Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio pakeitimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO TRISDEŠIMTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO

1992 m. liepos 15 d. Nr. I-2749

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pakeisti bei papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 1964, Nr. 19-138) trisdešimtąjį skirsnį ir išdėstyti jį taip:

„Trisdešimtasis skirsnis

Gyvenamosios patalpos nuoma

318 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Šiame skirsnyje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, pagrįstų Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, kai šios patalpos priklauso:

1) fiziniams asmenims;

2) gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijoms;

3) savivaldybėms;

4) įmonėms ir organizacijoms.

319 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles).

320 straipsnis. Sutarties sudarymo pagrindai

Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės valdymo organo sprendimu; įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys – kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalims susitarus.

321 straipsnis. Sutarties šalys

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas.

Nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitais pagrindais. Nuomotoju gali būti gyvenamųjų patalpų nuomininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro subnuomos sutartį.

Nuomininkas yra pilietis, kuris savo vardu ir dėl šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymo įgaliotas asmuo.

322 straipsnis. Sutarties forma

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotasis pareigūnas ir nuomininkas. Nuomos sutartys tarp piliečių gali būti sudaromos žodžiu.

Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu.

323 straipsnis. Sutarties turinys

Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esantys patogumai, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos sąlygos.

324 straipsnis. Sutarties dalykas

Savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendram naudojimui.

325 straipsnis. Sutarties terminas

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota.

Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.

Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvykio, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Kai įvykis nutolsta, nustatytas sutarties terminas perkeliamas.

Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį.

326 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis

Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).

Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dešimtos dienos, jeigu šalių susitarimu nenumatytas kitas terminas.

Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu.

327 straipsnis. Mokestis už komunalines paslaugas

Mokestis už komunalines paslaugas (vandenį, dujas, elektrą, šiluminę energiją ir kitas), kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už komunalines paslaugas mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio kodekso 326 straipsnio antrojoje dalyje nustatytu terminu.

Mokesčio už komunalines paslaugas dydis, jo mokėjimo terminai ir tvarka įmonėms, organizacijoms nuomojant gyvenamąsias patalpas savo dirbantiesiems, nustatomi kolektyvine sutartimi, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu.

Jeigu įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu.

328 straipsnis. Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų: jeigu nuomininkui pateiktos tikrovės neatitinkančios žinios apie teisę į savivaldybių gyvenamąsias patalpas, jeigu nuomos sutartimi pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į šią gyvenamąją patalpą, jeigu pareigūnų veiksmai, susiję su gyvenamosios patalpos suteikimu, buvo neteisėti.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuomotojo reikalavimu, jei šis, sudarydamas sutartį su asmeniu, kuris buvo tokioje būsenoje, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ar neveiksniu nuomininku, žinojo apie tai.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pripažinus negaliojančia, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

329 straipsnis. Nuomininko šeimos nariai

Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

Globotiniai, gyvenantys pas globėją, įgyja globėjo šeimos narių teises, jei jie neturi teisių į kitą gyvenamąjį plotą. Globėjai, apsigyvenę globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globotinio šeimos narių teisių.

Kiti asmenys, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus ir turėję su jais bendrą ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.

330 straipsnis. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Piliečiai, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

Pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai atsako solidariai su nuomininku.

331 straipsnis. Šeimos narių teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje

Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Laikinai išvykusiems šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio kodekso 332 straipsnyje nustatyto laiko pasibaigimo, o jei šie asmenys sugrįžo anksčiau – nuo jų sugrįžimo dienos.

Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus (įtėvius) šio sutikimo nereikia.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių apgyvendinimo sąlygos.

Apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą, jei apsigyvendamas nebuvo kitaip susitaręs.

332 straipsnis.     Teisės naudotis savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimas laikinai išvykusiems

Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą jiems paliekama šešiems mėnesiams.

Šis terminas neskaičiuojamas:

1) išvykus gydytis – visą gydymosi laiką;

2) išvykus mokytis – visą mokymosi, studijų laiką;

3) išvykus ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį – visą komandiruotės laiką;

4) išvykus eiti globėjo ar rūpintojo pareigas – visą jų ėjimo laiką;

5) vaikus atidavus į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui – visą jų ten buvimo laiką;

6) pašaukus į krašto apsaugos tarnybą – įstatymo nustatytą tarnybos laiką;

7) suėmus – visą tardymo ir teismo laiką.

Praėjus minėtam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarastoji teisė į gyvenamąjį plotą laikoma atstatyta.

