LegalizeLietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas
@D1=19900927;D2=19941117;
@D1=19900927;D2=19941117;
Redaguota:1994 11 17
g
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos1994 11 03
įstatymas Nr.1-624,
Žin., 1994, Nr.
88-1667
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ
PAJAMŲ GARANTIJŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ GARANTIJŲ
Į S T A T Y M A S
Šis įstatymas
nustato gyventojų pajamų rėmimo principus
atsižvelgiant į
minimalų gyvenimo lygį ir kainų dinamiką.Įstatyme
numatytos
garantijos taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams,
taip pat Lietuvoje
nuolatos gyvenantiems užsienio piliečiams ir
asmenims be
pilietybės, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos
Respublikos
įstatymuose ir tarpvalstybinėse sutartyse.
I SKYRIUS.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1 straipsnis.
Šiame įstatyme:
darbo
apmokėjimas (naudojamas pajamų indeksavimui) laikinis,
vienetinis darbo
užmokestis ir pareiginės algos;
indeksavimas
- nominaliųjų pajamų ar jų normatyvų
perskaičiavimas,
siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl
prekių ir paslaugų
kainų pokyčių prarastas pajamas;
minimalus
gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų
suma, tenkanti vienam
žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems
minimalų
socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį,
atitinkantį
organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas,
taip pat
minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių,
sanitarijos ir
higienos reikmenų, buto, komunalinių,
buitinių,transporto,
ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų
poreikius;
pajamos -
visos šeimos nominaliosios pajamos (darbo
apmokėjimas
kartu su premijomis, honorarai, pensijos,
stipendijos,
pašalpos, pajamos iš asmeninio pagalbinio ūkio bei
individualios
veiklos, pajamos iš asmeninio turto, palūkanos,
dividendai ir
kt.), taip pat natūrinių pajamų, gaunamų
darbovietėje
nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis, piniginis
įvertinimas
galiojančiomis mažmeninėmis kainomis;
remiamos
pajamos - apskaičiuojamos vienam šeimos nariui,
atskaitant iš pajamų
privalomus mokėjimus ir neįskaitant pagal šį
įstatymą išmokėtos
socialinės pašalpos, kompensacinių išmokų
(išskyrus šio
įstatymo numatytus atvejus), taip pat visų rūšių
draudimo pajamų,
išskyrus laikino nedarbingumo pašalpas;
šeima -
socialinės paramos požiūriu kaip atskira šeima
traktuojami
sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai nepriklausomai
nuo to, ar jie turi
vaikų (išlaikytinių), ar neturi, globėjai su
globotiniais ir
vieniši asmenys. Pensininkai traktuojami kaip
atskira šeima
nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo
vaikų (globotinių)
šeimose. Viengungiai studentai traktuojami
kaip jų tėvų
(globėjų) šeimos nariai. Būtinosios karinės tarnybos
kariai,
pensionatuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi
vaikai, įkalinimo
įstaigose bausmę atliekantys asmenys į šeimos
sudėtį neįskaitomi.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos1994 11 03
įstatymas
Nr.1-624,
Žin., 1994, Nr.
88-1667
II SKYRIUS.
MINIMALUS GYVENIMO LYGIS
IR PAJAMŲ INDEKSAVIMAS
2 straipsnis.
Minimalų gyvenimo
lygį tvirtina Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji
Taryba Vyriausybės teikimu ne rečiau kaip kas
penkeri metai.
Minimalų darbo
apmokėjimą ir minimalias pensijas nustato
atskiri įstatymai.
3 straipsnis.
Indeksavimo pagrindas
- suvestinis vartojimo kainų indeksas,
kurį skaičiuoja
ir ne rečiau kaip kas ketvirtį skelbia
Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
4 straipsnis.
Minimalus
gyvenimo lygis indeksuojamas paprastai tuo pačiu
dažnumu, kuriuo
Statistikos departamentas skaičiuoja ir skelbia
vartojimo kainų
indeksą, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
Minimalų
gyvenimo lygį indeksuoja Socialinės apsaugos
ministerija.
5 straipsnis.
Pastovios
išmokos (stipendijos, algos, pensijos, socialinės
pašalpos) bei
minimalus darbo apmokėjimas indeksuojami kaip ir
minimalus
gyvenimo lygis. Darbo užmokestis visose pelno
siekiančiose įmonėse
indeksuojamas, jeigu tai numatyta darbo arba
kolektyvinėse
(samdos) sutartyse. Vienkartinės pajamos bei
pajamos iš
nuosavybės neindeksuojamos.
6 straipsnis.
Remiantis
indeksavimu nustatytos prarastos pajamos
kompensuojamos. Jos
kompensuojamos tuo pačiu dažnumu, kuriuo ir
indeksuojamos,
jeigu vartojimo kainų indeksas didesnis negu 1,1
skaičiuojant nuo
paskutinio kompensavimo. Prarastos pajamos
kompensuojamos iš
tų lėšų, iš kurių išmokamos atitinkamos
pajamos. Ginčai dėl
neišmokėtų kompensacijų sprendžiami teismine
tvarka.
7 straipsnis.
Vyriausybė
gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius,
neleisti mokėti
kompensacijų.
8 straipsnis.
Kompensacijų
dydis nustatomas, atsižvelgiant į minimalų
gyvenimo lygį,
kompensuojamų bei prarastų pajamų dydį ir
kompensacijos normą,
apibūdinančią prarastų pajamų dalį.
Pastovių
išmokų, mažesnių ir lygių minimaliam gyvenimo
lygiui,
apskaičiuotam po indeksavimo, prarastas dydis
kompensuojamas
visiškai, t.y. kompensacijos norma lygi vienetui.
Pastovių
išmokų, didesnių už minimalų gyvenimo lygį,
apskaičiuotą po
indeksavimo, prarastas dydis kompensuojamas pagal
mažėjančią prarastų
pajamų kompensacijos normą.
Vyriausybė
nustato nekompensuojamų pastovių išmokų lygį,
kuriam esant
kompensacijos norma lygi nuliui. Pagal mažėjančią
kompensacijos normą
Vyriausybė privalo kompensuoti ne mažesnes
kaip trijų
vidutinių minimalaus gyvenimo lygių, apskaičiuotų po
indeksavimo,
pastovias išmokas.
9 straipsnis.
Darbo
užmokesčio paprastas dydis įmonėse kompensuojamas ta
pačia tvarka kaip
ir pastovios išmokos, jeigu tai numatyta darbo
arba kolektyvinėse
(samdos) sutartyse. Darbo užmokesčio prarastas
dydis susidaro, kai
vartojimo kainų indeksas viršija vidutinio
darbo užmokesčio
didėjimo konkrečioje įmonėje tempus. Šį
viršijimą
dauginant iš bazinio konkretaus darbo užmokesčio
dydžio, gaunamas
darbo užmokesčio prarastas dydis.
III SKYRIUS.
SOCIALINĖ
PAŠALPA
10 straipsnis
Šeimai,
kurios pajamos mažesnės už valstybės remiamas,
mokama socialinė
pašalpa.
Socialinė
pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp
valstybės remiamų
pajamų šeimai dydžio ir vidutinių mėnesinių
šeimos pajamų.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos teikimu
tvirtina valstybės remiamų pajamų dydį.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos1994 11 03
įstatymas
Nr.1-624,
Žin., 1994, Nr.
88-1667
11 straipsnis.
Neteko galios.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos1994 11 03
įstatymas
Nr.1-624,
Žin., 1994, Nr.
88-1667
12 straipsnis.
Neteko galios.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos1994 11 03
įstatymas
Nr.1-624,
Žin., 1994, Nr.
88-1667
11
straipsnis.***
Asmenys
įstatymų nustatyta tvarka atsako už pajamų
deklaravimo
teisingumą. Nuslėptų pajamų ir trigubos išmokėtos
socialinės pašalpos
suma išieškoma ir paimama į savivaldybių
biudžetus. Ši suma
išieškoma teismine tvarka pagal savivaldybių
ieškinį. Vyriausybė
nustato tvarką, kuria išmokamos socialinės
pašalpos ir
kontroliuojamas pajamų deklaravimo teisingumas.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos1994 11 03
įstatymas
Nr.1-624,
Žin., 1994, Nr.
88-1667
***( 11 ir 12
straipsnius pripažinti netekusiais galios, o 13
straipsnį laikyti 11
straipsniu).
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m.
rugsėjo 27 d.
Nr. I-618
_