LegalizeLietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 41-1162, i. k. 1001010ISTAIII-1649
Nauja redakcija nuo 2018-01-01:
Nr. XIII-938, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21647
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
ĮSTATYMAS
2000 m. gegužės 2 d. Nr. VIII-1649
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba Tarnyba) statusą, pagrindinius veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas, jos organizavimo, finansavimo tvarką ir veiklos kontrolės būdus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo ir tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, darbo užmokestį ir kitus jų statuso bei tarnybos ypatumus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Asmuo – bet kuris fizinis, juridinis arba turintis kitokį, jo steigimo valstybės teisės nustatytą, teisinį statusą asmuo.
Neteko galios nuo 2022-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
Neteko galios nuo 2022-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
Pareigūno vardo pažeminimas – kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.
Prievarta − Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba – Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – valstybės pareigūnas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Tarnybinis nusižengimas – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl pareigūno kaltės.
Neteko galios nuo 2022-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
Nr. XIV-3141, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20379
3 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos teisiniai pagrindai
Specialiųjų tyrimų tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra biudžetinė įstaiga, turinti atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba“, Tarnybos vėliavą ir Tarnybos ženklą.
4 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos principai
Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais.
5 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos profesiniai ryšiai
Specialiųjų tyrimų tarnyba, spręsdama jai pavestus uždavinius, palaiko tarnybinius ryšius ir bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat įstaigomis, organizacijomis ir įmonėmis, skatina fizinių ir juridinių asmenų iniciatyvą įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones. Specialiųjų tyrimų tarnyba per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais teikia visuomenei informaciją apie korupcijos kontrolės ir prevencijos programų bei priemonių įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vykdomą antikorupcinę veiklą.
II SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, TEISĖS IR PAREIGOS
6 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas
Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką.
7 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, didinti antikorupcinį sąmoningumą, vykdyti analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
8 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos teisės ir pareigos
Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama jai iškelto veiklos tikslo ir įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi šias teises:
1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, įmonių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešųjų įstaigų, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, neatlygintinai gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją;
2) iš bankų, finansų ir kredito įmonių bei kredito įstaigų ir kitų juridinių asmenų neatlygintinai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą;
3) gauti iš asmenų paaiškinimus ir kitą informaciją, reikalingą uždaviniams įgyvendinti;
4) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nagrinėti asmenų, kurie kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pareiškimus, o nustačius, kad galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, priskirtas kitos teisėsaugos institucijos ar viešojo administravimo subjekto kompetencijai, – perduoti nagrinėti pagal kompetenciją;
5) neatskleisti tretiesiems asmenims į Specialiųjų tyrimų tarnybą besikreipiančių asmenų tapatybės ar kreipimosi aplinkybių, leidžiančių tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti tokį asmenį;
6) tikrinti asmens dokumentus, kai tai būtina bent vienam iš Specialiųjų tyrimų tarnybos uždavinių įgyvendinti, ir pristatyti asmenis, įtariamus padariusius nusikalstamą veiką, į Specialiųjų tyrimų tarnybos arba policijos įstaigas;
7) vykstant į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiojant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, vežant asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą nustatyta tvarka naudotis mėlynos spalvos švyturėliais ant automobilių ir garsiniais signalais, nekliudomai naudotis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines ar konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto ar ryšių priemonėmis. Jeigu transporto ar ryšių priemonės savininkas ar valdytojas pareikalauja, išduodama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytos formos pažyma, pagal kurią iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų kompensuojami patirti nuostoliai ar materialinė žala;
8) persekiojant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, kuris slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, stabdyti kelių transporto priemones ir tikrinti vairuotojo, keleivių ar transporto priemonės dokumentus ir joje esančius krovinius bei daiktus;
9) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio teisėsaugos institucijomis;
10) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir specialiąsias priemones;
11) atlikti kitus Specialiųjų tyrimų tarnybai ar pareigūnui įstatymų leidžiamus veiksmus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba turi šias pareigas:
1) pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Nacionalinio saugumo strategiją, Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir kitas nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
2) stebėti, apibendrinti ir dalyvauti koordinuojant viešojo ir privataus sektorių subjektų veiksmus įgyvendinant Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais ir korupcijos prevencijos planus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-472, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15851
3) ne rečiau kaip kartą per metus Respublikos Prezidentui ir Seimui raštu teikti informaciją apie savo veiklos rezultatus, korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus pokyčius Lietuvos Respublikoje ir siūlymus dėl antikorupcinės aplinkos formavimo;
4) teikti visuomenei viešą informaciją apie savo veiklą;
5) atlikti kitas Specialiųjų tyrimų tarnybai ar pareigūnui įstatymų nustatytas pareigas.
9 straipsnis. Analitinė antikorupcinė žvalgyba
Analitinė antikorupcinė žvalgyba – Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdoma analitinė veikla, apimanti informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita Specialiųjų tyrimų tarnybos turima vieša ar įslaptinta informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas, gavimą, naudojimą ir teikimą valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus.
Analitinės antikorupcinės žvalgybos veiklos prioritetines kryptis nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir Seimo komiteto, kuris pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, siūlymus.
Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos ir gautų duomenų panaudojimo tikslas – korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Informacija taip pat gali būti panaudojama kitais teisėtais informacijos panaudojimo tikslais pagal šiame ir kituose įstatymuose apibrėžtą Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, turėdama duomenų, kurių pateikimas gali prisidėti prie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka juos pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus sprendimus.
Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinkta ir apdorota informacija gali būti teikiama susipažinti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir Seimo komitetui, kuris pagal Seimo statutą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, jeigu jiems ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti.
III SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS
10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūra ir vidaus darbo tvarka
Specialiųjų tyrimų tarnyba steigiama ir likviduojama įstatymu.
Specialiųjų tyrimų tarnybą gali sudaryti valdybos, skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrą tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus darbo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
11 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos personalas
Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą reglamentuoja šis įstatymas, kiti teisės aktai gali būti taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbuotojų statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigybių sąrašą ir pareigybių skaičių, pareigūnų ir darbuotojų pareigybių aprašymus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1999, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11573
12 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius skiriamas 5 metų kadencijai, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotojus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.
Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jo pareigas laikinai eina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ar kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliotas jo pavaduotojas.
13 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindai
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai yra atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:
1) atsistatydinę savo noru;
2) sulaužę priesaiką;
3) įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
4) dėl sveikatos būklės, pateikę atitinkamos medicinos ekspertizės komisijos išvadą;
5) su jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;
6) paaiškėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms;
7) pasibaigus kadencijai;
8) netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, taip pat gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją.
Ginčai dėl atleidimo iš pareigų sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS FINANSAVIMAS, MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ
14 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimas
Specialiųjų tyrimų tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba gali turėti kitų biudžetinių įstaigų lėšų kriminalinei žvalgybai užtikrinti.
Specialiųjų tyrimų tarnyba šiame įstatyme nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti paramą iš užsienio valstybių institucijų ir įstaigų, tarptautinių organizacijų ir kitų teisėtų lėšų šaltinių.
15 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos materialinis ir techninis aprūpinimas
Specialiųjų tyrimų tarnyba materialinėmis ir techninėmis priemonėmis aprūpinama iš jai išlaikyti skirtų lėšų.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.