Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.02.27)

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.I-1626,

91.07.30

Dėl

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMAS

( žin., 1991, Nr. 23-593)

Švietimas  -   prioritetiška  valstybės   remiama   Lietuvos

Respublikos

raidos  sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos

ir

pasaulio  kultūros  vertybėmis,  demokratijos  principais  bei

visuotinai

pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas

lemia

krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina

žmonių

ir  tautų solidarumą,  toleranciją, bendradarbiavimą.

Šis įstatymas  nustato   bendruosius  Lietuvos  Respublikos

švietimo

sistemos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus.

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai

Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:

1) puoselėti  asmens  dvasines  ir  fizines  galias,  padėti

tvirtus

dorovės  ir  sveikos  gyvensenos  pagrindus,  ugdyti  jo

intelektą,

sudarant sąlygas individualybės plėtotei;

2)  suteikti   jaunajai   kartai   bendrąjį   ir   profesinį

išsilavinimą,

atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;

3)  sudaryti   Lietuvos  gyventojams   tęstinio   lavinimosi

galimybes;

4) ugdyti  pilietiškumą, asmens  teisių ir  pareigų  šeimai,

tautai,

visuomenei  ir Lietuvos  valstybei sampratą  bei  poreikį

dalyvauti

Respublikos  kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame

ir

politiniame gyvenime.

2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

Lietuvos  švietimo   sistema  apima   ikimokyklinį   ugdymą,

mokyklinį

bei  papildomą mokymą,  įgyvendinamą šių  tipų švietimo

įstaigose:

ikimokyklinėse ugdymo įstaigose;

vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose;

profesinėse mokyklose;

aukštesniosiose mokyklose;

papildomo mokymo įstaigose.

Lietuvos   švietimo    sistemoje   įgyvendinamas    mokymosi

perimamumas

tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.

3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinio    amžiaus    vaikai,    tėvams    (globėjams,

rūpintojams)

pageidaujant,  ugdomi  lopšeliuose  ir  darželiuose.

Našlaičiai

ir  beglobiai vaikai  ugdomi vaikų  globos  įstaigose.

Valstybė

remia ikimokyklinio amžiaus vaikų  ugdymą  namuose,

teikia

kompensacines  išmokas. Šeimoms,  ugdančioms ikimokyklinio

amžiaus

vaikus  namuose, švietimo  ir sveikatos apsaugos įstaigos

teikia

metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas

Bendrasis vidurinis  išsilavinimas  įgyjamas  dvylikos  metų

trijų

pakopų  bendrojo lavinimo  mokykloje. Mokyklos pakopos gali

sudaryti

atskirus  administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę

ir

vidurinę   mokyklas.  Mokymosi   trukmę  jose   reglamentuoja

vidurinės

bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.

Bendrasis vidurinis  išsilavinimas  gali  būti  įgyjamas  ir

atitinkamo

lygio profesinėje mokykloje.

Suaugusieji bendrajį  išsilavinimą gali  įgyti   suaugusiųjų

bendrojo

lavinimo mokyklose (vakarinėse, neakivaizdinėse ir kt.).

Sanatorijose gydomi  moksleiviai bendrąjį išsilavinimą  gali

įsigyti

sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,

namuose

besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra  mokomi

Kultūros

ir švietimo  ministerijos nustatyta tvarka.

Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo

bendrojo

lavinimo bei profesinės mokyklos.

5 straipsnis. Profesinis mokymas

Profesinis išsilavinimas  įgyjamas ir tobulinamas profesinio

mokymo

įstaigose    (profesinėse   mokyklose,   aukštesniosiose

mokyklose

(kolegijose),  suaugusiųjų mokymo  centruose ir  kitose

švietimo

įstaigose).  Profesinis mokymas  siejamas  su  bendruoju

lavinimu.

Į

profesines  mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį

ar

bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal

vieno

ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatyta

tvarka   mokytis  gali  būti  priimami  ir  neturintys

pagrindinio

išsilavinimo  moksleiviai, bet  ne jaunesni  kaip  15

metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

Specialistus   su    aukštesniuoju    išsilavinimu    rengia

aukštesniosios

mokyklos  (kolegijos  ir  kt.).  Į  aukštesniąsias

mokyklas

stojantys asmenys privalo turėti vidurinį išsilavinima.

6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų

mokyklų   steigimo,  reorganizavimo,  likvidavimo,

studijų

tvarką  bei veiklos  ir valdymo  pagrindus  reglamentuoja

Lietuvos

Respublikos  mokslo ir  studijų įstatymas  bei  aukštųjų

mokyklų

statutai.

Nevalstybines aukštąsias  mokyklas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja

Lietuvos  Respublikos juridiniai  ir fiziniai asmenys,

gavę

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  licenciją.  Į  mokyklas,

neturinčias

tokios  licencijos, draudžiama  skelbti  priėmimą  ir

organizuoti

jose mokymą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

7 straipsnis. Papildomas mokymas

Norintieji    papildomai    mokosi    įvairiomis    formomis

organizuotose

švietimo   institucijose:  meno,   sporto,  kalbų,

technikos

bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.

8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas

Lietuvos Respublikoje  nustatomas toks  išsilavinimo cenzas:

pradinis,

pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas

ir likvidavimas

Valstybines  švietimo  įstaigas  steigia,  reorganizuoja  ir

likviduoja

Lietuvos  Respublikos kultūros ir švietimo ministerija

bei

aukštesniosios   pakopos   savivaldybės   (toliau         -

savivaldybės),

kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.

Valstybės  švietimo  įstaigas  steigti,  reorganizuoti  ir

likviduoti

gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir

švietimo

ministerijai sutikus.

Nevalstybines švietimo  įstaigas steigia,  reorganizuoja  ir

likviduoja,

Kultūros  ir švietimo  ministerijai leidus,  Lietuvos

Respublikoje

įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos

piliečiai.

Šių  švietimo įstaigų   nuostatai        registruojami

savivaldybėse.

Jeigu

nevalstybinės   švietimo  įstaigos  veikla  pažeidžia

Lietuvos

Respublikos  įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija

gali

savo  iniciatyva sustabdyti  įstaigos veiklą, kol ginčas bus

išspręstas

teismine tvarka.

