Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas

Projektas XXXX XX XX Nr

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1999, Nr. 59-1916

Neoficialus įstatymo

tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUDITO

ĮSTATYMAS

1999 m. birželio 15 d.

Nr. VIII-1227

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Nr.

IX-2105,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

audito atlikimą, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių,

atestuotų auditorių ir auditoriaus padėjėjų profesinę veiklą bei jos priežiūrą,

Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.

atestuotiems auditoriams ir auditoriaus padėjėjams taikomi tiek, kiek jų

veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

– auditorius) – asmuo, kuris atitinka šio Įstatymo nustatytus

reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą (toliau – pažymėjimas) ir yra

Auditorių rūmų narys.

nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada pateikiamas

dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą informaciją apie audito

rezultatus. Audito ataskaitos reikalavimus nustato Auditorių rūmai.

nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau

– audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė.

kuriai priklauso audito įmonė bei su ja susijusios įmonės ir kurioje naudojamas

tas pats prekės ženklas arba kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.

dokumentas, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas bei

auditorius ir kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie

įmonės finansinę atskaitomybę arba apie įmonių grupės konsoliduotą finansinę

atskaitomybę.

atitinkantis šio Įstatymo reikalavimus ir į auditoriaus padėjėjų sąrašą

įrašytas fizinis asmuo.

kodeksas – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas,

nustatantis auditorių profesinio elgesio normas ir privalomas visiems

auditoriams.

viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis

auditorių savivaldą.

Audito kokybės kontrolės komiteto paskirtas auditorius atlikti auditorių ir

audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus.

įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba

įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama.

medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti,

auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Darbo dokumentai gali būti

įvairių formų: rašytiniai, užfiksuoti filmo juostoje ar saugomi naudojantis

elektronine įranga ir kitokiomis priemonėmis.

Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme

sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės

valstybes.

auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar

organizacijos (toliau – įmonė) finansinės atskaitomybės arba įmonių

grupės konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados

pateikimas. Išvadoje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota

finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai

parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė

atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos

Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą

ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus.

įmonės veikla, išskyrus audito atlikimą.

kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios

konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama ir (arba) kuriai teikiamos

kitos paslaugos.

Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų,

reglamentuojančių audito atlikimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką, visuma.

Šiais standartais privalo vadovautis auditoriai atlikdami auditą ar teikdami

kitas paslaugas.

Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos

Respublikos draudimo priežiūros komisija.

audito įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė ar vadovai,

nesvarbu, kokia jos teisinė forma.

Tarptautinės apskaitininkų federacijos Tarptautinės audito ir užtikrinimo

standartų valdybos parengti ir patvirtinti Tarptautiniai audito standartai ir

su jais susiję Tarptautiniai audito praktiniai nurodymai.

arba fizinis asmuo, sudarantis sutartį dėl audito atlikimo.

21 dalies redakcija iki 2008 m. kovo 1 d.:

– įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos

masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio

(kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais

popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).

21 dalies redakcija nuo 2008 m. kovo 1 d.:

įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos masto,

klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio (kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės,

bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

Nr.

X-1307,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4776 (2007-11-15)

3

straipsnis. Audito tikslai

Audito tikslai yra:

1) įvertinti, ar įmonės finansinė

atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais

reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos

rezultatus ir pinigų srautus;

2) įvertinti, ar įmonės finansinė

atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę

apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;

3) įvertinti, ar įmonės metiniame pranešime

(konsoliduotame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje

(jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti duomenys atitinka metinės

finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės)

duomenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

4

straipsnis. Auditorių

veiklos principai

Auditorių veiklos pagrindiniai

principai yra:

1) nepriklausomumas. Auditorius

gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir

audituojamos įmonės;

2) sąžiningumas ir objektyvumas.

Auditorius neturi tyčia iškraipyti faktų ir jo nuomonė neturi būti veikiama

kitų nuomonės;

3) profesinė kompetencija. Auditorius turi turėti

profesinių žinių ir įgūdžių, suteikiančių galimybę profesionaliai teikti

paslaugas;

4) konfidencialumas. Auditorius

privalo laikyti paslaptyje kliento patikėtą informaciją ir jos neteikti

tretiesiems asmenims;

5) atsakomybė visuomenei. Palaikant normalią verslo

eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės

institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų visuomenės

ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir sąžiningumu. Šis

pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

audito atlikimą, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių,

atestuotų auditorių ir auditoriaus padėjėjų profesinę veiklą bei jos priežiūrą,

Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.

atestuotiems auditoriams ir auditoriaus padėjėjams taikomi tiek, kiek jų

veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio

Įstatymo sąvokos

– auditorius) – asmuo, kuris atitinka šio Įstatymo nustatytus

reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą (toliau – pažymėjimas) ir yra

Auditorių rūmų narys.

nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada pateikiamas

dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą informaciją apie audito

rezultatus. Audito ataskaitos reikalavimus nustato Auditorių rūmai.

nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau

– audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė.

kuriai priklauso audito įmonė bei su ja susijusios įmonės ir kurioje naudojamas

tas pats prekės ženklas arba kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.

dokumentas, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas bei

auditorius ir kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie

įmonės finansinę atskaitomybę arba apie įmonių grupės konsoliduotą finansinę

atskaitomybę.

atitinkantis šio Įstatymo reikalavimus ir į auditoriaus padėjėjų sąrašą

įrašytas fizinis asmuo.

kodeksas – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas,

nustatantis auditorių profesinio elgesio normas ir privalomas visiems

auditoriams.

viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis

auditorių savivaldą.

Audito kokybės kontrolės komiteto paskirtas auditorius atlikti auditorių ir

audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus.

įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba

įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama.

medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti,

auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Darbo dokumentai gali būti

įvairių formų: rašytiniai, užfiksuoti filmo juostoje ar saugomi naudojantis

elektronine įranga ir kitokiomis priemonėmis.

Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme

sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės

valstybes.

auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar

organizacijos (toliau – įmonė) finansinės atskaitomybės arba įmonių

grupės konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados

pateikimas. Išvadoje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota

finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai

parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar

finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę

apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus.

įmonės veikla, išskyrus audito atlikimą.

kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios

konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama ir (arba) kuriai teikiamos

kitos paslaugos.

Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų,

reglamentuojančių audito atlikimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką, visuma.

Šiais standartais privalo vadovautis auditoriai atlikdami auditą ar teikdami

kitas paslaugas.

Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos

Respublikos draudimo priežiūros komisija.

audito įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė ar vadovai, nesvarbu,

kokia jos teisinė forma.

Tarptautinės apskaitininkų federacijos Tarptautinės audito ir užtikrinimo

standartų valdybos parengti ir patvirtinti Tarptautiniai audito standartai ir

su jais susiję Tarptautiniai audito praktiniai nurodymai.

arba fizinis asmuo, sudarantis sutartį dėl audito atlikimo.

– įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos

masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio

(kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais

popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

3 straipsnis. Audito tikslai

Audito tikslai yra:

1) įvertinti, ar įmonės finansinė

atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais

reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos

rezultatus ir pinigų srautus;

2) įvertinti, ar įmonės finansinė

atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę

apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;

3) įvertinti, ar įmonės valdybos

(vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus

ji rengiama) pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis.

4 straipsnis. Auditorių veiklos principai

Auditorių veiklos pagrindiniai

principai yra:

1) nepriklausomumas. Auditorius

gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir

audituojamos įmonės;

2) sąžiningumas ir objektyvumas.

Auditorius neturi tyčia iškraipyti faktų ir jo nuomonė neturi būti veikiama

kitų nuomonės;

3) profesinė kompetencija. Auditorius turi turėti

profesinių žinių ir įgūdžių, suteikiančių galimybę profesionaliai teikti

paslaugas;

4) konfidencialumas. Auditorius

privalo laikyti paslaptyje kliento patikėtą informaciją ir jos neteikti

tretiesiems asmenims;

5) atsakomybė visuomenei. Palaikant normalią verslo

eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės

institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų

visuomenės ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir

sąžiningumu. Šis pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS

5 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo

sąlygos

Auditoriaus padėjėjui auditoriaus

vardas suteikiamas jo prašymu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

3) atliko ne trumpesnę kaip 3 metų auditoriaus

padėjėjo darbo praktiką audito įmonėje;

4) moka valstybinę kalbą;

5) yra nepriekaištingos reputacijos;

6) išlaikė kvalifikacinius auditoriaus egzaminus;

7) davė auditoriaus priesaiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

6 straipsnis.

Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas esąs

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą

veiką, kol teistumas neišnykęs;

2) piktnaudžiauja narkotinėmis,

toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;

3) yra atleistas iš įmonės,

įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio,

finansininko, auditoriaus padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos

pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę

nuobaudą ar iš

darbo už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3

metai;

4) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas Auditorių garbės teismo sprendimu;

5) nesilaiko Auditorių profesinės

etikos kodekso reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

7 straipsnis.

Auditoriaus vardo suteikimo tvarka

auditoriaus vardo, Auditorių rūmams turi pateikti prašymą suteikti auditoriaus

vardą. Prašyme turi būti nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens

kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra

šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jam negalėtų būti suteiktas

auditoriaus vardas.

suteikimo per 30 dienų nuo prašymo pateikimo priima Auditorių rūmai ir

informuoja apie galimybę priimti auditoriaus priesaiką. Auditorių rūmai

išsiunčia auditoriaus padėjėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

vardo suteikimo, turi teisę pareikalauti dokumentų, įrodančių šio Įstatymo 5 ir

6 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiam, suteikiamas auditoriaus vardas ir

išduodamas auditoriaus pažymėjimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

8 straipsnis. Kvalifikaciniai

auditoriaus egzaminai

ir žinių patikrinimo egzaminus (toliau – kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai)

rengia Auditorių rūmai.

kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, egzaminų laikymo taisykles ir mokesčio

už juos dydį Auditorių rūmų teikimu tvirtina finansų ministras.

metu patikrinamos teorinės žinios:

1) bendrosios apskaitos teorijos ir

principų;

2) finansinės ir konsoliduotos

finansinės atskaitomybės rengimą reglamentuojančių teisės aktų;

3) tarptautinių apskaitos standartų;

4) finansų analizės;

5) išlaidų ir valdymo apskaitos;

6) vidaus audito;

7) audito;

8) auditą ir auditorių veiklą

reglamentuojančių teisės aktų ir profesinių standartų;

9) tarptautinių audito standartų.

dalykų, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių

dalykų žinios tiek, kiek jie susiję su auditu:

1) įmonių teisės ir įmonių valdymo,

bankroto procedūrų;

2) mokesčių įstatymų;

3) civilinės ir komercinės teisės;

4) įstatymų, reglamentuojančių socialinį

draudimą, ir Darbo kodekso;

5) informacinių technologijų ir

kompiuterinių sistemų;

6) verslo, bendrosios ir finansų

ekonomikos;

7) matematikos ir statistikos;

8) įmonių finansų valdymo pagrindinių

principų.

egzaminų metu patikrinami praktiniai įgūdžiai, reikalingi auditoriui.

kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau

kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

auditoriaus egzaminus rengia ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius

metus.

9 straipsnis. Kvalifikacinių auditoriaus

egzaminų komisija

egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų –

komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių,

apskaitos ar finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria

Finansų ministerija, 3 auditorius Egzaminų komisijos nariais skiria Auditorių

rūmų narių susirinkimas.

skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti

skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai Egzaminų

komisijos narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio komisijos nario

kadencijos pabaigos. Pasibaigus Egzaminų komisijos nario kadencijai, jis toliau

eina komisijos nario pareigas, iki paskiriamas komisijos narys kitai

kadencijai. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti

nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti komisijos nario

pareigų. Komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus kadencijai.

Auditorių rūmai.

10 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos

valstybių narių auditorių pripažinimo tvarka

Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus

kvalifikaciją, pažymėjimas, patvirtinantis auditoriaus vardo suteikimą,

išduodamas pateikus valstybės, kurioje šis asmuo verčiasi audito veikla,

kompetentingos audito veiklos priežiūrą atliekančios institucijos (toliau –

įgaliota institucija) dokumentus, įrodančius teisę atlikti auditą Europos

Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra sustabdyta arba

panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. Šiuo atveju

netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos.

nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš disciplinų, nurodytų šio Įstatymo

8 straipsnio 2 dalyje.

patikrinimo egzaminus, Auditorių rūmams pateikia:

1) dokumentus, įrodančius teisę

atlikti auditą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra

sustabdyta arba panaikinta;

2) įgaliotos institucijos pažymą

apie Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus

auditoriams.

straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, žinių patikrinimo egzaminų laikyti

neleidžiama.

