Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas

Šis įstatymas:

Šis įstatymas nereglamentuoja radioaktyviosios taršos, taip pat aplinkos oro taršos, kuri gali atsirasti dėl gamtos procesų ar dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Aglomeracija – aplinkos oro užterštumo vertinimo zona, kurioje yra daugiau kaip 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę.

Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos darbovietėse orą, kuriam taikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir su kuriuo kiti visuomenės nariai įprastai sąlyčio neturi.

Aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – taršos šaltinis) – įrenginys arba veiklos vykdymo vieta, iš kurių teršalai patenka į aplinkos orą.

Aplinkos oro taršos šaltinio naudotojas (toliau – taršos šaltinio naudotojas) – aplinkos oro taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam teisė naudotis aplinkos oro taršos šaltiniu suteikta nuomos ar kitais pagrindais.

Aplinkos oro užterštumo lygis (toliau – užterštumo lygis) – teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nuosėdų kiekis, susidarantis paviršiuje per tam tikrą laiką.

Aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis (toliau – pavojaus slenkstis) – aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai net dėl trumpalaikio poveikio.

Aplinkos oro užterštumo vertinimo zona (toliau – zona) – aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta šalies teritorijos dalis, kurioje pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką valstybės lygmeniu vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis.

Asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį.

Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – buitinis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, naudojamas fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu.

Darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis.

Degalai – vidaus degimo varikliams skirtos degiosios medžiagos.

Elektrinė transporto priemonė – tik elektra varoma motorinė transporto priemonė, kuri turi bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį ir kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais, naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius.

Geriausias prieinamas gamybos būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikras būdas gali būti naudojamas kaip pagrindas išmetamų teršalų ribinėms vertėms, skirtoms užkirsti kelią teršalų išmetimui, nustatyti.

Kietasis iškastinis kuras – energijai gauti naudojama kieta degioji medžiaga, sudaryta iš neatsinaujinančių energijos išteklių: antracitas, bituminės anglys, rudosios anglys (lignitas), koksas, puskoksis, durpių kuras.

Kietosios dalelės KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 2,5 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu perimtajame standarte LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“.

Kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingosios atliekos ir iš anksto neapdorotos nepavojingosios komunalinės atliekos, neatsižvelgiant į tai, ar jose yra degiųjų medžiagų.

Leidžiamasis aplinkos oro taršos dydis (toliau – leistinas taršos dydis) – per tam tikrą laikotarpį iš aplinkos oro taršos šaltinio ar šaltinių visumos į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis, dėl kurio tam tikroje vietovėje, įvertinus kitų aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį ir ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

Leidžiamasis aplinkos oro užterštumo vertės nuokrypis (toliau – leistinas nukrypimo dydis) – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės procentinė dalis, kuria leidžiama viršyti šią vertę, esant aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro numatytoms sąlygoms iki ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.

Mobilusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – mobilusis taršos šaltinis) – motorinė transporto priemonė ar kitas judantis mechanizmas, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.

Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – aplinkos veiksniai, kuriems esant kyla grėsmė, kad bus viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės ar aplinkos oro užterštumo pavojaus slenksčiai.

Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė užterštumo vertė) – mokslinėmis žiniomis pagrįsta aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kurios negalima viršyti nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės įsigaliojimo datos.

Siektina aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – siektina užterštumo vertė) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kuri nustatyta aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro siekiant išvengti kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, užkirsti jam kelią ar jį sumažinti ir kuri negali būti viršijama, jeigu įmanoma, nuo aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos datos.

Stacionarusis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – stacionarusis taršos šaltinis) – aplinkos oro taršos šaltinis, veikiantis nekintamoje buvimo vietoje.

Technologinis kuras – pramoninėse krosnyse naudojamas kuras.

Teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos ar vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

Aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes, leistinus nukrypimo dydžius ir pavojaus slenksčius, visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarką.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos ir įstaigos šiame įstatyme nustatytas aplinkos oro kokybės valdymo, aplinkos oro taršos reguliavimo priemones įgyvendina, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas atlieka siekdamos, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.

Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Savivaldybės taryba, siekdama mažinti oro taršos kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas aplinkos oro užterštumo lygis, turi teisę savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui toliau mažinti. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.

Savivaldybės šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose strateginiuose planuose numatytų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymo ataskaitas viešai skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Aplinkos ministras nustato, kokia minimali informacija, reikalinga aplinkos oro kokybės (užterštumo lygio) ataskaitoms tarptautinėms organizacijoms parengti, turi būti pateikta šioje dalyje nurodytose ataskaitose.

Šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo savivaldybės teritorijoje apriboti arba uždrausti naudoti vienos ar daugiau rūšių kurą, šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą buitiniuose taršos šaltiniuose, šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo deginti atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.

Aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas pagal Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą, siekiant gauti pagal tarptautinius aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimo reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą išsamią informaciją apie valstybės lygmeniu į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą minimalią pakankamą informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose.

Aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą pagal tarptautinius reikalavimus vykdo, nacionalines į aplinkos orą išmetamų teršalų prognozes rengia ir aplinkos ministro nustatytas ataskaitas teikia aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Aplinkos oro taršos vertinimui valstybės lygmeniu vykdyti reikalingus duomenis ir informaciją rengia ir pagal šio straipsnio 2 dalį aplinkos ministro įgaliotai institucijai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu organizuoja, koordinuoja ir vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Aplinkos ministras: