LegalizeLietuvos Respublikos švietimo įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.02.27)
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMAS
( žin., 1991, Nr. 23-593)
Švietimas - prioritetiška valstybės remiama Lietuvos
Respublikos
raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos
ir
pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei
visuotinai
pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas
lemia
krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina
žmonių
ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo
sistemos
sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias
mokyklas)
veiklos ir valdymo pagrindus.
Preambulės
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti
tvirtus
dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo
intelektą,
sudarant sąlygas individualybės plėtotei;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį
išsilavinimą,
atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi
galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai,
tautai,
visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį
dalyvauti
Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame
ir
politiniame gyvenime.
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,
bendrąjį
vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį
mokymą,
aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių
tipų
švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse ugdymo įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose,
aukštesniosiose mokyklose,
aukštosiose mokyklose,
papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi
perimamumas
tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti
nesiekianti
pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo,
mokymo
arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas."
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai,
rūpintojai)
pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir
darželiuose-mokyklose.
Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi
vaikų
globos įstaigose.
Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,
teikia
kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus
vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos
teikia
metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų
trijų
pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti
atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę
ir
vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės
bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo
įgūdžiais
yra teikiamos jaunimo mokyklose.
Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir
atitinkamo
lygio profesinėje mokykloje.
Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų
bendrojo
lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo
mokyklų
suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali
įsigyti
sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose
besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo
bendrojo
lavinimo bei profesinės mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
5 straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio
mokymo
įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose
mokyklose
(kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose
švietimo
įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju
lavinimu.
Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį
ar
bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal
vieno
ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta
tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio
išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15
metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia
aukštesniosios
mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į
aukštesniąsias
mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį
išsilavinimą.
Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir
profesinio
rengimo skyrius.
Aukštesniosios mokyklos gali rengti studentus bakalauro
kvalifikaciniam
laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,
studijų
tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja
Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų
mokyklų
statutai.
Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,
gavę
Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,
neturinčias
tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir
organizuoti
jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7 straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis
organizuotose
švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,
technikos
bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:
pradinis,
pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija
bei
aukštesniosios pakopos savivaldybės (toliau -
savivaldybės),
kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.
Valstybės švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir
likviduoti
gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir
švietimo
ministerijai sutikus.
Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja,
Kultūros ir švietimo ministerijai leidus, Lietuvos
Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos
piliečiai.
Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti
švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai,
gavę Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos
leidimą.
Valstybinės švietimo įstaigos gali steigti bendras su
užsieniu
švietimo įstaigas, gavusios steigėjo sutikimą bei
Kultūros
ir švietimo ministerijos leidimą.
Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia
Lietuvos
Respublikos įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija
gali
savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus
išspręstas
teismine tvarka.
Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra
pavaldžios
steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką
reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
10 straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra
lietuvių
kalba.
Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos
tautinėms
mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar
valstybės
remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas
ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
parenka
vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama
dėstomąja kalba.
Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms
gimtajai
kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo
lavinimo
mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,
taip
pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir
literatūra
dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams
pageidaujant,
sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti
lietuvių
kalbos mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatytą
standartą.
Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės
mokytis
lietuvių kalba.
11 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų
sveikatai
išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,
savivaldybės,
organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje
švietimo
įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose nustatytas
auklėtinių
mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio,
medicinos
bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose
mokyklose.
12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir
psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas
Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais
ar
psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų
bendrosiose
ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse
įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse
klasėse,
specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios
vietos.
Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia
specialiosios
diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto
pobūdį,
sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su
specialiosios
diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto
respublikinė
diagnostikos komisija.
Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės
pagalbos
teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Kultūros ir
švietimo
ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta
tvarka.
13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,
profesinėse
ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas
valstybinėse
ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),
mokymasis
valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo
institucijose
yra iš dalies apmokamas.
Už
mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal
susitarimą.
14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir
studentams
Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia materialinės
paramos,
valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir
kreditams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą
pagal
pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą
kvalifikaciją
ir atliktą darbą.
Valstybinėse švietimo įstaigose pedagogams apmokama už
papildomą
nepamokinį darbą.
Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo
įstaigose
kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei
būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams
teikiamos
lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo
organizacijos,
kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,
pilietinę,
kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda
tenkinti
jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų
veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir
neturi
prieštarauti Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam
įstatymui
ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir
jaunimo
organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo
įstaigose
Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)
pageidavimu
dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos
(norimų
konfesijų).
Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal
jų
šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.
Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su
doroviniu
ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-1626,
91.07.30
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė
18 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas
ir
kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir
t.t.)
atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos
mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų
veiklą,
lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos
nuostatuose
numatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio
lavinimo
mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.
19 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų
bendrojo
lavinimo arba kito tipo mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti
mokymo
įstaigą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba
nevalstybinę
švietimo įstaigą:
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba
kitą
pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų
mokymąsi,
elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,
laiduojančias
sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių
plėtotę,
dorovinį brendimą;
2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,
jei
jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko
psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali
leisti
į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6
metų,
arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei
moksleivių
mokymosi klausimus, užtikrinti pagrindinio
išsilavinimo
įgijimą arba bendrojo lavinimo ar kito tipo mokyklos
lankomumą
iki 16 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)
švietimo
įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį
išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį
aukštąjį
arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą
pedagoginę
kvalifikaciją.
Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir
asmenys
tik su profesiniu išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti
pedagoginę
kvalifikaciją Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
23 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogas turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus
ir
formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją
atitinkantį
atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines
organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų mokamų atostogų vadovėliams
rašyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
24 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią
ir
sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti
moksleivių
saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų
kultūrinius
interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,
rūpintojais)
sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,
rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė
Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo
įstaigos
nuostatuose numatyta tvarka.
Tėvai
(globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo
pareigų,
fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,
atsako
įstatymų numatyta tvarka.
III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas
26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros
ir
švietimo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka
suderintus
mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys
ir
metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius
bei
visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys
derinamas tarpusavyje.
Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,
religinį,
socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines
ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai
pripažintiems
tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali
būti
papildomos etnokultūros elementais.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos
taip
pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos
galimybes.
Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio
disciplinos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
27 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą
dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų
savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais
įstaigos
nuostatais, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems
Lietuvos
Respublikos įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo
įstaigų
bendriesiems veiklos nuostatams.
Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba
atskiras
jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyto
pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą
išsilavinimą.
Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,
analogiškas
dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas
išsilavinimas
atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai
(brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Kultūros
ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės
veiklos priežiūra
Visų švietimo įstaigų pedagoginę veiklą prižiūri vieninga
valstybinė
švietimo inspekcija, sudaryta iš Kultūros ir švietimo
ministerijos
bei aukštesniosios pakopos savivaldybių švietimo
padalinių
inspektorių ir veikianti pagal Kultūros ir švietimo
ministerijos
patvirtintus nuostatus. Valstybinė švietimo
inspekcija
periodiškai informuoja visuomenę apie Lietuvos ir
atskirų
jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų teikiamo
ugdymo
kokybę Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta
tvarka.
Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,
valstybinės
mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose
numatyti
asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik
gavę
jo sutikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos
kompetencija švietimo srityje
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias
švietimo
įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių
švietimo
įstaigų steigimą ir reorganizavimą;
3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,
jeigu
ji prieštarauja įstatymams;
4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių
arba
jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;
5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir
jaunimo
organizacijų nuostatų registravimo;
6) tvirtina bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus,
bendrąsias
programas, vadovėlius) valstybinėms švietimo
įstaigoms;
7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių
ugdymo
priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
8) kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų
lygių
(išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą)
išsilavinimo
valstybinius standartus;
9) raštu aprobuoja savivaldybių kultūros ir švietimo
padalinių
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų padalinių
vadovų,
kuriuos siūlo savivaldybė, bei savivaldybėms pavaldžių
kultūros
ir švietimo įstaigų vadovų kandidatūras. Šie vadovai
gali
būti atleisti ministerijos arba savivaldybės iniciatyva,
Kultūros
ir švietimo ministerijai sutikus;
10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos
tobulinimu
bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų,
švietimo
įstaigų vadovų bei Valstybinės mokyklų inspekcijos
inspektorių
atestaciją;
11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo
užsakytų
numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų
architektūrinius
projektus;
12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą
patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).
13) nustato bendruosius švietimo įstaigų finansavimo
principus;
14) finansuoja valstybines švietimo programas;
15) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
16) nustato ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
pasiūlymus,
kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios
mokyklos;
17) derina ir kartu su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų
pedagogikos
bakalauro ir pedagogikos magistro studijų planus;
18) organizuoja bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių
mokymo
dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų
užduotims
parengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
19) organizuoja švietimo įstaigų ir aukštesniojo bei
profesinio
mokymo specialybių registravimą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų
kompetencija švietimo srityje
Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:
1) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, steigia,
reorganizuoja
ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria
ir
atleidžia jų vadovus;
2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų
reguliavimo
sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų
bendruosius
veiklos nuostatus;
3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,
programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) derina su Kultūros ir švietimo ministerija pavaldžių
švietimo
įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir
programas;
5) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių bei
aukštesniųjų
mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų
kvalifikacijos
tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija
švietimo srityje
Savivaldybės:
1) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, steigia,
reorganizuoja,
likviduoja kultūros ir švietimo padalinius bei
pavaldžias
švietimo įstaigas;
2) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, registruoja
nevalstybines
švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.
Suderinusios su ministerija, gali sustabdyti šių įstaigų
veiklą,
jeigu ji prieštarauja įstatymams;
3) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos
materialines-
technines sąlygas;
4) Kultūros ir švietimo ministerijai aprobavus, skiria ir
atleidžia
savivaldybės kultūros ir švietimo padalinių bei
pavaldžių
švietimo įstaigu vadovus;
5) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo moksleivių,
gyvenančių
toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir
atgal;
6) kontroliuoja, ar visi savivaldybės teritorijoje
gyvenantys
vaikai iki 16 metų mokosi bendrojo lavinimo ar kito
tipo
mokykloje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti
mokslinio
eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant
strateginius
Respublikos švietimo plėtotės klausimus.
Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų
savivalda
Kiekvienoje valstybinėje švietimo įstaigoje turi veikti
savivaldos
institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų
taryba,
gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
Savivaldos institucijos:
1) aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės
veiklos
perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę
veiklą.
Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti
iš
administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija
apibrėžiama
atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose
veiklos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36
straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai
yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai.
Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų
veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos
švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo
įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Steigiant bendras su užsieniu švietimo institucijas,
užsienio
kapitalo dydis neribojamas.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms
švietimo įstaigoms valstybinio standarto
išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos,
kaip atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms.
Lėšų
dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui,
moksleiviui atitinkamo profilio valstybinėse ugdymo
įstaigose.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą
atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai
asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai
yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai.
Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų
veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos
švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo
įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą
atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai
asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
37 straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos švietimo fondo bei miestų (rajonų) švietimo fondų
sudarymo
šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3)
užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat
tarptautinių
organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)
švietimo
fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
IV. Tarptautiniai ryšiai
38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir
lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.
Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.
Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per
tarpvalstybinius
susitarimus.
Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse
organizuojamos
bei finansinė-materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybiniais
susitarimais nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės
pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje
Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti
pedagoginį
darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir
darbo
sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami
Lietuvos
Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.
40 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos
Respublika,
nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias
numato
šis įstatymas, taikomos tarptautinėje sutartyje nurodytos
taisyklės.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKO
PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius,
1991 m. birželio 25 d.
Nr. I-1489