11

straipsnis. Auditoriaus priesaika

žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės

aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir

nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų

statuto“.

Auditorių rūmų prezidentas.

auditorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje

Auditorių rūmuose.

kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas

neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito

veiklos.

11 straipsnis. Auditoriaus

priesaika

žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės

aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir

nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų

statuto“.

Auditorių rūmų prezidentas.

auditorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje

Auditorių rūmuose.

kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas

neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito

veiklos.

12 straipsnis.

Pažymėjimų išdavimas

Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suteikiamas auditoriaus vardas

ir išduodamas auditoriaus pažymėjimas.

rūmai.

3.

Pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Auditorių rūmai.

13 straipsnis.

Pažymėjimo išdavimo procedūros sustabdymas

Pažymėjimo išdavimo procedūra gali

būti sustabdyta, jeigu asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti auditoriaus vardą,

yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėjimo išdavimas

arba egzaminų laikymas sustabdomas iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba

baudžiamosios bylos pabaigos.

14 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas

pažymėjimo galiojimą:

1) Auditorių garbės teismo

sprendimu;

2) rašytiniu auditoriaus prašymu;

3) Auditorių rūmų prezidiumo

sprendimu, jei auditorius yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą

veiką. Šiais atvejais auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas, iki išnyks

šio sustabdymo pagrindą lėmusios aplinkybės.

galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą, tačiau

auditorius lieka Auditorių rūmų nariu ir jam galioja visos šio Įstatymo 30

straipsnyje nustatytos auditoriaus pareigos, išskyrus šio Įstatymo 30 straipsnio

1 dalies 2 punkte nurodytą pareigą.

galiojimas sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą, pasibaigus pažymėjimo

galiojimo sustabdymo laikui privalo pateikti Auditorių rūmams šiuos dokumentus:

1) prašymą atnaujinti sustabdyto

pažymėjimo galiojimą;

2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą

Auditorių rūmų nustatyta tvarka.

galiojimo atnaujinimo priima Auditorių rūmai.

15

straipsnis. Pažymėjimo galiojimo panaikinimas

1.

Auditorių rūmai pažymėjimo galiojimą panaikina:

1) rašytiniu auditoriaus prašymu;

2) jeigu

po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo anksčiau buvę faktai, dėl kurių nebūtų

išduotas auditoriaus pažymėjimas;

3) jeigu atsirado bent viena iš

šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų;

4) Auditorių garbės teismo

sprendimu;

5) auditorių pašalinus iš

Auditorių rūmų narių;

6) auditoriui mirus.

šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais atvejais, asmuo negali

pakartotinai laikyti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir naujas pažymėjimas

negali būti išduodamas.

15 straipsnis. Pažymėjimo

galiojimo panaikinimas

1.

Auditorių rūmai pažymėjimo galiojimą panaikina:

1) rašytiniu auditoriaus prašymu;

2) jeigu

po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo anksčiau buvę faktai, dėl kurių nebūtų išduotas

auditoriaus pažymėjimas;

3) jeigu atsirado bent viena iš

šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų;

4) Auditorių garbės teismo

sprendimu;

5) auditorių pašalinus iš

Auditorių rūmų narių;

6) auditoriui mirus.

šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais atvejais, asmuo negali

pakartotinai laikyti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir naujas pažymėjimas

negali būti išduodamas.

16 straipsnis.

Auditorių sąrašo tvarkymas ir skelbimas

auditoriaus vardą gavusius asmenis auditorių sąraše. Šis sąrašas nuolat

atnaujinamas ir skelbiamas Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.

pateikiami duomenys apie auditorių:

1) vardas, pavardė, registracijos

numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;

2) audito įmonės, kurioje dirba

auditorius arba kurios dalyvis jis yra, pavadinimas, buveinės adresas ir

telefono numeriai.

Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje pateikiamų duomenų pasikeitimus

ne vėliau kaip per 10 dienų.

nedelsdami atnaujina Auditorių rūmai, gavę pranešimą apie duomenų pasikeitimą.

pažymėjimo galiojimą, auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo.

TREČIASIS SKIRSNIS

AUDITO ĮMONĖS

17

straipsnis. Audito įmonės

1.

Audito įmonės gali būti šių teisinių formų:

1) individualios įmonės (toliau –

IĮ);

2) tikrosios ūkinės bendrijos

(toliau – TŪB);

3) komanditinės ūkinės bendrijos

(toliau – KŪB);

4) uždarosios akcinės bendrovės

(toliau – UAB).

savininkai turi būti auditoriai.

ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.

1)

auditoriai;

2) audito įmonės;

3) kitų

Europos Sąjungos valstybių narių audito įmonės;

4) kiti juridiniai ir fiziniai

asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne mažiau

kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę.

auditorius arba asmuo, turintis kitų Europos Sąjungos valstybių narių

įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.

3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

18

straipsnis. Įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka

veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių

sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.

Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio

Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti

nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai,

pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės,

pažymėjimų, įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio

Įstatymo 21 straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių

sąrašui;

2) įmonės registravimo pažymėjimas

ir jo kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo

liudijimo (poliso) kopija;

4) įstatų arba kito steigimo

dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.

audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.

audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau

kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę

nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų

balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito

įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto

sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.

neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo

dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.

išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito

įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

17 straipsnis.

Audito įmonės

1.

Audito įmonės gali būti šių teisinių formų:

1) individualios įmonės (toliau –

IĮ);

2) tikrosios ūkinės bendrijos

(toliau – TŪB);

3) komanditinės ūkinės bendrijos

(toliau – KŪB);

4) uždarosios akcinės bendrovės

(toliau – UAB).

savininkai turi būti auditoriai.

ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.

1)

auditoriai;

2) audito įmonės;

3) kitų

Europos Sąjungos valstybių narių audito įmonės;

4) kiti juridiniai ir fiziniai

asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne mažiau

kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę.

auditorius arba asmuo, turintis kitų Europos Sąjungos valstybių narių

įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.

3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

18

straipsnis. Įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka

veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių

sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.

Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio

Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti

nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai,

pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės, pažymėjimų,

įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio Įstatymo 21

straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių sąrašui;

2) įmonės registravimo pažymėjimas

ir jo kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo

liudijimo (poliso) kopija;

4) įstatų arba kito steigimo

dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.

audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.

audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau

kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę

nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų

balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito

įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto

sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.

neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo

dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.

išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito

įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai

pranešimai“.

audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

18 straipsnis. Įmonių įrašymo į

audito įmonių sąrašą tvarka

veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių

sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.

Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio

Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti

nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai,

pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės,

pažymėjimų, įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio

Įstatymo 21 straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių

sąrašui;

2) įmonės registravimo pažymėjimas

ir jo kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo

liudijimo (poliso) kopija;

4) įstatų arba kito steigimo

dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.

audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.

audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau

kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę

nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų

balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito

įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto

sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.

neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo

dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.

išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito

įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

19 straipsnis. Audito įmonių civilinės

atsakomybės draudimas

privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės

arba privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

2.

Metinė minimali bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne

mažesnė kaip 100 000 Lt. Bendrosios civilinės atsakomybės objektas yra audito

įmonės civilinė atsakomybė už vykdant šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims

padarytą žalą. Draudimo sutartis sudaroma Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

įmonė, audituojanti visuomenės intereso įmones, privalo apdrausti civilinę

atsakomybę privalomuoju draudimu. Draudimo sutartis sudaroma audito įmonių

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Šias

taisykles nustato ir patvirtina Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros

komisija. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra audito

įmonės civilinė atsakomybė už vykdant šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims

padarytą žalą.

4.

Metinė minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne

mažesnė kaip 100 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui.

audito įmonė privalo draustis visą  audito veiklos laikotarpį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

20

straipsnis. Audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo

1.

Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:

1) pasikeitus UAB vadovui,

valdybai arba dalyviams, įmonė nebeatitinka šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimų;

2) įmonė pateikė prašymą išbraukti

ją iš audito įmonių sąrašo;

3) įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės

atsakomybės draudimo sutarties;

4) įmonė paskelbta bankrutuojančia

arba likviduojama;

5) įmonė nepateikė Auditorių

rūmams šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 21 straipsnyje nurodytų

duomenų arba pateikė melagingus duomenis;

6) įmonė užsiima veikla,

nenurodyta šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje;

7) Audito kokybės kontrolės

komiteto sprendimu.

išbraukta, Auditorių rūmai per 10 darbo dienų paskelbia oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

sąrašo kitą dieną po paskelbimo apie jos išbraukimą oficialaus leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

punkte nurodytos priežasties iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl

į jį įrašoma ne anksčiau kaip po 3 metų nuo išbraukimo, jeigu pašalinamos

priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta.

dalyvių auditorių ir dalyvių ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties,

audito įmonės dalyviai per vienerius metus turi pakeisti įmonės dalyvių įtaką

įmonės valdymui taip, kad ji atitiktų šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

20 straipsnis. Audito įmonių

išbraukimas iš audito įmonių sąrašo

1.

Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:

1) pasikeitus UAB vadovui,

valdybai arba dalyviams, įmonė nebeatitinka šio Įstatymo 17 straipsnio

reikalavimų;

2) įmonė pateikė prašymą išbraukti

ją iš audito įmonių sąrašo;

3) įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės

atsakomybės draudimo sutarties;

4) įmonė paskelbta bankrutuojančia

arba likviduojama;

5) įmonė nepateikė Auditorių

rūmams šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 21 straipsnyje nurodytų

duomenų arba pateikė melagingus duomenis;

6) įmonė užsiima veikla,

nenurodyta šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje;

7) Audito kokybės kontrolės

komiteto sprendimu.

išbraukta, Auditorių rūmai per 10 darbo dienų paskelbia oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

sąrašo kitą dieną po paskelbimo apie jos išbraukimą oficialaus leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

punkte nurodytos priežasties iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl

į jį įrašoma ne anksčiau kaip po 3 metų nuo išbraukimo, jeigu pašalinamos

priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta.

dalyvių auditorių ir dalyvių ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties,

audito įmonės dalyviai per vienerius metus turi pakeisti įmonės dalyvių įtaką

įmonės valdymui taip, kad ji atitiktų šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

21 straipsnis Audito įmonių

sąrašo tvarkymas ir skelbimas

skelbiamas Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.

pateikiami šie duomenys apie audito įmonę:

1) įmonės pavadinimas, buveinės

adresas, kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris;

2) telefono (arba fakso) numeriai,

interneto tinklalapio adresas (jei jis yra) ir asmens ryšiams palaikyti

duomenys;

3) audito įmonės teisinė forma;

4) auditorių, dirbančių audito

įmonėje, vardai, pavardės ir auditoriaus pažymėjimų numeriai;

5) savininkų (dalyvių) pavadinimai

arba vardai, pavardės, darbo vietų ir buveinių adresai;

6) vadovų ir valdymo organų narių

vardai, pavardės ir adresai;

7) jeigu audito įmonė priklauso

audito tinklui, kitų audito įmonių – audito tinklo narių pavadinimai.

nedelsdami atnaujina Auditorių rūmai, gavę pranešimą apie jų pasikeitimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS PADĖJĖJAS

22 straipsnis.

Auditoriaus padėjėjas

auditoriaus veiklai ir kartu su auditoriumi dalyvauja atliekant finansinės

atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą.

1) kartu su auditoriumi dalyvauti atliekant finansinės

atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą bei vykdyti

auditoriaus, praktikos vadovo, nurodymus, susijusius su audito atlikimu;

2) atlikdamas auditą vadovautis įstatymais ir kitais

teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais, laikytis

Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų;

3) sąžiningai atlikti  savo pareigas;

4) kasmet dalyvauti mokymo kursuose Auditorių rūmų

prezidiumo nustatyta tvarka;

5) saugoti praktikos atlikimo metu jam patikėtą

informaciją;

6) informuoti Auditorių rūmus apie savo praktikos

nutraukimą, sustabdymą dėl ligos, trunkančios ilgiau kaip 6 mėnesius,

motinystės (tėvystės) atostogų ar kitų priežasčių;

7) informuoti Auditorių rūmus apie asmens duomenų,

gyvenamosios vietos, darbovietės ir (ar) praktikos vadovo pasikeitimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

23 straipsnis.

Auditoriaus padėjėjų sąrašas

Auditorių rūmų sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą,

jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis;

2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo

6 straipsnį;

3) dirba audito įmonėje ir jo praktikai vadovauti yra

paskirtas auditorius šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.

sąrašą asmuo Auditorių rūmams pateikia:

1) prašymą įrašyti į auditoriaus padėjėjų sąrašą.

Šiame prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė,

asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar

nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į

auditoriaus padėjėjų sąrašą;

2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio

Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į auditoriaus padėjėjų sąrašą;

3) susitarimą su auditoriumi dėl jo sutikimo būti

praktikos vadovu ir dėl praktikos atlikimo sąlygų bei darbo sutarties kopiją.

sąrašą Auditorių rūmai priima ne vėliau kaip per 45 dienas nuo šio straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Auditorių rūmai išsiunčia pareiškėjui

priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo dienos.

įrašyti asmenį į auditoriaus padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti

išdėstyti pačiame sprendime.

24 straipsnis.

Išbraukimas iš auditoriaus padėjėjų sąrašo

sąrašo, jeigu:

1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti auditoriaus

padėjėjo praktiką;

2) priimtas Auditorių garbės teismo sprendimas, kad

asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Auditorių profesinės etikos kodekso

reikalavimus ir yra sprendimas išbraukti asmenį iš auditoriaus padėjėjų sąrašo;

3) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į auditoriaus

padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė

neteisingus duomenis;

4) išnyko aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 22

straipsnyje;

5) jis mirė.

straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, asmuo negali būti

iš naujo į jį įrašytas.

25 straipsnis.

Vadovavimas auditoriaus padėjėjo praktikai

Auditoriaus padėjėjo praktika atliekama pas auditorių,

kuris dirba audito įmonėje, turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus darbo

stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti

auditoriaus padėjėjo praktikai. Auditoriaus padėjėjo praktikos vadovo skyrimą

ir atleidimą, privalomą paskyrimą vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai

nustato Auditorių rūmai.

26 straipsnis.

Auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo tvarkos nustatymas

praktikos laiko skaičiavimo bei praktikos įvertinimo tvarką ir kitus

auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo reikalavimus nustato Auditorių rūmai.

padėjėjo praktikos laikui, auditoriaus padėjėjas gali tęsti auditoriaus

padėjėjo praktiką, iki Auditorių rūmai išduos auditoriaus pažymėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

PENKTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS,

PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

27 straipsnis. Auditorių veikla

1.

Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas audito IĮ savininku, TŪB ar KŪB

tikruoju nariu arba dirbdamas audito įmonėje.

2.

Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti ar eiti kitų mokamų pareigų

kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, Apskaitos institute,

profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

galiojimas sustabdytas, negali atlikti audito.

pateikia auditoriaus išvadą. Ji turi atitikti šio Įstatymo 31 straipsnyje

nustatytus reikalavimus.

nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, atsižvelgiant į sutarčių

sąlygas.

28

straipsnis. Auditorių teisių atlikti auditą apribojimai

tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.

auditą, jeigu auditorius:

1) yra

susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos

įmonės vadovu ar vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu), tarybos arba valdybos

nariais;

2)

tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;

3) yra buvęs audituojamos įmonės

arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję

mažiau kaip 3 metai;

4) yra arba buvo audituojamos

įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;

5) teikė įmonei paslaugas, numatytas

šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9, 13 punktuose, ir kai šių paslaugų

teikimas sutampa su audituojamu laikotarpiu;

6) yra veikiamas kitų sąlygų,

galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.

dokumentuose nurodyti visas galimas grėsmes jo nepriklausomumui ir kokių

priemonių buvo imtasi šioms grėsmėms išvengti.

auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos

auditoriaus nepriklausomumui.

intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus nepriklausomumo

reikalavimus auditoriams, atliekantiems visuomenės intereso įmonių auditą.

Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, auditoriaus kandidatūra su

atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš anksto (iki audito

atlikimo pradžios), siekiant nustatyti, ar šis auditorius atitinka nustatytus

reikalavimus.

auditą visuomenės intereso įmonėse, jeigu:

1) auditorius turi mažesnę kaip 3 metų

atestuoto auditoriaus darbo patirtį;

2) per paskutinius vienerius metus

auditoriui buvo paskirta Audito kokybės kontrolės komiteto ar Auditorių garbės

teismo nuobauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

29

straipsnis. Auditorių teisės

turi šias teises:

1)

pasinaudodamas profesinėmis žiniomis bei patirtimi savarankiškai pasirinkti audito

atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės

reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa

sukaupta informacija;

3) reikalauti iš audituojamos

įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, inventorizacija ir kitaip

tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;

4) gauti iš audituojamos įmonės

darbuotojų paaiškinimus raštu;

5) audituojamoje

įmonėje turėti sąlygas atlikti auditą, savarankiškai

dirbti ir parengti išvadas.

konfidencialumo įsipareigojimo klientams tiek, kiek tai susiję su auditoriaus

darbo dokumentų peržiūra atliekant kokybės kontrolės patikrinimą.

30

straipsnis. Auditorių pareigos

1)

sąžiningai atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir

ne darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos ir Auditorių

profesinės etikos kodekso reikalavimų;

2) atlikdamas auditą, vadovautis

įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito

standartais;

3) nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją;

4) saugoti profesinės veiklos metu

jam patikėtą informaciją;

5) informuoti Auditorių rūmus apie

duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytam auditorių sąrašui,

pasikeitimus per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos;

6) kasmet dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo kursuose Auditorių rūmų nustatyta tvarka;

7) atlikti kitas įstatymų

nustatytas pareigas.

metus turi išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų.

Kursų trukmės paskirstymą per šį laikotarpį auditorius turi suderinti su

Auditorių rūmais.

28 straipsnis. Auditorių teisių

atlikti auditą apribojimai

tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.

auditą, jeigu auditorius:

1) yra

susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos

įmonės vadovu ar vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu), tarybos arba valdybos

nariais;

2)

tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;

3) yra buvęs audituojamos įmonės

arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję

mažiau kaip 3 metai;

4) yra arba buvo audituojamos

įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;

5) teikė įmonei paslaugas,

numatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3, 4, 8, 12 punktuose, ir kai šių

paslaugų teikimas sutampa su audituojamu laikotarpiu;

6) yra veikiamas kitų sąlygų,

galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.

dokumentuose nurodyti visas galimas grėsmes jo nepriklausomumui ir kokių

priemonių buvo imtasi šioms grėsmėms išvengti.

auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos

auditoriaus nepriklausomumui.

intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus nepriklausomumo

reikalavimus auditoriams, atliekantiems visuomenės intereso įmonių auditą.

Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, auditoriaus kandidatūra su

atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš anksto (iki audito

atlikimo pradžios), siekiant nustatyti, ar šis auditorius atitinka nustatytus

reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

29 straipsnis. Auditorių teisės

turi šias teises:

1)

pasinaudodamas profesinėmis žiniomis bei patirtimi savarankiškai pasirinkti

audito atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės

reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa

sukaupta informacija;

3) reikalauti iš audituojamos

įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, inventorizacija ir kitaip

tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;

4) gauti iš audituojamos įmonės

darbuotojų paaiškinimus raštu;

5) audituojamoje

įmonėje turėti sąlygas atlikti auditą, savarankiškai

dirbti ir parengti išvadas.

konfidencialumo įsipareigojimo klientams tiek, kiek tai susiję su auditoriaus

darbo dokumentų peržiūra atliekant kokybės kontrolės patikrinimą.

30 straipsnis. Auditorių

pareigos

1)

sąžiningai atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir ne

darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos ir Auditorių profesinės

etikos kodekso reikalavimų;

2) atlikdamas auditą, vadovautis

įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito

standartais;

3) nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją;

4) saugoti profesinės veiklos metu

jam patikėtą informaciją;

5) informuoti Auditorių rūmus apie

duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytam auditorių sąrašui,

pasikeitimus per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos;

6) kasmet dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo kursuose Auditorių rūmų nustatyta tvarka;

7) atlikti kitas įstatymų

nustatytas pareigas.

metus turi išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų.

Kursų trukmės paskirstymą per šį laikotarpį auditorius turi suderinti su

Auditorių rūmais.

31 straipsnis.

Auditoriaus išvada

1) įžanga. Joje nustatoma finansinė atskaitomybė arba

konsoliduota finansinė atskaitomybė, kuri yra audito objektas, kartu su teisės

aktų, kuriais vadovaujantis buvo parengta finansinė atskaitomybė arba

konsoliduota finansinė atskaitomybė, apibūdinimu;

2) audito apimties aprašymo dalis. Joje nurodoma,

pagal kokius audito standartus buvo atliktas auditas;

3) auditoriaus nuomonės dalis. Joje nurodoma, ar

finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė tikrai ir

teisingai parodo įmonės arba jų grupės finansinę būklę ir veiklos rezultatus,

ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta

pagal buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą

reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kitus teisės aktus. Auditoriaus

nuomonė gali būti teigiama, sąlyginė, neigiama arba, jeigu auditorius negali

pareikšti nuomonės, – atsisakymas pareikšti nuomonę;

4) nuoroda į dalykus, kuriuos auditoriai pabrėžia

atkreipdami į juos dėmesį, bet nekeisdami auditoriaus nuomonės;

5) nuomonė, ar įmonės metiniame pranešime

(konsoliduotame metiniame pranešime) pateikti duomenys atitinka metinės

finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės)

duomenis, – jeigu audituojama įmonė yra akcinė bendrovė, uždaroji akcinė

bendrovė, tikroji ūkinė bendrija arba komanditinė ūkinė bendrija, kurioje visi

tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, arba

nuomonė, ar įmonės veiklos ataskaitoje pateikti duomenys atitinka metinės

finansinės atskaitomybės duomenis, – jeigu audituojama valstybės arba

savivaldybės įmonė.

ir auditorius, taip pat nurodoma auditoriaus išvados data.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

32 straipsnis.

Auditorių atsakomybė

Už apgaulingos auditoriaus

išvados pateikimą auditorius atsako įstatymų nustatyta tvarka.

33

straipsnis. Audito įmonių veikla ir teisės

1) atlikti auditą;

2) atlikti paramos ar kitų specialiųjų fondų finansuojamų

projektų lėšų panaudojimo patikrinimus;

3) atlikti kitokį įmonių veiklos tikrinimą, analizę bei

inventorizaciją;

4) atlikti turto ir verslo vertinimą (turint įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą);

5) teikti apskaitos tvarkymo paslaugas;

6) teikti konsultacijas apskaitos, mokesčių klausimais;

7) atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę

pagal teismo pavedimą;

8) vykdyti bankroto administravimo procedūras (turint

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą);

9) vertinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių

reorganizavimo sąlygas;

10) teikti neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas;

11) verstis leidybine veikla, kiek tai susiję su šios

dalies 10 punkte nurodyta veikla;

12) stebėti loterijas ar konkursus, kuriuose laimimi

piniginiai ir daiktiniai laimėjimai;

13) atlikti vidaus auditą;

14) verstis dokumentų tvarkymo veikla;

15) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Auditorių

profesinės etikos kodeksui ir auditorių veiklos principams.

verčiasi pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, kiek šie

reglamentuoja atitinkamą veiklą.

steigėjas arba dalyvis tik tų įmonių, kurių veikla atitinka šio straipsnio 1

dalies reikalavimus.

užsakovo, kliento, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius,

kurie atsirado dėl auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į

kaltus auditorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

33 straipsnis. Audito įmonių

veikla ir teisės

1) atlikti auditą;

2) atlikti paramos ar kitų specialiųjų fondų finansuojamų

projektų lėšų panaudojimo patikrinimus;

3) atlikti kitokį įmonių veiklos tikrinimą, analizę bei

inventorizaciją;

4) atlikti turto ir verslo vertinimą (turint įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą);

5) teikti apskaitos tvarkymo paslaugas;

6) teikti konsultacijas apskaitos, mokesčių klausimais;

7) atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę

pagal teismo pavedimą;

8) vykdyti bankroto administravimo procedūras (turint

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą);

9) vertinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių

reorganizavimo sąlygas;

10) teikti neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas;

11) verstis leidybine veikla, kiek tai susiję su šios

dalies 10 punkte nurodyta veikla;

12) stebėti loterijas ar konkursus, kuriuose laimimi

piniginiai ir daiktiniai laimėjimai;

13) atlikti vidaus auditą;

14) verstis dokumentų tvarkymo veikla;

15) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Auditorių

profesinės etikos kodeksui ir auditorių veiklos principams.

verčiasi pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, kiek šie

reglamentuoja atitinkamą veiklą.

steigėjas arba dalyvis tik tų įmonių, kurių veikla atitinka šio straipsnio 1

dalies reikalavimus.

užsakovo, kliento, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius,

kurie atsirado dėl auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į

kaltus auditorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

34

straipsnis. Audito įmonių pareigos

1) sudariusi sutartį atlikti

auditą, paskirti atsakingą auditorių ir apie tai pranešti užsakovui bei įmonei,

kurioje bus atliekamas auditas;

2) audito rezultatus įforminti

pagal šio Įstatymo 31 straipsnį surašydama auditoriaus išvadą;

3) įformindama audito rezultatus valstybės ir savivaldybės

įmonėse bei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose

valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia

visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus

išvada pateikti audito ataskaitą.

