Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 23-593

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1998, Nr. 67-1940

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

Švietimas -

prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis

grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos

principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.

Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina

žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.

Šis įstatymas

nustato Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų

(išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Švietimo sistemos

uždaviniai

Pagrindiniai

švietimo sistemos uždaviniai yra:

1) puoselėti

asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos

pagrindus, ugdyti intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;

2) suteikti

jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties

mokslo ir kultūros lygį;

3) sudaryti

Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;

4) ugdyti

pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos

valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame,

visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;

5) užtikrinti

tradicinių religinių bendrijų nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir

visiems gyventojams ugdyti savo vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.

2 straipsnis.

Lietuvos švietimo sistema

švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą,

profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą,

įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:

1) ikimokyklinio

ugdymo įstaigose;

2) bendrojo

lavinimo mokyklose;

3) profesinio mokymo

įstaigose, įmonėse;

4)

aukštesniosiose mokyklose;

5) aukštosiose

mokyklose;

6) papildomo

ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.

švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo

(lygio) švietimo įstaigų.

įstaiga - nuolat arba su pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir

organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas

programas.

3 straipsnis.

Ikimokyklinis ugdymas

amžiaus vaikai, jeigu tėvai (ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose,

darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi

vaikų globos įstaigose.

remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas.

Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos

apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

4 straipsnis.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas

vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo

mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas:

pradinę (4 metai), pagrindinę (6 metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo

metų trukmę jose reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo

mokyklose.

bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato

mokykla.

vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse

mokyklose.

bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose

(mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).

gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo

lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams

leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

elgesio moksleiviai mokomi specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse

mokyklose.

5 straipsnis.

Profesinis mokymas

išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse

mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio

mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju

lavinimu.

mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį

išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas.

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir

neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų.

Profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.

6 straipsnis.

Aukštesnysis išsilavinimas

su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (įskaitant ir

konservatorijas). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti

bendrąjį vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.

šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.

mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

aukštesniųjų mokyklų studijų programas gali būti įtraukiamos su aukštąja

mokykla suderintos ir jos akredituotos programos (moduliai), atitinkančios

nuosekliųjų pirmos pakopos studijų ar nenuosekliųjų studijų reikalavimus.

Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali

būti įskaitomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

7 straipsnis.

Aukštasis išsilavinimas

išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos,

valdymo ir finansavimo pagrindus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas,

Aukštojo mokslo įstatymas, kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų statutai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

8 straipsnis.

Papildomas ugdymas

Norintieji

papildomai ugdomi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose:

meno, sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose,

būreliuose.

9 straipsnis. Išsilavinimo

cenzas

Lietuvos

Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,

vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

10 straipsnis.

Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo

ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos

raštišku sutikimu.

švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos

bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.

tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias

pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku

sutikimu - ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo

įstaigas.

įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų

pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos sutarties pagrindu

steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios

bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių

švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis,

gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.

švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje

įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę

Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir

fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų

steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.

nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo

ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.

Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas

sprendžiamas teismine tvarka.

įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo

įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji

nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

11 straipsnis.

Leidimai mokyti

nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės

pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo

ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.

mokyti išdavimo tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

12 straipsnis.

Dėstymo kalba

Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių

mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).

kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos

turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas,

bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo

ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai)

parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama

dėstymo kalba.

tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir

savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei

fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.

kalba dėstomose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma

lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos

mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba.

bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą

pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.

13 straipsnis.

Sveikatos apsauga

Švietimo

įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir

stiprinti. Ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai,

vietos savivaldybių institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys savo

žinioje švietimo įstaigas, užtikrina teisės aktuose nustatytas auklėtinių

mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei

psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose įstaigose, taip pat auklėtinių

apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą žalojančio poveikio (tabako, alkoholio,

narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

14

straipsnis. Vaikų ir moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos

sutrikimų,

ugdymas

ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinių ar psichinių

raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar

specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo

lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse bei specialiosiose

mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos.

ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar

moksleivio pageidavimus, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir)

pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta

tvarka.

14 straipsnis. Vaikų ir

moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas

vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,

ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose

ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar

specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų

gyvenamosios vietos.

sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo

įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis.

Apmokėjimas už mokymą

Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo,

profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir

savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), taip pat

papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies apmokamas.

nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.

[2 dalies redakcija nuo 2001 m. rugsėjo

1 d.:

nevalstybinėse švietimo įstaigose, išskyrus mokymą tradicinių religinių

bendrijų švietimo įstaigose, suteikiančiose valstybinio standarto bendrąjį

išsilavinimą, mokama pagal susitarimą.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01

16 straipsnis.