Švietimo įstaigos  turi  juridinio  asmens  teises  ir  yra

pavaldžios

steigėjams.  Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Švietimo įstaigų  steigimo,  reorganizavimo  ir  likvidavimo

tvarką

reglamentuoja   bendrieji  nuostatai,   kuriuos  tvirtina

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

10 straipsnis. Dėstomoji kalba

Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba  yra

lietuvių

kalba.

Gausioms ir  kompaktiškai gyvenančioms  Lietuvos Respublikos

tautinėms

mažumoms   sudaromos  sąlygos  turėti  valstybines  ar

valstybės

remiamas  ikimokyklines  įstaigas,  bendrojo  lavinimo

mokyklas

ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai,  rūpintojai)

parenka

vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą

atitinkama

dėstomąja kalba.

Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms  grupėms

gimtajai

kalbai   išmokti  ir  tobulinti  valstybinėse  bendrojo

lavinimo

mokyklose  gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,

taip

pat sekmadieninės mokyklos.

Nelietuviškose  švietimo   įstaigose   lietuvių   kalba   ir

literatūra

dėstoma   lietuvių  kalba.   Tėvams  ar  moksleiviams

pageidaujant,

sudaromos  sąlygos mokytis  ir kitų dalykų lietuvių

kalba.

Visos vidurinės  bendrojo lavinimo  mokyklos turi užtikrinti

lietuvių

kalbos  mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatytą

standartą.

Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės

mokytis

lietuvių kalba.

11 straipsnis. Sveikatos apsauga

Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų

sveikatai

išsaugoti  ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,

savivaldybės,

organizacijos  ir piliečiai,  turintys savo žinioje

švietimo

įstaigas,   užtikrina  norminiuose  aktuose  nustatytas

auklėtinių

mokymosi,  mitybos, kūno  kultūros ir sporto, poilsio,

medicinos

bei   psichologinės  pagalbos  teikimo  sąlygas  šiose

mokyklose.

12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir

psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas

Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais

ar

psichiniais  trūkumais ugdomi  namuose, ikimokyklinių  įstaigų

bendrosiose

ar  korekcinėse grupėse,  specialiose  ikimokyklinėse

įstaigose,

bendrojo  lavinimo mokyklų  bendrosiose ar korekcinėse

klasėse,

specialiosiose  mokyklose kuo  arčiau tėvų  gyvenamosios

vietos.

Korekciniam  ar   specialiajam  ugdymui   vaikus   nukreipia

specialiosios

diagnostikos  komisijos, atsižvelgdamos  į  defekto

pobūdį,

sunkumo  laipsnį  ir  sudėtingumą.  Tėvams  nesutikus  su

specialiosios

diagnostikos  komisijos išvada,  apeliaciją svarsto

respublikinė

diagnostikos komisija.

Nukreipimas korekciniam  ar specialiajam ugdymui, korekcinės

pagalbos

teikimas,  priežiūra ir  kontrolė  vykdoma  Kultūros  ir

švietimo

ministerijos   bei  Sveikatos   apsaugos   ministerijos

nustatyta

tvarka.

13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,

profesinėse

ir  aukštesniosiose mokyklose  yra nemokamas. Ugdymas

valstybinėse

ikimokyklinėse  įstaigose (išskyrus  vaikų  globos),

mokymasis

valstybės  išlaikomose ar  remiamose  papildomo  mokymo

institucijose

yra iš dalies apmokamas.

Už mokymą  nevalstybinėse švietimo  įstaigose  mokama  pagal

susitarimą.

14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams

Valstybė teikia stipendijas, pašalpas moksleiviams,  kuriems

reikalinga

materialinė parama.

15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas

Valstybinių švietimo  įstaigų  pedagogai  gauna  atlyginimą

pagal

pedagoginio   darbo  stažą,   turimą  išsilavinimą,  įgytą

kvalifikaciją

ir atliktą darbą.

Valstybinėse švietimo  įstaigose  pedagogams  apmokama    už

papildomą

nepamokinį darbą.

Materialiai   skatinami    pedagogai,   dirbantys   švietimo

įstaigose

kaime,  taip pat  vietovėse bei švietimo srityse, kurių

plėtotei

būtina  speciali  valstybės  parama.  Šiems  pedagogams

teikiamos

lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos

Lietuvos švietimo  įstaigose gali  veikti vaikų  ir  jaunimo

organizacijos,

kurių   veikla   skatina   moksleivių   dorovinę,

pilietinę,

kultūrinę,   fizinę  bei   socialinę  brandą,  padeda

tenkinti

jų  saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų

veikla

grindžiama  nustatyta tvarka  įregistruotais  įstatais  ir

neturi

prieštarauti  Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam

įstatymui

ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir

jaunimo

organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.

17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo

įstaigose

Valstybinėse švietimo  įstaigose tėvų  (globėjų,  rūpintojų)

pageidavimu

dvasinės  vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos

(norimų

konfesijų).

Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal

jų

šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.

Nelankantiems  tikybos  pamokų  tuo  metu  dėstomi  kiti  su

doroviniu

ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-1626,

91.07.30

II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė

18 straipsnis. Moksleivių teisės

Moksleiviai turi teisę:

1) stoti  į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas

ir

kitos  aplinkybės (sveikata,  dėstomosios kalbos  mokėjimas ir

t.t.)

atitinka priėmimo į ją sąlygas;

2) sukakę  15 metų,  savarankiškai apsispręsti  dėl  tikybos

mokymosi;

3) burtis  į vaikų  ir  jaunimo  organizacijas,  plėtoti  jų

veiklą,

lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;

4)  dalyvauti   švietimo   įstaigos   savivaldoje   įstaigos

nuostatuose

numatyta tvarka;

5)  eksternu  laikyti  bet  kurios  bendrojo  ir  profesinio

lavinimo

mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.

19 straipsnis. Moksleivių pareigos

Moksleiviai privalo:

1) įgyti  pagrindinį išsilavinimą  arba mokytis iki 16 metų

bendrojo

lavinimo arba kito tipo mokykloje;

2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;

1)   savo   vaikams   laisvai   parinkti   valstybinę   arba

nevalstybinę

švietimo įstaigą:

2) leisti  vaikus į  tėvų gyvenamajai  vietai priskirtą arba

kitą

pageidaujamą  ikimokyklinę  įstaigą  ar  bendrojo  lavinimo

mokyklą;

3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;

4) gauti  iš švietimo  įstaigos informaciją  apie savo vaikų

mokymąsi,

elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.

21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:

1)  sudaryti   vaikams   gyvenimo   ir   mokymosi   sąlygas,

laiduojančias

sveiką  ir saugią  jų dvasinių  bei  fizinių  galių

plėtotę,

dorovinį brendimą;

2) leisti  į bendrojo  lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,

jei

jie  yra pakankamai  fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę

vaiko

psichofizinę  brandą liudijančius  dokumentus,  tėvai  gali

leisti

į  mokyklą vaiką,  mokslo metų  pradžios dieną neturintį 6

metų,

arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;

3) bendrauti  su švietimo  įstaigomis, sprendžiant  vaikų bei

moksleivių

mokymosi  klasimus, užtikrinti  bendrojo  lavinimo  ar

kito

tipo mokyklos lankomumą iki 16 metų (imtinai).

22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą

Teisę   dirbti pedagoginį  darbą atitinkamo  tipo  (pakopos)

švietimo

įstaigose  turi asmenys,  įgiję  išsilavinimą  pedagogus

rengiančiose

institucijose,    kurioms   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė

yra    pripažinusi   teisę    išduoti    dokumentus,

patvirtinančius

atitinkamą kvalifikaciją.

Asmenims, neturintiems  pedagoginio išsilavinimo, suteikiama

teisė

dirbti  pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo

įstaigose,

jeigu  jiems atestacinė komisija pripažįsta pedagoginę

kvalifikaciją,

numatytą pedagogų atestacijos nuostatuose.

Teisė  į   pedagoginį  darbą   gali  būti  atimama  įstatymų

nustatyta

tvarka.

23 straipsnis. Pedagogų teisės

Pedagogas turi teisę:

1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus

ir

formas;

2) nustatyta  tvarka tobulinti  kvalifikaciją  ir  gauti  ją

atitinkantį

atlyginimą;

3) į tinkamas darbo sąlygas;

4) į kasmetines pailgintas (48 darbo dienų) atostogas;

5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje, jeigu

jis

nėra tos įstaigos administracijos darbuotojas;

6) jungtis į visuomenines organizacijas.

24 straipsnis. Pedagogų pareigos

Pedagogai privalo:

1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią

ir

sveiką jų asmenybės galių plėtotę;

2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;

3) laikytis pedagoginės etikos normų;

4) dalyvauti  nepamokinėje veikloje,  padedančioje  tenkinti

moksleivių

saviraiškos   bei  saviugdos  poreikius,  plėtoti  jų

kultūrinius

interesus;

5) tobulinti savo kvalifikaciją;

6)  bendradarbiauti   su   auklėtinių   tėvais   (globėjais,

rūpintojais)

sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.

25  straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,

rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė

Moksleiviai,  nevykdantys   savo  pareigų,  atsako  švietimo

įstaigos

nuostatuose numatyta tvarka.

Tėvai

(globėjai,  rūpintojai) ir  pedagogai, kurie neatlieka savo

pareigų,

fiziškai,  psichiškai  ir morališkai žaloja auklėtinius,

atsako

įstatymų numatyta tvarka.

III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas

26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas

Lietuvos Respublikos  švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros

ir

švietimo  ministerijos patvirtintus  arba jos nustatyta tvarka

suderintus

mokymo planus ir programas. Mokymo turinys  ir metodai

turi

atitikti  švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės

poreikius.

Švietimo įstaigose  draudžiama propaguoti  rasinį,  tautinį,

religinį,

socialinį   priešiškumą  ir   išskirtinumą,   skleisti

militaristines

ir  kitas  idėjas,  prieštaraujančias  visuotinai

pripažintiems

tarptautinės teisės ir humanizmo principams.

Tautinių mažumų  švietimo įstaigose  ugdymo  programos  gali

būti

papildomos etnokultūros elementais.

Vidurinėse bendrojo  lavinimo mokyklose  be lietuvių  kalbos

taip

pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos

galimybes.

Bendrojo  lavinimo  mokykloje  nedėstomos  karinio  pobūdžio

disciplinos.

27 straipsnis. Mokslo metų pradžia

Mokslo metai  švietimo  įstaigose  pradedami  rugsėjo  pirmą

dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai

Valstybinės švietimo  įstaigos  savo  darbe  vadovaujasi  jų

savivaldos

organų  patvirtintais  įstaigos  veiklos  nuostatais,

kurie

turi  neprieštarauti šiam  ir kitiems  Lietuvos Respublikos

įstatymams

bei  atitinkamo  tipo  švietimo  įstaigų  bendriesiems

veiklos

nuostatams.

Nevalstybinių švietimo  įstaigų veiklos  nuostatai  derinami

Kultūros

ir   švietimo   ministerijos   nustatyta   tvarka   ir

registruojami

savivaldybėse.

29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai

Asmenims,  baigusiems  valstybines  švietimo  įstaigas  arba

atskiras

jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatyto

pavyzdžio    dokumentas,   liudijantis    jų    įgytą

išsilavinimą.

Asmenims,  baigusiems   nevalstybines   švietimo   įstaigas,

analogiškas

dokumentas  išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas

išsilavinimas

atitinka  valstybinį  standartą.  Mokyklų  baigimo

dokumentai

(brandos   atestatai,  diplomai   ir  kt.)  išduodami

Kultūros

ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės

veiklos priežiūra

Kultūros

ir švietimo ministerija kartu su atitinkamų

aukštesniosios

pakopos savivaldybių švietimo padaliniais prižiūri

visų

švietimo  įstaigų pedagoginę  veiklą  ir  bendrojo  lavinimo

dalykų

mokymą.

Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,

valstybinės

mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose

numatyti

asmenys.  Kiti asmenys  gali stebėti  pedagogo darbą tik

gavę

jo sutikimą.