1) laikyti paslaptyje informaciją,

gautą atliekant auditą arba teikiant kitas profesines paslaugas;

2) neperduoti audito metu gautos informacijos kitiems

asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

3) nenaudoti audito metu gautos

informacijos audito įmonės arba trečiųjų asmenų interesams tenkinti;

4) teikti Auditorių rūmams

informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Auditorių

rūmų prezidiumas;

5) informuoti Auditorių rūmus apie

duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytam audito įmonių

sąrašui, pasikeitimus per 10 dienų nuo informacijos pasikeitimo dienos;

6) būti nepriekaištingos reputacijos. Audito įmonė

nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu ji yra patraukta baudžiamojon ar

administracinėn atsakomybėn arba šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir

šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos

reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra

patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

7) Dokumentų ir archyvų įstatymo

nustatyta tvarka saugoti audito darbo dokumentus;

8) įmonėje dirbantiems auditorių padėjėjams sudaryti

darbo sąlygas, užtikrinančias tinkamą auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimą;

9) vykdyti pareigas, nustatytas Finansų įstaigų

įstatyme ir Draudimo įstatyme.

įmonės nuosavybė. Jie negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos

įmonės arba užsakovo sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos,

tikrinančios audito arba audituotos įmonės veiklą, išskyrus Auditorių rūmus

(Audito kokybės kontrolės komitetą), kurie atlieka veiklos priežiūrą šio

Įstatymo nustatyta tvarka, ir Auditorių garbės teismą, kai nagrinėjama įmonės,

kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savininko, tikrojo

nario, dirbančio arba dirbusio audito įmonėje auditoriaus drausmės byla.

Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti audito darbo

dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas auditą, tik

Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Audito įmonių pareigos

1) sudariusi sutartį atlikti

auditą, paskirti atsakingą auditorių ir apie tai pranešti užsakovui bei įmonei,

kurioje bus atliekamas auditas;

2) audito rezultatus įforminti

pagal šio Įstatymo 31 straipsnį surašydama auditoriaus išvadą;

3) įformindama audito rezultatus valstybės ir savivaldybės

įmonėse bei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose

valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia

visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus

išvada pateikti audito ataskaitą;

4) įformindama audito rezultatus visuomenės intereso

įmonėse, kartu su auditoriaus išvada parengti audito ataskaitą. Visuomenės

intereso įmonės audito ataskaita turi būti tiesiogiai pateikta audituojamai

įmonei ir atitinkamai priežiūros institucijai.

1) laikyti paslaptyje informaciją,

gautą atliekant auditą arba teikiant kitas profesines paslaugas;

2) neperduoti audito metu gautos informacijos kitiems

asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

3) nenaudoti audito metu gautos

informacijos audito įmonės arba trečiųjų asmenų interesams tenkinti;

4) teikti Auditorių rūmams

informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Auditorių

rūmų prezidiumas;

5) informuoti Auditorių rūmus apie

duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytam audito įmonių

sąrašui, pasikeitimus per 10 dienų nuo informacijos pasikeitimo dienos;

6) būti nepriekaištingos reputacijos. Audito įmonė

nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu ji yra patraukta baudžiamojon ar

administracinėn atsakomybėn arba šio juridinio asmens valdymo organų nariai ir

šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai asmenys nėra nepriekaištingos

reputacijos bei šį juridinį asmenį kontroliuojantis juridinis asmuo yra

patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

7) Dokumentų ir archyvų įstatymo

nustatyta tvarka saugoti audito darbo dokumentus;

8) įmonėje dirbantiems auditorių padėjėjams sudaryti

darbo sąlygas, užtikrinančias tinkamą auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimą;

9) vykdyti pareigas, nustatytas Finansų įstaigų

įstatyme ir Draudimo įstatyme.

įmonės nuosavybė. Jie negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos

įmonės arba užsakovo sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos,

tikrinančios audito arba audituotos įmonės veiklą, išskyrus Auditorių rūmus

(Audito kokybės kontrolės komitetą), kurie atlieka veiklos priežiūrą šio

Įstatymo nustatyta tvarka, ir Auditorių garbės teismą, kai nagrinėjama įmonės,

kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savininko, tikrojo

nario, dirbančio arba dirbusio audito įmonėje auditoriaus drausmės byla.

Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti audito darbo

dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas auditą, tik

Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

35

straipsnis. Audito įmonių teisių apribojimas

atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu tai gali turėti įtakos audito

įmonės nepriklausomumui.

audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų

įtaką jos nepriklausomumui. Per vienerius metus pajamos už audito paslaugas iš

vienos audituojamos įmonės negali viršyti 20 procentų visų audito įmonės

metinių pajamų sumos 2 metus iš eilės.

sutarties atlikti įmonei auditą, jeigu:

1)

užsakovas arba audituojama įmonė yra audito įmonės dalyvis;

2)

audito įmonė arba jos vadovai yra audituojamos įmonės dalyviai;

3) audito įmonės vadovai arba

dalyviai yra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su

tos įmonės dalyviais, turinčiais ne mažiau kaip 1/3 balsavimo teisių.

paties kliento audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam

laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti jo audito. Atliekant auditą

finansų įstaigose, taikomi Finansų įstaigų įstatyme nustatyti apribojimai

atlikti auditą toje pačioje finansų įstaigoje.

turi raštu informuoti audituojamos įmonės valdymo organą apie galimas grėsmes

jos nepriklausomumui ir suteiktas kitas paslaugas, taip pat patvirtinti, kad

nepriklausomumui ir objektyvumui nėra daroma įtaka, arba kitu atveju nurodyti,

kad, jos nuomone, nepriklausomumas ir objektyvumas gali būti paveikti.

dalyviams, vadovams, kitiems valdymo organų nariams ir audito įmonių priežiūros

institucijoms draudžiama veikti audito atlikimą bet kokiomis priemonėmis,

galinčioms turėti įtakos auditorių nepriklausomumui ir objektyvumui.

intereso įmonėje, audito įmonė kasmet pateikia audituojamos įmonės valdymo

organui pažymą apie pajamas, gautas šioje įmonėje iš audito ir kitų paslaugų

teikimo.

intereso įmonėse, audito įmonė gali savarankiškai nuspręsti, ar teikti šio

straipsnio 7 dalyje nurodytą pažymą.

vykdančios visuomenės intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus

nepriklausomumo reikalavimus audito įmonėms, atliekančioms visuomenės intereso

įmonių auditą. Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, konkrečios

audito įmonės kandidatūra su atitinkama priežiūros institucija turi būti

suderinta iš anksto (iki sprendimo išrinkti audito įmonę priėmimo), siekiant

nustatyti, ar ši įmonė atitinka nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

36

straipsnis. Audito įmonių atsakomybė

atlikimą, auditoriaus išvados pateikimą atsako teisės aktų ir audito įmonės bei

užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.

užsakovo, kliento, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus tiesioginius

nuostolius įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl

audito atlikimo nustatyta tvarka.

37

straipsnis. Užsakovo ir audito įmonės santykiai

konkurso tvarka pasirenka audito įmonę, jei ko kita nenustato kiti teisės

aktai.

atlikti auditą sudaroma raštu. Audito įmonei priklausantį sutarties egzempliorių

registruoja ir saugo audito įmonė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

38

straipsnis. Atlyginimas už audito atlikimą

dydis turi leisti atlikti auditą laikantis auditorių veiklos principų.

dydis turi būti nustatytas audito atlikimo sutartyje ir joje negali būti

nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos.

negali turėti įtakos užmokestis už suteiktas kitas paslaugas.

39

straipsnis. Audituojamos įmonės vadovų arba jų įgaliotų asmenų pareigos

Audituojamos įmonės vadovai arba

jų įgalioti asmenys privalo:

1)

pateikti auditoriui auditui atlikti reikalingus įmonės dokumentus arba jų

kopijas bei informaciją;

2) pateikti auditoriui

skaičiavimus bei paaiškinimus, kurie, auditoriaus nuomone, yra jam būtini.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ (AUDITORIAUS PADĖJĖJŲ) IR AUDITO

ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

40

straipsnis. Auditorių, auditoriaus padėjėjų ir audito įmonių veiklos priežiūra

– auditoriai) ir audito įmonių veiklą prižiūri Auditorių rūmai. Auditorių ir

audito įmonių darbo kokybei prižiūrėti, veiklai analizuoti ir įvertinti prie

Auditorių rūmų sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas.

taip pat kaip ir auditoriams, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai

prieštarauja auditoriaus padėjėjų statuso esmei.

35 straipsnis. Audito įmonių

teisių apribojimas

atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu tai gali turėti įtakos audito

įmonės nepriklausomumui.

audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų

įtaką jos nepriklausomumui. Per vienerius metus pajamos už audito paslaugas iš

vienos audituojamos įmonės negali viršyti 20 procentų visų audito įmonės

metinių pajamų sumos 2 metus iš eilės.

sutarties atlikti įmonei auditą, jeigu:

1) užsakovas

arba audituojama įmonė yra audito įmonės dalyvis;

2)

audito įmonė arba jos vadovai yra audituojamos įmonės dalyviai;

3) audito įmonės vadovai arba

dalyviai yra susiję šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su

tos įmonės dalyviais, turinčiais ne mažiau kaip 1/3 balsavimo teisių.

paties kliento audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam

laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti jo audito. Atliekant auditą

finansų įstaigose, taikomi Finansų įstaigų įstatyme nustatyti apribojimai

atlikti auditą toje pačioje finansų įstaigoje.

turi raštu informuoti audituojamos įmonės valdymo organą apie galimas grėsmes

jos nepriklausomumui ir suteiktas kitas paslaugas, taip pat patvirtinti, kad

nepriklausomumui ir objektyvumui nėra daroma įtaka, arba kitu atveju nurodyti,

kad, jos nuomone, nepriklausomumas ir objektyvumas gali būti paveikti.

dalyviams, vadovams, kitiems valdymo organų nariams ir audito įmonių priežiūros

institucijoms draudžiama veikti audito atlikimą bet kokiomis priemonėmis,

galinčioms turėti įtakos auditorių nepriklausomumui ir objektyvumui.

intereso įmonėje, audito įmonė kasmet pateikia audituojamos įmonės valdymo

organui pažymą apie pajamas, gautas šioje įmonėje iš audito ir kitų paslaugų

teikimo.

intereso įmonėse, audito įmonė gali savarankiškai nuspręsti, ar teikti šio

straipsnio 7 dalyje nurodytą pažymą.

vykdančios visuomenės intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus

nepriklausomumo reikalavimus audito įmonėms, atliekančioms visuomenės intereso

įmonių auditą. Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, konkrečios audito

įmonės kandidatūra su atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš

anksto (iki sprendimo išrinkti audito įmonę priėmimo), siekiant nustatyti, ar

ši įmonė atitinka nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

36 straipsnis. Audito įmonių

atsakomybė

atlikimą, auditoriaus išvados pateikimą atsako teisės aktų ir audito įmonės bei

užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.

užsakovo, kliento, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus tiesioginius

nuostolius įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl

audito atlikimo nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Užsakovo ir

audito įmonės santykiai

konkurso tvarka pasirenka audito įmonę, jei ko kita nenustato kiti teisės

aktai.

atlikti auditą sudaroma raštu. Audito įmonei priklausantį sutarties

egzempliorių registruoja ir saugo audito įmonė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

38 straipsnis. Atlyginimas už

audito atlikimą

dydis turi leisti atlikti auditą laikantis auditorių veiklos principų.

dydis turi būti nustatytas audito atlikimo sutartyje ir joje negali būti

nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos.

negali turėti įtakos užmokestis už suteiktas kitas paslaugas.

