Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas

Šis įstatymas nustato geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo, jo stebėsenos, saugos išlygų taikymo, taip pat jo kokybės ir saugos valstybinės priežiūros, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu, reikalavimus, su šių reikalavimų vykdymu susijusias valstybės, savivaldybės institucijų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų (toliau – tiekėjai), taip pat ūkio subjektų, kurie nėra tiekėjai, bet išgauna geriamąjį vandenį ir naudoja jį vykdydami ūkinę veiklą (toliau – ūkio subjektai), funkcijas ir atsakomybę.

Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens reikalavimus, kurių laikantis žmonių sveikata būtų apsaugota nuo neigiamo poveikio dėl geriamojo vandens užterštumo, taip pat būtų užtikrinta geriamojo vandens sauga ir kokybė.

Šis įstatymas netaikomas:

Ūkio subjektams, kurie iš požeminių vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba šiuo vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį naudoja ūkinėje veikloje, taikomi šio įstatymo 1–5, 7 ir 8 straipsniai.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

Atitikties vieta – vieta, kurioje geriamasis vanduo turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus ir kurioje:

Geriamasis vanduo – neparuoštas ar paruoštas vanduo, įskaitant šaltinio vandenį, skirtas gerti, virti, ruošti maistui ar naudoti kitoms buities reikmėms ir gyvenamosios, ir negyvenamosios paskirties pastatuose, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, cisternos, buteliais ar kita tara, taip pat bet koks vanduo, maisto tvarkymo subjektų naudojamas žmonėms vartoti skirtiems maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai.

Geriamojo vandens gavyba – vandens, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba kuris tinka tokiam vandeniui paruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais kaptažo įrenginiais.

Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

Geriamojo vandens saugos išlyga (toliau – išlyga) – nuo geriamojo vandens saugos reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią tiekėjams leidžiama ribotą laikotarpį tiekti geriamąjį vandenį, kurio vieno ar kelių rodiklių vertės viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas geriamojo vandens cheminių rodiklių ribines vertes.

Geriamojo vandens stebėsena – teisės aktuose nustatyta tvarka atliekamas geriamojo vandens mėginių ėmimas, tyrimas, rodiklių verčių registravimas ir šių verčių atitikties sveikatos apsaugos ministro nustatytiems geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimams vertinimas.

Indikatorinis geriamojo vandens rodiklis (toliau – indikatorinis rodiklis) – su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai tiesiogiai nesiejamas, bet neparuošto vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją rodantis mikrobiologinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiriamas, siekiant nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų žmonių sveikatai ir imtis reikiamų priemonių.

Maisto verslas – kaip ši sąvoka apibrėžiama 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 2 punkte.

Papildomas geriamojo vandens rodiklis (toliau – papildomas rodiklis) – Europos Sąjungos geriamojo vandens saugą ir kokybę reguliuojančiuose teisės aktuose nenustatytas geriamojo vandens rodiklis, kurio pavadinimą ir ribinę vertę tvirtina sveikatos apsaugos ministras tais atvejais, kai oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos dalies gyventojų sveikatai apsaugoti.

Pavojus žmonių sveikatai – biologinių, cheminių, fizinių arba radioaktyviųjų medžiagų buvimas geriamajame vandenyje arba kitas vandens būklės aspektas, galintis pakenkti žmonių sveikatai.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

Geriamasis vanduo laikomas saugiu, kai atitinka visas šias sąlygas:

Sveikatos apsaugos ministro nustatytų geriamojo vandens mikrobiologinių, cheminių ir papildomų rodiklių ribinių verčių (toliau – rodiklių ribinės vertės) viršijimas atitikties vietoje laikomas potencialiu pavojumi žmonių sveikatai. Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka Tarnyba laiko, kad tyrimų rezultatai, rodantys rodiklių ribinių verčių viršijimą, yra nereikšmingi tik kai:

