LegalizeLietuvos Respublikos švietimo įstatymas
Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose:
1) ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programose ne mažiau kaip po 5 valandas per savaitę skiriama ugdymui lietuvių kalba;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3361, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-12, i. k. 2020-23809
2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų;
3) tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų mokoma lietuvių kalba.
Ugdymo lietuvių kalba tvarką bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje nustato švietimo ir mokslo ministras.
Tautinei mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.
Asmens, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.
Kurčiajam sudaromos ir užtikrinamos sąlygos mokytis gimtosios (gestų) kalbos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
Visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrąsias programas.
Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą).
31 straipsnis. Teisė mokytis tikybos
Tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas ir savišvieta.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Jaunesniam negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką parenka vaiką globojanti institucija.
Tikybos mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštąją mokyklą) programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo ministras.
Tikybos mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.
Mokykla, negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.
Tikybai mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vykdyti.
32 straipsnis. Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims
Darbdavys sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Švietimo teikėjai sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įvairiomis mokymosi formomis.
33 straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims
Socialinę atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, pabėgėlių, nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, taip pat asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, ir prie visuomenės nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems socialines paslaugas ir švietimo pagalbą.
Tikslines socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, remdamosi gyventojus registruojančių ir kitų valstybės ir žinybinių registrų duomenimis, nustato mokyklų nelankančių vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis vykdo tikslines šių vaikų įtraukimo į švietimo veiklą programas.
34 straipsnis. Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
Švietimo prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, aprūpinant ugdymuisi skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje, specialiosiomis mokymo priemonėmis, pritaikant ugdymo aplinką (fizinę, informacinę) ir kitais įstatymų nustatytais būdais.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu valstybinėse ir savivaldybių mokyklose rūpinasi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
35 straipsnis. Švietimo prieinamumas riboto judumo asmenims
Vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus, gydytojui leidus – mokytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nuo antros patekimo į šią įstaigą dienos. Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2537, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20659
Asmeniui, kuriam atimta ar apribota laisvė, sudaromos sąlygos mokytis vaikų socializacijos centre ar bausmės atlikimo vietoje, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai lavintis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1223, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15589
Privalomosios karo tarnybos kariui jo tarnybos metu sudaromos sąlygos mokytis pagal bendrojo ugdymo mokyklos programų modulius, dalyvauti neformaliojo švietimo programose ir savišvietoje.
36 straipsnis. Vežimas, apgyvendinimas, maitinimas
Mokiniai į atitinkamą švietimo programą vykdančią mokyklą vežami keleiviniu transportu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
Nr. XIV-1727, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00141
Mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Studentai, profesinio mokymo įstaigų mokiniai, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą vežami vietinio (miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu. Kelionės į mokyklą ir atgal lengvatos jiems suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.
TAR pastaba. 3 dalis netenka galios 2024-09-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
Mokinys, priimtas mokytis į bendrojo ugdymo mokyklą iš nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato mokyklos valdymo organas.
Mokinys už gyvenimą valstybinės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies. Atlyginimo dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį, už gyvenimą bendrabutyje nustato mokyklos valdymo organas. Šios lėšos skiriamos bendrabučio išlaikymo išlaidoms padengti.
Mokinių gyvenimo valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje išlaidos apmokamos iš mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) skirtų ūkio lėšų. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už mokinių maitinimą moka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, mokinių maitinimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Mokiniai maitinami nemokamai Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.
Už sąlygų sudarymą vaikų ir mokinių maitinimui organizuoti valstybinėje ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje atsako savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas). Už maitinimo organizavimą šioje dalyje nurodytose mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, atsako mokyklos vadovas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-553, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 114-5683 (2013-11-01)
37 straipsnis. Švietimo kokybė
Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Formaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, neformaliojo švietimo kokybę, įskaitant ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę, valstybė užtikrina iš dalies.
Švietimo programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi į švietimo valdymo subjektus, švietimo teikėjus.
Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų. Švietimo valdymo subjektai inicijuoja ir organizuoja viešus švietimo paskirties, tikslų, jų siekimo būdų ir principų svarstymus, teikia svarstymams tyrimais ir analize pagrįstus švietimo būklės įrodymus, pagal savo kompetenciją įteisina susitarimus ir priima strateginius sprendimus.
Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos teikimu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos išorinį vertinimą taip pat gali inicijuoti švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į mokyklos švietimo stebėsenos, mokyklos veiklos įsivertinimo, mokyklos vadovo veiklos vertinimo ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo rezultatus. Jeigu mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veikla, atlikus veiklos išorinį vertinimą, įvertinama neigiamai, paskelbus šio vertinimo išvadas, pakartotinis mokyklos veiklos išorinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po dvejų metų, bet ne vėliau kaip trečiais metais. Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ar savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Aukštosios mokyklos veiklos vertinimas atliekamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti individualią mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, rekomenduoti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekimų vertinimas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai pritaikomas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1261, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15488
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Nr. XIV-1728, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00143
Profesinio mokymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimai vertinami Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.
Aukštųjų mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Mokymosi pasiekimų įteisinimas
Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų įteisinimo dokumentai išduodami:
1) pradinio išsilavinimo pažymėjimas – įgijusiam pradinį išsilavinimą;
2) pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas – įgijusiam pagrindinį išsilavinimą;
3) brandos atestatas – įgijusiam vidurinį išsilavinimą;
4) pažymėjimas – baigusiam formaliojo švietimo programas, nurodytas šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje;
5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu, ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam, ir (ar) papildomai, ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių profesinio mokymo programų baigimą, kompetencijų įvertinimą, kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.
Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas. Asmens baigta formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įrašoma brandos atestate, jeigu ji atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2666, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09707
Išsilavinimas ir kvalifikacija, įgyti pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimai dėl išsilavinimo ir kvalifikacijos pripažinimo gali būti skundžiami Vyriausybės įgaliotų institucijų sudarytoms apeliacinėms komisijoms.
40 straipsnis. Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis
Mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą.
Ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, nustatyta tvarka derina sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2462, 2023-12-23, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-26033
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKYKLŲ, PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS
41 straipsnis. Mokyklų grupės ir tipai
Formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
1) bendrojo ugdymo mokyklų;
2) profesinio mokymo įstaigų;
3) aukštųjų mokyklų.
Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
Pradinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą.
Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą.
Pagrindinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas.
Netenka galios nuo 2017-09-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu) programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos), ir atitinkanti šio įstatymo 43 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus kriterijus; mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2090, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07327
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Nr. XIV-2310, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24178
Nr. XIV-2678, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10552
Bendrojo ugdymo mokyklos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka gali vykdyti profesinio mokymo programas.
Tenkinant skirtingus mokinių ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į skirtingas švietimo programų vykdymo sąlygas, bendrojo ugdymo mokyklos gali būti įvairių paskirčių. Bendrojo ugdymo mokyklų paskirčių ir vykdomų ugdymo programų galimą įvairovę nustato Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.
Profesinio mokymo įstaigos į tipus neskirstomos.
Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Aukštųjų mokyklų tipus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Neformaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
1) ikimokyklinio ugdymo mokyklų;
2) neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų;
3) neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų.
Ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos į tipus neskirstomos.
Mokyklų pavadinimų (išskyrus aukštųjų mokyklų pavadinimus) sudarymo ir rašymo tvarką, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokyklos pavadinime grupę ar tipą nusakantis žodis gali būti nevartojamas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
42 straipsnis. Mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų steigimas
Mokyklas ir švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:
1) Seimas – valstybinį universitetą Vyriausybės teikimu;
2) Vyriausybė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu – valstybinę kolegiją, profesinio mokymo įstaigą, neformaliojo švietimo mokyklą, pagalbos įstaigą, prireikus, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, – bendrojo ugdymo mokyklą, Krašto apsaugos ministerijos teikimu, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8, 10 ir 13 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, – valstybinę kadetų ugdymo mokyklą, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų teikimu – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2678, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10552
3) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas – savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas – vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
4) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys, kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos įstaigas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Aukštosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu.
Profesinio mokymo įstaigos steigiamos vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos dalyviais negali būti užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Užsienio mokyklų filialai ir tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvoje gali būti steigiamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiems filialams ir mokykloms netaikomas finansavimas iš valstybės biudžeto, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar specialūs įstatymai nenustato kitaip.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
43 straipsnis. Mokyklos veikla
Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Mokykla savo veiklą pradeda įregistravus mokyklą Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Valstybinės ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Aukštosios mokyklos veiklą nustato jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programą, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus šiuos bendruosius kriterijus:
1) jos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;
2) jos mokymosi aplinka ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
3) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
4) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
5) joje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
6) joje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;
8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą, – valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Specializuoto ugdymo krypties programas gali vykdyti dėl išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams skirta gimnazija, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai;
2) visų klasių mokiniai mokomi pagal specializuoto ugdymo krypties programas
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2678, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10552
1) visų klasių mokiniai arba visų klasių mokiniai, išskyrus mokinius, kurie mokosi struktūriniame mokyklos padalinyje, kurio buveinė yra kitoje gyvenamojoje vietovėje nei mokyklos buveinė, mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2965, 2024-08-13, paskelbta TAR 2024-08-23, i. k. 2024-14758
2) derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu;
3) turi bent vieną jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai ir galinčiomis suteikti pagalbą įgyvendinant kadetų ugdymą
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Nevalstybinė mokykla ugdymą gali grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ar savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus:
1) savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas nevalstybinėje mokykloje dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas;
2) valstybinėje ar savivaldybės mokykloje įgyvendinami savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas;
3) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) visų mokinių specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinti pedagoginės psichologinės tarnybos;
2) visiems mokiniams nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Šio straipsnio 9, 10 ir 12 dalyse nurodytos mokyklos, jeigu jos yra skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi atitikti šiuos papildomus kriterijus:
1) priima mokinius iš šalies (regiono) teritorijos;
2) turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal;
3) šio straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodytų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytų savivaldybės kadetų ugdymo mokyklų – su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2678, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10552