39 straipsnis. Audituojamos

įmonės vadovų arba jų įgaliotų asmenų pareigos

Audituojamos įmonės vadovai arba

jų įgalioti asmenys privalo:

1)

pateikti auditoriui auditui atlikti reikalingus įmonės dokumentus arba jų

kopijas bei informaciją;

2) pateikti auditoriui

skaičiavimus bei paaiškinimus, kurie, auditoriaus nuomone, yra jam būtini.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ (AUDITORIAUS PADĖJĖJŲ) IR AUDITO

ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

40 straipsnis. Auditorių,

auditoriaus padėjėjų ir audito įmonių veiklos priežiūra

– auditoriai) ir audito įmonių veiklą prižiūri Auditorių rūmai. Auditorių ir

audito įmonių darbo kokybei prižiūrėti, veiklai analizuoti ir įvertinti prie

Auditorių rūmų sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas.

taip pat kaip ir auditoriams, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai

prieštarauja auditoriaus padėjėjų statuso esmei.

41

straipsnis. Audito kokybės kontrolės komitetas

Dauguma komiteto narių negali būti auditoriai. 3 narius skiria Auditorių rūmai

ir po vieną – Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos

draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

komisija, verslininkus vienijančios ir (arba) jų savivaldos organizacijos ir

mokslininkus vienijančios organizacijos. Komiteto pirmininką skiria ir komiteto

sudėtį tvirtina finansų ministras.

komiteto narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Audito kokybės kontrolės

komiteto nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.

Kitai kadencijai komiteto narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio

komiteto nario kadencijos pabaigos. Pasibaigus Audito kokybės kontrolės

komiteto nario kadencijai, jis toliau eina komiteto nario pareigas, iki

paskiriamas komiteto narys kitai kadencijai. Komiteto narį skyrusi institucija

turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti

komiteto nario pareigų. Komiteto narys gali atsistatydinti nesibaigus jo

kadencijai.

(arba) jų savivaldos organizacijas ir mokslininkus vienijančias organizacijas,

kad jos tarpusavio susitarimu skirtų narius į Audito kokybės kontrolės

komitetą.

tvirtina finansų ministras.

41 straipsnis. Audito kokybės kontrolės

komitetas

Dauguma komiteto narių negali būti auditoriai. 3 narius skiria Auditorių rūmai

ir po vieną – Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos

draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

komisija, verslininkus vienijančios ir (arba) jų savivaldos organizacijos ir

mokslininkus vienijančios organizacijos. Komiteto pirmininką skiria ir komiteto

sudėtį tvirtina finansų ministras.

komiteto narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Audito kokybės kontrolės

komiteto nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.

Kitai kadencijai komiteto narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio

komiteto nario kadencijos pabaigos. Pasibaigus Audito kokybės kontrolės

komiteto nario kadencijai, jis toliau eina komiteto nario pareigas, iki

paskiriamas komiteto narys kitai kadencijai. Komiteto narį skyrusi institucija

turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti

komiteto nario pareigų. Komiteto narys gali atsistatydinti nesibaigus jo

kadencijai.

(arba) jų savivaldos organizacijas ir mokslininkus vienijančias organizacijas,

kad jos tarpusavio susitarimu skirtų narius į Audito kokybės kontrolės

komitetą.

tvirtina finansų ministras.

42

straipsnis. Audito kokybės kontrolės komiteto uždaviniai ir teisės

kokybės kontrolės komiteto pagrindinis uždavinys – įgyvendinti auditorių bei

audito įmonių veiklos kokybės priežiūros sistemą ir užtikrinti jos

funkcionavimą.

turi teisę:

1) gauti informaciją apie auditorių

kontrolierių atliktus auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus;

2) tikrinti audito darbo

dokumentus, audito atlikimo metodiką;

3) reikalauti paaiškinimų, kaip

auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;

4) reikalauti paaiškinimų iš

kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą;

5) tikrinti, kaip buvo atliekamos

kitos paslaugos pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus;

6) teikti Auditorių rūmų prezidiumui

pasiūlymus dėl audito kokybės gerinimo;

7) teikti Auditorių rūmų prezidiumui

tvirtinti auditorių kontrolierių kandidatūras;

8) skelbti priimtus nutarimus Auditorių

rūmų interneto tinklalapyje;

9) taikyti šio Įstatymo 48 straipsnyje

nurodytas drausmines nuobaudas.

43

straipsnis. Audito kokybės kontrolės komiteto funkcijos

Audito kokybės kontrolės komitetas:

1) koordinuoja auditorių ir audito

įmonių veiklos, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose,

kokybės priežiūrą;

2) analizuoja auditorių kontrolierių

atliktų patikrinimų medžiagą;

3) nagrinėja gautus pranešimus ir

skundus dėl netinkamai atlikto audito;

4) sudaro ir patvirtina auditorių ir

audito įmonių metinius patikrinimų planus;

5) koordinuoja auditorių kontrolierių

atliekamus patikrinimus, nagrinėja ir apibendrina auditorių kontrolierių

atliktų patikrinimų rezultatus;

6) teikia Auditorių rūmams siūlymus dėl

audito metodikos tobulinimo;

7) rengia ir teikia Auditorių rūmų

prezidiumui tvirtinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros

metodiką (kokybės patikrinimų rezultatų vertinimo metodiką, skundų dėl audito

kokybės nagrinėjimo taisykles ir kt.);

8) tikrina, ar atliekant auditą

laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių auditą, taip pat

nacionalinių arba tarptautinių audito standartų;

9) nustatęs audito atlikimo

kokybės pažeidimus, skiria šio Įstatymo 48 straipsnyje nurodytas drausmines

nuobaudas ir priima sprendimus;

10) teikia Finansų ministerijai šio

Įstatymo 49 straipsnyje nurodytą informaciją;

11) kartą per metus atsiskaito Auditorių

rūmų narių visuotiniame susirinkime, pateikdami Audito kokybės kontrolės

komiteto veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje įvertinami atlikti auditorių bei

audito įmonių veiklos kokybės patikrinimai (nurodoma atliktų patikrinimų

skaičius, jų rezultatai ir kt.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

42 straipsnis. Audito kokybės

kontrolės komiteto uždaviniai ir teisės

kokybės kontrolės komiteto pagrindinis uždavinys – įgyvendinti auditorių bei

audito įmonių veiklos kokybės priežiūros sistemą ir užtikrinti jos

funkcionavimą.

turi teisę:

1) gauti informaciją apie auditorių

kontrolierių atliktus auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus;

2) tikrinti audito darbo

dokumentus, audito atlikimo metodiką;

3) reikalauti paaiškinimų, kaip

auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;

4) reikalauti paaiškinimų iš

kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą;

5) tikrinti, kaip buvo atliekamos

kitos paslaugos pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus;

6) teikti Auditorių rūmų prezidiumui

pasiūlymus dėl audito kokybės gerinimo;

7) teikti Auditorių rūmų prezidiumui

tvirtinti auditorių kontrolierių kandidatūras;

8) skelbti priimtus nutarimus Auditorių

rūmų interneto tinklalapyje;

9) taikyti šio Įstatymo 48 straipsnyje

nurodytas drausmines nuobaudas.

43 straipsnis. Audito kokybės

kontrolės komiteto funkcijos

Audito kokybės kontrolės komitetas:

1) koordinuoja auditorių ir audito

įmonių veiklos, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose,

kokybės priežiūrą;

2) analizuoja auditorių kontrolierių

atliktų patikrinimų medžiagą;

3) nagrinėja gautus pranešimus ir

skundus dėl netinkamai atlikto audito;

4) sudaro ir patvirtina auditorių ir

audito įmonių metinius patikrinimų planus;

5) koordinuoja auditorių kontrolierių

atliekamus patikrinimus, nagrinėja ir apibendrina auditorių kontrolierių

atliktų patikrinimų rezultatus;

6) teikia Auditorių rūmams siūlymus dėl

audito metodikos tobulinimo;

7) rengia ir teikia Auditorių rūmų

prezidiumui tvirtinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodiką

(kokybės patikrinimų rezultatų vertinimo metodiką, skundų dėl audito kokybės

nagrinėjimo taisykles ir kt.);

8) tikrina, ar atliekant auditą

laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių auditą, taip pat

nacionalinių arba tarptautinių audito standartų;

9) nustatęs audito atlikimo

kokybės pažeidimus, skiria šio Įstatymo 48 straipsnyje nurodytas drausmines

nuobaudas ir priima sprendimus;

10) teikia Finansų ministerijai šio

Įstatymo 49 straipsnyje nurodytą informaciją;

11) kartą per metus atsiskaito Auditorių

rūmų narių visuotiniame susirinkime, pateikdami Audito kokybės kontrolės

komiteto veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje įvertinami atlikti auditorių bei

audito įmonių veiklos kokybės patikrinimai (nurodoma atliktų patikrinimų skaičius,

jų rezultatai ir kt.).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

44 straipsnis.

Auditorių kontrolierių teisės ir pareigos

kokybės patikrinimus, auditoriai kontrolieriai vadovaujasi Auditorių rūmų

patvirtinta Auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės priežiūros metodika,

Auditorių kontrolierių parinkimo, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatais

ir kita auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės priežiūrą reglamentuojančia

metodika, šiuo Įstatymu, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais,

Auditorių profesinės etikos kodeksu, Auditorių rūmų statutu.

atlikti patikrinimą, turi teisę:

1) naudotis visa audito įmonės ir

auditoriaus sukaupta informacija ir tikrinti audito darbo dokumentus bei audito

atlikimo metodiką;

2) gauti paaiškinimus, kaip

auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;

3) gauti paaiškinimus iš kiekvieno

darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą ir teikiant kitas paslaugas;

4) tikrinti, kaip buvo atliekamos

kitos paslaugos pagal nacionalinius arba tarptautinius audito standartus;

5) gauti iš Auditorių rūmų bei kitų asmenų

patikrinimams reikalingą informaciją;

6) pasitelkti ekspertus (specialistus),

turinčius atitinkamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

7) turėti

sąlygas savarankiškai dirbti ir parengti išvadas.

1) tikrinti, ar atliekant auditą laikomasi šio Įstatymo

ir teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nacionalinių arba tarptautinių audito

standartų;

2) analizuoti patikrinimų medžiagą;

3) atlikus patikrinimą, parengti patikrinimo ataskaitą ir

pateikti Audito kokybės kontrolės komitetui;

4) atsisakyti atlikti patikrinimą ir pranešti apie tai

Audito kokybės kontrolės komitetui tuo atveju, kai atliekant patikrinimą gali

iškilti interesų konfliktas arba gali būti pažeidžiamas nepriklausomumas;

5) nuolat tobulinti savo profesinę

kvalifikaciją, įgūdžius ir kitas profesines savybes bei gebėjimus.

45

straipsnis. Kokybės kontrolės objektas ir tikrinamų auditorių ir audito įmonių

atranka

(arba) audito įmonės veikla.

atlikti auditoriai ir audito įmonės turi būti pasirenkami taip, kad ne rečiau

kaip per 5 metus būtų patikrinti visi auditoriai ir audito įmonės.

auditą visuomenės intereso įmonėse, ir auditorių, ir audito įmonių, kuriose

patikrinimų metu buvo nustatyta veiklos kokybės pažeidimų, veiklos kokybės

patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas 3 metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

45 straipsnis. Kokybės

kontrolės objektas ir tikrinamų auditorių ir audito įmonių atranka

(arba) audito įmonės veikla.

atlikti auditoriai ir audito įmonės turi būti pasirenkami taip, kad ne rečiau

kaip per 5 metus būtų patikrinti visi auditoriai ir audito įmonės.

auditą visuomenės intereso įmonėse, ir auditorių, ir audito įmonių, kuriose

patikrinimų metu buvo nustatyta veiklos kokybės pažeidimų, veiklos kokybės

patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas 3 metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

46 straipsnis.

Kokybės kontrolės mastas

teikiamų audito ir kitų paslaugų pagal nacionalinius arba tarptautinius audito

standartus kokybe. Kokybės kontrolė apima audito įmonės vidaus kontrolės sistemos

įvertinimą ir sistemos veikimo patikrinimą, atliekant pakankamai procedūrų bei

patikrinus audito darbo dokumentus.

susijusius su auditu ir kitomis paslaugomis, turi būti nagrinėjamos šios

sritys:

1) audito darbo dokumentuose pateiktų įrodymų kokybė,

kaip audito kokybės įvertinimo pagrindas, ir audito atlikimo metodika;

2) audito standartų laikymasis;

3) etikos principų, įskaitant ir nepriklausomumo

principą, bei teisės aktų laikymasis;

4) auditoriaus išvada (audito ataskaita, jeigu ji

rengiama);

5) kitų paslaugų atlikimas pagal nacionalinius arba

tarptautinius audito standartus.

1) pareikštos nuomonės tipas ir forma;

2) ar finansinė atskaitomybė parengta pagal teisės

aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės

sudarymą, reikalavimus, kaip nurodyta auditoriaus išvadoje;

3) ar yra praleista faktų, įrodančių, kad finansinė

atskaitomybė neatitinka kitų teisės aktų reikalavimų, kaip nurodyta auditoriaus

išvadoje.

47

straipsnis. Konfidencialumo reikalavimas atliekant auditorių ir audito įmonių

priežiūrą

turėti galimybę susipažinti su auditorių kontrolierių auditorių ir audito

įmonių patikrinimo metu sukaupta medžiaga apie auditorius ir audito įmones.

auditoriai kontrolieriai turi laikytis konfidencialumo taisyklių, kurias

tvirtina Audito kokybės kontrolės komitetas.

48

straipsnis. Drausminės nuobaudos ir kiti Audito kokybės kontrolės komiteto

priimami sprendimai

pažeidimus, atsižvelgiant į jų reikšmingumą, Audito kokybės kontrolės komitetas

gali skirti auditoriui vieną iš šių nuobaudų:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą viešai apie tai paskelbiant Auditorių rūmų

interneto tinklalapyje;

4) nurodymą papildomai (nustatant valandų skaičių) kelti

profesinę kvalifikaciją Auditorių rūmuose.

kokybės pažeidimus Audito kokybės kontrolės komitetas gali:

1) kreiptis į Auditorių garbės teismą iškelti auditoriui

drausmės bylą;

2) priimti sprendimą išbraukti audito įmonę iš audito

įmonių sąrašo;

3)

nurodyti pakartotinai laikyti visus arba kai kuriuos kvalifikacinius

auditoriaus egzaminus.

sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Auditorių rūmams. Apie priimtą

Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimą Auditorių rūmai raštu praneša

auditoriui arba audito įmonei, taip pat priežiūros institucijoms, vykdančioms

visuomenės intereso įmonių priežiūrą, per 3 dienas nuo sprendimo pateikimo

Auditorių rūmams dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

49

straipsnis. Informacijos apie auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės

priežiūrą teikimas

ir gruodžio 1 d. – Audito kokybės kontrolės komitetas teikia Finansų

ministerijai informaciją apie atliktus auditorių bei audito įmonių veiklos

kokybės patikrinimus (atliktų patikrinimų skaičių, jų rezultatus, paskirtas

drausmines nuobaudas, rekomendacijas auditoriams ir (arba) audito įmonėms dėl

audito kokybės, duomenis apie ankstesnių Audito kokybės kontrolės komiteto

rekomendacijų vykdymą bei taikytas nuobaudas).

metų gruodžio 1 dienos Auditorių rūmų interneto tinklalapyje skelbia šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie atliktus auditorių ir audito

įmonių veiklos kokybės patikrinimus.

sprendimai skelbiami viešai Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.

47 straipsnis.

Konfidencialumo reikalavimas atliekant auditorių ir audito įmonių priežiūrą

turėti galimybę susipažinti su auditorių kontrolierių auditorių ir audito

įmonių patikrinimo metu sukaupta medžiaga apie auditorius ir audito įmones.

auditoriai kontrolieriai turi laikytis konfidencialumo taisyklių, kurias

tvirtina Audito kokybės kontrolės komitetas.

48 straipsnis. Drausminės

nuobaudos ir kiti Audito kokybės kontrolės komiteto priimami sprendimai

pažeidimus, atsižvelgiant į jų reikšmingumą, Audito kokybės kontrolės komitetas

gali skirti auditoriui vieną iš šių nuobaudų:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą viešai apie tai paskelbiant Auditorių rūmų

interneto tinklalapyje;

4) nurodymą papildomai (nustatant valandų skaičių) kelti

profesinę kvalifikaciją Auditorių rūmuose.

atlikimo kokybės pažeidimus Audito kokybės kontrolės komitetas gali:

1) kreiptis į Auditorių garbės teismą iškelti auditoriui

drausmės bylą;

2) priimti sprendimą išbraukti audito įmonę iš audito

įmonių sąrašo;

3)

nurodyti pakartotinai laikyti visus arba kai kuriuos kvalifikacinius

auditoriaus egzaminus.

sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Auditorių rūmams. Apie priimtą

Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimą Auditorių rūmai raštu praneša

auditoriui arba audito įmonei, taip pat priežiūros institucijoms, vykdančioms

visuomenės intereso įmonių priežiūrą, per 3 dienas nuo sprendimo pateikimo

Auditorių rūmams dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

49 straipsnis. Informacijos

apie auditorių ir audito įmonių veiklos kokybės priežiūrą teikimas

ir gruodžio 1 d. – Audito kokybės kontrolės komitetas teikia Finansų

ministerijai informaciją apie atliktus auditorių bei audito įmonių veiklos

kokybės patikrinimus (atliktų patikrinimų skaičių, jų rezultatus, paskirtas

drausmines nuobaudas, rekomendacijas auditoriams ir (arba) audito įmonėms dėl

audito kokybės, duomenis apie ankstesnių Audito kokybės kontrolės komiteto

rekomendacijų vykdymą bei taikytas nuobaudas).

metų gruodžio 1 dienos Auditorių rūmų interneto tinklalapyje skelbia šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie atliktus auditorių ir audito

įmonių veiklos kokybės patikrinimus.

sprendimai skelbiami viešai Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.

50 straipsnis. Auditorių rūmų teisės ir

pareigos atliekant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą

audito įmonių veiklos priežiūrą:

1) tikrinti audito darbo

dokumentus, audito atlikimo metodiką;

2) reikalauti paaiškinimų, kaip

auditoriai ir audito įmonės atliko darbą, laikėsi šio Įstatymo, Auditorių

profesinės etikos kodekso;

3) reikalauti paaiškinimų iš

kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą ir teikiant kitas paslaugas.

1) tikrinti, ar atliekant auditą

laikomasi šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų, nacionalinių arba tarptautinių

audito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso;

2) nustačius profesinės veiklos,

šio Įstatymo, nacionalinių arba tarptautinių audito standartų ar Auditorių

profesinės etikos kodekso pažeidimų, siūlyti Auditorių garbės teismui iškelti

auditoriui drausmės bylą;

3) teikti Finansų ministerijai

pasiūlymus, kaip spręsti su auditu susijusius klausimus;

4) koordinuoti Audito kokybės

kontrolės komiteto ir Auditorių garbės teismo veiklą;

5) techniškai ir materialiai

aptarnauti Audito kokybės kontrolės komitetą ir Auditorių garbės teismą.

52 straipsnis. Auditorių garbės

teismas

7 nariai:

1) 3

narius auditorius, turinčius ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus darbo patirtį,

skiria Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas;

2) 2 narius teisininkus iš Finansų

ministerijos ar jai pavaldžių institucijų skiria finansų ministras;

3) 1 narį, gavusios Auditorių rūmų

kreipimąsi, tarpusavio susitarimu skiria verslininkus vienijančios ir (arba) jų

savivaldos organizacijos;

4) 1 narį, gavusios Auditorių rūmų

kreipimąsi, tarpusavio susitarimu skiria mokslininkus vienijančios

organizacijos.

skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Auditorių garbės teismo nariais gali būti

skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai teismo narys

paskiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio teismo nario kadencijos

pabaigos. Pasibaigus teismo nario kadencijai, jis toliau eina teismo nario

pareigas, iki paskiriamas teismo narys kitai kadencijai. Teismo narį skyrusi

institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali

tinkamai atlikti teismo nario pareigų. Teismo narys gali atsistatydinti

nesibaigus jo kadencijai.

vadovaudamasis savo nuostatais. Auditorių garbės teismo nuostatus tvirtina

Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.

pareigos:

1) nagrinėti auditorių drausmės

bylas;

2) priimti sprendimus dėl

nuobaudų, numatytų šio Įstatymo 53 straipsnyje, auditoriui skyrimo.

1) gauti iš auditoriaus, kurio

byla nagrinėjama, informaciją, susijusią su drausmės byla;

2) gauti iš audito įmonių byloms

nagrinėti reikiamus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su

auditu;

3) kviesti auditorius dalyvauti Auditorių garbės

teismo posėdžiuose, kai nagrinėjamos bylos dėl nuobaudų jiems skyrimo;

4) gauti iš Auditorių rūmų bei kitų asmenų

informaciją, susijusią su nagrinėjama drausmės byla;

5) pasitelkti ekspertus ir kitus specialistus,

turinčius atitinkamų žinių išvadoms nagrinėjamoje byloje teikti;

6) kitos Auditorių garbės teismo nuostatuose nurodytos

teisės.

paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami auditorių drausmės bylas ir

kuri yra audito užsakovo pripažinta komercine (gamybos) paslaptimi, ir

nenaudoti jos Auditorių garbės teismo narių asmeninei arba kitų asmenų naudai.

vadovaudamasis šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei savo nuostatais.

Auditorių rūmų nariams.

nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 nariai, iš kurių bent

vienas turi būti teisininkas.

10.

Auditorių garbės teismas turi priimti sprendimą per 60 dienų nuo sprendimo

iškelti drausmės bylą priėmimo dienos.

53

straipsnis. Drausminės nuobaudos ir kiti Auditorių garbės teismo priimami

sprendimai

dalyje, Auditorių garbės teismas gali skirti auditoriui vieną iš šių nuobaudų:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant Auditorių rūmų

interneto tinklalapyje;

4) sustabdyti pažymėjimo galiojimą iki vienerių metų.

vieną pažeidimą taikoma tik viena nuobauda. Po nuobaudos skyrimo praėjus

vieneriems metams, auditorius laikomas nuobauda nebaustas.

auditorius galiojant nuobaudai pakartotinai padaro šio Įstatymo 51 straipsnio 1

dalyje nurodytus pažeidimus, Auditorių garbės teismas gali priimti vieną iš šių

sprendimų:

1) sustabdyti pažymėjimo galiojimą

nuo 1 iki 3 metų;

2) panaikinti pažymėjimo

galiojimą;

3) nurodyti pakartotinai laikyti visus arba kai

kuriuos kvalifikacinius auditoriaus

egzaminus.

priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo

sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Auditorių rūmams. Apie priimtą sprendimą

auditoriui pranešama raštu per 3 dienas nuo sprendimo pateikimo Auditorių

rūmams dienos.

ir kitas savo pareigas tol, kol vyksta bylos nagrinėjimas Auditorių garbės

teisme.

Europos Sąjungos valstybės narės auditoriui, kuriam suteiktas auditoriaus

vardas Lietuvos Respublikoje, iškėlimą Auditorių rūmai privalo apie tai

pranešti tos valstybės narės įgaliotai institucijai, suteikusiai aukščiausią

auditoriaus kvalifikaciją. Jai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie

Auditorių garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio auditoriaus.

per 5 dienas nuo priėmimo skelbiami Auditorių rūmų interneto tinklalapyje ir jų

nuorašai išsiunčiami auditoriams, dėl kurių nutarimai priimti, ir juridiniams

asmenims ar audito įmonėms, kuriose jie dirba arba yra jų dalyviai, ir

priežiūros institucijoms, vykdančioms visuomenės intereso įmonių priežiūrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

54

straipsnis. Auditoriaus padėjėjų drausminė atsakomybė

nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 53

straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3, 4 ir 6 dalių nuostatas.

dalies 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, auditoriaus padėjėjas gali

būti išbraukiamas iš auditoriaus padėjėjų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

55

straipsnis. Auditorių garbės teismo sprendimų apskundimas

Auditorių garbės teismo sprendimai

gali būti apskundžiami teisės aktų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo

atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ

RŪMAI

56 straipsnis. Auditorių rūmai

juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją

sąskaitą. Pagal savo prievoles Auditorių rūmai atsako savo turtu, bet neatsako

už savo narių prisiimtus įsipareigojimus. Auditorių rūmų nariai neatsako už

Auditorių rūmų prievoles.

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Asociacijų įstatymu tiek, kiek

šis Įstatymas nenustato kitaip, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais bei savo

statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis

susirinkimas.

57 straipsnis. Auditorių rūmų

steigimas ir registravimas

Auditorių rūmų narių visuotiniame steigiamajame susirinkime.

susirinkimas patvirtina Auditorių rūmų statutą. Jeigu steigiamojo susirinkimo

metu Auditorių rūmų statutas nebuvo patvirtintas, tai per 30 dienų turi būti

sušauktas pakartotinis susirinkimas.

įsteigtais nuo jų statuto įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos.

58 straipsnis. Auditorių rūmų

statutas

būti nurodyta:

1)

Auditorių rūmų pavadinimas, simbolika ir adresas;

2) veiklos tikslai, funkcijos ir

uždaviniai;

3) išstojimo, pašalinimo iš

Auditorių rūmų narių sąlygos ir tvarka;

4) Auditorių rūmų narių teisės ir

pareigos;

5) padalinių steigimo bei

likvidavimo tvarka, padalinių santykiai su Auditorių rūmų valdymo organais ir

padalinių teisės;

6) Auditorių rūmų valdymo organų

sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, renkamų valdymo organų

bei jų narių atšaukimo tvarka;

7) lėšų ir pajamų naudojimas, taip

pat Auditorių rūmų veiklos kontrolės tvarka;

8) finansinės ir kitokios paramos

teikimo tvarka;

9) statuto pakeitimo ir papildymo

tvarka.

būti numatytos ir kitos Auditorių rūmų veiklos nuostatos, jeigu jos

neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

rūmų valdymo organas arba Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo paskirtas

asmuo.

juridinių asmenų registre. Kartu su statuto pakeitimais juridinių asmenų

registrui turi būti pateiktas visas statuto tekstas (nauja redakcija).

59 straipsnis. Auditorių rūmų

nariai

1)

asmenys, išlaikę kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turintys tai

patvirtinantį pažymėjimą, davę auditoriaus priesaiką ir ją pasirašę;

2)

asmenys, turintys kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų

suteiktą auditoriaus kvalifikaciją ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus.

teisę:

1)

dalyvauti Auditorių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Auditorių rūmų

valdymo organus;

2) naudotis Auditorių rūmų

teikiamomis paslaugomis;

3) naudotis Auditorių rūmų

sukaupta informacija;

4) gauti informaciją apie

Auditorių rūmų veiklą;

5) ginčyti teisme Auditorių rūmų

valdymo organų nutarimus ir administracijos sprendimus.

Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka. Pašalinto iš

Auditorių rūmų narių auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas.

60 straipsnis. Auditorių rūmų

teisės

1)

valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;

2) sudaryti sutartis ir prisiimti

įsipareigojimus;

3) steigti padalinius;

4) rinkti, kaupti ir apibendrinti

informaciją apie auditorius ir audito įmones;

5) teikti paslaugas Auditorių rūmų

statuto nustatyta tvarka;

6) teikti nariams paramą Auditorių

rūmų statute nustatyta tvarka;

7) steigti visuomenės informavimo

priemones, verstis leidyba;

8) stoti į tarptautines

organizacijas;

9) gauti iš valstybės institucijų

savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie auditorius ir audito

įmones.

buhalterinę apskaitą, teikia informaciją valstybės institucijoms ir moka

mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

61 straipsnis. Auditorių rūmų

pareigos

Auditorių rūmų pareigos yra:

1)

rengti nacionalinius audito standartus;

2) rengti audito atlikimo

metodiką;

3) rengti Auditorių profesinės

etikos kodeksą;

4) rengti Auditorių rūmų statutą;

5) rengti Auditorių garbės teismo

nuostatus;

6) organizuoti ir koordinuoti

auditorių stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;

7) nustatyti privalomą auditoriams

kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;

8) spręsti audito atlikimo ir

auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

9) atlikti auditorių ir audito

įmonių veiklos priežiūrą;

10) registruoti Europos Sąjungos

valstybių narių auditorius, siekiančius auditoriaus vardo ir įgijusius

auditoriaus vardą Lietuvos Respublikoje.

62 straipsnis. Auditorių rūmų

valdymas

Auditorių rūmų valdymo organus, jų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir

sprendimų priėmimo tvarką, valdymo organų narių apmokėjimo už darbą tvarką,

posėdžių protokolavimo tvarką.

visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas,

kongresas, asamblėja), turintis visas ar dalį visuotinio susirinkimo teisių.

kongresui, asamblėjai, turinčiam visas visuotinio narių susirinkimo teises,

taikomos šiame Įstatyme visuotiniam narių susirinkimui taikytinos nuostatos.

rūmų organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja), kuris turi tik

dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, tuomet visuotinis narių susirinkimas

yra privalomas.

struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma

Auditorių rūmų statute.

nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už darbą

nemokama.

ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

sprendimai, kurių specialios skundimo tvarkos šis Įstatymas nenustato,

skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

63 straipsnis. Auditorių rūmų

narių visuotinis susirinkimas

aptarti ir plėtoti auditoriai kasmet renkasi į visuotinį Auditorių rūmų narių

susirinkimą.

susirinkimą šaukia ir organizuoja Auditorių rūmų prezidiumas.

susirinkimas yra aukščiausiasis Auditorių rūmų valdymo organas.

susirinkimas šaukiamas Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka. Neeilinis

susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5

Auditorių rūmų narių arba Auditorių rūmų prezidiumas savo nutarimu.

susirinkimo teisės:

1) priimti, pildyti ir keisti

Auditorių rūmų statutą;

2) nustatyti Auditorių rūmų

prezidiumo narių skaičių;

3) rinkti Auditorių rūmų

prezidiumo narius ir juos atšaukti;

4) rinkti Auditorių rūmų

prezidentą;

5) skirti 3 auditorius į Auditorių

garbės teismo narius ir 3 auditorius į Egzaminų komisijos narius;

6) nustatyti Auditorių rūmų nario

mokesčio dydį;

7) tvirtinti Auditorių garbės

teismo nuostatus;

8) tvirtinti nacionalinius audito

standartus ir Auditorių profesinės etikos kodeksą;

9) tvirtinti Auditorių rūmų metinę

finansinę atskaitomybę;

10) nustatyti Auditorių rūmų

darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokestį;

11) spręsti kitus Auditorių rūmų

statute nurodytus klausimus.

susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, statuto nustatyta tvarka ne vėliau

kaip po 1 mėnesio turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi

teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais,

nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

64

straipsnis. Auditorių rūmų lėšų šaltiniai

1.

Auditorių rūmų lėšų šaltiniai yra:

1)

Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis ir kitos tikslinės įmokos;

2) pajamos

už egzaminų rengimą, suteiktas mokymo paslaugas;

3) fizinių

ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

4)

nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos;

5) kredito

įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;

6) pagal

testamentą tenkantys palikimai;

7)

skolintos lėšos;

8) audito

įmonių atskaitymai auditorių ir audito įmonių priežiūrai;

9) kitos

teisėtai gautos lėšos.

įmonės kasmet iki liepos 1 d. sumoka atskaitymus Auditorių rūmams, skirtus

auditorių ir audito įmonių priežiūrai, – metinę įmoką 1 minimalią mėnesinę algą

(toliau – MMA).

audito įmonės patikrinimą, audito įmonės sumoka atskaitymus Auditorių rūmams,

skirtus auditorių ir audito įmonių priežiūrai, – 3 MMA už vieno auditoriaus

patikrinimą Auditorių rūmų prezidiumo nustatyta tvarka.

audito įmonė atskaitymų nesumoka laiku, skaičiuojami delspinigiai teisės aktų

nustatyta tvarka.

65 straipsnis. Auditorių rūmų

reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas

Auditorių rūmai reorganizuojami,

pertvarkomi bei likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                 VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

audito

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54

straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių

atskaitomybių.

83/349/EEB, grindžiama Europos ekonominė bendrijos steigimo sutarties 54

straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės.

84/253/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54

straipsnio 3 dalies g punktu, dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto

apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo.

rekomendacija 2001/256/EB dėl privalomojo audito kokybės užtikrinimo Europos

Sąjungoje: minimalūs reikalavimai.

rekomendacija 2002/590/EB dėl įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo ES:

pagrindinių principų rinkinys.

ir Tarybos direktyva 2003/51/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB,

83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB, dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir

kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir

konsoliduotos finansinės atskaitomybės.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-278,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1348 (2001 05 09)

AUDITO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-556,

2001-10-16, Žin., 2001, Nr. 91-3191 (2001-10-26)

AUDITO ĮSTATYMO 47

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-881,

2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)

AUDITO ĮSTATYMO 2, 4, 5,

6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 43,

47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 5 straipsnio 7 dalies

2 punkto nuostata, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus gali laikyti

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos

Respublikoje, jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo

darbo stažą aukščiausiojoje valstybinio audito institucijoje arba eina šioje

institucijoje auditoriaus pareigas, galioja iki 2004 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1478,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1723 (2003-04-24)

AUDITO

ĮSTATYMO 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr.

89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr.

37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2105,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

AUDITO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. gegužės 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

AUDITO ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 17,

18, 19, 20, 22, 26, 28, 33, 35, 37, 43, 45, 48, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-02-15)

autrap@lrs.lt

51 straipsnis. Pagrindas iškelti auditoriui drausmės bylą

Įstatymo, audito atlikimo kokybės, profesinės veiklos ar Auditorių profesinės

etikos kodekso pažeidimus auditoriui gali būti iškelta drausmės byla Auditorių

rūmų prezidiumo arba Audito kokybės kontrolės komiteto siūlymu.

rūmų prezidiumo arba Audito kokybės kontrolės komiteto siūlymo iškelti

auditoriui drausmės bylą gavimo dienos Auditorių garbės teismas priima

sprendimą, ar kelti auditoriui drausmės bylą.

52

straipsnis. Auditorių garbės teismas

7 nariai:

1) 3

narius auditorius, turinčius ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus darbo patirtį,

skiria Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas;

2) 2 narius teisininkus iš Finansų

ministerijos ar jai pavaldžių institucijų skiria finansų ministras;

3) 1 narį, gavusios Auditorių rūmų

kreipimąsi, tarpusavio susitarimu skiria verslininkus vienijančios ir (arba) jų

savivaldos organizacijos;

4) 1 narį, gavusios Auditorių rūmų

kreipimąsi, tarpusavio susitarimu skiria mokslininkus vienijančios organizacijos.

skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Auditorių garbės teismo nariais gali būti

skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai teismo narys

paskiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio teismo nario kadencijos

pabaigos. Pasibaigus teismo nario kadencijai, jis toliau eina teismo nario

pareigas, iki paskiriamas teismo narys kitai kadencijai. Teismo narį skyrusi

institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali

tinkamai atlikti teismo nario pareigų. Teismo narys gali atsistatydinti

nesibaigus jo kadencijai.

vadovaudamasis savo nuostatais. Auditorių garbės teismo nuostatus tvirtina

Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.

pareigos:

1) nagrinėti auditorių drausmės

bylas;

2) priimti sprendimus dėl

nuobaudų, numatytų šio Įstatymo 53 straipsnyje, auditoriui skyrimo.

1) gauti iš auditoriaus, kurio

byla nagrinėjama, informaciją, susijusią su drausmės byla;

2) gauti iš audito įmonių byloms

nagrinėti reikiamus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su

auditu;

3) kviesti auditorius dalyvauti Auditorių garbės

teismo posėdžiuose, kai nagrinėjamos bylos dėl nuobaudų jiems skyrimo;

4) gauti iš Auditorių rūmų bei kitų asmenų

informaciją, susijusią su nagrinėjama drausmės byla;

5) pasitelkti ekspertus ir kitus specialistus,

turinčius atitinkamų žinių išvadoms nagrinėjamoje byloje teikti;

6) kitos Auditorių garbės teismo nuostatuose nurodytos

teisės.

paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami auditorių drausmės bylas ir

kuri yra audito užsakovo pripažinta komercine (gamybos) paslaptimi, ir

nenaudoti jos Auditorių garbės teismo narių asmeninei arba kitų asmenų naudai.

vadovaudamasis šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei savo nuostatais.

