Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1998.08.17)

Įstatymas

paskelbtas: žin., 1991, Nr. 23-593

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-854,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija:

Nr. VIII-854,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)

Švietimas - prioritetinė valstybės remiama

Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir

pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai

pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę,

socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą,

toleranciją, bendradarbiavimą.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos

švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)

veiklos ir valdymo pagrindus.

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai

Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai

yra:

1) puoselėti asmens dvasines ir fizines

galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti

intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;

2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir

profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;

3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio

lavinimosi galimybes;

4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir

pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį

dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir

politiniame gyvenime;

5) užtikrinti tradicinių religinių bendrijų

nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo

vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.

1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai

Pagrindiniai

švietimo sistemos uždaviniai yra:

1)

puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos

gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės

plėtotei;

2)

suteikti  jaunajai  kartai  bendrąjį  ir  profesinį išsilavinimą, atitinkantį

dabarties mokslo ir kultūros lygį;

3)

sudaryti  Lietuvos gyventojams  tęstinio  lavinimosi galimybes;

4)

ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir

Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame,

visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime.

2

straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

Lietuvos

švietimo  sistema apima  ikimokyklinį  ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo

lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų

švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:

ikimokyklinėse

ugdymo įstaigose,

bendrojo

lavinimo mokyklose,

profesinio

mokymo įstaigose,

aukštesniosiose

mokyklose,

aukštosiose

mokyklose,

papildomo

ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.

Lietuvos

švietimo  sistemoje  įgyvendinamas  mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo

(lygio) švietimo įstaigų.

Švietimo

įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti nesiekianti pelno

institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą

pagal atitinkamas programas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

3

straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinio

amžiaus  vaikai, jeigu  tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja,  ugdomi

lopšeliuose,  darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai

vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.

Valstybė

remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas.

Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos

apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

4

straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas

Bendrasis

vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo

mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskirus administracinius vienetus:

pradinę, pagrindinę ir vidurinę  mokyklas. Mokymosi  trukmę jose  reglamentuoja

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.

Bendrojo

lavinimo  žinios kartu  su pradiniais  darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo

mokyklose.

Atskiras

bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.

Bendrasis

vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėje

mokykloje.

Suaugusieji

bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose

(mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).

Sanatorijose

gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įsigyti sanatorinėse bendrojo

lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams

leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Asocialaus

elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo bendrojo lavinimo bei

profesinės mokyklos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

5

straipsnis. Profesinis mokymas

Profesinis

išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo  įstaigose

(profesinėse  mokyklose,  aukštesniosiose mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų

mokymo centruose ir kitose švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su

bendruoju lavinimu.

Į

profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį

išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas.

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka  mokytis gali būti priimami ir

neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

6

straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

Specialistus

su  aukštesniuoju  išsilavinimu  rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos,

konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo

turėti vidurinį išsilavinimą.

Studijos

šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.

Aukštesniosios

mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo skyrius.

Aukštesniosios

mokyklos gali rengti studentus bakalauro kvalifikaciniam laipsniui, kurį

suteikia aukštosios mokyklos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

6(1)

straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

Aukštasis

išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų

mokyklų  steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos ir

valdymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų

įstatymas bei aukštųjų mokyklų statutai.

Nevalstybines

aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos

juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės

licenciją. Į mokyklas, neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti

priėmimą ir organizuoti jose mokymą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

7

straipsnis. Papildomas mokymas

Norintieji

papildomai  mokosi  įvairiomis  formomis organizuotose švietimo  institucijose:

meno,  sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose,

būreliuose.

8

straipsnis. Išsilavinimo cenzas

Lietuvos

Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,

vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

9

straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas

ir likvidavimas

Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai ir

savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskričių viršininkams

raštu sutikus.

Valstybines

švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos

bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos  Švietimo ir mokslo ministerijai

raštu sutikus.

Nevalstybines

švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja, Švietimo ir mokslo

ministerijai leidus, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar

paskiri Lietuvos piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali

steigti švietimo  įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai,  gavę

Švietimo ir mokslo  ministerijos kolegijos leidimą.

Valstybinės

švietimo įstaigos gali steigti bendras su užsieniu švietimo  įstaigas, gavusios

steigėjo sutikimą bei Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.