Laikinai išvykusiojo reikalavimu teismas gali pripažinti jam teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą, jei bus nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytą laiką jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Laikinai išvykusio piliečio teisė į gyvenamąją patalpą pasibaigia ir anksčiau šiame straipsnyje nustatyto laiko, kai nutraukiama savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

333 straipsnis.     Savivaldybės gyvenamosios patalpos, iš kurios laikinai išvyko nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys, naudojimo tvarka

Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai. Laikinai išvykusiajam sugrįžus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi tuoj pat atituštinti gyvenamąją patalpą, o asmenys, neatituštinę gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

334 straipsnis. Savivaldybių gyvenamosios patalpos rezervavimas

Jeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jo nuomojama savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti rezervuojama. Sprendimą rezervuoti priima vietos savivaldybė. Atsisakymas rezervuoti gali būti ginčijamas teismine tvarka.

Gyvenamosios patalpos rezervavimas įforminamas rašytine sutartimi tarp savivaldybės ir išvykstančiųjų, sutinkant pasiliekantiems šeimos nariams. Savo sutikimą pasiliekantieji duoda pasirašydami rezervavimo sutartyje. Atsisakymas duoti sutikimą gali būti ginčijamas teismine tvarka.

335 straipsnis. Naudojimasis rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa

Jeigu išvyksta ne visi šeimos nariai, rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu išvyksta nuomininkas ir visi jo šeimos nariai, nuomininkas turi teisę palikti gyvenamąją patalpą naudotis pagal subnuomos sutartį kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali būti numatoma, jog savivaldybė išnuomosianti gyvenamąją patalpą pagal terminuotą nuomos sutartį.

Sugrįžus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat ją atituštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo. Asmenys, neatituštinę rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

336 straipsnis. Gyvenamosios patalpos subnuoma

Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali būti sudaroma tiek žodžiu, tiek raštu, tiek terminuotam, tiek neterminuotam laikui.

Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu.

Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi atituštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą.

Jeigu subnuomininkas atsisako atituštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismine tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama.

337 straipsnis. Laikinieji gyventojai

Nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavy susitarę, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniesiems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa.

Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jiems atsisakius išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisę reikalauti teismine tvarka iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

338 straipsnis. Subnuomininkų ir laikinųjų gyventojų

iškeldinimas pasibaigus gyvenamosios

patalpos nuomos sutarčiai

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikinieji gyventojai, jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, iškeldinami teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

339 straipsnis. Sutarties pakeitimas

Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 340–343 straipsniuose numatytais atvejais.

Įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti keičiama kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka.

Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. Nuomotojo atsisakymas keisti nuomos sutartį negali būti nuginčijamas.

Pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai.

340 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant butą

Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalinti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.

Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas, nekeisdami nuomos sutarties.

Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo, sprendžiami teismine tvarka.

341 straipsnis. Sutarties pakeitimas, kai viena gyvenamoji patalpa keičiama į kelias

Savivaldybė, turėdama galimybių ir nuomininkui, jo šeimos nariams bei buvusiems šeimos nariams sutinkant, jų nuomojamą gyvenamąją patalpą gali pakeisti į kelias, kiek vienam šeimos nariui suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų sąlyginio gyvenamosios patalpos ploto, turėtą gyvenamąją patalpą palikdama savivaldybei. Tuo atveju nuomininkui, pilnamečiams šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams pageidaujant, viena savivaldybių

gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista į kelias.

Ginčai dėl sutarties pakeitimo vieną gyvenamąją patalpą pakeičiant į kelias sprendžiami teismine tvarka.

Naujas sutartis sudarę nuomininkai ir jų šeimų nariai, iki sutarties pakeitimo neturėję teisės į valstybės paramą, tokią teisę gali įgyti praėjus penkeriems metams po sutarties pakeitimo.

342 straipsnis. Sutarties pakeitimas nuomininkams susijungus į vieną šeimą

Keliems nuomininkams pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenantys piliečiai, susijungę į vieną šeimą, gali sudaryti vieną nuomojamą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sujungti butus), jeigu jų šeimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka. Sutartis sudaroma su susijungusių į vieną šeimą šeimos narių siūlomu nuomininku.

Nuomotojo atsisakymas sudaryti vieną nuomos sutartį gali būti nuginčijamas teismine tvarka.

343 straipsnis. Sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku

Nuomininkui ir jo šeimos nariams susitarus, pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu.

Tokia pat tvarka gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus.

Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismine tvarka.

344 straipsnis. Sutarties pakeitimas perdavus atituštintą kambarį

Jeigu bute, kuris nuomojamas pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, atituštinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininko gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis.

Jeigu atituštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui, o šiam nuomininkui atsisakius – kitam. Atsisakius visiems nuomininkams, atituštinta gyvenamoji patalpa išnuomojama kitiems nuomininkams.