Auditorių rūmų nariams.

nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 nariai, iš kurių bent

vienas turi būti teisininkas.

10.

Auditorių garbės teismas turi priimti sprendimą per 60 dienų nuo sprendimo

iškelti drausmės bylą priėmimo dienos.

53 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir

kiti Auditorių garbės teismo priimami sprendimai

dalyje, Auditorių garbės teismas gali skirti auditoriui vieną iš šių nuobaudų:

1) įspėjimą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant Auditorių rūmų

interneto tinklalapyje;

4) sustabdyti pažymėjimo galiojimą iki vienerių metų.

vieną pažeidimą taikoma tik viena nuobauda. Po nuobaudos skyrimo praėjus

vieneriems metams, auditorius laikomas nuobauda nebaustas.

auditorius galiojant nuobaudai pakartotinai padaro šio Įstatymo 51 straipsnio 1

dalyje nurodytus pažeidimus, Auditorių garbės teismas gali priimti vieną iš šių

sprendimų:

1) sustabdyti pažymėjimo galiojimą

nuo 1 iki 3 metų;

2) panaikinti pažymėjimo galiojimą;

3) nurodyti pakartotinai laikyti visus arba kai

kuriuos kvalifikacinius auditoriaus

egzaminus.

priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo

sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Auditorių rūmams. Apie priimtą sprendimą

auditoriui pranešama raštu per 3 dienas nuo sprendimo pateikimo Auditorių

rūmams dienos.

ir kitas savo pareigas tol, kol vyksta bylos nagrinėjimas Auditorių garbės

teisme.

Europos Sąjungos valstybės narės auditoriui, kuriam suteiktas auditoriaus

vardas Lietuvos Respublikoje, iškėlimą Auditorių rūmai privalo apie tai

pranešti tos valstybės narės įgaliotai institucijai, suteikusiai aukščiausią

auditoriaus kvalifikaciją. Jai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie

Auditorių garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio auditoriaus.

nutarimai per 5 dienas nuo priėmimo skelbiami Auditorių rūmų interneto

tinklalapyje ir jų nuorašai išsiunčiami auditoriams, dėl kurių nutarimai

priimti, ir juridiniams asmenims ar audito įmonėms, kuriose jie dirba arba yra

jų dalyviai, ir priežiūros institucijoms, vykdančioms visuomenės intereso

įmonių priežiūrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

54 straipsnis. Auditoriaus padėjėjų drausminė atsakomybė

nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 53

straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 3, 4 ir 6 dalių nuostatas.

dalies 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, auditoriaus padėjėjas gali

būti išbraukiamas iš auditoriaus padėjėjų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

55 straipsnis. Auditorių garbės teismo sprendimų apskundimas

Auditorių garbės teismo sprendimai

gali būti apskundžiami teisės aktų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo

atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ

RŪMAI

56

straipsnis. Auditorių rūmai

asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal

savo prievoles Auditorių rūmai atsako savo turtu, bet neatsako už savo narių

prisiimtus įsipareigojimus. Auditorių rūmų nariai neatsako už Auditorių rūmų

prievoles.

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Asociacijų įstatymu tiek, kiek

šis Įstatymas nenustato kitaip, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais bei savo

statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis

susirinkimas.

57

straipsnis. Auditorių rūmų steigimas ir registravimas

Auditorių rūmų narių visuotiniame steigiamajame susirinkime.

susirinkimas patvirtina Auditorių rūmų statutą. Jeigu steigiamojo susirinkimo

metu Auditorių rūmų statutas nebuvo patvirtintas, tai per 30 dienų turi būti

sušauktas pakartotinis susirinkimas.

įsteigtais nuo jų statuto įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos.

58

straipsnis. Auditorių rūmų statutas

būti nurodyta:

1)

Auditorių rūmų pavadinimas, simbolika ir adresas;

2) veiklos tikslai, funkcijos ir

uždaviniai;

3) išstojimo, pašalinimo iš

Auditorių rūmų narių sąlygos ir tvarka;

4) Auditorių rūmų narių teisės ir

pareigos;

5) padalinių steigimo bei

likvidavimo tvarka, padalinių santykiai su Auditorių rūmų valdymo organais ir

padalinių teisės;

6) Auditorių rūmų valdymo organų

sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, renkamų valdymo organų

bei jų narių atšaukimo tvarka;

7) lėšų ir pajamų naudojimas, taip

pat Auditorių rūmų veiklos kontrolės tvarka;

8) finansinės ir kitokios paramos

teikimo tvarka;

9) statuto pakeitimo ir papildymo

tvarka.

būti numatytos ir kitos Auditorių rūmų veiklos nuostatos, jeigu jos

neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

rūmų valdymo organas arba Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo paskirtas

asmuo.

juridinių asmenų registre. Kartu su statuto pakeitimais juridinių asmenų

registrui turi būti pateiktas visas statuto tekstas (nauja redakcija).

59

straipsnis. Auditorių rūmų nariai

1)

asmenys, išlaikę kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turintys tai

patvirtinantį pažymėjimą, davę auditoriaus priesaiką ir ją pasirašę;

2)

asmenys, turintys kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų

suteiktą auditoriaus kvalifikaciją ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus.

teisę:

1)

dalyvauti Auditorių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Auditorių rūmų

valdymo organus;

2) naudotis Auditorių rūmų

teikiamomis paslaugomis;

3) naudotis Auditorių rūmų

sukaupta informacija;

4) gauti informaciją apie

Auditorių rūmų veiklą;

5) ginčyti teisme Auditorių rūmų

valdymo organų nutarimus ir administracijos sprendimus.

Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka. Pašalinto iš

Auditorių rūmų narių auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas.

60

straipsnis. Auditorių rūmų teisės

1)

valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;

2) sudaryti sutartis ir prisiimti

įsipareigojimus;

3) steigti padalinius;

4) rinkti, kaupti ir apibendrinti

informaciją apie auditorius ir audito įmones;

5) teikti paslaugas Auditorių rūmų

statuto nustatyta tvarka;

6) teikti nariams paramą Auditorių

rūmų statute nustatyta tvarka;

7) steigti visuomenės informavimo

priemones, verstis leidyba;

8) stoti į tarptautines

organizacijas;

9) gauti iš valstybės institucijų

savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie auditorius ir audito

įmones.

buhalterinę apskaitą, teikia informaciją valstybės institucijoms ir moka

mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

61

straipsnis. Auditorių rūmų pareigos

Auditorių rūmų pareigos yra:

1)

rengti nacionalinius audito standartus;

2) rengti audito atlikimo

metodiką;

3) rengti Auditorių profesinės

etikos kodeksą;

4) rengti Auditorių rūmų statutą;

5) rengti Auditorių garbės teismo

nuostatus;

6) organizuoti ir koordinuoti

auditorių stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;

7) nustatyti privalomą auditoriams

kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;

8) spręsti audito atlikimo ir

auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus;

9) atlikti auditorių ir audito

įmonių veiklos priežiūrą;

10) registruoti Europos Sąjungos

valstybių narių auditorius, siekiančius auditoriaus vardo ir įgijusius

auditoriaus vardą Lietuvos Respublikoje.

62

straipsnis. Auditorių rūmų valdymas

Auditorių rūmų valdymo organus, jų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir

sprendimų priėmimo tvarką, valdymo organų narių apmokėjimo už darbą tvarką,

posėdžių protokolavimo tvarką.

visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas,

kongresas, asamblėja), turintis visas ar dalį visuotinio susirinkimo teisių.

kongresui, asamblėjai, turinčiam visas visuotinio narių susirinkimo teises,

taikomos šiame Įstatyme visuotiniam narių susirinkimui taikytinos nuostatos.

rūmų organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja), kuris turi tik

dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, tuomet visuotinis narių susirinkimas

yra privalomas.

struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma

Auditorių rūmų statute.

nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už darbą

nemokama.

ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

sprendimai, kurių specialios skundimo tvarkos šis Įstatymas nenustato,

skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

63

straipsnis. Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas

aptarti ir plėtoti auditoriai kasmet renkasi į visuotinį Auditorių rūmų narių

susirinkimą.

susirinkimą šaukia ir organizuoja Auditorių rūmų prezidiumas.

susirinkimas yra aukščiausiasis Auditorių rūmų valdymo organas.

susirinkimas šaukiamas Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka. Neeilinis

susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5

Auditorių rūmų narių arba Auditorių rūmų prezidiumas savo nutarimu.

susirinkimo teisės:

1) priimti, pildyti ir keisti

Auditorių rūmų statutą;

2) nustatyti Auditorių rūmų

prezidiumo narių skaičių;

3) rinkti Auditorių rūmų

prezidiumo narius ir juos atšaukti;

4) rinkti Auditorių rūmų

prezidentą;

5) skirti 3 auditorius į Auditorių

garbės teismo narius ir 3 auditorius į Egzaminų komisijos narius;

6) nustatyti Auditorių rūmų nario

mokesčio dydį;

7) tvirtinti Auditorių garbės

teismo nuostatus;

8) tvirtinti nacionalinius audito

standartus ir Auditorių profesinės etikos kodeksą;

9) tvirtinti Auditorių rūmų metinę

finansinę atskaitomybę;

10) nustatyti Auditorių rūmų

darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokestį;

11) spręsti kitus Auditorių rūmų

statute nurodytus klausimus.

susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, statuto nustatyta tvarka ne vėliau

kaip po 1 mėnesio turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi

teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais,

nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

64 straipsnis. Auditorių rūmų lėšų šaltiniai

1.

Auditorių rūmų lėšų šaltiniai yra:

1)

Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis ir kitos tikslinės įmokos;

2) pajamos

už egzaminų rengimą, suteiktas mokymo paslaugas;

3) fizinių

ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

4)

nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos;

5) kredito

įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;

6) pagal

testamentą tenkantys palikimai;

7)

skolintos lėšos;

8) audito

įmonių atskaitymai auditorių ir audito įmonių priežiūrai;

9) kitos

teisėtai gautos lėšos.

įmonės kasmet iki liepos 1 d. sumoka atskaitymus Auditorių rūmams, skirtus

auditorių ir audito įmonių priežiūrai, – metinę įmoką 1 minimalią mėnesinę algą

(toliau – MMA).

audito įmonės patikrinimą, audito įmonės sumoka atskaitymus Auditorių rūmams,

skirtus auditorių ir audito įmonių priežiūrai, – 3 MMA už vieno auditoriaus

patikrinimą Auditorių rūmų prezidiumo nustatyta tvarka.

audito įmonė atskaitymų nesumoka laiku, skaičiuojami delspinigiai teisės aktų

nustatyta tvarka.

65

straipsnis. Auditorių rūmų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas

Auditorių rūmai reorganizuojami,

pertvarkomi bei likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                                 VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

audito

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54

straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių.

83/349/EEB, grindžiama Europos ekonominė bendrijos steigimo sutarties 54

straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės.

84/253/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54

straipsnio 3 dalies g punktu, dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto

apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo.

rekomendacija 2001/256/EB dėl privalomojo audito kokybės užtikrinimo Europos

Sąjungoje: minimalūs reikalavimai.

rekomendacija 2002/590/EB dėl įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo ES:

pagrindinių principų rinkinys.

ir Tarybos direktyva 2003/51/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB,

83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB, dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir

kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir

konsoliduotos finansinės atskaitomybės.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-278,

2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1348 (2001 05 09)

AUDITO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-556,

2001-10-16, Žin., 2001, Nr. 91-3191 (2001-10-26)

AUDITO ĮSTATYMO 47

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-881,

2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)

AUDITO ĮSTATYMO 2, 4, 5,

6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 43,

47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 5 straipsnio 7 dalies

2 punkto nuostata, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus gali laikyti

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos

Respublikoje, jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo

darbo stažą aukščiausiojoje valstybinio audito institucijoje arba eina šioje

institucijoje auditoriaus pareigas, galioja iki 2004 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1478,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1723 (2003-04-24)

AUDITO

ĮSTATYMO 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2105,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

AUDITO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. gegužės 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

AUDITO ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 17,

18, 19, 20, 22, 26, 28, 33, 35, 37, 43, 45, 48, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

AUDITO ĮSTATYMO 3, 28, 31, 34

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1307,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4776 (2007-11-15)

AUDITO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Šis įstatymas įsigalioja Lietuvos

Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo

įsigaliojimo dieną, t. y. nuo 2008 m. kovo 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-11-16)

autrap@lrs.lt