Jeigu

nevalstybinės  švietimo įstaigos veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos

įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija gali savo iniciatyva sustabdyti

įstaigos veiklą, kol ginčas bus išspręstas teismine tvarka.   Švietimo įstaigos

turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos

registruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Švietimo

įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja  bendrieji

nuostatai,  kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

Nr.

I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

Nr.

I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

10

straipsnis. Dėstomoji kalba

Lietuvos

Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.

Gausioms

ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms  sudaromos

sąlygos turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas,

bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai,

rūpintojai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą

atitinkama dėstomąja kalba.

Negausioms

ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai  išmokti ir

tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės

bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.

Nelietuviškose

švietimo  įstaigose  lietuvių  kalba  ir literatūra dėstoma  lietuvių kalba.

Tėvams ar moksleiviams pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų

lietuvių kalba.

Visos

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą

pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

Visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės mokytis lietuvių kalba.

11

straipsnis. Sveikatos apsauga

Švietimo

įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir

stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai, vietos savivaldos institucijos, organizacijos ir

piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose

aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto,

poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose mokyklose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

12

straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir psichiniais

trūkumais ugdymas ir mokymas

Visi

ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais ar psichiniais

trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar korekcinėse

grupėse, specialiose ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose

ar korekcinėse klasėse, specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios

vietos.

Korekciniam

ar  specialiajam ugdymui  vaikus  nukreipia specialiosios diagnostikos

komisijos, atsižvelgdamos į defekto pobūdį, sunkumo laipsnį ir sudėtingumą.

Tėvams nesutikus su specialiosios diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją

svarsto respublikinė diagnostikos komisija.

Nukreipimas

korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės pagalbos teikimas, priežiūra ir

kontrolė vykdoma Švietimo ir mokslo  ministerijos  bei Sveikatos  apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka.

13

straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

Mokymas

Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse ir

aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ikimokyklinėse

įstaigose (išskyrus vaikų globos), mokymasis valstybės išlaikomose ar remiamose

papildomo mokymo institucijose yra iš dalies apmokamas.

Už

mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.

2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir

aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių

tipų švietimo įstaigose:

1) ikimokyklinio ugdymo įstaigose;

2) bendrojo lavinimo mokyklose;

3) profesinio mokymo įstaigose, įmonėse;

4) aukštesniosiose mokyklose;

5) aukštosiose mokyklose;

6) papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo

įstaigose.

mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.

pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo

arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas.

3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

(ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir

darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos

įstaigose.

ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio

amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia

metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

4 straipsnis. Bendrasis vidurinis

išsilavinimas

dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali

sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas: pradinę (4 metai), pagrindinę (6

metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja

Švietimo ir mokslo ministerija.

pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.

yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato mokykla.

būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse mokyklose.

įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo

lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).

išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,

namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose.

5 straipsnis. Profesinis mokymas

tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio

mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei

įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu.

moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose

mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys

pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų. Profesinį

mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.

6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į

aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjį vidurinį arba

pagrindinį išsilavinimą.

iki ketverių metų.

bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

gali būti įtraukiamos su aukštąja mokykla suderintos ir jos akredituotos

programos (moduliai), atitinkančios bakalauro kvalifikacinio laipsnio

reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos

(moduliai) gali būti įskaitomi.

7 straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

aukštosiose mokyklose.

likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos, valdymo ir finansavimo pagrindus

reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas,  kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų

statutai.

veikti tik turėdamos Vyriausybės raštišką leidimą.

8 straipsnis. Papildomas ugdymas

Norintieji papildomai ugdomi įvairiomis

formomis organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų, technikos

bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.

9 straipsnis. Išsilavinimo cenzas

Lietuvos Respublikoje nustatomas toks

išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

10 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas,

reorganizavimas ir

likvidavimas

reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių

viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.

reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos

Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.

ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja

savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias pradinį, pagrindinį ir vidurinį

išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku sutikimu - ikimokyklinio, papildomo

ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas.

kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų pageidavimu valstybės ar savivaldybių

švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali būti sutarties pagrindu steigiamos

kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios bendrijos,

savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų

steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės

pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, gavus Švietimo ir mokslo

ministro raštišką sutikimą.

reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai

asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo

ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys

gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę

Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.

veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per

nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus. Švietimo įstaigai per nurodytą

laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.

teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina

Vyriausybė.

11 straipsnis. Leidimai mokyti

(įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo

pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo ir mokslo ministerijos

raštišką leidimą.

reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

12 straipsnis. Dėstymo kalba

kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių mažumų bei tarptautinio

bakalaureato mokyklas).

arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos turėti valstybines,

savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo

mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu toks

prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai) parenka vaikams

ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo kalba.

kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo

mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės

mokyklos.

įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar

moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių

kalba.

užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatytą standartą.

sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.

13 straipsnis. Sveikatos apsauga

Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos

auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos

Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, vietos savivaldybių institucijos,

organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina

teisės aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir

sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose

įstaigose, taip pat auklėtinių apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą

žalojančio poveikio (tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

14 straipsnis. Vaikų ir

moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas

vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,

ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose

ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar

specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų

gyvenamosios vietos.

sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo

įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra

nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose

(išskyrus vaikų globos), taip pat papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies

apmokamas.

įstaigose mokama pagal susitarimą.

16 straipsnis. Materialinė parama

moksleiviams ir studentams

Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia

materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir

kreditams.

17 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas

įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio darbo stažą, turimą

išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą darbą.

įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį darbą.

švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių

plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams teikiamos lengvatos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Pedagogų rengimas

rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės reikmes, Švietimo ir

mokslo ministerijos teikimu.

rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo ir mokslo

ministerija.

19 straipsnis. Vaikų ir jaunimo organizacijos

Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų

ir jaunimo organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę, pilietinę,

kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir

saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla grindžiama nustatyta tvarka

įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos

Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo

organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.

20 straipsnis. Dorovinis

(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose

įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti

asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).

moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą

tradicinę religiją.

dėstoma etika.

ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų

(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar

kitos tradicinės religijos pamokas.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS

IR ATSAKOMYBĖ

21 straipsnis. Moksleivių teisės

Moksleiviai turi teisę:

1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei

išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.)

atitinka priėmimo į ją sąlygas;

2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti

dėl tikybos mokymosi;

3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas,

plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;

4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje

įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;

5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ar

profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus;

6) dėvėti uniformą.

22 straipsnis. Moksleivių pareigos

Moksleiviai privalo:

1) mokytis, iki sueis 16 metų, bendrojo

lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat

lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą.

23 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės

Tėvai (ar vaiko globėjai) turi teisę:

1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę,

savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;

2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai

priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo

mokyklą;

3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;

4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją

apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.

24 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų)

pareigos

Tėvai (ar vaiko globėjai) privalo:

1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi

sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę,

dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir vystymąsi;

2) leisti į bendrojo lavinimo mokyklą vaikus

nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę

vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą

vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą

vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;

3) bendrauti su švietimo įstaigomis

sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus, užtikrinti, kad vaikai

lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą, iki

jiems sueis 16 metų.

25 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą

tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba

aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį aukštąjį arba

aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą pedagogo kvalifikaciją.

įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį išsilavinimą. Šie asmenys privalo

įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

3.Valstybinių ir savivaldybių švietimo

įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems metams.

Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso organizavimo

tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso komisija sudaroma

jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.

26 straipsnis. Pedagogų atestacija

inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sąlygos.

privalo būti atestuojami:

1) jei nėra įgiję kvalifikacinės kategorijos;

2) jei atestuoto pedagogo turima

kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;

3) jei steigėjas ar švietimo įstaigą

prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo praktinė veikla

neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.

pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima kvalifikacinę kategoriją, atestuojami

pačių prašymu.

inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei atestavimo tvarką

nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės patvirtinti

atestavimo nuostatai.

27 straipsnis. Pedagogų teisės

Pedagogai turi teisę:

1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos

organizavimo būdus ir formas;

2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją

ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;

3) į tinkamas darbo sąlygas;

4) į kasmetines pailgintas atostogas;

5) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje;

6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas

visuomenines organizacijas;

7) gauti iki vienerių metų apmokamų atostogų

vadovėliams rašyti.

28 straipsnis. Pedagogų pareigos

Pedagogai privalo:

1) ugdyti tvirtas auklėtinių dorovės bei

pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;

2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo

programas;

3) laikytis pedagoginės etikos normų;

4) dalyvauti nepamokinėje veikloje,

padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti

jų kultūrinius interesus;

5) tobulinti savo kvalifikaciją, nustatyta

tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę kategoriją;

6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar

vaiko globėjais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.

29 straipsnis. Moksleivių, tėvų (ar vaiko

globėjų) ir pedagogų

atsakomybė

atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.

kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja

auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PROCESO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

30 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas

dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta

tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys ir

metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės

poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo turinys derinamas tarpusavyje.

rasinį, tautinį, religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti

militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai pripažintiems

tarptautinės teisės ir humanizmo principams.

programos gali būti papildomos etnokultūros elementais.

lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir

mokyklos galimybes.

31 straipsnis. Mokslo metų pradžia

Mokslo metai bendrojo lavinimo mokyklose

pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.

32 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos

nuostatai

įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos institucijų aprobuotais ir

steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais, kurie turi neprieštarauti

šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendriesiems

veiklos nuostatams.

įstaigų, steigiamų kartu su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis

bendrijomis, veiklos nuostatus, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems

įstatymams, tvirtina abu steigėjai. Šių švietimo įstaigų nuostatuose numatoma,

kad:

1) švietimo įstaigos vadovus religinės bendrijos

teikimu skiria ir atleidžia atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos;

2) pasaulėžiūros ugdymo reikalavimus ir

reikalavimus su ugdymu susijusiam švietimo įstaigos personalui nustato religinė

bendrija;

3) vadovų ir pedagogų atestaciją organizuoja

abu steigėjai (pagal savo kompetenciją).

nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo

dokumentai

švietimo įstaigas arba atskiras jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.

švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų

suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo

dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos

priežiūra

prižiūri jų steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta

tvarka.

prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei apskričių viršininkai pagal

Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus.

švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė nevykdo įstatymų priskirtų

švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų pavaldžios švietimo įstaigos

veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą Vyriausybės atstovui apskrityje

dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo apskrities viršininko

administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo

apskričiai priima Vyriausybė.

institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja

visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie Lietuvos ir atskirų jos

regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo ugdymo kokybę.

Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose švietimo įstaigų priežiūros,

Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo įstaigos veiklos nuostatuose

nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą, tik gavę jo

sutikimą.

35 straipsnis. Švietimo ir mokslo

ministerijos kompetencija švietimo

srityje

Švietimo ir mokslo ministerija:

1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja

pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus, kartu su Vidaus

reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitomis

Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo

lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

2) raštu aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir

nevalstybinių švietimo (išskyrus neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą

ir likvidavimą bei savivaldybių švietimo įstaigų, teikiančių pradinį,

pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

3) nustato kvalifikacinius reikalavimus visų

tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina viešo konkurso vadovų pareigoms

organizavimo tvarką;

4) raštu aprobuoja apskričių viršininkų

administracijų švietimo padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

5) koordinuoja apskričių viršininkų ir

savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą, nustato kvalifikacinius

reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir specialistams, rengia ir

teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias pareigas nuostatus;

6) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų

kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu, organizuoja pedagogų, švietimo

įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų administracijų švietimo inspektorių

atestaciją;

7) tvirtina Bendruosius švietimo įstaigų

priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatus;

8) nustato visų tipų švietimo įstaigų

bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų

veiklos nuostatus;

9) teikia išvadas visuomenines organizacijas

registruojančioms valstybės institucijoms dėl vaikų ir jaunimo organizacijų

įstatų registravimo;

10) tvirtina valstybinių ir savivaldybių

švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus, bendrąsias programas,

vadovėlius);

11) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių,

įvairių ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;

12) kartu su darbdavių ir darbuotojų

atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius standartus;

13) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo

požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų projektus;

14) nostrifikuoja užsienyje įgytus

pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimą patvirtinančius

dokumentus (atestatus, diplomus);

15) nustato bendruosius švietimo įstaigų

finansavimo principus;

16) finansuoja valstybines švietimo

programas;

17) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;

18) nustato ir teikia siūlymus Vyriausybei,

kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti aukštosios mokyklos;

19) organizuoja bendrojo vidurinio

išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro

komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;

20) organizuoja švietimo įstaigų, studijų ir

mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei leidimų registravimą Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Kitų

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje

Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:

1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,

gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo

įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų

veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus

atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;

3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir

mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,

vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių

bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;

5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų

rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.

37 straipsnis. Apskrities viršininko

kompetencija švietimo srityje

Apskrities viršininkas:

1) Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku

sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas.

Skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) raštu aprobuoja apskrities nevalstybinių

ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

3) Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku

sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko

administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso tvarka, kurią tvirtina

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria apskrities

administracijos švietimo padalinių vadovus;

4) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų

funkcionavimą ir išlaikymą;

5) organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo

įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;

6) prižiūri, kaip vykdoma bendroji švietimo

politika apskrities teritorijoje esančiose valstybinėse, savivaldybių ir

nevalstybinėse švietimo įstaigose;

7) prižiūri, kaip savivaldybės tvarko

mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad visi apskrities teritorijoje

gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje

formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;

8) sudaro sąlygas apskrities valstybinių

švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;

9) registruoja apskrities teritorijoje

esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka;

10) inicijuoja apskrities švietimo tarybos ir

kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;

11) teikia informaciją apie švietimo būklę ir

problemas apskrityje Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka;

12) rašo teikimą Vyriausybės atstovui

apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo apskrities

viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytais

atvejais.

38 straipsnis. Savivaldybės kompetencija

švietimo srityje

Savivaldybė:

1) viešo konkurso tvarka, kurią tvirtina

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria savivaldybių

administracijų švietimo padalinių vadovus;

2) apskrities viršininkui raštu sutikus,

steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines ugdymo įstaigas, papildomo

ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų

vadovus;

3) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu

sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų tipų bendrojo lavinimo

pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;

4) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2 punkte išvardytų tipų

nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės teritorijoje, steigimą,

reorganizavimą ir likvidavimą;

5) organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo

įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;

6) užtikrina įstatymų, Vyriausybės nutarimų,

Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų kompetentingų institucijų teisės aktų

įgyvendinimą pavaldžiose švietimo įstaigose;

7) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų

funkcionavimą ir išlaikymą;

8) tvarko tikslią mokyklinio amžiaus vaikų

apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad visi savivaldybės teritorijoje

gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje

formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;

9) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo

mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į

mokyklą ir atgal;

10) sudaro sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų

vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;

11) Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta

tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir visuomenei informaciją apie

švietimo būklę ir problemas.

39 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba

atliekanti mokslinę ekspertizę bei konsultuojanti strateginiais Lietuvos

Respublikos švietimo plėtros klausimais.

veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto

pritarimu tvirtina Vyriausybė.

40 straipsnis. Švietimo įstaigų savivalda

savivaldos institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų taryba, taip pat

gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.

1) aprobuoja švietimo įstaigos veiklos

nuostatus;

2) nustato pagrindines švietimo įstaigos

veiklos perspektyvas;

3) kontroliuoja švietimo įstaigos

ūkinę-finansinę veiklą.

kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos informaciją apie švietimo

įstaigos veiklą.

kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų

bendruosiuose veiklos nuostatuose.

41 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas

švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai.

Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto užtikrina normalias šių

įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra Lietuvos švietimo

fondas, apskričių, miestų ir rajonų švietimo fondai bei švietimo įstaigų

nebiudžetinės lėšos.

užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos

išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.

steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą

suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos)

valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas

atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo

(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.

42 straipsnis. Švietimo fondai

savivaldybių bei švietimo įstaigos fondų sudarymo šaltiniai yra:

1) savanoriški asmenų, organizacijų ar įmonių

įnašai;

2) pajamos iš paties fondo veiklos;

3) užsienio valstybių organizacijų bei

piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės

vertybės.

miestų (rajonų) švietimo fondų bei švietimo įstaigos fondo bendruosius

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

43 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė

mokytis kitose šalyse

kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba tarpvalstybiniais

susitarimais.

organizuojamos bei finansinė ir materialinė parama joms teikiama

tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Užsienio šalių

piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos

Respublikoje

Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be

pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.

Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos

Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.

45 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos

kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis įstatymas, taikomos

tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

VALDAS ADAMKUS