Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 43-772

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 19 d.

Nr. I-464

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

PirmasIS skirsnis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir

ministrai.

2

straipsnis. Vyriausybės galios

įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3

straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su

Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

4

straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai

Vyriausybė savo

veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5

straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė

savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo

metinę veiklos ataskaitą.

reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai

atsiskaito Seime už savo veiklą.

vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos

Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant

galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose

su gyventojais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

Nr.

IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS

SUDARYMAS

6

straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo

sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti

jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai,

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos

pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos

privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės

programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma

pritaria jos programai.

pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir

patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

7

straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas

eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis

asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą:

1) „Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos

žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man

Dievas!“ arba

2) „Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos

žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. “

galios)

Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas

Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, -

Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo

Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję

ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas

ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.

priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas,

tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba

pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras

neprisiekė ir negali eiti pareigų.

priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

Trečiasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR

ATSISTATYDINIMAS

8

straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas

grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.

rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai

naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui

tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.

pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo

įgaliojimus.

įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką

pareiškimą.

Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti

pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos

Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti

Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.

grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos

Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios

Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro

Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą

Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento

patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų

grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal

Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro

Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

9

straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas

privalo atsistatydinti šiais atvejais:

1) kai Seimas du

kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas

visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą

Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras

Pirmininkas atsistatydina arba miršta;

4) po Seimo

rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei

ministrų arba išrinkus Respublikos Prezidentą Vyriausybė iš naujo negauna Seimo

įgaliojimų.

Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą,

kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.

atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką

pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių

ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas

Vyriausybės posėdyje.

atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.

Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1

dalyje numatytų aplinkybių.

siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia

Respublikos Prezidentui.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma

atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus

Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali

pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

10

straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas

Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti

ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia

Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui

ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.

nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių.

Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui

Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą

dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras

neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš

pareigų.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas

atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos.

Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol

Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir

ministrai.

2 straipsnis.

Vyriausybės galios

įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis.

Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su

Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

4 straipsnis.

Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai

Vyriausybė savo

veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis.

Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė

savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo

metinę veiklos ataskaitą.

reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai

atsiskaito Seime už savo veiklą.

vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos

Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant

galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose

su gyventojais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

Nr.

IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis.

Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo

sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti

jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai,

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos

pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos

privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės

programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma

pritaria jos programai.

pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir

patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

7 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas

eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis

asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą:

1) „Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos

žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man

Dievas!“ arba

2) „Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos

žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. “

galios)

Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas

Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, -

Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo

Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos

Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras

pasirašo vardinį priesaikos lapą.

priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas,

tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba

pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė

ir negali eiti pareigų.

priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

Trečiasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR

ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis.

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas

grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.

rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai

naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui

tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.

pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo

įgaliojimus.

įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką

pareiškimą.

priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol

Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos

Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti

Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.

Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu,

Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus

grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria

Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą

Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento

patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų

grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal

Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro

Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

9 straipsnis.

Vyriausybės atsistatydinimas

privalo atsistatydinti šiais atvejais:

1) kai Seimas du

kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas

visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą

Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras

Pirmininkas atsistatydina arba miršta;

4) po Seimo

rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai

pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų

Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.

Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą,

kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.

atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką

pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių

ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas

Vyriausybės posėdyje.

atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.

Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1

dalyje numatytų aplinkybių.

siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia

Respublikos Prezidentui.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma

atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus

Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali

pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

10 straipsnis.

Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas

Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti

ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia

Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui

ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.

nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių.

Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui

Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą

dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras

neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš

pareigų.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas

atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos.

Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol

Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

11

straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba

nutarimo

projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją

Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe.

apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba

Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog

atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma

slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba

Vyriausybe.

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras

Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė.

Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti

kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas

pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias

pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras.

Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia

Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

NARIŲ GARANTIJOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui

ar ministrui arba

nutarimo

projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją

Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo

Vyriausybe.

apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba

Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog

atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma

slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba

Vyriausybe.

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras

Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė.

Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti

kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas

pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias

pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras.

Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia

Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

Vyriausybės narių garantijos ir apribojimai

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

12

straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo  garantijos

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar

suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo

sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

12 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo  garantijos

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar

suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo

sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis. Kitos Vyriausybės narių garantijos

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatymas.

Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko

fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos

valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį

skiriama iki vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio dydžio suma. Konkrečius dydžius ir šių lėšų naudojimo tvarką nustato

Vyriausybė.

reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai.

Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai

valstybės biudžete numatytų lėšų.

įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui

išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo

9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno vidutinio

mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija..

nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar

ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo

nariais.

8.

Lėšos šiame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos iš valstybės

biudžeto.

nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias

atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali

būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės,

mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos.

Vyriausybės nariai, išskyrus tuos, kurie yra ir Seimo nariai, turi teisę būti atleisti

nuo tarnybinių pareigų, kad galėtų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento,

Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų

nustatyta tvarka.

10.

Vyriausybės nariai, kurie yra Seimo nariai, turi teisę į šio įstatymo

nustatytas garantijas. Vyriausybės nariai negali turėti teisės aktuose

nenustatytų garantijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

Nr.

X-1780,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5030 (2008-11-15)

Nr.

XI-124,

2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6044 (2008-12-30)

14

straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas

ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų

(išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro

pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar

įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo

užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI

VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU

IR RESPUBLIKOS

PREZIDENTU

15

straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo

rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16

straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais

atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos

Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17

straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras

Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti

Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę

svarstomais klausimais.

18

straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario

paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos,

privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka

atsako į Seimo narių klausimus.

komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka

ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti

komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais

klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

19

straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne

vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė

už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2559,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

20

straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas,

Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas

viceministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

21

straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

KOMPETENCIJA

22

straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo

konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko

krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei

ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento

dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios

programos įgyvendinimo priemones ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir pritaria sutrumpintiems

ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginiams veiklos planams, rengia

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir

teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą,

teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui

Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo

vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi

įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir

teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui

siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8)

steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei

steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti dalį įstaigų

prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai

ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir

Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus; tvirtinti įstaigų prie ministerijų

nuostatus ir jų administracijos struktūrą

Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

10) kartu su

Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius

ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia

Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų

užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo

nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose

vienetuose;

12) įstatymo

numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės

teritorijoje;

13) turi teisę

kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos

įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai;

14)

priima į pareigas ir atleidžia iš jų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus,

Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, kitus įstatymų

nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems tarnybines ar

drausmines nuobaudas;

15)

sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas;

16) vykdo kitas

pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

X-198,

2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

23

straipsnis. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1)

koordinuoja Vyriausybės atstovų veiklą ir prižiūri, kaip jie vykdo įstatymo

nustatytus įgaliojimus;

2)

teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir

kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Septintasis skirsnis

MINISTRO

PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24

straipsnis. Ministras Pirmininkas

Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Pirmininkas:

1) sudaro

Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia

siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3)

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš

jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojus, Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės

ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų ir kitų įstaigų)

vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus;

4)

skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams ir

pareigūnams tarnybines ar drausmines nuobaudas, skatina

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir

pareigūnus, skiria jiems pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip;

5) (neteko

galios nuo 2007 m. spalio 1 d.);

6) Lietuvos

Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui

siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

7) teikia Seimui

svarstyti Vyriausybės programą;

8) teikia

Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir

atleidimo iš pareigų;

9) kviečia

Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės

posėdžio darbotvarkę;

10) suteikia

įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

11)

sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose

tarptautiniuose renginiuose;

12) suteikia

įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

13) sprendžia

Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

14) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis

turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

14 straipsnis.

Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas ar skiriamas

pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų

(išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro

pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar

įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo

užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831

(2007-06-30)

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI

VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU

IR RESPUBLIKOS

PREZIDENTU

15

straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo

rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16

straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais

atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos

Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17

straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras

Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti

Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę

svarstomais klausimais.

18

straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario

paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos,

privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka

atsako į Seimo narių klausimus.

komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka

ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti

komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais

klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

19

straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne

vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė

už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2559,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

20

straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas,

Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas

viceministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

21

straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

KOMPETENCIJA

22

straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo

konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko

krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2

ir 3 punktų redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

2) vykdo

įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų

įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės

programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas

ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų,

Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

2

ir 3 punktų redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei

ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento

dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios

programos įgyvendinimo priemones ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir pritaria sutrumpintiems

ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginiams veiklos planams, rengia

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir

teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą,

teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui

Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo

vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi

įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir teikia

Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui

siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8

ir 9 punktų redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

8) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas

prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie

ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai

vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir

Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie

ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

8

ir 9 punktų redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

8)

steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei

steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti dalį įstaigų

prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai

ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir

Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus; tvirtinti įstaigų prie

ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą

Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

10) kartu su

Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius

ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos

Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio

valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo

nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose

vienetuose;

12) įstatymo

numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės

teritorijoje;

13) turi teisę

kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos

įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai;

14

ir 15 punktų redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

14) skiria ir

atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių

veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems

tarnybines nuobaudas;

15) sudaro

komisijas bei komitetus;

