Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas nustato bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, dujų įmonių veiklą bei jų tarpusavio santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant, perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas.

Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Balansavimas – pristatomo ir paimamo gamtinių dujų (toliau – dujos) kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas.

Buitiniai vartotojai – fiziniai asmenys, perkantys dujas naudoti buitinėms reikmėms.

Dujų įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, skystinimo, tiekimo bei laikymo ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus.

Dujų laikymas vamzdyne – suspaustų dujų laikymas jas suspaudžiant dujų perdavimo sistemose.

Dujų sektorius – energetikos sritis, tiesiogiai susijusi su gamtinių dujų tiekimu, skirstymu, perdavimu, skystinimu, laikymu ir tranzitu.

Dujų tranzitas – dujų, kilusių iš valstybės ne Europos Sąjungos narės teritorijos ir skirtų tos ir (ar) trečiosios valstybės teritorijai, transportavimas per šalies teritoriją.

Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitų tipų dujos, kurios gali būti techniškai ir saugiai patiektos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos.

Gamtinių dujų saugykla – dujų įmonei priklausantys ir (ar) dujų įmonės valdomi įrenginiai dujoms laikyti, įskaitant suskystintų gamtinių dujų įrenginių dalį, išskyrus gavybos operacijoms naudojamą dalį ir įrenginius, skirtus vien tik funkcijas atliekantiems perdavimo sistemos operatoriams.

Horizontaliosios integracijos įmonė – įmonė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, gavybos ar tiekimo ir verčiasi kuria nors kita, su dujomis nesusijusia, veikla.

Ilgalaikis planavimas – dujų įmonių ilgalaikio, ne mažiau kaip 3 metų, tiekimo ir transportavimo pajėgumų planavimas, siekiant patenkinti sistemos naudotojų dujų poreikius, įvairinti išteklius ir garantuoti tiekimą vartotojams.

Integruotoji dujų įmonė – vertikaliosios arba horizontaliosios integracijos dujų įmonė.

Jungiamasis vamzdynas – Europos Sąjungos valstybių narių sieną kertantis ar tarp Europos Sąjungos valstybių narių nutiestas dujų perdavimo vamzdynas, kurio vienintelė paskirtis – sujungti tų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalines dujų perdavimo sistemas.

Jungtinė sistema – keletas viena su kita sujungtų sistemų, neįskaitant vartotojų sistemų.

Laikymas – dujų sandėliavimas ir laikymas gamtinių dujų saugykloje.

Laikymo sistemos operatorius – dujų įmonė, kuri verčiasi dujų laikymo veikla ir yra atsakinga už gamtinių dujų saugyklos eksploatavimą.

Laisvieji vartotojai – vartotojai, turintys teisę pirkti dujas iš jų pasirinktos tiekimo įmonės.

Nauja dujofikuojama teritorija – šalies teritorija, kurioje nėra įrengtų sistemų ir nustatyta tvarka nėra išduota licencija verstis joje dujų perdavimo ar skirstymo veikla.

Nebuitiniai vartotojai – vartotojai, perkantys dujas naudoti nebuitinėms reikmėms.

Nepriklausomas tiekimas – dujų tiekimas laisviesiems vartotojams.

Paskirtasis tiekimas – dujų tiekimas vykdant viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus. Paskirtasis tiekimas gali būti vykdomas buitiniams vartotojams.

Paslaugos – dujų įmonių teikiamos paslaugos sistemos naudotojams ir vartotojams: dujų perdavimas, skirstymas, skystinimas, tiekimas, laikymas, vartotojų sistemų prijungimas, balansavimas ar kitos su dujomis susijusios paslaugos.

Perdavimas – dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausiai naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą.

Perdavimo sistema (magistralinis dujotiekis) – aukšto slėgio vamzdynai dujoms iš verslovių, SGD sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.