Materialinė parama moksleiviams ir studentams

Moksleiviams ir

studentams, kuriems reikia materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria

lėšų stipendijoms ir kreditams.

17 straipsnis.

Pedagogų darbo apmokėjimas

ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio

darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą

darbą.

ir savivaldybių švietimo įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį

darbą.

skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei

švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems

pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

18 straipsnis.

Pedagogų rengimas

Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

mokyklose rengtinų pedagogų skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į

valstybės reikmes, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo

ir mokslo ministerija.

19 straipsnis.

Vaikų ir jaunimo organizacijos

Lietuvos

švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla

skatina moksleivių dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą,

padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla

grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti

Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose

veikiančioms vaikų ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos

sąlygos.

20

straipsnis. Dorovinis (religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo

įstaigose

ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės

vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis

konfesijų).

savivaldybių globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar

giminėje išpažįstamą tradicinę religiją.

3.

Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu dėstoma etika.

steigėjų (valstybės ar savivaldybių ir valstybės pripažintos tradicine

religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu

mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar kitos tradicinės religijos

pamokas.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKSLEIVIŲ,

TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

20 straipsnis. Dorovinis

(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose

įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti

asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).

moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą

tradicinę religiją.

dėstoma etika.

ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų

(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar

kitos tradicinės religijos pamokas.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS

IR ATSAKOMYBĖ

21 straipsnis.

Moksleivių teisės

Moksleiviai turi

teisę:

1) stoti į

pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata,

dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;

2) sukakę 15

metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;

3) burtis į

vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir

saviveiklos būreliuose;

4) dalyvauti

švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;

5) eksternu

laikyti bet kurios bendrojo ar profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba

mokyklos baigimo egzaminus;

6) dėvėti

uniformą.

22 straipsnis.

Moksleivių pareigos

Moksleiviai

privalo:

1) mokytis, iki

sueis 16 metų, bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos

mokykloje;

2) laikytis

švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią

formaliojo švietimo sistemos mokyklą.

23 straipsnis.

Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės

Tėvai (ar vaiko

globėjai) turi teisę:

1) savo vaikams

laisvai parinkti valstybinę, savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;

2) leisti vaikus

į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą

ar bendrojo lavinimo mokyklą;

3) dalyvauti

švietimo įstaigų savivaldoje;

4) gauti iš

švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat

mokymosi sąlygas.

24 straipsnis.

Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos

Tėvai (ar vaiko

globėjai) privalo:

1) sudaryti

vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų

dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų

auklėjimą ir vystymąsi;

2) leisti į

bendrojo lavinimo mokyklą vaikus nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai

ir psichiškai subrendę. Pateikę vaiko psichofizinę brandą liudijančius

dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną

neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;

3) bendrauti su

švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus,

užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo

sistemos mokyklą, iki jiems sueis 16 metų.

25 straipsnis.

Teisė dirbti pedagoginį darbą

pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys,

įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys,

įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės

nustatytą pedagogo kvalifikaciją.

profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį

išsilavinimą. Šie asmenys privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

3.Valstybinių ir

savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems

metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso

organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso

komisija sudaroma jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.

26 straipsnis.

Pedagogų atestacija

švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir

atestacijos sąlygos.

švietimo įstaigų vadovai privalo būti atestuojami:

1) jei nėra

įgiję kvalifikacinės kategorijos;

2) jei atestuoto

pedagogo turima kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;

3) jei steigėjas

ar švietimo įstaigą prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo

praktinė veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.

švietimo įstaigų vadovai, pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima

kvalifikacinę kategoriją, atestuojami pačių prašymu.

švietimo įstaigų vadovų, inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei

atestavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės

patvirtinti atestavimo nuostatai.

27 straipsnis.

Pedagogų teisės

Pedagogai turi

teisę:

1) laisvai

pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

2) nustatyta

tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;

3) į tinkamas

darbo sąlygas;

4) į kasmetines

pailgintas atostogas;

5) dalyvauti

švietimo įstaigos savivaldoje;

6) jungtis į

profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas;

7) gauti iki

vienerių metų apmokamų atostogų vadovėliams rašyti.

28 straipsnis.

Pedagogų pareigos

Pedagogai

privalo:

1) ugdyti

tvirtas auklėtinių dorovės bei pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką

jų asmenybės galių plėtotę;

2) siekti, kad

moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;

3) laikytis

pedagoginės etikos normų;

4) dalyvauti

nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei

saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;

5) tobulinti

savo kvalifikaciją, nustatyta tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę

kategoriją;

6)

bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar vaiko globėjais) sprendžiant vaikų

mokymo ir auklėjimo klausimus.

29 straipsnis.