14

ir 15 punktų redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

14)

priima į pareigas ir atleidžia iš jų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus,

Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, kitus įstatymų

nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems tarnybines ar

drausmines nuobaudas;

15)

sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas;

16) vykdo kitas

pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

X-198,

2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)

Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831

(2007-06-30)

23

straipsnis. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1

punkto redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

1) kontroliuoja

skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus

prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

1

punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

1)

koordinuoja Vyriausybės atstovų veiklą ir prižiūri, kaip jie vykdo įstatymo

nustatytus įgaliojimus;

2)

teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir

kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831

(2007-06-30)

Septintasis skirsnis

MINISTRO

PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24

straipsnis. Ministras Pirmininkas

Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Pirmininkas:

1) sudaro

Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia

siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3

ir 4 punktų redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

3) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus,

Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos

funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;

4) skiria

Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems

valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;

3

ir 4 punktų redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

3)

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš

jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojus, Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės

ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų ir kitų įstaigų)

vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus;

4)

skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams ir

pareigūnams tarnybines ar drausmines nuobaudas, skatina

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir

pareigūnus, skiria jiems pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip;

5) skatina

apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų

vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei

pareigūnus;

5

punktas netenka galios nuo 2007 m. spalio 1 d.

6) Lietuvos

Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui

siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

7) teikia Seimui

svarstyti Vyriausybės programą;

8) teikia

Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir

atleidimo iš pareigų;

9) kviečia

Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės

posėdžio darbotvarkę;

10) suteikia

įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

11

punkto redakcija iki 2007 m. spalio 1 d.:

11) sudaro

vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;

11

punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

11)

sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose

tarptautiniuose renginiuose;

12) suteikia

įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

13) sprendžia

Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

14) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis

turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831

(2007-06-30)

15 straipsnis.

Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo

rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis.

Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais

atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos

Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras Pirmininkas

ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo

komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę

svarstomais klausimais.

18 straipsnis.

Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario

paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos,

privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka

atsako į Seimo narių klausimus.

komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka

ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti

komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais

klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

19 straipsnis.

Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau

kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį

dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2559, 2004-11-11,

Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

20 straipsnis.

Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas,

Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas

viceministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

21 straipsnis.

Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

KOMPETENCIJA

22 straipsnis.

Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo

konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko

krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo

įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų

įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės

programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas

ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų,

Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir

teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą,

teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui

Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo

vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi

įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir

teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui

siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas

prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie

ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai

vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir

Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie

ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;

10) kartu su

Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius

ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos

Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio

valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo

nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose

vienetuose;

12) įstatymo

numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės

teritorijoje;

13) turi teisę

kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos

įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai;

14) skiria ir

atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių

veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems

tarnybines nuobaudas;

15) sudaro

komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas

pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

X-198,

2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)

23 straipsnis.

Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1) kontroliuoja

skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus

prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

2)

teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir

kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Septintasis skirsnis

MINISTRO

PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24 straipsnis.

Ministras Pirmininkas

Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Pirmininkas:

1) sudaro

Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia

siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus,

Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos

funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;

4) skiria

Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems

valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;

5) skatina

apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų

vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei

pareigūnus;

6) Lietuvos

Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui

siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

7) teikia Seimui

svarstyti Vyriausybės programą;

8) teikia

Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir

atleidimo iš pareigų;

9) kviečia Vyriausybės

posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio

darbotvarkę;

10) suteikia

įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

11) sudaro

vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;

12) suteikia

įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

13) sprendžia

Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

14) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis

turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842, 2002-04-16,

Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

25

straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio

Ministrą

Pirmininką, įgaliojimai

einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras

Pirmininkas.

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir

Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir

24 straipsnio 2 dalies 1–5 bei 10 punktuose numatytus įgaliojimus.

einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką,

dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko

pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

25 straipsnis. Ministro, einančio Ministro

Pirmininko pareigas ar pavaduojančio

Ministrą

Pirmininką, įgaliojimai

Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras

Pirmininkas.

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir

Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir

24 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 10 punktuose numatytus įgaliojimus.

einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką,

dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko

pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

26 straipsnis. Ministrai

atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.

2.

Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas

Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka funkcijų, nurodytų šio

straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14 ir 15 punktuose.

1) vadovauja

ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir

yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo

priemonių, priklausančių ministerijos kompetencijai, įgyvendinimą;

2) užtikrina

įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento

dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų,

Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą;

3) teikia

Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų

projektus;

4) užtikrina

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;

5) priima ir

pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami; ministro priimami įsakymai

registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka; prireikus keli

ministrai gali priimti bendrus įsakymus;

6) tvirtina

ministerijos strateginius veiklos planus, įstaigų prie ministerijos

strateginius ar metinius veiklos planus. Tvirtinti įstaigos prie ministerijos

metinius veiklos planus ministras gali pavesti įstaigos prie ministerijos

vadovui;

7) teikia

Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kuriose informuoja, kaip

vykdoma Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės, ministerijos

strateginis veiklos planas ir įstaigų prie ministerijos strateginiai ar

metiniai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo

veiklą;

8) teikia

Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus; Vyriausybės pavedimu

tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;

9)

tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas

darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto

didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų

fondų, pareigybių skaičiaus;

10) tvirtina

ministerijos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo

užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių

aprašymus;

11)

koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą;

12)

koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jei šių funkcijų

nepaveda ministerijos valstybės sekretoriui ir ministerijos sekretoriams ir jei

įstatymai nenustato kitaip;

13)

įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos

valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir

gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų,

juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba

šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos valstybės sekretoriui;

14)

įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie

ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines

nuobaudas ir pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip;

15) nustato

ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių administravimo

sritis;

16) atlieka

kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pavestas funkcijas.

turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės nutarimus ar atskirų jos

narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

27 straipsnis. Vyriausybės

komitetai ir Vyriausybės komisijos

1.

Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas.

Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas – teikti Vyriausybei

siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje

srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės ilgalaikės raidos strategijai,

prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus.

3.

Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio ir

Ministro Pirmininko vyriausiojo patarėjo. Sudarydama Vyriausybės komitetus,

Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką.

Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo

reglamentas.

užduotims atlikti.

institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų,

nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir

įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo

nariai – Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – teisės aktų

nustatyta tvarka. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų

užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Primininkui,

ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti

Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo

organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182, 2007-06-14,

Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

28

straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės

1.

Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms užduotims

atlikti. Šios darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų,

nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių

institucijų ir įstaigų atstovai į Ministro Pirmininko darbo grupes deleguojami

savivaldybių tarybų, Seimo nariai – Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos

darbuotojai – teisės aktų nustatyta tvarka.

vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.

darbo grupės užduotis nustato Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko

sudarytų darbo grupių darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo

reglamentas.

grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Aštuntasis skirsnis

MINISTERIJOS,

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ

VIRŠININKŲ

ADMINISTRACIJOS

29

straipsnis. Ministerijos

Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos

ministerija;

2) Energetikos

ministerija;

3) Finansų

ministerija;

4) Krašto

apsaugos ministerija;

5) Kultūros

ministerija;

6) Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

7) Susisiekimo

ministerija;

8) Sveikatos

apsaugos ministerija;

9) Švietimo ir

mokslo ministerija;

10) Teisingumo

ministerija;

11) Ūkio

ministerija;

12) Užsienio

reikalų ministerija;

13) Vidaus

reikalų ministerija;

14) Žemės ūkio

ministerija.

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo

funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

vadovauja ministras.

yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės

herbu bei savo pavadinimu.

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais.

yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.

veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais veiklos

planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo

metodika ir derinamais su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos

strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems

ministerijų strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausybė. Ministerijų

strateginiai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose.

apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto

apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. VIII-2050,

2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182, 2007-06-14,

Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1467,

2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1379 (2008-04-03)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

Nr.

XI-129,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-351 (2009-01-27)

28 straipsnis.

Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės

Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti

darbo grupes.

vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.

darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.

grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

Aštuntasis skirsnis

MINISTERIJOS,

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ

VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS

29 straipsnis.

Ministerijos

Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos

ministerija;

2) Finansų

ministerija;

3) Krašto

apsaugos ministerija;

4) Kultūros

ministerija;

5) Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

6) Susisiekimo ministerija;

7) Sveikatos

apsaugos ministerija;

8) Švietimo ir

mokslo ministerija;

9) Teisingumo

ministerija;

10) Ūkio

ministerija;

11) Užsienio

reikalų ministerija;

12) Vidaus

reikalų ministerija;

13) Žemės ūkio

ministerija.

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo

funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

vadovauja ministras.

juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei

savo pavadinimu.

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais.

yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.

veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais

strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės programa,

kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos

strategija.

veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais

strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos

uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai

rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų atsižvelgiant į

Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą. Seimui pritarus naujos

Vyriausybės programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus

strateginius veiklos planus per tris mėnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti.

Jeigu įsteigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius

veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesius nuo įsteigimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. VIII-2050,

2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

30 straipsnis. Įstaigos prie

ministerijos

departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos,

inspekcijos ir kitos įstaigos.

ministerijos, jei šios įstaigos vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų

valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis strateginiais veiklos planais.

Įstaigos prie ministerijos, jei šios įstaigos vadovas nėra valstybės biudžeto

asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis metiniais veiklos

planais. Įstaigos prie ministerijos strateginius ar metinius veiklos planus tvirtina

atitinkamas ministras. Tvirtinti įstaigos prie ministerijos metinius veiklos

planus ministras gali pavesti įstaigos prie ministerijos vadovui. Įstaigos prie

ministerijos strateginiai ar metiniai veiklos planai rengiami vadovaujantis

Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir skelbiami šios

įstaigos arba atitinkamos ministerijos interneto tinklalapyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

31 straipsnis.

Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir

visuomeniniai konsultantai

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras,

ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui

suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos

įgyvendinti.

1) kontroliuoja,

ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines

nuostatas ir Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse;

2) koordinuoja

ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;

3) ministro

pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines

nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose,

Vyriausybės pasitarimuose;

4) dalyvauja

derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis

institucijomis;

5) atlieka kitas

ministro jam pavestas funkcijas.

gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam

konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842, 2002-04-16,

Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

31(1) straipsnis. Ministerijos valstybės

sekretorius ir ministerijos sekretoriai

valstybės sekretorius yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui.

Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi gali būti ir diplomatas.

valstybės sekretorius:

1) koordinuoja

ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad

įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi

ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos

ištekliai;

2) kontroliuoja

ministerijos administracinę ūkinę veiklą;

3) organizuoja

ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų

įgyvendinimą;

4) koordinuoja

Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis

ministerijos strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės programos įgyvendinimo

priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;

5) koordinuoja

ir kontroliuoja, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai;

6) organizuoja

ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių nuostatų,

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės

pinigų fondų, pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų

projektų rengimą;

7)

ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš

jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo

sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės

pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines

nuobaudas ar pašalpas;

8) atlieka kitas

įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas.

3.

Jeigu ministerijos valstybės sekretoriaus laikinai nėra, visas arba dalį jo

funkcijų ministras paveda atlikti ministerijos sekretoriui.

valstybės sekretorius, o kai jo laikinai nėra, – ministerijos sekretorius,

atliekantis ministerijos valstybės sekretoriaus funkcijas, pagal savo

kompetenciją priima potvarkius. Ministerijos valstybės sekretorius saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo

naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą

ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako

ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.

sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs

ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui. Užsienio reikalų

ministerijos sekretoriais gali būti ir diplomatai.

atlieka ministro paskirtas kitas ministerijos sekretorius arba įstatymų

nustatyta tvarka laikinai į ministerijos sekretoriaus pareigas perkeltas

ministerijos administracijos padalinio vadovas.

sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:

1) organizuoja

atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos

nuostatas teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;

2) organizuoja

ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir

ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimai;

3) atlieka kitas

įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministro ar ministerijos valstybės sekretoriaus

pavestas funkcijas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

32

straipsnis. Ministerijų kolegijos

yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai

yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės

sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti

įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų atstovai.

narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą

tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

32 straipsnis.

Ministerijų kolegijos

yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai

yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės

sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti

įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų atstovai.

narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą

tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos

funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės

valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės

įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas,

agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).

įstaigos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

įstaigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, viršininkas).

Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.

įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip

pat atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai

pavestus uždavinius.

įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) jis

priima į pareigas ir atleidžia iš jų.

įstaigos vadovas priima įsakymus ir tikrina, kaip jie įgyvendinami.

įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės įstaigos vadovo

patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis

Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su

Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kitais

strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems Vyriausybės įstaigos

strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausybė. Vyriausybės įstaigos

strateginiai veiklos planai skelbiami Vyriausybės įstaigos interneto

tinklalapyje.

įstaigos vadovas teikia Vyriausybei ataskaitas ir informaciją apie Vyriausybės

įstaigos veiklą Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182, 2007-06-14,

Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

34

straipsnis. Ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų

vadovų priimamų teisės aktų teisėtumo priežiūra

Vyriausybė

turi teisę pripažinti netekusiais galios Vyriausybės darbo reglamento nustatyta

tvarka ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų

priimtus teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir

kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams,

Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

35

straipsnis. Apskričių valdymo organizavimas, savivaldybių veiklos

administracinė priežiūra ir laikino tiesioginio valdymo įgyvendinimas

savivaldybės teritorijoje

1.

Vyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame

administraciniame vienete – organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas

ir Vyriausybės įstaigas.

2.

Vyriausybė nustato apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą, tvirtina

jos tipinius nuostatus ir nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių.

3.

Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar

vykdo Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovai.

4.

Vyriausybės atstovui įgyvendinti jo įgaliojimus padeda Vyriausybės atstovo

tarnyba. Vyriausybės atstovo tarnybą steigia, jos veiklos nuostatus tvirtina ir

didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų

fondų, pareigybių skaičių nustato Vyriausybė.

tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per paskirtą

Vyriausybės įgaliotinį.

6.

Apskrities viršininko, Vyriausybės atstovo, Vyriausybės įgaliotinio

kompetenciją nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36

straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės

darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37

straipsnis. Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, kiti įstatymai ir Vyriausybės darbo reglamentas.

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės

pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat

gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės

komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados,

pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.

Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės

aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto Vyriausybės

pasitarimuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

38

straipsnis. Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka

1.

Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi

teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai,

apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos. Ministro Pirmininko teikiami

teisės aktų projektai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro teikiami

teisės aktų projektai – ministro. Vyriausybės įstaigų vadovų teikiami teisės

aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių

viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti

vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.

teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios)

institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi

būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

39

straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka

apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali

būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime.

projektą, prieš tai aptartą Vyriausybės komitete, šio komiteto posėdžio

pirmininkas informuoja apie komiteto narių susitarimus ar diskusijų išvadas.

3.

Teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis

institucijomis, derinimą prireikus organizuoja Vyriausybės kancleris

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

34 straipsnis. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų

veiklos koordinavimas, jų priimamų

teisės

aktų teisėtumo priežiūra

Vyriausybė

koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti

ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu

šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos

tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams,

Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko

potvarkiams.

34 straipsnio redakcija nuo 2007 m.

spalio 1 d.:

35 straipsnis. Apskričių

valdymo organizavimas, savivaldybių veiklos administracinė priežiūra ir laikino

tiesioginio valdymo įgyvendinimas savivaldybės teritorijoje

1.

Vyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame

administraciniame vienete – organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas

ir Vyriausybės įstaigas.

2.

Vyriausybė nustato apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą,

tvirtina jos tipinius nuostatus ir nustato didžiausią leistiną valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo

užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių.

3.

Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar

vykdo Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovai.

4.

Vyriausybės atstovui įgyvendinti jo įgaliojimus padeda Vyriausybės atstovo

tarnyba. Vyriausybės atstovo tarnybą steigia, jos veiklos nuostatus tvirtina ir

didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų

fondų, pareigybių skaičių nustato Vyriausybė.

tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per paskirtą

Vyriausybės įgaliotinį.

6.

Apskrities viršininko, Vyriausybės atstovo, Vyriausybės įgaliotinio

kompetenciją nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36

straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės

darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37

straipsnis. Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos

Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir Vyriausybės darbo

reglamentas.

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės

pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat

gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės

komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados,

pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.

Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos

teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto

Vyriausybės pasitarimuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

38

straipsnis. Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka

1.

Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi

teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai,

apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos. Ministro Pirmininko teikiami

teisės aktų projektai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro teikiami

teisės aktų projektai – ministro. Vyriausybės įstaigų vadovų teikiami teisės

aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių

viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti

vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.

teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios)

institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi

būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

39

straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka

apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali

būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime.

projektą, prieš tai aptartą Vyriausybės komitete, šio komiteto posėdžio

pirmininkas informuoja apie komiteto narių susitarimus ar diskusijų išvadas.

3.

Teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis

institucijomis, derinimą prireikus organizuoja Vyriausybės kancleris

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. X-1182, 2007-06-14,

Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

36 straipsnis.

Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės

darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37 straipsnis.

Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės

pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose.

Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos

ataskaitos.

Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos

teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto

Vyriausybės pasitarimuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

38 straipsnis.

Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka

teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti

ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti

Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų

teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities

ministro.

teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios)

institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi

būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

39

straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo

tvarka

aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę

nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybės komitete.

pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

svarstomų norminių teisės aktų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai –

ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.

posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą komitete, šio

komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų)

susitarimus ar diskusijų išvadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

40

straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo

tvarka

Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Vyriausybės programos įgyvendinimo

programų ir norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, svarstomi ir

priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės

darbo reglamento nustatyta tvarka.

kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio

darbotvarkės sudarymo.

teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir

naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę

turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas

sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės

darbo reglamento nustatyta tvarka.

posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio

pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys

asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

39 straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės

aktų projektus, sprendimo tvarka

aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę

nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybės komitete.

pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

svarstomų norminių teisės aktų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai –

ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.

posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą komitete, šio

komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų)

susitarimus ar diskusijų išvadas.