Perdavimo sistemos operatorius – dujų įmonė, kuri licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi perdavimo veikla ir yra atsakinga už perdavimo sistemos eksploatavimą, o kai reikia, – ir už jos plėtrą bei už tai, kad būtų užtikrintos sistemos ilgalaikės galimybės patenkinti pagrįstus dujų transportavimo poreikius.

Saugumas – dujų tiekimo patikimumas ir techninė sauga.

SGD sistema (suskystintų gamtinių dujų įrenginiai) – terminalas gamtinėms dujoms skystinti arba suskystintoms dujoms importuoti, priimti, laikyti ir vėl jas dujinti, tarp jų papildomos paslaugos ir laikinosios saugyklos, būtinos dujinimo ir vėlesnio pateikimo į perdavimo sistemą procesui vykti, tačiau išskyrus bet kurią SGD terminalų dalį, naudojamą dujoms laikyti.

SGD sistemos operatorius – dujų įmonė, kuri verčiasi dujų skystinimu arba suskystintų gamtinių dujų importu, priėmimu, laikymu bei kartotiniu jų dujinimu ir yra atsakinga už suskystintų gamtinių dujų įrenginių eksploatavimą.

Sistema – dujų įmonei nuosavybės teise priklausantys ir (ar) dujų įmonės valdomi magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji dujotiekiai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir (arba) gamtinių dujų saugyklos, tarp jų ir susijusių įmonių įrenginiai, kurie reikalingi suteikiant teisę naudotis perdavimu, skirstymu ir suskystintų gamtinių dujų sistema.

Sistemos naudotojai – asmenys, tiekiantys dujas sistemai arba kuriems jos tiekiamos iš sistemos ir sudarę sutartis su sistemos operatoriumi.

Skirstymas – dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu, išskyrus tiekimą.

Skirstymo sistema (skirstomasis dujotiekis) – žemo slėgio vamzdynai dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių pristatyti iki vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.

Skirstymo sistemos operatorius – dujų įmonė, kuri licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi skirstymo veikla ir yra atsakinga už skirstymo sistemos eksploatavimą, o kai reikia, – ir už jos plėtrą bei už tai, kad būtų užtikrintos sistemos ilgalaikės galimybės patenkinti pagrįstus dujų skirstymo poreikius.

Skystinimas – gamtinių dujų skystinimas. Šiame įstatyme skystinimui priskiriamas ir suskystintų dujų priėmimas, laikymas bei dujinimas.

Susijusios įmonės – kiekviena įmonė, kurią su dujų įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė (kai turima 20 procentų ar daugiau akcijų arba balsavimo teisė, tačiau neįskaitant dukterinės įmonės) ar vadovai, nesvarbu, kokia jos teisinė forma, taip pat įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams.

Sutartis „imk arba mokėk“ – dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartis, kurios viena pagrindinių sąlygų yra įsipareigojimas mokėti už numatytas pirkti, bet nepaimtas dujas.

Tiekimas – dujų pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams bei jų patiekimas į sistemą.

Tiekimo įmonė – dujų įmonė, kuri verčiasi dujų tiekimo veikla.

Tiesioginis vamzdynas – dujų vamzdynas, papildantis jungtinę sistemą.

Vadovaujantys darbuotojai – juridinio asmens valdymo organų nariai, vadovai, turintys teisę priimti sprendimus, duoti nurodymus ar pavedimus kitiems darbuotojams, kurių darbo pobūdis tiesiogiai susijęs su bent viena iš šių dujų įmonės vykdomos veiklos rūšių: dujų gavyba, perdavimu, skirstymu, skystinimu, tiekimu ir laikymu.

Vartotojai – juridiniai ar fiziniai asmenys, perkantys dujas.

Vartotojo sistema – vartotojo žemės sklype ar nekilnojamame daikte įrengti vamzdynai ir įrenginiai dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms.

