Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1998.08.17)
Įstatymas
paskelbtas: žin., 1991, Nr. 23-593
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-854,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo
redakcija
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO
ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo
redakcija:
Nr. VIII-854,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)
Švietimas - prioritetinė valstybės remiama
Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir
pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai
pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę,
socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą,
toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos
švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
veiklos ir valdymo pagrindus.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai
yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines
galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti
intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir
profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio
lavinimosi galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir
pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį
dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir
politiniame gyvenime;
5) užtikrinti tradicinių religinių bendrijų
nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo
vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai
švietimo sistemos uždaviniai yra:
1)
puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos
gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės
plėtotei;
2)
suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį
dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3)
sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;
4)
ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir
Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame,
visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime.
2
straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos
švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo
lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų
švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse
ugdymo įstaigose,
bendrojo
lavinimo mokyklose,
profesinio
mokymo įstaigose,
aukštesniosiose
mokyklose,
aukštosiose
mokyklose,
papildomo
ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Lietuvos
švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo
(lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo
įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti nesiekianti pelno
institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą
pagal atitinkamas programas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
3
straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio
amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, ugdomi
lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai
vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.
Valstybė
remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas.
Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos
apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4
straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis
vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo
mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskirus administracinius vienetus:
pradinę, pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo
lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo
mokyklose.
Atskiras
bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis
vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėje
mokykloje.
Suaugusieji
bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose
(mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose
gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įsigyti sanatorinėse bendrojo
lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams
leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus
elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo bendrojo lavinimo bei
profesinės mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
5
straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis
išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose
(profesinėse mokyklose, aukštesniosiose mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų
mokymo centruose ir kitose švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su
bendruoju lavinimu.
Į
profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį
išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas.
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir
neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6
straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus
su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos,
konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo
turėti vidurinį išsilavinimą.
Studijos
šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios
mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo skyrius.
Aukštesniosios
mokyklos gali rengti studentus bakalauro kvalifikaciniam laipsniui, kurį
suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1)
straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis
išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų
mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos ir
valdymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų
įstatymas bei aukštųjų mokyklų statutai.
Nevalstybines
aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos
juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
licenciją. Į mokyklas, neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti
priėmimą ir organizuoti jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7
straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji
papildomai mokosi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose:
meno, sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose,
būreliuose.
8
straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos
Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,
vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9
straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai ir
savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskričių viršininkams
raštu sutikus.
Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijai
raštu sutikus.
Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja, Švietimo ir mokslo
ministerijai leidus, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar
paskiri Lietuvos piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos leidimą.
Valstybinės
švietimo įstaigos gali steigti bendras su užsieniu švietimo įstaigas, gavusios
steigėjo sutikimą bei Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.
Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos
įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija gali savo iniciatyva sustabdyti
įstaigos veiklą, kol ginčas bus išspręstas teismine tvarka. Švietimo įstaigos
turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos
registruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
10
straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos
Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.
Gausioms
ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms sudaromos
sąlygos turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas,
bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai,
rūpintojai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama dėstomąja kalba.
Negausioms
ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir
tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės
bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose
švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba.
Tėvams ar moksleiviams pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų
lietuvių kalba.
Visos
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą
pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
Visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės mokytis lietuvių kalba.
11
straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo
įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir
stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos,
apskričių viršininkai, vietos savivaldos institucijos, organizacijos ir
piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose
aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto,
poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose mokyklose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
12
straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir psichiniais
trūkumais ugdymas ir mokymas
Visi
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais ar psichiniais
trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar korekcinėse
grupėse, specialiose ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose
ar korekcinėse klasėse, specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios
vietos.
Korekciniam
ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia specialiosios diagnostikos
komisijos, atsižvelgdamos į defekto pobūdį, sunkumo laipsnį ir sudėtingumą.
Tėvams nesutikus su specialiosios diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją
svarsto respublikinė diagnostikos komisija.
Nukreipimas
korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės pagalbos teikimas, priežiūra ir
kontrolė vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos bei Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka.
13
straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas
Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse ir
aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ikimokyklinėse
įstaigose (išskyrus vaikų globos), mokymasis valstybės išlaikomose ar remiamose
papildomo mokymo institucijose yra iš dalies apmokamas.
Už
mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima
ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir
aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių
tipų švietimo įstaigose:
1) ikimokyklinio ugdymo įstaigose;
2) bendrojo lavinimo mokyklose;
3) profesinio mokymo įstaigose, įmonėse;
4) aukštesniosiose mokyklose;
5) aukštosiose mokyklose;
6) papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo
įstaigose.
Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas
mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo įstaiga - nuolat arba su
pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo
arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas.
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai
(ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir
darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos
įstaigose.
Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų
ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia
metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis
išsilavinimas
Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas
dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas: pradinę (4 metai), pagrindinę (6
metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja
Švietimo ir mokslo ministerija.
Bendrojo lavinimo žinios kartu su
pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.
Atskiri bendrojo lavinimo mokyklų tipai
yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato mokykla.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali
būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse mokyklose.
Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali
įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo
lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį
išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus elgesio moksleiviai mokomi
specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose.
5 straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir
tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio
mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei
įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu.
Į profesines mokyklas paprastai priimami
moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose
mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų. Profesinį
mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu
rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į
aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjį vidurinį arba
pagrindinį išsilavinimą.
Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų
iki ketverių metų.
Aukštesniosios mokyklos gali turėti
bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.
Į aukštesniųjų mokyklų studijų programas
gali būti įtraukiamos su aukštąja mokykla suderintos ir jos akredituotos
programos (moduliai), atitinkančios bakalauro kvalifikacinio laipsnio
reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos
(moduliai) gali būti įskaitomi.
7 straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas įgyjamas
aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo,
likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos, valdymo ir finansavimo pagrindus
reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų
statutai.
Nevalstybinės aukštosios mokyklos gali
veikti tik turėdamos Vyriausybės raštišką leidimą.
8 straipsnis. Papildomas ugdymas
Norintieji papildomai ugdomi įvairiomis
formomis organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų, technikos
bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
9 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks
išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
10 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas,
reorganizavimas ir
likvidavimas
Valstybines švietimo įstaigas steigia,
reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių
viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
Valstybines švietimo įstaigas steigti,
reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos
Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
Savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo
ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias pradinį, pagrindinį ir vidurinį
išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku sutikimu - ikimokyklinio, papildomo
ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas.
Švietimo įstaigos gali būti steigiamos
kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų pageidavimu valstybės ar savivaldybių
švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali būti sutarties pagrindu steigiamos
kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios bendrijos,
savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų
steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės
pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Valstybinės švietimo įstaigos gali būti
steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, gavus Švietimo ir mokslo
ministro raštišką sutikimą.
Nevalstybines švietimo įstaigas steigia,
reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai
asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo
ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys
gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę
Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos
veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per
nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus. Švietimo įstaigai per nurodytą
laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
Švietimo įstaigos turi juridinio asmens
teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo
ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Vyriausybė.
11 straipsnis. Leidimai mokyti
Jeigu nevalstybinėse švietimo įstaigose
(įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo
pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišką leidimą.
Leidimų mokyti išdavimo tvarką
reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
12 straipsnis. Dėstymo kalba
Lietuvos Respublikos mokyklose dėstymo
kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių mažumų bei tarptautinio
bakalaureato mokyklas).
Vietovėse, kuriose gyvena tautinė mažuma
arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos turėti valstybines,
savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu toks
prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai) parenka vaikams
ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo kalba.
Negausioms tautinėms grupėms gimtajai
kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo
mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės
mokyklos.
Ne lietuvių kalba dėstomose švietimo
įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar
moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
Visos bendrojo lavinimo mokyklos turi
užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatytą standartą.
Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
13 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos
auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos
Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, vietos savivaldybių institucijos,
organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina
teisės aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir
sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose
įstaigose, taip pat auklėtinių apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą
žalojančio poveikio (tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).
14 straipsnis. Vaikų ir
moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas
Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus
vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,
ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar
specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų
gyvenamosios vietos.
Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų)
sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo
įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse
ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra
nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose
(išskyrus vaikų globos), taip pat papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies
apmokamas.
Už mokymą nevalstybinėse švietimo
įstaigose mokama pagal susitarimą.
16 straipsnis. Materialinė parama
moksleiviams ir studentams
Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia
materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir
kreditams.
17 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių ir savivaldybių švietimo
įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio darbo stažą, turimą
išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą darbą.
Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį darbą.
Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys
švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams teikiamos lengvatos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Pedagogų rengimas
Pedagogus Lietuvos švietimo sistemai
rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Aukštosiose mokyklose rengtinų pedagogų
skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės reikmes, Švietimo ir
mokslo ministerijos teikimu.
Valstybinėse aukštesniosiose mokyklose
rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo ir mokslo
ministerija.
19 straipsnis. Vaikų ir jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų
ir jaunimo organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę, pilietinę,
kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir
saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla grindžiama nustatyta tvarka
įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos
Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo
organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
20 straipsnis. Dorovinis
(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose
Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti
asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).
Valstybės ir savivaldybių globojami
moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą
tradicinę religiją.
Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu
dėstoma etika.
Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių
ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų
(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar
kitos tradicinės religijos pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS
IR ATSAKOMYBĖ
21 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei
išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.)
atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti
dėl tikybos mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas,
plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje
įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ar
profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus;
6) dėvėti uniformą.
22 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) mokytis, iki sueis 16 metų, bendrojo
lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat
lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą.
23 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės
Tėvai (ar vaiko globėjai) turi teisę:
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę,
savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai
priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją
apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
24 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų)
pareigos
Tėvai (ar vaiko globėjai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi
sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę,
dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir vystymąsi;
2) leisti į bendrojo lavinimo mokyklą vaikus
nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą
vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą
vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis
sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus, užtikrinti, kad vaikai
lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą, iki
jiems sueis 16 metų.
25 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo
tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą pedagogo kvalifikaciją.
Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo
įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį išsilavinimą. Šie asmenys privalo
įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3.Valstybinių ir savivaldybių švietimo
įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems metams.
Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso organizavimo
tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso komisija sudaroma
jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.
26 straipsnis. Pedagogų atestacija
Pedagogams, švietimo įstaigų vadovams,
inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sąlygos.
Pedagogai, švietimo įstaigų vadovai
privalo būti atestuojami:
1) jei nėra įgiję kvalifikacinės kategorijos;
2) jei atestuoto pedagogo turima
kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;
3) jei steigėjas ar švietimo įstaigą
prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo praktinė veikla
neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
Pedagogai, švietimo įstaigų vadovai,
pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima kvalifikacinę kategoriją, atestuojami
pačių prašymu.
Pedagogų, švietimo įstaigų vadovų,
inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei atestavimo tvarką
nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės patvirtinti
atestavimo nuostatai.
27 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogai turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos
organizavimo būdus ir formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją
ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas
visuomenines organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų apmokamų atostogų
vadovėliams rašyti.
28 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas auklėtinių dorovės bei
pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo
programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje,
padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti
jų kultūrinius interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją, nustatyta
tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę kategoriją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar
vaiko globėjais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
29 straipsnis. Moksleivių, tėvų (ar vaiko
globėjų) ir pedagogų
atsakomybė
Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų,
atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.
Tėvai (ar vaiko globėjai) ir pedagogai,
kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja
auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PROCESO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
30 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos
dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta
tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys ir
metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės
poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo turinys derinamas tarpusavyje.
Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti
rasinį, tautinį, religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai pripažintiems
tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo
programos gali būti papildomos etnokultūros elementais.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, be
lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir
mokyklos galimybes.
31 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai bendrojo lavinimo mokyklose
pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.
32 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos
nuostatai
Valstybinės ir savivaldybių švietimo
įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos institucijų aprobuotais ir
steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais, kurie turi neprieštarauti
šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendriesiems
veiklos nuostatams.
Valstybinių ar savivaldybių švietimo
įstaigų, steigiamų kartu su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis
bendrijomis, veiklos nuostatus, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems
įstatymams, tvirtina abu steigėjai. Šių švietimo įstaigų nuostatuose numatoma,
kad:
1) švietimo įstaigos vadovus religinės bendrijos
teikimu skiria ir atleidžia atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos;
2) pasaulėžiūros ugdymo reikalavimus ir
reikalavimus su ugdymu susijusiam švietimo įstaigos personalui nustato religinė
bendrija;
3) vadovų ir pedagogų atestaciją organizuoja
abu steigėjai (pagal savo kompetenciją).
Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos
nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
33 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo
dokumentai
Asmenims, baigusiems valstybines ar savivaldybių
švietimo įstaigas arba atskiras jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.
Asmenims, baigusiems nevalstybines
švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų
suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos
priežiūra
Švietimo įstaigų veiklą prižiūri valstybė.
Švietimo įstaigų veiklą organizuoja ir
prižiūri jų steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta
tvarka.
Bendrosios švietimo politikos vykdymą
prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei apskričių viršininkai pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus.
Apskrities viršininko administracijos
švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė nevykdo įstatymų priskirtų
švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų pavaldžios švietimo įstaigos
veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą Vyriausybės atstovui apskrityje
dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo apskrities viršininko
administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo
apskričiai priima Vyriausybė.
Švietimo įstaigų veiklą prižiūrinčios
institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja
visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie Lietuvos ir atskirų jos
regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo ugdymo kokybę.
Stebėti pedagogo darbą turi teisę
Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose švietimo įstaigų priežiūros,
Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo įstaigos veiklos nuostatuose
nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą, tik gavę jo
sutikimą.
35 straipsnis. Švietimo ir mokslo
ministerijos kompetencija švietimo
srityje
Švietimo ir mokslo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja
pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus, kartu su Vidaus
reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitomis
Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;
2) raštu aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir
nevalstybinių švietimo (išskyrus neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą
ir likvidavimą bei savivaldybių švietimo įstaigų, teikiančių pradinį,
pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) nustato kvalifikacinius reikalavimus visų
tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina viešo konkurso vadovų pareigoms
organizavimo tvarką;
4) raštu aprobuoja apskričių viršininkų
administracijų švietimo padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
5) koordinuoja apskričių viršininkų ir
savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą, nustato kvalifikacinius
reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir specialistams, rengia ir
teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias pareigas nuostatus;
6) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų
kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu, organizuoja pedagogų, švietimo
įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų administracijų švietimo inspektorių
atestaciją;
7) tvirtina Bendruosius švietimo įstaigų
priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatus;
8) nustato visų tipų švietimo įstaigų
bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus;
9) teikia išvadas visuomenines organizacijas
registruojančioms valstybės institucijoms dėl vaikų ir jaunimo organizacijų
įstatų registravimo;
10) tvirtina valstybinių ir savivaldybių
švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus, bendrąsias programas,
vadovėlius);
11) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių,
įvairių ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
12) kartu su darbdavių ir darbuotojų
atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius standartus;
13) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo
požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų projektus;
14) nostrifikuoja užsienyje įgytus
pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimą patvirtinančius
dokumentus (atestatus, diplomus);
15) nustato bendruosius švietimo įstaigų
finansavimo principus;
16) finansuoja valstybines švietimo
programas;
17) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
18) nustato ir teikia siūlymus Vyriausybei,
kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti aukštosios mokyklos;
19) organizuoja bendrojo vidurinio
išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro
komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
20) organizuoja švietimo įstaigų, studijų ir
mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei leidimų registravimą Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Kitų
ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,
gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir
mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių
bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų
rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.