39

straipsnio redakcija nuo 2007 m. spalio 1 d.:

40 straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės

sudarymo ir klausimų svarstymo

tvarka

Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai, norminių teisės aktų

koncepcijų projektai rengiami, derinami, svarstomi ir priimami arba įstatymų ar

Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės darbo reglamento nustatyta

tvarka.

kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio

darbotvarkės sudarymo.

teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir

naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę

turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas

sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės

darbo reglamento nustatyta tvarka.

posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio

pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys

asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

41

straipsnis. Vyriausybės nutarimai

nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras,

nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas

apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir

ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs

nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

nutarimus, kuriais keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios

anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo

srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnį nutarimą, nepaisant to, kas

pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą.

nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka,

jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

41(1)

straipsnis. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos

Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.

pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos

Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos

Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.

sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir turi

būti tą pačią dieną paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje (www.lrv.lt).

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

41 straipsnis.

Vyriausybės nutarimai

nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities

ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai

nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas

ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar

vizavęs nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo

Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs

ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį

nutarimo projektą.

nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka,

jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

41(1)

straipsnis. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos

Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.

pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos

Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos

Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.

sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir turi

būti tą pačią dieną paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje (www.lrv.lt).

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

42 straipsnis. Vyriausybės

posėdžių protokolai

Vyriausybės

posėdžiai yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, kuris perkeliamas į

kompiuterines laikmenas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas. Kokie

duomenys įrašomi į protokolą, nustato Vyriausybės darbo reglamentas. Posėdžių

garso įrašų kompiuterinės laikmenos saugomos Dokumentų ir archyvų įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

43

straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos

Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais

klausimais priima potvarkius arba operatyvius sprendimus-pavedimus, įforminamus

rezoliucijomis.

Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose

potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko

potvarkiai, paskelbti „Valstybės žiniose“, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo,

jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MINISTRO PIRMININKO

POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR VYRIAUSYBĖS

KANCELIARIJA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

43 straipsnis.

Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos

Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais

klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus,

įforminamus rezoliucijomis.

Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose

potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko potvarkiai,

paskelbti „Valstybės žiniose“, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu

pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

MINISTRO PIRMININKO

POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR VYRIAUSYBĖS

KANCELIARIJA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

44

straipsnis. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai

Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro

Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro

Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti

politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei įgyvendinti sprendimus.

Pirmininko vyriausiasis patarėjas:

1) koordinuoja

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų

veiklą;

2) Ministro

Pirmininko pavedimu atstovauja Ministrui Pirmininkui pristatydamas Ministro

Pirmininko sprendimus;

3) atlieka kitas

Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

44(1)

straipsnis. Vyriausybės kanceliarija

kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai

vadovauja Vyriausybės kancleris.

kanceliarijos struktūrą ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.

kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai yra pavaldūs Vyriausybės

kancleriui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

44 straipsnis.

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir

visuomeniniai konsultantai

Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro

Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro

Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti

politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei įgyvendinti sprendimus.

Pirmininko vyriausiasis patarėjas:

1) koordinuoja

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų

veiklą;

2) Ministro

Pirmininko pavedimu atstovauja Ministrui Pirmininkui pristatydamas Ministro

Pirmininko sprendimus;

3) atlieka kitas

Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.

Pirmininkas savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų,

kurie Ministro Pirmininko prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas

ir kitą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

44(1)

straipsnis. Vyriausybės kanceliarija

kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai

vadovauja Vyriausybės kancleris.

kanceliarijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai yra pavaldūs Vyriausybės

kancleriui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

45

straipsnis. Vyriausybės kancleris

kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui

Pirmininkui.

2.

Vyriausybės kancleris:

1)

organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateiktų teisės aktų projektų

analizę, prireikus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka organizuoja

Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų, kurių

rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;

2) dalyvauja koordinuojant

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių ir ministerijų ir Vyriausybės

įstaigų strateginių veiklos planų įgyvendinimą;

3) organizuoja

Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi

posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami

Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai

ir Vyriausybės rezoliucijos;

4) koordinuoja Europos Sąjungos teisės perkėlimą į

nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą;

5) pagal savo kompetenciją

koordinuoja Lietuvos Respublikos pozicijų Europos Sąjungos institucijose

svarstomais klausimais rengimą;

6) užtikrina Europos Sąjungos

dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą,

kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms;

7) koordinuoja valstybės

institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos teisės

pažeidimų procedūrų ikiteisminiais procesais;

8)

tvirtina Vyriausybės kanceliarijos struktūrą, valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas

darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės kanceliarijai Vyriausybės

patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir

valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;

9)

įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės

kanceliarijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo

sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės

pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar

pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

10) saugo

Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;

11) Vyriausybės

darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų valstybės

sekretorių pasitarimus;

12) atlieka

kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

46

straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio

Teismo nutarimai, sprendimai ir išvados, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės

sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai

ir originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių ir Vyriausybės pasitarimų

protokolai.

nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko

potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

Įstatymas

papildytas vienuoliktuoju skirsniu:

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS

NARYSTE

EUROPOS SĄJUNGOJE, SPRENDIMAS

45 straipsnis.

Vyriausybės kancleris

kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui

Pirmininkui.

kancleris:

1) organizuoja

valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių tarybų pateiktų Vyriausybei bei

Ministrui Pirmininkui teisės aktų projektų bei programų analizę, prireikus Vyriausybės

darbo reglamento nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybei bei Ministrui

Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų bei programų, kurių rengėjams

nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;

2) dalyvauja koordinuojant Vyriausybės

programos įgyvendinimo priemonių ir strateginių veiklos planų vykdymą;

3) organizuoja

Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi

posėdžių protokolai, išleidžiami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami

Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai

ir Vyriausybės rezoliucijos;

4) skiria į

pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojus;

5) saugo

Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;

6) Vyriausybės

reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų valstybės sekretorių

pasitarimus;

7) vykdo kitas

Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

X-500,

2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

46 straipsnis.

Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai,

Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės

nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat

Vyriausybės posėdžių protokolai.

nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo

autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas vienuoliktuoju skirsniu:

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS

NARYSTE

EUROPOS SĄJUNGOJE, SPRENDIMAS

47

straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengimas, derinimas

ir pristatymas

nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o

prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms

suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei

nevyriausybinėms organizacijoms.

institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimais,

taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą poziciją

derina su Respublikos Prezidentu.

pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos

dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Vyriausybės pareiga

informuoti Seimą ir Respublikos Prezidentą apie pasiūlymus priimti Europos

Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus

nustatyta tvarka nedelsdama informuoja Seimą apie gautus pasiūlymus priimti

Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių,

kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar

Respublikos Prezidento kompetencija.

rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento tų sričių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos

Prezidento kompetencija, Vyriausybė nedelsdama informuoja Seimą ar Respublikos

Prezidentą, pateikdama Vyriausybės suformuotą Lietuvos Respublikos poziciją.

49 straipsnis. Vyriausybės pareiga

konsultuotis su Seimu rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos

poziciją

Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija,

Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.

gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo

priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali

pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar

kitus Europos Sąjungos dokumentus.

teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras

Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo

Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais

atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento

viceministrui.

nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.

50

straipsnis. Vyriausybės nuomonė dėl subsidiarumo

Vyriausybė, pateikdama Lietuvos

Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl

kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos

teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.

50 straipsnis.

Vyriausybės nuomonė dėl subsidiarumo

Vyriausybė, pateikdama Lietuvos

Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl

kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos

teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.

51

straipsnis. Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos

nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas

Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už

Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą.

Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę

perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Pareigūnų ir patariamųjų institucijų narių,

kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika,

kandidatūrų siūlymas

Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra

grindžiama Europos Sąjunga.

siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius

Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.

pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir

Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu.

siūlydama kandidatus į Regionų komiteto narius, teisės aktų nustatyta tvarka

konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių asociacija.

ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius, jos nustatyta atrankos tvarka

atrenka kandidatus iš darbdavių, darbuotojų ir kitiems visuomenės interesams

atstovaujančių organizacijų (vartotojų, ūkininkų, laisvųjų profesijų, aplinkos

apsaugos, neįgaliųjų, moterų, šeimų, jaunimo, mokslo ir akademinių bendruomenių

asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų) atstovų. Dėl atrenkamų kandidatų

Vyriausybė jos nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale

taryba ir darbdavių, darbuotojų ir kitiems visuomenės interesams

atstovaujančiomis organizacijomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

NR.

VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO

MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS  MINISTERIJOS,

MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS, ŽEMĖS ŪKIO

MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-148,

97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1980, 2000

10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25,

26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO

IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2050, 2000

10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ,

DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2559,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1)

STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-198, 2005-05-12,

Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-500, 2006-01-19,

Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 26, 41(1), 43, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1182,

2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 9, 13, 14, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 31(1), 33, 34, 35,

37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 44(1), 45, 46 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO

PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 31 straipsnį, įsigalioja 2007 m. spalio 1

d.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1467,

2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1379 (2008-04-03)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1726,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 13, 26, 27, 29, 30, 33 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 3 ir 7 straipsnius, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1780,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5030 (2008-11-15)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-124,

2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6044 (2008-12-30)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-129,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-351 (2009-01-27)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22

STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3

DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4

DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2009-01-27)

autrap@lrs.lt

47 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl

pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos

dokumento rengimas, derinimas ir pristatymas

nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o

prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms

suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei

nevyriausybinėms organizacijoms.

institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo

klausimais, taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą

poziciją derina su Respublikos Prezidentu.

pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos

dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Europos Sąjungos

teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas

Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už

Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą.

Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę

perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.