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykla bendrojo ugdymo programas nevalstybine kalba gali vykdyti, jeigu atitinka papildomą valstybinės kalbos mokymo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas kriterijų
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Šio straipsnio 8–14 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose ir 9–14 dalyse nustatytų kriterijų ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalimis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Jeigu mokykla, atlikus jos veiklos išorinį vertinimą, bendradarbiaudama su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) ir gaudama iš jos pagalbą, neįgyvendino jai pateiktų mokyklos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų ir, atliekant pakartotinį jos veiklos išorinį vertinimą, ši veikla vėl įvertinama neigiamai, Vyriausybės nustatyta tvarka šioje mokykloje stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykla (išskyrus aukštąją mokyklą) ar kitas švietimo teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį sutikimą, jeigu jie yra privalomi.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Valstybinė ir savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo švietimo programas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykla gali:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
1) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) arba mokyklos įstatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis;
2) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) leidimu steigti filialus ir atstovybes;
3) įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas;
4) nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų);
5) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
6) verstis mokyklos įstatuose leista ūkine komercine veikla, jeigu tai neprieštarauja įstatymams;
7) turėti kitų šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja įstatymams.
Mokykla privalo:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
1) užtikrinti kokybišką švietimo programų vykdymą;
2) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis;
3) sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti jose numatytus įsipareigojimus;
4) tobulinti veiklą, stiprindama veiklos įsivertinimą;
5) sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;
6) dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose ir patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
8) informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2093, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13990
Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos funkcijas, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokykloje veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
44 straipsnis. Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas
Valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybines neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas reorganizuoja, likviduoja, pertvarko jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos), pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos) – jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. Kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Nevalstybinė mokykla, nevalstybinė pagalbos įstaiga reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ar savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – jų savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigas) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Nr. XIV-2180, 2023-09-26, paskelbta TAR 2023-10-03, i. k. 2023-19449
Mokyklos vadovas apie savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo arba mokyklos grupės ar tipo pakeitimo privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Mokykla privalo vykdyti mokymo sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus mokiniams.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) mokyklą, pagalbos įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas), pagalbos įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1 d., – iki mokslo metų pradžios).
Aukštosios mokyklos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIO, TĖVŲ (globėjų, rūpintojų), MOKYTOJO IR KITO ŠVIETIMO TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS
45 straipsnis. Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai
Švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi.
Mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais.
Vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą.
Mokymo sutartyje nurodomos mokymo sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, mokymo sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.
Švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutartys sudaromos iki pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems įstatymams, negalioja. Mokymo sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Profesinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos
Mokinys turi teisę:
1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;
11) ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
2) pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją;
3) sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
4) gauti geros kokybės švietimą;
5) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius ir jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;
6) į apsaugą nuo smurto, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
7) mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir aplinką;
8) į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;
9) dalyvauti mokyklos savivaldoje;
10) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;
11) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
12) į nuoseklų ir ilgalaikį socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą mokykloje;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
13) į akademines atostogas dėl ligos, gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti metu, neprarandant mokinio statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti mokymąsi toje mokykloje, kurioje mokėsi prieš akademines atostogas.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Mokinys privalo:
1) sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos;
2) reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų;
3) nuosekliai ir stropiai mokytis, atlikti mokytojo pateiktas mokymosi užduotis;
4) gerbti Lietuvos valstybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, žmogaus teises ir pagrindines laisves;
5) laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
6) mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
7) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose, pranešti apie emocinio ir fizinio smurto atvejus suaugusiesiems, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
47 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:
1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas, mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
2) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją;
3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1261, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15488
4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;
6) leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, o pagal pradinio ugdymo programą – ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
7) tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
8) reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
9) naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 6 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaiko sveikata būtų patikrinta laiku;
3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją;
4) parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
5) ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį, ugdyti pagarbą Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos istorijai, lietuvių kalbai, visuomenei ir valstybės simboliams;
6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
7) užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklos administraciją ar jos įgaliotus asmenis;
8) dalyvauti parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir mokyklą;
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį;
10) gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
48 straipsnis. Teisė dirbti mokytoju
Dirbti mokytoju turi teisę:
1) pedagogas – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;
2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą;
3) asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas;
4) asmuo, nurodytas šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, – mokyti tikybos;
5) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas;
6) neteko galios 2011-09-01.
Kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atvejus, kada asmenys laikomi turinčiais pedagogo kvalifikaciją, nustato švietimo ir mokslo ministras.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokytojai privalo turėti švietimo ir mokslo ministro nustatytą kvalifikaciją.
Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją valstybėje narėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, kuriam Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija ir kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje.
Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją užsienio valstybėje, išskyrus kvalifikaciją, įgytą valstybėje narėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija ir kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje.
Jeigu kiti įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.
Mokykloje Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka gali dirbti užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės.
Mokytoju negali dirbti asmuo:
1) neatitinkantis šio straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų;
2) kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
3) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
4) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
5) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
6) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai;
7) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.
Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia iš darbo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos
Mokytojas turi teisę:
1) siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;
2) ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
3) būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
41) į nešališką mokytojo darbo vertinimą, teisingą apmokėjimą už darbą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
5) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir profesinės sąjungos veikloje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
6) siūlyti mokyklos vadovui Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančiuose dokumentuose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
61) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
7) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Mokytojas privalo:
1) užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;
2) ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, pagarbą Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos istorijai, lietuvių kalbai, valstybės simboliams, visuomenei, tėvams, savo kultūriniam identitetui, laiduoti mokinių asmenybės galių plėtotę, suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
3) laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos, gerbti Lietuvos valstybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, žmogaus teises ir pagrindines laisves;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
4) tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
5) ugdyti remdamasis mokinių gebėjimais ir polinkiais, stiprinti mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais, suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikyti jiems dalyko programą, turinį, metodus;
6) nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir nuolat juos informuoti apie mokymosi pažangą;
7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
8) bendradarbiauti su kitais mokytojais, kad būtų pasiekti mokymo tikslai;
9) gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų;
10) vykdyti kitas Profesinio mokymo įstatymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nustatytas pareigas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2097, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13995
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Pedagogams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atstovauti pedagogų interesams ir ginti jų teises.
50 straipsnis. Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos
Laisvasis mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo švietimo programas, formaliojo švietimo programų modulius, formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius, o įgijęs licenciją, – formaliojo profesinio mokymo programas.
Laisvasis mokytojas turi teisę:
1) dirbti pagal savo individualias programas;
2) pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;
3) teikti švietimo pagalbą.
Laisvasis mokytojas privalo:
1) užtikrinti ugdomų mokinių saugumą;
2) turėti higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą aplinką;
3) vykdyti su mokiniu sutartą ugdymo procesą;
4) suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba.
Laisvajam mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to paties dalyko programą.
51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo 3 metai;
3) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
4) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai;
5) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
6) jis yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2555, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-24, i. k. 2024-07453
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA
52 straipsnis. Švietimo valdymas ir valdymo subjektai
Švietimo valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu ir priežiūra.
Švietimo valdymo subjektai yra:
1) Seimas;
2) Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos;
3) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;
4) savivaldybės institucijos;
5) nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas);
6) švietimo įstaigos vadovas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Dalis švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos institucijoms.
53 straipsnis. Švietimo stebėsena
Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija bei kitos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija kiekvienais metais paskelbia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose.
Asmens duomenys Švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkomi Vyriausybės tvirtinamuose Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai nustačius, kad mokykloje nesudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl kokybiško valdymo užtikrinimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
54 straipsnis. Švietimo planavimas
Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės švietimo poreikius, nustatyti švietimo politikos vystymosi kryptis, strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
Lietuvos švietimo politikos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Švietimo politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
Savivaldybės, įgyvendindamos švietimo politikos pažangos uždavinius, suplanuoja priemones ir projektus jiems įgyvendinti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
Mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.
Mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina mokyklos vadovas.
Aukštasis mokslas planuojamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje
Vyriausybė:
1) vykdo švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo nutarimus, tvirtina Nacionaliniame pažangos plane švietimo politikos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
2) koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą švietimo klausimais;
3) steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko valstybines kolegijas, švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, prireikus – švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai įgyvendinti įstaigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą);
4) neteko galios nuo 2021-01-01.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
56 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) formuoja valstybinę švietimo politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;
3) rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
4) atsako už švietimo kokybę;
5) teikia Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
6) valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigia ir valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
7) bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;
8) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
9) organizuoja ir koordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą;
10) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, finansuoja ar kitaip skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
12) organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoja, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje;
13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1) tvirtina vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; nustato prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;
2) tvirtina Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą;
3) tvirtina valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus ir kompetencijų aprašą, pedagogų rengimo reglamentą, švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarkos aprašą;
4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, vykdantiems švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;
5) tvirtina rekomendacijas dėl prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose;
6) nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
7) tvirtina mokinių, išskyrus besimokančius pagal aukštojo mokslo programas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą;
8) tvirtina mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2096, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13993
9) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-2096, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13993
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
58 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai švietimo valdymo srityje
Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).