37 straipsnis. Apskrities viršininko
kompetencija švietimo srityje
Apskrities viršininkas:
1) Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku
sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas.
Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) raštu aprobuoja apskrities nevalstybinių
ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų
švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku
sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko
administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso tvarka, kurią tvirtina
Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria apskrities
administracijos švietimo padalinių vadovus;
4) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų
funkcionavimą ir išlaikymą;
5) organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo
įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;
6) prižiūri, kaip vykdoma bendroji švietimo
politika apskrities teritorijoje esančiose valstybinėse, savivaldybių ir
nevalstybinėse švietimo įstaigose;
7) prižiūri, kaip savivaldybės tvarko
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad visi apskrities teritorijoje
gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje
formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;
8) sudaro sąlygas apskrities valstybinių
švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;
9) registruoja apskrities teritorijoje
esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka;
10) inicijuoja apskrities švietimo tarybos ir
kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;
11) teikia informaciją apie švietimo būklę ir
problemas apskrityje Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka;
12) rašo teikimą Vyriausybės atstovui
apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo apskrities
viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytais
atvejais.
38 straipsnis. Savivaldybės kompetencija
švietimo srityje
Savivaldybė:
1) viešo konkurso tvarka, kurią tvirtina
Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria savivaldybių
administracijų švietimo padalinių vadovus;
2) apskrities viršininkui raštu sutikus,
steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines ugdymo įstaigas, papildomo
ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų
vadovus;
3) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu
sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų tipų bendrojo lavinimo
pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
4) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2 punkte išvardytų tipų
nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės teritorijoje, steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą;
5) organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo
įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;
6) užtikrina įstatymų, Vyriausybės nutarimų,
Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų kompetentingų institucijų teisės aktų
įgyvendinimą pavaldžiose švietimo įstaigose;
7) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų
funkcionavimą ir išlaikymą;
8) tvarko tikslią mokyklinio amžiaus vaikų
apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad visi savivaldybės teritorijoje
gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje
formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;
9) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo
mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į
mokyklą ir atgal;
10) sudaro sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų
vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;
11) Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta
tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir visuomenei informaciją apie
švietimo būklę ir problemas.
39 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos švietimo taryba yra institucija,
atliekanti mokslinę ekspertizę bei konsultuojanti strateginiais Lietuvos
Respublikos švietimo plėtros klausimais.
Lietuvos švietimo taryba sudaroma ir
veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
pritarimu tvirtina Vyriausybė.
40 straipsnis. Švietimo įstaigų savivalda
Kiekvienoje švietimo įstaigoje turi veikti
savivaldos institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų taryba, taip pat
gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
Savivaldos institucijos:
1) aprobuoja švietimo įstaigos veiklos
nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos
veiklos perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos
ūkinę-finansinę veiklą.
Savivaldos institucijos pagal savo
kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos informaciją apie švietimo
įstaigos veiklą.
Švietimo įstaigų savivaldos institucijų
kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose veiklos nuostatuose.
41 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybės ir savivaldybių
švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai.
Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto užtikrina normalias šių
įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra Lietuvos švietimo
fondas, apskričių, miestų ir rajonų švietimo fondai bei švietimo įstaigų
nebiudžetinės lėšos.
Užsienio kapitalo dalis bendrose su
užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos
išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko
steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos)
valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo
(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.
42 straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos švietimo fondo, apskričių,
savivaldybių bei švietimo įstaigos fondų sudarymo šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ar įmonių
įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3) užsienio valstybių organizacijų bei
piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
Lietuvos švietimo fondo, apskrities,
miestų (rajonų) švietimo fondų bei švietimo įstaigos fondo bendruosius
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI RYŠIAI
43 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė
mokytis kitose šalyse
Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis
kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba tarpvalstybiniais
susitarimais.
Lietuvių švietimo įstaigos kitose šalyse
organizuojamos bei finansinė ir materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Užsienio šalių
piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos
Respublikoje
Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be
pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.
Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos
Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
45 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos
kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis įstatymas, taikomos
tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS