LegalizeLietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1285
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 66-1987)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų įgaliojimus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Nacionalinis plėtros planas (Bendrasis programavimo dokumentas) – vidutinės trukmės dokumentas, kuriame pateikiama atskirų ūkio šakų (sektorių) analizė, valstybės ekonominės ir socialinės plėtros strategija, su Europos Sąjungos parama susijusių ūkio šakų (sektorių) strategijų prioritetinės kryptys, uždaviniai ir priemonės, taip pat išdėstytas Europos Sąjungos paramos ir valstybės išteklių išankstinis finansinis planas.
Nacionalinė regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.
Probleminė teritorija – valstybės teritorijos dalis, turinti specifinių socialinių ir ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus.
Probleminės teritorijos plėtros programa – dokumentas, kuriame nurodomos socialinės ir ekonominės plėtros priemonės, skirtos plėtotinai valstybės teritorijos daliai.
Regionas – vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė regioninė politika.
Regiono plėtros planas – vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame pateikiami regiono socialinės ir ekonominės būklės įvertinimo pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei galimos jų įgyvendinimo priemonės.
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas) – strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomi išskirtų probleminių teritorijų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei pasiūlymai dėl regionų, turinčių atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių regioninių ir vietinių problemų, kurios spręstinos per tų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir programas, plėtros.
II SKYRIUS
NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
3 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir uždaviniai
Pagrindinis nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą.
Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:
1) teikti valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams;
2) teikti valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams;
3) sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.
4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės
Įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, gali būti teikiama valstybės pagalba vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu.
Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama per valstybės viešąją politiką, pirmiausia per verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą. Ji yra sudedamoji valstybės viešosios politikos dalis.
Probleminės teritorijos plėtros programos socialinių ir ekonominių plėtros priemonių įgyvendinimo projektai gali būti tiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto, kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente) yra numatyta remti tos probleminės teritorijos plėtros programą atitinkančius projektus.
Socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai, skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti, gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, jeigu jie yra įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, taip pat iš kitų finansavimo šaltinių ir iš Europos Sąjungos paramos fondų, jeigu atitinka Nacionaliniame plėtros plane (Bendrajame programavimo dokumente) nustatytus tų ūkio šakų (sektorių) plėtros uždavinius bei priemones ir tenkina atrankos kriterijus.
III SKYRIUS
REGIONAI
5 straipsnis. Teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika
Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama ir regioninės plėtros planavimas atliekamas apskrityse.
Nacionalinės regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė gali sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių.
Prieš sudarydama regionus, kurių ribos nesutampa su apskričių teritorijų ribomis, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija šį klausimą derina su į tokį regioną įeisiančių savivaldybių tarybomis.
Vykdant tarptautinio bendradarbiavimo programas, nacionalinė regioninė politika gali aprėpti veiklą, susijusią su tų programų įgyvendinimu kaimyninėse valstybėse ar atskirose jų teritorijose.
6 straipsnis. Probleminė teritorija
Probleminę teritoriją sudaro:
1) vieno regiono teritorija;
2) kelių regionų, turinčių bendras administracines ribas, teritorija;
3) regiono dalis, į kurią įeina kelios bendras administracines ribas turinčios savivaldybės, priklausančios tam pačiam regionui.
Probleminės teritorijos yra išskiriamos rengiant regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą). Sprendimą dėl teritorijos pripažinimo problemine teritorija priima Vyriausybė institucijos, atsakingos už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, teikimu. Iki teikimo klausimas dėl teritorijos pripažinimo problemine turi būti apsvarstytas Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje.
IV SKYRIUS
REGIONINĖS PLĖTROS PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS
7 straipsnis. Regioninės plėtros planavimo dokumentai
Nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti rengiami:
1) regionų plėtros planai;
2) regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas);
probleminių teritorijų plėtros programos.
Regioninės plėtros planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis pagal Teritorijų planavimo įstatymą parengtais teritorijų planavimo dokumentais.
Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti rengiamas savivaldybės strateginis plėtros planas.
8 straipsnis. Regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas
Regiono plėtros plano projektą rengia apskrities viršininko administracija:
1) atsižvelgdama į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą), apskrities ir jos teritorijoje esančių savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei savivaldybių strateginius plėtros planus;
2) atlikusi regiono socialinės ir ekonominės būklės analizę;
3) įvertinusi valstybės ir savivaldybių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei pasiūlymus.
Regiono plėtros plane turi būti nurodyta:
1) regiono socialinės ir ekonominės būklės analizės pagrindiniai duomenys;
2) regiono plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
3) galimos įgyvendinimo priemonės.
Regionų plėtros planai rengiami vadovaujantis metodika, kurią tvirtina institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą.
Regiono plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba.
9 straipsnis. Valstybės lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimas ir tvirtinimas
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) rengia institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą:
1) atsižvelgdama į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą) ir Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą;
2) atlikusi regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamąją analizę;
3) įvertinusi regionų plėtros planuose nustatytus tikslus ir uždavinius atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti;
4) įvertinusi valstybės ir savivaldybių institucijų, savivaldybių, socialinių ir ekonominių partnerių bei visų kitų kompetentingų įmonių, įstaigų ir organizacijų iniciatyvas bei pasiūlymus.
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) turi būti nurodyta:
1) regionų socialinės ir ekonominės būklės ir plėtros tendencijų lyginamosios analizės pagrindiniai duomenys;
2) siūlomos išskirti probleminės teritorijos bei jų plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijai;
3) prioritetiniai uždaviniai ir priemonės atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms pagal regionus spręsti. Šiuos uždavinius ir priemones siūloma įgyvendinti per atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas.
Kai Nacionalinė regioninės plėtros taryba apsvarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą) ir joms pritaria, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, rekomenduoja už konkrečias valdymo sritis atsakingoms ministerijoms šių iniciatyvų (plano) tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo priemones įtraukti į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, o per jas ir į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą). Siūlomas išskirti problemines teritorijas, jų plėtros strateginius tikslus ir uždavinius bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktiną valstybės pagalbą institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, teikia svarstyti Vyriausybei. Sprendimą dėl probleminių teritorijų plėtros programų parengimo ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą) priima Vyriausybė pagal šio dokumento rengimo procedūras ir tvarką.
Kai Vyriausybė priima sprendimą dėl probleminių teritorijų ir joms teiktinos valstybės pagalbos, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, bendradarbiaudama su apskričių, kuriose yra probleminė teritorija, ir savivaldybių administracijomis, organizuoja probleminės teritorijos plėtros programos parengimą. Probleminės teritorijos plėtros programą svarsto Nacionalinė regioninės plėtros taryba. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pritarimu probleminės teritorijos plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
V SKYRIUS
NACIONALINĘ REGIONINĘ POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ ĮGALIOJIMAI
10 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai nustatant ir įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką
Vyriausybė, nustatydama ir įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką:
1) sudaro Nacionalinę regioninės plėtros tarybą, tvirtina jos sudėtį bei nuostatus;
2) nustato probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus;
3) svarsto regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą), tvirtina šiose iniciatyvose (plane) išskirtas problemines teritorijas, jų plėtros strateginius tikslus bei tose teritorijose įgyvendinamiems projektams teiktinos valstybės pagalbos kriterijus;
4) tvirtina probleminių teritorijų plėtros programas ir priima sprendimus dėl probleminių teritorijų plėtros programų parengimo ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į Nacionalinio plėtros plano (Bendrojo programavimo dokumento) įgyvendinimo priemones pagal šio dokumento rengimo procedūras ir tvarką;
5) sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų plėtros tarybų sudarymo tvarką ir paskiria instituciją šio Įstatymo 14 straipsnyje numatytiems įgaliojimams vykdyti.
11 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, ir jos įgaliojimai
Už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą atsako Vyriausybės įgaliota institucija.
Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija):
1) tvirtina Nacionalinės regioninės plėtros tarybos darbo reglamentą;
2) dalyvauja rengiant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas ir programas bei atsako už nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimą;
3) teikia išvadas rengėjams (prireikus – Vyriausybei), ar svarbiausias viešosios politikos kryptis nustatantys teisės aktai, programos ir kiti dokumentai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą bei uždavinius;
4) organizuoja regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų (plano) parengimą, šį dokumentą teikia svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei;
5) teikia siūlymus Vyriausybei dėl probleminių teritorijų išskyrimo ir rekomendacijas ministerijoms dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvų (plano);
6) organizuoja probleminių teritorijų plėtros programų parengimą, teikia jas svarstyti Nacionalinei regioninės plėtros tarybai ir po jos pritarimo – Vyriausybei tvirtinti;
7) svarsto atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, siūlomas valstybės pagalbos regioninei plėtrai priemones ir, įvertinusi šių priemonių veiksmingumą, teikia ministerijoms išvadas, ar jos atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius;
8) konsultuoja regionų plėtros tarybas ir apskričių viršininkų administracijas dėl rengiamų regionų plėtros planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo;
9) rengia siūlymus Nacionalinei regioninės plėtros tarybai dėl regionų plėtros programos, skirtos teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus bei įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, dėl lėšų naudojimo, administruoja regionų plėtros programos lėšas;
10) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius.
Ministerijos, kurioms Vyriausybės įgaliota institucija pateikė rekomendacijas dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvose (plane) nustatytų uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių įtraukimo į atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas, turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai motyvuotą informaciją, į kokias rekomendacijas neatsižvelgta. Galutinį sprendimą dėl šių rekomendacijų priima Vyriausybė.
12 straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
Nacionalinė regioninės plėtros taryba yra konsultacinė grupė, susidedanti iš ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, socialinių ir ekonominių partnerių atstovų ir regionų plėtros tarybų pirmininkų.
Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.
Socialiniai ir ekonominiai partneriai, neturintys atstovų Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje, jos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius į savo posėdžius kviečia Nacionalinė regioninės plėtros taryba.
Nacionalinė regioninės plėtros taryba:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.