Moksleivių, tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atsakomybė

neatliekantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.

vaiko globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai,

psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

TREČIASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO PROCESO

ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

30 straipsnis.

Švietimo proceso organizavimas

Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos

patvirtintus arba jos nustatyta tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias

programas. Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus

uždavinius bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo

turinys derinamas tarpusavyje.

įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį, religinį, socialinį

priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti militaristines ir kitas idėjas,

prieštaraujančias visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo

principams.

mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali būti papildomos etnokultūros

elementais.

bendrojo lavinimo mokyklose, be lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų,

derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos galimybes.

31 straipsnis.

Mokslo metų pradžia

Mokslo metai

bendrojo lavinimo mokyklose pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.

32 straipsnis.

Švietimo įstaigų veiklos nuostatai

ir savivaldybių švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos

institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,

kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo

švietimo įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.

švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

33 straipsnis.

Švietimo įstaigų baigimo dokumentai

baigusiems valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas arba atskiras jų

pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio

dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.

baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas,

jeigu šių įstaigų suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą.

Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

34 straipsnis.

Švietimo įstaigų veiklos priežiūra

įstaigų veiklą prižiūri valstybė.

įstaigų veikla organizuojama ir prižiūrima šio įstatymo ir Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka.

švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei

apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus

nuostatus.

viršininko administracijos švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė

nevykdo įstatymų priskirtų švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų

pavaldžios švietimo įstaigos veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą

Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų

perdavimo apskrities viršininko administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos

steigėjo funkcijų perdavimo apskričiai priima Vyriausybė.

įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie

Lietuvos ir atskirų jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo

ugdymo kokybę.

pedagogo darbą turi teisę Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose

švietimo įstaigų priežiūros, Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo

įstaigos veiklos nuostatuose nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti

pedagogo darbą, tik gavę jo sutikimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

35 straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija švietimo srityje

Švietimo ir

mokslo ministerija:

1) steigia,

reorganizuoja ar likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia

jų vadovus, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki

16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos

mokykloje;

2) raštu

aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių švietimo (išskyrus

neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą bei savivaldybių

švietimo įstaigų, teikiančių pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą,

steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

3) nustato

kvalifikacinius reikalavimus visų tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina

viešo konkurso vadovų pareigoms organizavimo tvarką;

4) raštu

aprobuoja apskričių viršininkų administracijų švietimo padalinių steigimą,

reorganizavimą ir likvidavimą;

5) koordinuoja

apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą,

nustato kvalifikacinius reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir

specialistams, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias

pareigas nuostatus;

6) rūpinasi

švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu,

organizuoja pedagogų, švietimo įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų

administracijų švietimo inspektorių atestaciją;

7) tvirtina

Bendruosius švietimo įstaigų priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos

nuostatus;

8) nustato visų

tipų švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina

pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus;

9) teikia

išvadas visuomenines organizacijas registruojančioms valstybės institucijoms

dėl vaikų ir jaunimo organizacijų įstatų registravimo;

10) tvirtina

valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo

planus, bendrąsias programas, vadovėlius);

11) organizuoja

mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių ugdymo priemonių ir literatūros

rengimą, gamybą bei leidybą;

12) kartu su

darbdavių ir darbuotojų atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius

standartus;

13) aprobuoja

pedagoginio funkcionalumo požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo

įstaigų projektus;

14)

nostrifikuoja užsienyje įgytus pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį

išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus);

15) nustato

bendruosius švietimo įstaigų finansavimo principus;

16) finansuoja

valstybines švietimo programas;

17) nustato

pedagogų išsilavinimo standartą;

18) nustato ir

teikia siūlymus Vyriausybei, kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti

aukštosios mokyklos;

19) organizuoja

bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius

egzaminus, sudaro komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir

darbams vertinti;

20) organizuoja

švietimo įstaigų, studijų ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei

leidimų registravimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

36

straipsnis. Kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo

srityje

Kitos

ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:

1) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja, gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką

sutikimą, pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) tvirtina

pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir

mokslo ministerijos patvirtintus atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų

veiklos nuostatų reikalavimus;

3) tvirtina,

suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų

mokymo planus, programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

4) dalyvauja

nustatant pavaldžių profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo

standartus;

5) rūpinasi

specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų

atestaciją.

36 straipsnis. Kitų

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje

Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:

1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,

gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo

įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų

veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus

atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;

3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir

mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,

vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių

bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;

5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų

rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.

37 straipsnis.

Apskrities viršininko kompetencija švietimo srityje

Apskrities

viršininkas:

1) Švietimo ir

mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja

pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) raštu

aprobuoja apskrities nevalstybinių ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo

ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir

likvidavimą;

3) Švietimo ir

mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja

apskrities viršininko administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso

tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu,

skiria apskrities administracijos švietimo padalinių vadovus;

4) užtikrina

pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;

5) organizuoja

ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;

6) prižiūri,

kaip vykdoma bendroji švietimo politika apskrities teritorijoje esančiose

valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse švietimo įstaigose;

7) prižiūri,

kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad

visi apskrities teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo

lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko

teisių apsauga;

8) sudaro

sąlygas apskrities valstybinių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams

tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka

organizuoja jų atestavimą;

9) registruoja

apskrities teritorijoje esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

10) inicijuoja

apskrities švietimo tarybos ir kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;

11) teikia

informaciją apie švietimo būklę ir problemas apskrityje Švietimo ir mokslo

ministerijai jos nustatyta tvarka;

12) rašo teikimą

Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų

perdavimo apskrities viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4

dalyje nurodytais atvejais.

38 straipsnis.

Savivaldybės kompetencija švietimo srityje

Savivaldybė:

1) viešo

konkurso tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos

teikimu, skiria savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovus;

2) apskrities

viršininkui raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines

ugdymo įstaigas, papildomo ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo

įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;

3) Švietimo ir

mokslo ministerijai raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų

tipų bendrojo lavinimo pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir

atleidžia jų vadovus;

4) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2

punkte išvardytų tipų nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės

teritorijoje, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

5) organizuoja

ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;

6) užtikrina

įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų

kompetentingų institucijų teisės aktų įgyvendinimą pavaldžiose švietimo

įstaigose;

7) užtikrina

pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;

8) tvarko

tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad

visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo

lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko

teisių apsauga;

9) organizuoja

kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos,

nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir atgal;

10) sudaro

sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti

kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų

atestavimą;

11) Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir

visuomenei informaciją apie švietimo būklę ir problemas.

39 straipsnis.

Lietuvos švietimo taryba

švietimo taryba yra institucija, atliekanti mokslinę ekspertizę bei

konsultuojanti strateginiais Lietuvos Respublikos švietimo plėtros klausimais.

švietimo taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo,

mokslo ir kultūros komiteto pritarimu tvirtina Vyriausybė.

40 straipsnis.

Švietimo įstaigų savivalda

švietimo įstaigoje turi veikti savivaldos institucijos - švietimo įstaigos

taryba ir pedagogų taryba, taip pat gali veikti ir kitos savivaldos

institucijos.

institucijos:

1) aprobuoja

švietimo įstaigos veiklos nuostatus;

2) nustato

pagrindines švietimo įstaigos veiklos perspektyvas;

3) kontroliuoja

švietimo įstaigos ūkinę-finansinę veiklą.

institucijos pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos

informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.

įstaigų savivaldos institucijų kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo

(pakopos) švietimo įstaigų bendruosiuose veiklos nuostatuose.

41 straipsnis.

Švietimo įstaigų finansavimas

valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės

ir savivaldybių biudžetai. Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto

užtikrina normalias šių įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra

švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.

kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo

ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.

švietimo įstaigas išlaiko steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms

valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriamos biudžeto

lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo

įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam

vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo (pakopos) valstybinėse ar savivaldybių

švietimo įstaigose.

[Straipsnio redakcija nuo 2001 m.

rugsėjo 1 d.:

įstaigos, nevalstybinės tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigos,

suteikiančios valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, taip pat valstybės

ir savivaldybių švietimo įstaigos, įsteigtos kartu su valstybės pripažinta

tradicine religine bendrija, finansuojamos ir išlaikomos iš valstybės ir

savivaldybių biudžetų. Šios įstaigos gali gauti lėšų ir kitais įstatymų numatytais

būdais.

kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo

ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.

švietimo įstaigas, išskyrus tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas,

suteikiančias valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, išlaiko steigėjai.

Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą

suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka skiriama biudžeto lėšų tiek pat, kiek ir atitinkamo tipo

(pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas

atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo

(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

42 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIAI

RYŠIAI

43 straipsnis.

Lietuvos gyventojų teisė mokytis kitose šalyse

gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens

iniciatyva arba tarpvalstybiniais susitarimais.

švietimo įstaigos kitose šalyse organizuojamos bei finansinė ir materialinė

parama joms teikiama tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.

44

straipsnis. Užsienio šalių piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla

ir

mokymasis

Lietuvos Respublikoje

Užsienio šalių

piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir

mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo

įstaigose nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.

44 straipsnis. Užsienio šalių

piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos

Respublikoje

Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be

pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.

Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos

Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.

45 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jeigu

tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato

šis įstatymas, taikomos tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

KONSTITUCINIO

TEISMO NUTARIMAI:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 30)

autrap@lrs.lt