Tiekėjai, nustatę ar gavę informaciją iš Tarnybos, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka rodiklių ribinių verčių ir (arba) papildomų rodiklių ribinių verčių, išskyrus indikatorinius rodiklius, imasi šių veiksmų:

Tarnyba, nustačiusi, kad geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai, privalo:

Tarnybos departamentų vadovai, juos pavaduojantys asmenys ar kiti Tarnybos direktoriaus įgalioti asmenys (toliau – Tarnybos pareigūnai) priima sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo ar vartojimo apribojimo, atsižvelgdami į riziką žmonių sveikatai, kurią sukeltų geriamojo vandens tiekimo uždraudimas arba vartojimo apribojimas.

Geriamojo vandens vartojimas apribojamas, kai dėl viršytų šio vandens rodiklių ribinių verčių ir (arba) papildomų rodiklių ribinių verčių tiekėjams atliekant taisomuosius veiksmus, o vartotojams ir (arba) abonentams laikantis tiekėjo pateiktų rekomendacijų dėl geriamojo vandens vartojimo ir paruošimo išvengiama pavojaus žmonių sveikatai.

Geriamojo vandens tiekimas uždraudžiamas, kai:

Tiekėjai, gavę iš Tarnybos pranešimą, kad jų tiekiamas geriamasis vanduo kelia pavojų žmonių sveikatai ir yra priimtas sprendimas uždrausti tokio vandens tiekimą ar apriboti jo vartojimą, nedelsdami imasi būtinų žmonių sveikatai apsaugoti taisomųjų veiksmų iki įvadų į vartotojams ir (arba) abonentams nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio:

Tarnyba, nustačiusi, kad nebėra pavojaus žmonių sveikatai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos, ar nuo patikrinimo akto surašymo, ar laboratorinių tyrimų išvadų gavimo dienos, jeigu šiems sprendimams priimti buvo reikalinga atlikti patikrinimą ar laboratorinius tyrimus, panaikina sprendimą dėl geriamojo vandens tiekimo uždraudimo arba vartojimo apribojimo ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio sprendimo panaikinimo dienos apie tai praneša tiekėjams, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, savivaldybės, kurioje dėl geriamojo vandens rodiklių verčių viršijimo buvo kilęs pavojus žmonių sveikatai, vykdomajai institucijai.

Tiekėjai, gavę iš Tarnybos šio straipsnio 9 dalyje nurodytą pranešimą, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio pranešimo gavimo dienos, informavimo priemonėmis praneša vartotojams ir (arba) abonentams, kad nebėra pavojaus žmonių sveikatai ir geriamojo vandens tiekimo paslauga vėl teikiama įprastai.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, privalo užtikrinti, kad toks geriamasis vanduo atitiktų sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

Savivaldybės, kurios teritorijoje įrengti šio straipsnio 11 dalyje nurodyti įrenginiai, vykdomoji institucija užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys būtų informuojami viešai paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie šio straipsnio 11 dalies reikalavimus ir apie veiksmus, kurių jie gali imtis, kad apsaugotų savo ir kitų geriamojo vandens naudotojų sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu individualiai išgauto geriamojo vandens užterštumu. Kai yra aišku, kad tokio geriamojo vandens vartojimas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, šios savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad šio straipsnio 11 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims nedelsiant būtų pateikiamos reikiamos rekomendacijos jas viešai paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje.

Kai nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui geriamasis vanduo naudojamas individualiai apsirūpinant iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, šių įrenginių geriamojo vandens nitritų ir nitratų kiekio tyrimus atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

Viešųjų pastatų savininkai atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę sau nuosavybės teise priklausančių ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų pastatų vidaus vandentiekio sistemose.

Ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą naudoja geriamąjį vandenį, išgautą iš nuosavybės ar patikėjimo teise sau priklausančių arba savo valdomų ir (arba) naudojamų požeminių vandens gręžinių ar šachtinių šulinių, atsako, kad būtų atliekama šio geriamojo vandens stebėsena pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.