Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1991 m. gruodžio 10 d. Nr. I-2078

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Padaryti Lietuvos Respublikos įstatymo 1961 m. birželio 26 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse šiuos pakeitimus ir papildymus:

„1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nustato baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos Respublikoje. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta proceso tvarka yra vienoda ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams bei advokatūrai, taip pat su šia tvarka susijusioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams.“

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodį „Tarybinio“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Baudžiamasis procesas turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo (Konstitucijos) ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles.“

„Jeigu patikrinus pagal šio kodekso 128 straipsnį nėra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl amnestijos taikymo, baudžiamoji byla gali būti keliama.“

Iš 62 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „prokuroro, tardytojo ir kvotos organo nutarimą, atitinkamai“ ir žodžius „arba aukštesniajam prokurorui“, taip pat iš 7 straipsnio antrosios dalies ir 9 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atitinkamai“ ir žodžius „ar aukštesniam prokurorui“.

Iš 8 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „prokuroras, taip pat, prokuroro sutikimu, tardytojas“, iš antrosios dalies – žodžius „arba prokuroro ar tardytojo nutarimą atitinkamai“ ir žodžius „ar aukštesniam prokurorui“.

Iš 9 straipsnio penktosios dalies išbraukti žodžius „ar prokuroras“, o po žodžių „baudžiamąją bylą“ įrašyti žodžius „priimdamas motyvuotą nutartį.“ Šios dalies antrąjį sakinį išbraukti.

„Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik remiantis teismo sprendimu, teisėjo nutarimu arba prokuroro sankcija.“

„20 straipsnis.     Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės

Baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, kuriuos padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymą.

Kvotos, parengtinio tardymo ir prokuratūros organų bei teismo kompetencijai, kurią jiems suteikia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas, nepriklauso asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio kodekso numatytus proceso veiksmus tik jiems paprašius arba sutikus. Sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę, jokiais atvejais negali būti sulaikomi ir suimami.

21 straipsnis.       Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarka

Teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato šis kodeksas ir tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos suteikimo, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai pavedimus užsienio valstybių įstaigoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą.

211 straipsnis.     Užsienio valstybių įstaigų pavedimų dėl proceso veiksmų atlikimo vykdymas

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir kvotos organai, vykdydami užsienio valstybių įstaigų pavedimus, atlieka šiame kodekse numatytus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir kvotos organai užsienio valstybių įstaigų pavedimus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Jeigu pavedimą gavo tiesiogiai teismas, tardymo ar kvotos organas, tai jį vykdo tik gavę atitinkamai Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos, ar Generalinės prokuratūros leidimą.

Jeigu užsienio valstybės įstaigos pavedimas negali būti įvykdytas, jis grąžinamas tai įstaigai atitinkamai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, nurodant pavedimo neįvykdymo priežastis.

Užsienio valstybių teismų, prokuratūros, tardymo, kvotos ar valstybės saugumo organų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama sulaikyti ar suimti asmenis bei atlikti kitokius proceso veiksmus.

212 straipsnis. Pavedimas iškelti baudžiamąją bylą

Užsienio valstybės įstaigos pavedimą iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos piliečiui, padariusiam nusikaltimą užsienio valstybėje ir sugrįžusiam į Lietuvos Respubliką, nagrinėja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, patikrindama reikalavimo iškelti baudžiamąją bylą pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama pavedimą atsiuntusiai įstaigai. Jeigu asmeniui Lietuvos Respublikoje buvo iškelta bei išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas nuosprendis, tai šiam įsiteisėjus, kartu su pranešimu pasiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikaltimą padarė užsienio valstybės pilietis ir po to išvyko į savo valstybę, kvotos ir tardymo organų surinkta apie šį asmenį medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kuri sprendžia, ar reikia pasiųsti atitinkamai užsienio valstybės įstaigai reikalavimą nubausti kaltininką.

22 straipsnis. Reikalavimas užsienio valstybei išduoti asmenį

Tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipiasi į atitinkamą užsienio valstybės įstaigą, reikalaudama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitokį asmenį, padariusį nusikaltimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jam iškelta baudžiamoji byla arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Reikalavime išduoti asmenį nurodoma: kaltinamojo (nuteistojo) pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, pilietybė; padaryto nusikaltimo aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio šį nusikaltimą, tekstas; pridedami: išorės požymių aprašymas ir fotografija; išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

221 straipsnis. Užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos

Užsienio valstybės išduotas asmuo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas, taip pat perduodamas trečiajai valstybei už nusikaltimą, kurį jis padarė iki išdavimo ir už kurį nebuvo išduotas, jeigu tuo reikalu nėra asmenį išdavusios užsienio valstybės sutikimo.

222 straipsnis. Atsisakymas išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos

Išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos neleidžiama:

1) jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) jeigu nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) jeigu dėl jo yra priimtas ir jau įsiteisėjo nuosprendis už nusikaltimą, už kurį reikalaujama asmenį išduoti, taip pat jeigu dėl to paties kaltinimo baudžiamoji byla yra nutraukta;

4) jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suėjus senaties terminui ar esant kitam teisėtam pagrindui;

5) jeigu veika, už kurios padarymą reikalaujama išduoti asmenį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra nusikaltimas.“

„23 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos priežiūra

Lietuvos Respublikos teismų teisminę veiklą prižiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“

„Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai prižiūri, kad baudžiamajame procese, išskyrus kvotą, atliekamą sumarinio proceso tvarka, būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai.“

Šio straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų.“

„5) „Teisėjas“ reiškia rajono (miesto) teismo teisėją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją; teismo tarėją;

6) „Prokuroras“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jo pavaduotojus, rajonų ir miestų vyriausiuosius prokurorus, Generalinės prokuratūros departamento ir skyrių, miesto prokuratūrų skyrių vyriausiuosius prokurorus, jų pavaduotojus ir padėjėjus, prokuratūrų skyrių prokurorus, veikiančius pagal savo kompetenciją;

6a) „Tardymo organo padalinio viršininkas“ reiškia Nusikaltimų tyrimo departamento prie Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros grupių ir teritorinių skyrių vyriausiuosius tardytojus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamento direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;“.

Šio straipsnio 7a punkte po žodžių „duoti paaiškinimus“ įrašyti žodžius „arba išvadą“.

„Tardymo organo padalinio viršininko įgaliojimai“.

Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse išbraukti žodį „skyriaus“ ir vietoj jo įrašyti žodžius „organo padalinio“.

„53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese

Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje įtariamajam arba kaltinamajam paprašius nuo jų pirmosios apklausos momento. Apie įtariamojo ar kaltinamojo prašymą turėti gynėją arba atsisakymą gynėjo surašomas protokolas, kurį pasirašo įtariamasis ar kaltinamasis, taip pat tardytojas ar kvotėjas.

Teisiamasis gali turėti kelis gynėjus.

54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys byloje gynėjais

Būti gynėjais leidžiama advokatams. Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

55 straipsnis. Gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas

Gynėją kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų atstovas, taip pat kiti asmenys, įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus.

Įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje, kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų.

56 straipsnis. Būtinasis gynėjo dalyvavimas

Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį nagrinėjimą, yra būtinas:

1) bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teise į gynybą;

3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriama mirties bausmė;

5) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas.

Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybės, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba, jiems pavedus ar sutikus, kiti asmenys, gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

561 straipsnis. Atleidimas nuo teisinės pagalbos apmokėjimo

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo.

Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina valstybė.

57 straipsnis. Atsisakymas gynėjo

Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis turi teisę atsisakyti gynėjo. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo iniciatyva. Atsisakymas gynėjo nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams, visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėjams.

Įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis gali pareikšti atsisakymą gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu. Atsisakymas gynėjo neatima jam teisės vėl prašyti, kad byloje dalyvautų gynėjas bet kuriuo proceso momentu.

Kvotėjui, tardytojui, teisėjui ar teismui nėra privalomas atsisakymas gynėjo, pareikštas nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, taip pat asmens, nemokančio kalbos, kuria vyksta procesas, arba kaltinamo (įtariamo) padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama mirties bausmė.

58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir teisės

Gynėjas privalo panaudoti visas įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti jam reikiamą juridinę pagalbą.

Gynėjas nuo to momento, kai jam leidžiama dalyvauti byloje, turi teisę:

1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka ir nutarimu patraukti kaltinamuoju;

2) dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose;

3) po pirmosios apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokurorui ar teisėjui sutikus;

4) dalyvauti tuose proceso veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat tuose veiksmuose, kurie daromi įtariamajam, kaltinamajam arba jų gynėjui paprašius; kvotėjui ar tardytojui sutikus, dalyvauti bet kuriuose kituose tardymo veiksmuose;

5) prašyti gynybai reikalingų pažymų, charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurios nustatyta tvarka privalo juos arba jų nuorašus išduoti;

6) kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose jis turėjo teisę dalyvauti, protokolais, taip pat ekspertizių aktais, o kvotėjui ar tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais;

7) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;

8) reikšti prašymus ir nušalinimus;

9) dalyvauti atliekant teisminį bylos nagrinėjimą;

10) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant skundą atitinkamoje teisminėje instancijoje.

Gynėjas turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo neatvykimas, jeigu jam iš anksto apie tardymo veiksmo darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo veiksmą.

Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka.“

„4) turėti gynėją.“

„642 straipsnis. Procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigų išaiškinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo išaiškinti procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą.

643 straipsnis. Asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumas

Teismo, prokuroro, tardytojo ir kvotėjo šaukiamas procese dalyvauti asmuo privalo atvykti paskirtu laiku.