31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos

kompetencija švietimo srityje

Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:

1)  steigia,  reorganizuoja  ar  likviduoja  jai  pavaldžias

švietimo

įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;

2)  aprobuoja   nepavaldžių  valstybinių   ir  nevalstybinių

švietimo

įstaigų steigimą ir reorganizavimą;

3) gali  sustabdyti nevalstybinių  švietimo įstaigų  veiklą,

jeigu

ji prieštarauja įstatymams;

4) tvirtina  jos reguliavimo  sferai  priskirtų  valstybinių

arba

jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;

5) teikia  išvadas  Teisingumo  ministerijai  dėl  vaikų  ir

jaunimo

organizacijų nuostatų registravimo;

6)  tvirtina   bendrajį  mokymo   turinį   (mokymo   planus,

programas,

vadovėlius) valstybinėms švietimo įstaigoms;

7)  organizuoja  mokymo  planų, programų, vadovėlių, įvairių

ugdymo

priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;

8)  nustato  įvairių  ugdymo  pakopų  bendrojo  išsilavinimo

valstybinį

standartą;

9)  raštu   aprobuoja  savivaldybių  kultūros  ir  švietimo

padalinių

steigimą,  reorganizavimą ir  likvidavimą, tų padalinių

vadovų,

kuriuos  siūlo savivaldybė,  bei savivaldybėms  pavaldžių

kultūros

ir  švietimo įstaigų  vadovų kandidatūras.  Šie  vadovai

gali

būti  atleisti ministerijos  arba  savivaldybės  iniciatyva,

Kultūros

ir švietimo ministerijai sutikus;

10) rūpinasi  švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos

tobulinimu

bei  perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų

atestaciją;

11)  aprobuoja   pedagoginio  funkcionalumo   požiūriu  savo

užsakytų

numatomų    statyti   valstybinių   švietimo   įstaigų

architektūrinius

projektus;

12) nostrifikuoja  užsienyje įgytus  vidurinį ir aukštesnįjį

išsilavinimą

patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų

kompetencija švietimo srityje

Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:

1) suderinę  su Kultūros  ir švietimo ministerija,  steigia,

reorganizuoja

ir  likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria

ir

atleidžia jų vadovus;

2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų

reguliavimo

sferai   priskirtų  ar  pavaldžių  švietimo  įstaigų

bendruosius

veiklos nuostatus;

3)  tvirtina   pavaldžių  švietimo  įstaigų  mokymo  planus,

programas,

vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

4) derina  su Kultūros  ir  švietimo  ministerija  pavaldžių

švietimo

įstaigų  bendrojo  lavinimo  dalykų  mokymo  planus  ir

programas;

5)  kartu   su  Kultūros  ir  švietimo  ministerija  nustato

pavaldžių

profesinių    bei   aukštesniųjų   mokyklų   teikiamo

išsilavinimo

valstybinį standartą;

6)  rūpinasi   specialiųjų  dalykų   pedagogų  rengimu,   jų

kvalifikacijos

tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.

33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija

švietimo srityje

Savivaldybės:

1) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, steigia,

reorganizuoja,

likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas;

2) Kultūros  ir švietimo  ministerijai sutikus,  registruoja

nevalstybines

švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.

Suderinusios su  ministerija, gali  sustabdyti  šių  įstaigų

veiklą,

jeigu ji prieštarauja įstatymams;

3)   užtikrina    pavaldžių   švietimo    įstaigų    veiklos

materialines-

technines sąlygas;

4) Kultūros  ir švietimo  ministerijai aprobavus,  skiria ir

atleidžia

savivaldybės   kultūros  ir   švietimo  padalinių  bei

pavaldžių

švietimo įstaigu vadovus;

5)   organizuoja   kaimo   bendrojo   lavinimo   moksleivių,

gyvenančių

toliau  nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir

atgal;

6)   kontroliuoja,   ar   visi   savivaldybės   teritorijoje

gyvenantys

vaikai  iki 16  metų mokosi  bendrojo lavinimo ar kito

tipo

mokykloje.

34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba

Lietuvos  švietimo   taryba  yra   institucija,   atliekanti

mokslinio

eksperto   bei   konsultanto   vaidmenį   sprendžiant

strateginius

Respublikos švietimo plėtotės klausimus.

Taryba sudaroma  ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų

savivalda

Valstybinių švietimo  įstaigų savivaldos  organai  (mokyklos

taryba,

pedagogų taryba, tėvų komitetas ir kt.):

1) remdamiesi  atitinkamo tipo  (pakopos)  švietimo  įstaigų

bendraisiais

nuostatais, tvirtina įstaigos veiklos nuostatus;

2) nustato  pagrindines švietimo  įstaigos finansinės-ūkinės

veiklos

perspektyvas;

3)  kontroliuoja   švietimo  įstaigos  finansinę-materialinę

veiklą.

Savivaldos organai  pagal savo kompetenciją turi teisę gauti

iš

administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.

Valstybinių švietimo  įstaigų savivaldos organų kompetencija

apibrėžiama

atitinkamo    tipo   (pakopos)   švietimo   įstaigų

bendruosiuose

veiklos nuostatuose.

36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas

Pagrindiniai  valstybinių   švietimo   įstaigų   finansavimo

šaltiniai

yra   savivaldybių  ir Lietuvos  Respublikos  valstybės

biudžetai.

Valstybinis  finansavimas  užtikrina  normalias  šių

įstaigų

veiklos  sąlygas.  Kiti  jų  finansavimo  šaltiniai  yra

Lietuvos

švietimo fondas,  miestų ir  rajonų švietimo  fondai ir

švietimo

įstaigų nebiudžetinės lėšos.

Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.

Nevalstybinėms  įstaigoms,   kurios   užtikrina   valstybinį

standartą

atitinkantį    išsilavinimą,   gali   būti   skiriami

biudžetiniai

asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.

37 straipsnis. Švietimo fondai

Lietuvos švietimo  fondo bei  miestų (rajonų) švietimo fondų

sudarymo

šaltiniai yra:

1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;

2) pajamos iš paties fondo veiklos;

3)

užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat

tarptautinių

organizacijų   aukojamos  lėšos   ir   materialinės

vertybės.

Lietuvos  švietimo   fondo  nuostatus  bei  miestų  (rajonų)

švietimo

fondų    bendruosius   nuostatus   tvirtina   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

IV. Tarptautiniai ryšiai

38 straipsnis.  Lietuvos  gyventojų  teisė  mokytis  ir

lietuvių   švietimo   įstaigos   užsienio   valstybėse.

Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.

Ši   teisė   įgyvendinama   asmens   iniciatyva   arba   per

tarpvalstybinius

susitarimus.

Lietuvių    švietimo     įstaigos    užsienio     valstybėse

organizuojamos

bei  finansinė-materialinė  parama  joms  teikiama

tarpvalstybiniais

susitarimais nustatyta tvarka.

39  straipsnis.   Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės

pedagoginė  veikla ir  mokymasis Lietuvos Respublikoje

Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti

pedagoginį

darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir

darbo

sąlygas  Lietuvos  švietimo  įstaigose  nustato  atitinkami

Lietuvos

Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.

40 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos

Respublika,

nustatytos  kitokios  taisyklės,  negu  tos,  kurias

numato

šis  įstatymas, taikomos tarptautinėje sutartyje nurodytos

taisyklės.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKO

PAVADUOTOJAS                      BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius,

1991 m. birželio 25 d.

Nr. I-1489

41 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas

švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai.

Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto užtikrina normalias šių

įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra Lietuvos švietimo

fondas, apskričių, miestų ir rajonų švietimo fondai bei švietimo įstaigų

nebiudžetinės lėšos.

užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos

išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.

steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą

suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos)

valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas

atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo

(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.

42 straipsnis. Švietimo fondai

savivaldybių bei švietimo įstaigos fondų sudarymo šaltiniai yra:

1) savanoriški asmenų, organizacijų ar įmonių

įnašai;

2) pajamos iš paties fondo veiklos;

3) užsienio valstybių organizacijų bei

piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės

vertybės.

miestų (rajonų) švietimo fondų bei švietimo įstaigos fondo bendruosius

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

43 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė

mokytis kitose šalyse

kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba tarpvalstybiniais

susitarimais.

organizuojamos bei finansinė ir materialinė parama joms teikiama

tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Užsienio šalių

piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos

Respublikoje

Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be

pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.

Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos

Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.

45 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos

kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis įstatymas, taikomos

tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

VALDAS ADAMKUS

46 straipsnis.

Mokinio teisės ir pareigos

teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi

formas;

2) pagal savo

gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti

valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;

3) sulaukęs 14

metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4) gauti geros

kokybės švietimą;

5) eksternu

laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar

jos dalis (modulis) įvykdyta;

6) pasirinkti

formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;

studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),

studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio

mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis

pasirengimas atitinka nustatytus reikalavimus;

7) į

psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę,

informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie

savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

8) į socialinę

pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

9) mokytis

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo

vietą;

10) į nešališką

mokymosi pasiekimų įvertinimą;

11) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

12) įstatymų

nustatyta tvarka ginti savo teises;

13) naudotis

kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

privalo:

1) sudarius

mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką

reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

2) stropiai

mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

3) mokytis

pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.

47 straipsnis.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos

(globėjai, rūpintojai) turi teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

2) dalyvauti

parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą

švietimo teikėją;

3) gauti

informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

4) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

5) naudotis

Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

(globėjai, rūpintojai) privalo:

1) 6–7 metų

sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti

punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

2) sudaryti

vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos

ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

3)

bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais

specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,

specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi

klausimus;

4) parinkti savo

vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

5) kontroliuoti

ir koreguoti vaiko elgesį;

6) užtikrinti

vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programą.

48 straipsnis.

Teisė dirbti mokytoju

1.

Kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, dirbantiems pagal ikimokyklinio,

priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo,

profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas, nustato švietimo ir mokslo

ministras. Dirbti mokytoju pagal šias programas turi teisę:

1) asmuo, įgijęs

aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą,

turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio Įstatymo 31

straipsnio 5 dalyje.

2) asmuo, įgijęs aukštąjį ar

aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir

neturintis pedagogo kvalifikacijos. Šis asmuo pagal terminuotą darbo sutartį

mokytojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus. Vyriausybės

nustatytais atvejais darbo sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar

vieneriems mokslo metams;

3) pirminio

profesinio mokymo profesijos mokytoju, neformaliojo vaikų švietimo mokytoju –

pedagogas arba asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį,

įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis pedagogo kvalifikacijos, bei

asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo

praktiką ir pedagogo kvalifikaciją.

neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti:

1) asmuo, įgijęs

aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)

išsilavinimą;

2) asmuo, baigęs

profesinę mokyklą, turintis kvalifikaciją arba ne trumpesnę kaip 3 metų

atitinkamos srities darbo praktiką.

3.

Kvalifikacinius reikalavimus pedagogų mokymo ir studijų programoms nustato

studijų krypčių reglamentai ir (ar) švietimo ir mokslo ministro patvirtinti

profesinio rengimo standartai.

Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka

gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės.

negali dirbti asmuo:

1) netekęs

religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo) – mokyti

tikybos pagal formaliojo švietimo programas;

2) teistas už

tyčinę nusikalstamą veiką;

3) teismo

sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – iki jo pripažinimo

veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;

4) kuriam teismo

sprendimu apribota tėvų valdžia – apribojimo laikotarpiu;

5) sergantis

Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;

6) nelietuvių

kalba baigęs mokslą Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis valstybinės

kalbos mokėjimo antrosios kvalifikacinės kategorijos;

7) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam

taikomi Įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)

vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“

numatyti apribojimai.

49 straipsnis.

Mokytojo teisės ir pareigos

turi teisę:

1) siūlyti savo

individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau

kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti

atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) dirbti

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą

darbo vietą;

5) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,

Aukštojo mokslo, Neformaliojo švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti

tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,

laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

3) laikytis

teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus

tvarką nustatančių dokumentų;

4) tobulinti

savo kvalifikaciją;

5) suteikti

pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų

ugdymosi poreikių;

6) nešališkai

vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

7) nuolat

informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir

pasiekimus;

8) vykdyti kitas

Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.

profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant

pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

50 straipsnis.

Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos

mokytojas, teikiantis neformalųjį švietimą, vykdantis ikimokyklinio ugdymo arba

formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinančių programų modulius, privalo turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka išduotą licenciją.

mokytojas turi teisę:

1) vykdyti

neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;

2) dirbti pagal

savo individualias programas;

3) pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir formas;

4) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.

mokytojas privalo:

1) laikytis

Mokytojo etikos normų;

2) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą;

3) turėti

higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;

4) vykdyti su

mokiniu sutartą ugdymo procesą.

mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to

paties dalyko programą.

mokytojui, nevykdančiam 3 dalyje nurodytų pareigų, įstatymų nustatyta tvarka

apribojama veikla, panaikinama išduota licencija.

51 straipsnis.

Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos

švietimo teikėjas turi teisę:

1) įgijęs

licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vykdyti

ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių

saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius ir profesinio mokymo

programas;

2) teikti

neformalųjį švietimą;

3) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;

4) gauti

nustatytą finansavimą ir lengvatas.

švietimo teikėjas privalo:

1) užtikrinti

švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;

2) sudaryti

mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;

3) laikytis

Mokytojo etikos normų;

4) rūpintis

mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.

švietimo teikėjas nevykdo 2 dalyje nurodytų pareigų, teisės aktų nustatyta

tvarka apribojama jo veikla ir panaikinama išduota licencija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

VALDYMAS. SAVIVALDA

52 straipsnis.

Švietimo valdymas ir valdymo subjektai

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę

vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės

paskirstymu bei priežiūra.

valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai;

3) savivaldybės

institucijos;

4) mokyklos

steigėjas;

5) mokyklos

vadovas.

valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos institucijoms.

53 straipsnis.

Švietimo stebėsena

stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir

savivaldybių administracijos, mokyklos.

mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę

šalyje ir regionuose.

54 straipsnis.

Švietimo planavimas

planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei

uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio

kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.

Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai

metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,

apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.

strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina

Vyriausybė.

strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina

apskrities viršininkas.

strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina

savivaldybės taryba.

strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos

vadovas.

planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos

metinės švietimo veiklos programos.

metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos

kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina

apskrities viršininkas.

metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir

tvirtina meras.

metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina

mokyklos vadovas.

mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis.

Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje

Vyriausybė:

1) vykdo

švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo

nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos

švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;

2) koordinuoja

Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą

švietimo klausimais;

3) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias

mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie

Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį

įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;

4) paveda jai

pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo

strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.

56 straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir

mokslo ministerija yra įgaliota:

1) formuoti ir

vykdyti valstybinę švietimo politiką;

2) atsakyti už

švietimo kokybę;

3) rengti

strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;

4) teikti

Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,

disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas

išdavimo;

5) nustatyti

mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus

nevalstybines ir aukštąsias);

6) pritarti

stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygoms;

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų

programų akreditavimą;

8) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti švietimo veiklos

registrų ir informacinių sistemų tvarkymą, mokyklų bei jų asociacijų, studijų

ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų blankų ir licencijų registravimą;

9) organizuoti

brandos egzaminus;

10) koordinuoti

apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą

įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti

bendruosius jų nuostatus;

11) prilyginti

užsienyje įgytą išsilavinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui;

12) palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų

bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,

teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų

srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse

organizacijose;

13) atlikti

pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo

funkcijas;

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo ir studijų turinį (Lietuvos

bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo,

mokymo ir studijų planai); visų lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir

doktorantūrą) valstybinius išsilavinimo standartus, profesinio rengimo

standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos

kriterijus ir jos vykdymo tvarką;

15) tvirtinti

brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų kvalifikacijos

egzaminų tvarką;

16) tvirtinti

reikalavimus vadovėliams ir mokymo priemonėms, specifinius reikalavimus visų

tipų valstybinių ir savivaldybių mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos

nuostatams;

17) tvirtinti

mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių

viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams,

inspektoriams ir specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas)

mokyklų vadovams;

18) tvirtinti

atvirojo konkurso valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareigoms eiti

organizavimo tvarką;

19) tvirtinti

mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų bei pagalbos mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančių darbuotojų rengimo, jų kvalifikacijos

tobulinimo tvarką bei reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms; vadovų ir

mokytojų atestacijos, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo

komisijos nuostatus;

20) rūpintis

lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;

analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,

atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas

įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.

57

straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir

Vyriausybės įstaigų įgaliojimai

ir Vyriausybės įstaigos:

1) dalyvauja

švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo

grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės

aktų projektų;

2) kartu su

švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;

3) atlieka

pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo

klausimais nustato Vyriausybė.

atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir

pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

58 straipsnis.

Apskrities viršininko įgaliojimai

Apskrities

viršininkas:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo

strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta

tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;

2) analizuoja

bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri pavaldžių švietimo teikėjų veiklą;

3) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo

padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo

inspektorius ir specialistus, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija

skiria švietimo padalinių vadovus;

4) formuoja

specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina

specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio

švietimo programas;

5) steigia

pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines

psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių

įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

6) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, Valstybinės

švietimo priežiūros institucijoms apie švietimo būklę apskrityje.

59 straipsnis.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai

Savivaldybės

institucijos:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį

švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;

2) analizuoja

švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;

3) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius,

skiria jų specialistus, vadovaudamasi Švietimo ministerijos nustatytais

kvalifikaciniais reikalavimais skiria švietimo padalinių vadovus;

4) formuoja

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam

švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius

atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas,

savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;

5) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko

savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi

vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

6) steigia

mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas

(pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas),

atlieka šių įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

7) organizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių pagrindinių mokyklų mokinių pasiekimų

vertinimą ir brandos egzaminus;

8) pagal šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;

9) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės

švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę

savivaldybėje.

60 straipsnis.

Mokyklos steigėjo įgaliojimai

steigėjas:

1) užtikrina

valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų,

švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje;

2) įvertina

gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų

teikimo;

3) nustato

mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje

mokykloje;

4)

vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais kriterijais, steigia, reorganizuoja,

likviduoja ir pertvarko mokyklą;

5) tvirtina

mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;

6) užtikrina

mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;

7) pritaria

mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos

programai;

8) tvirtina

mokyklos vadovo pareigybės (išskyrus aukštųjų mokyklų) aprašymą;

9) tvirtina

mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;

10) teisės aktų

nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovą.

Valstybės ir savivaldybių mokyklų vadovai skiriami atviro konkurso tvarka.

Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų

nustatyta tvarka;

11) Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdo valstybės ir savivaldybės mokyklos

vadovų atestaciją;

12) organizuoja

informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,

kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą

mokyklai ir mokytojui;

13) organizuoja

mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovo, pedagogų ir kitų ugdymo procese

dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą, jų atestaciją;

14) prižiūri

mokyklos veiklą;

15) organizuoja

mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36

straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;

16) kaupia ir

skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;

17) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,

mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai

institucijai.

61 straipsnis.

Mokyklos vadovo įgaliojimai

vadovas:

1) vadovauja

mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo

programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

2) nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius

asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

3) atsako už 26

straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.

Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų

laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,

pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,

užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems

įpročiams aplinką;

4) analizuoja

mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito

vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

5) atlieka

mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir

pareigybės aprašyme.

mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

62 straipsnis.

Mokyklos savivalda

savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo

programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo

klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute),

priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka

visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų

kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).

– aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams,

mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo

veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

taryba – nuolat veikianti mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir

neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija mokytojų profesiniams

bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi

mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai,

specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese

dalyvaujantys asmenys.

gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,

rūpintojų).

aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

63 straipsnis.

Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės

švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos apskrities ir

savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir kitos atskirų

švietimo sričių tarybos.

savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai

(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų

asociacijos.

švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės

švietimo tarybos – savivaldybės taryba.

savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo

politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos

programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.

64 straipsnis.

Valstybės švietimo savivaldos institucijos

Visuomenės dalyvavimą

formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės

švietimo savivaldos institucijos:

1) Lietuvos

švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais

Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus

tvirtina Vyriausybė;

2) Bendrojo

ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų

kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

3) Lietuvos

profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo

klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

4) Lietuvos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos

neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija;

5) Lietuvos

nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji

institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

6) Aukštojo

mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija

strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina

Vyriausybė.

65 straipsnis.

Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme

bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių

(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo

valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias

jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir

funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.

asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,

sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,

vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.

valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir

asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,

konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti

ekspertais.

sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.

66 straipsnis.

Švietimo priežiūra

priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,

švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,

švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą

reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir

organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos

tobulinimą.

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos ir mokyklos

steigėjas.

švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija bei

apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros

institucija pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros

nuostatus.

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos

veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės

veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.

mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

FINANSAVIMAS

67 straipsnis.

Švietimo finansavimo šaltiniai

Švietimo

finansavimo šaltiniai:

1) valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

2) kitos lėšos.

68 straipsnis.

Investicijos į švietimo plėtotę

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių

išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Vienerių

metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir

mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės

programa.

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas

savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės

programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir

vadovaujantis švietimo strateginiais planais.

69 straipsnis.

Švietimo programų ir mokyklų finansavimas

švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,

išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo

programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo

lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,

pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,

profesinio mokymo, jas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius

tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose

finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių

biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių

biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms

mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.

ir kito neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą finansuoja mokyklos

steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai teisės aktų nustatyta tvarka.

aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.

mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,

neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės

bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,

finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,

skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties

tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje.

priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų

lėšų.

70 straipsnis.

Mokyklų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimas

(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos vadovo pareiginė alga priklauso

nuo išsilavinimo, darbo stažo ir pareigybės kategorijos.

(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo pareiginė alga

priklauso nuo turimos pareigybės kategorijos pagal bendruosius aprašus.

Pareigybės kategorijų bendruosius aprašus pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir

veiklos sudėtingumą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų pareiginės algos dydis nustatomas

vadovaujantis darbo įstatymų nustatyta tvarka.

mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant

į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

71 straipsnis.

Materialinė parama

profilio, profesinės ir aukštesniosios mokyklos mokiniui ir studentui gali būti

mokama stipendija, skiriama materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka.

aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.

(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per

metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.

gali būti visiškai arba iš dalies atleidžiamas nuo gautos valstybės paskolos

studijoms grąžinimo arba jam atidedamas paskolos grąžinimo terminas Vyriausybės

nustatyta tvarka.

72 straipsnis.

Mokestis už švietimą

ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra

nemokamas.

2.

Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos

steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.

besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais

naudojasi nemokamai.

besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas,

iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų

(rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.

5.

Individualiosiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo

priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai,

rūpintojai).

poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo

priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

ugdymui skirta kompensacine technika.

už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas

mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas

(pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai,

būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.

už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą

ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį

pageidaujamų bendrojo lavinimo dalykų mokymąsi, pakartotinius bendrojo lavinimo

dalykų valstybinius ar mokyklinius egzaminus nustato švietimo ir mokslo

ministras.

už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato steigėjas. Mokestis mažinamas

atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

ir profesinių mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo

programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai, galimybė

naudotis kompiuteriais savarankiško darbo metu ir kitomis informacinių

technologijų priemonėmis) ir individualios mokymosi priemonės (vadovėliai,

konspektai ir pan.) yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas ir

mokymosi priemones nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

73 straipsnis.

Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje

švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo

erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio

valstybių švietimo sistemų subjektais.

bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų

susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio

valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

74

straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas

tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia

šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti

vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio valstybių

arba organizacijų pažymėjimai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

75 straipsnis.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.

mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.

ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas

ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.

asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybės registro nuostatais.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-06-30)

autrap@lrs.lt

57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų

valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai

ir Vyriausybės įstaigos:

1) dalyvauja

švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo

grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės

aktų projektų;

2) kartu su

švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;

3) atlieka

pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo

klausimais nustato Vyriausybė.

atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir

pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

58

straipsnis. Apskrities viršininko įgaliojimai

Apskrities

viršininkas:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo

strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta

tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;

2) analizuoja

bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri švietimo teikėjų veiklą;

3) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo

padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo

specialistus ir švietimo padalinių vadovus;

4) formuoja

specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina

specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio

švietimo programas;

5) steigia

pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines

psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių

įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

6) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai apie švietimo

būklę apskrityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

59

straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai

atstovaujamoji institucija:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį

švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;

2) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;

3) formuoja

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam

švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius

atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas,

savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams

ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų

švietimo centrus ir kitas).

vykdomoji institucija:

1) analizuoja

švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;

2) vadovaudamasi

švietimo ir mokslo ministro nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais skiria

švietimo padalinių vadovus ir specialistus;

3) vykdo mokyklų

vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;

4) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko

savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi

vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

5) organizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą ir brandos egzaminus;

6) pagal šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;

7) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės

švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę

savivaldybėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

60

straipsnis. Mokyklos steigėjo įgaliojimai

steigėjas:

1) užtikrina valstybinės

švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo

ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokyklų veiklą, vykdymą

mokykloje;

2) įvertina

gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų

teikimo;

3) nustato

mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje

mokykloje;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą;

5) tvirtina

mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;

6) užtikrina

mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;

7) pritaria

mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos

programai;

8) (neteko

galios);

9) tvirtina

mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;

10) (neteko

galios);

11) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinės (išskyrus aukštosios)

mokyklos vadovo atestaciją;

12) organizuoja

informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,

kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą

mokyklai ir mokytojui;

13) organizuoja

pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą,

jų atestaciją;

14) teisės aktų

nustatyta tvarka prižiūri mokyklos veiklą;

15) organizuoja

mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36

straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;

16) kaupia ir

skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;

17) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,

mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai

institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

61

straipsnis. Mokyklos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai

(išskyrus aukštosios) mokyklos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą

atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia steigėjas.

mokyklos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas atviro konkurso būdu

pareigoms skiriamas neterminuotai ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta

tvarka.

mokyklų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta

tvarka.

vadovas:

1) vadovauja

mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo

programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

2) nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius

asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

3) atsako už 26

straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.

Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų

laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,

pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,

užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems

įpročiams aplinką;

4) analizuoja

mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito

vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

5) atlieka

mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir

pareigybės aprašyme.

mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

62

straipsnis. Mokyklos savivalda

savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo

programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo

klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute),

priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka

visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų

kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).

taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės

nariams.

(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos

institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos

darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai,

kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,

rūpintojų).

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų savivaldos ypatumus nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

63

straipsnis. Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,

savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės

švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai

(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų

asociacijos.

švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės

švietimo tarybos – savivaldybės taryba.

savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo

politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos

programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

64

straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos

Visuomenės

dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina

valstybės švietimo savivaldos institucijos:

1) Lietuvos

švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais

Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus

tvirtina Vyriausybė;

2) Bendrojo

ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų

kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

3) Lietuvos

profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo

klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

4) Lietuvos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos

neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija;

5) Lietuvos

nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji

institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

6) Aukštojo

mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija

strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina

Vyriausybė.

65

straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme

bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių

(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo

valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias

jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir

funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.

asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,

sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,

vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.

valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir

asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,

konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti

ekspertais.

sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.

66

straipsnis. Švietimo priežiūra

priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,

švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,

švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą

reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir

organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos

tobulinimą.

2

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas,

licencijuojamą švietimo veiklą – ir licenciją išduoti teikusios institucijos.

2

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas.

švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka švietimo ir mokslo ministras ir

apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo

priežiūros nuostatus.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos

veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės

veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų

vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja

steigėjas.

mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

FINANSAVIMAS

67

straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai

Švietimo

finansavimo šaltiniai:

1) valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

2) kitos lėšos.

68

straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių

išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.

Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia

Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir

Vyriausybės programa.

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas

savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės

programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir

vadovaujantis švietimo strateginiais planais.

69

straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas

švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,

išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo

programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo

lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,

pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,

profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių

saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo

švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų

savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms

mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

(išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos

mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas mokykloms skiria

mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.

vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programų

vykdymą finansuoja mokyklos steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai

teisės aktų nustatyta tvarka.

aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.

mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,

neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės

bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,

finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,

skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties

tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje.

priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų

lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292, 2004-06-22,

Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių

organizacijų švietimo programų vykdymas

tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia

šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti

vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio

valstybių arba organizacijų pažymėjimai.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

75

straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.

mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.

ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas

ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.

asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybės registro nuostatais.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                  BRONISLOVAS

KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.

Nr. I-1489

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,

58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-689, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1210,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-07-12)

autrap@lrs.lt

561 straipsnis. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357

562 straipsnis. Švietimo valdymo informacinė sistema

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357

231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose

1) mokinių prieš mokinius;

2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;

3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;

4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;

5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852

232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją

1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;

2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.

1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;

2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;

3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;

4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;

5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ

563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081

391 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312

311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026

451 straipsnis. Mokinio pažymėjimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543

564 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:

1) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;

2) organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą;

3) užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę;

4) atlieka valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą;

5) vykdo vidurinio ugdymo programų akreditavimą;

6) vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą;

7) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;

8) administruoja ir (ar) įgyvendina, ir (ar) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;

9) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;

10) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;

11) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 dienos parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;

12) teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;

13) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140