Vertikaliosios integracijos įmonė – dujų įmonė ar grupė šių įmonių, kurių tarpusavio santykiai atitinka 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžimą, kai ta įmonė (grupė) atlieka bent vieną iš perdavimo, skirstymo, skystinimo ar laikymo funkcijų ir bent vieną iš gamtinių dujų gavybos ar tiekimo funkcijų.

Vietinė bendrojo naudojimo sistema – asmeniui (asmenims) nuosavybės teise priklausanti arba jo (jų) valdoma ribotoje teritorijoje įrengta skirstymo sistemos dalis, kuria dujos tiekiamos ne mažiau kaip dviem vartotojams.

Vadovaudamosi šio įstatymo reikalavimais, dujų įmonės savo veikla turi siekti sukurti konkurencingą, saugią, subalansuotą dujų rinką ir nediskriminuoti kitų dujų įmonių bei vartotojų, atsižvelgdamos į jų teises ir pareigas.

Dujų įmonės turi veikti efektyviai ir ekonomiškai, užtikrinti tiekimo patikimumą, reguliarumą, kokybę, vartotojų apsaugą ir aplinkosaugos reikalavimus.

Vadovaudamasi bendrais ekonominiais interesais, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę paskirti dujų įmonėms viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su saugumu, įskaitant dujų pristatymo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, su aplinkos apsauga, įskaitant efektyvų energijos vartojimą, ir nustatyti šių įpareigojimų sąrašą, jų vykdymo ir finansavimo taisykles. Šių įpareigojimų įgyvendinimas finansuojamas iš lėšų, gautų už dujų perdavimą, skirstymą, laikymą ir (ar) tiekimą. Šiems įpareigojimams finansuoti gali būti naudojamos valstybės biudžeto ir kitos lėšos. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija teikia informaciją Europos Komisijai apie dujų įmonėms paskirtus viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus. Šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminuojantys, patikrinami.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę priimti sprendimus dėl magistralinio dujotiekio, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų saugumui užtikrinti, įrengimo ar išplėtimo. Dujų įmonės ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tokius sprendimus privalo įgyvendinti.

Dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Dujų įmonių sutartys su buitiniais vartotojais yra viešosios.

Sutartyse nurodoma: dujų įmonės pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, dujų kiekis, kokybė, kaina, tiekimo tvarka, dujų tiekimo ribojimo ar nutraukimo sąlygos, informacijos apie dujų, teikiamų paslaugų kainas pateikimo tvarka, paslaugų teikimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, atsakomybė, atsiskaitymo tvarka, sutarties terminas, pakeitimo bei nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka. Dujų įmonės apie sutarčių sąlygas informuoja sistemos naudotojus ir vartotojus iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarčių sudarymo ar sutarčių sąlygų pakeitimo. Viešosios sutartys su buitiniais vartotojais turi būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, tvirtina dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas.

Draudžiama perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti dujas be sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų. Vartotojas ar sistemos naudotojas, neteisėtai vartojantis gamtines dujas, privalo atlyginti dujų įmonei padarytus nuostolius (žalą).

Dujų įmonės turi užtikrinti saugų dujų perdavimą, laikymą, skirstymą ir tiekimą vartotojams. Dujų įmonės, perduodamos, laikydamos, skirstydamos ir tiekdamos dujas vartotojams, privalo laikytis nustatytų kainų, nurodytų šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

Vartotojai turi teisę reikalauti iš dujų įmonių kompensacijų, jeigu dujų įmonė neužtikrina dujų ir teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų.

Dujų įmonės informuoja vartotojus apie efektyvų dujų vartojimą, dujų įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, dujų ir paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Dujų įmonės ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarčių sąlygų ir kainų numatomų pasikeitimų tiesiogiai (raštu ar kitais būdais) informuoja vartotojus. Dujų įmonių informacija apie reguliuojamos veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša.

Dujų įmonės privalo pasiūlyti vartotojams du ar daugiau atsiskaitymo būdų. Atsiskaitymo būdą pasirenka vartotojas.

Vartotojai turi teisę: