir

Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai

vadovauja Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir patarėjus atskirais klausimais

skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius Ministro Pirmininko

pritarimu. Vyriausybės kanceliariją aptarnaujančių įstaigų vadovus įstatymų

nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius.

Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir patarėjai yra atsakingi

Ministrui Pirmininkui.

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai yra tiesiogiai

pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės

tarnautojai ir kiti tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės

sekretoriui.

Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas.

45 straipsnis. Vyriausybės kancleris ir

Vyriausybės sekretorius

Pirmininkui atskaitingas politinis pareigūnas ir atsako už politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų - Ministro

Pirmininko aparato tarnautojų ir departamentų prie Vyriausybės vadovų darbą

įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti

Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų veiklą

įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės

programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir politinėmis

organizacijomis.

kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas, išskyrus pavedimus

Vyriausybės nariams.

Pirmininkui atskaitingas Vyriausybės institucijų aukščiausiasis karjeros

pareigūnas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina, kad

būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir skelbiami “Valstybės žiniose”

Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai, atsako už visą

Vyriausybės kanceliarijos darbą, taip pat už tarnybų ir inspekcijų prie

Vyriausybės veiklą. Vyriausybės sekretorius organizuoja ministerijų sekretorių

pasitarimus.

kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas ministerijoms (ministerijų

sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.

antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.

46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų

saugojimo tvarka

Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento

dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro

Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių

protokolai.

Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas

užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                ALGIRDAS BRAZAUSKAS