LegalizeLietuvos Respublikos pašto įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 36-1070, i. k. 0991010ISTAIII-1141
Nauja redakcija nuo 2025-01-01:
Nr. XIV-3077, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-18, i. k. 2024-20021
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠTO
ĮSTATYMAS
1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141 Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas reglamentuoja pašto paslaugos teikimo veiklą, nustato pašto srities politikos formavimo ir pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijų sistemą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.
Šis įstatymas netaikomas diplomatinio pašto veiklai.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.
Galutinis atsiskaitymas už tarptautinę pašto paslaugą (toliau – galutinis atsiskaitymas) – atlygio universaliosios pašto paslaugos teikėjui suteikimas už gaunamų tarptautinių pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą, vežimą ir pristatymą pašto siuntų gavėjams gaunančioje šalyje.
Išperkamoji pašto siunta – pašto siunta, įteikiama pašto siuntos gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugos teikėjui pašto siuntos siuntėjo nurodytą pinigų sumą.
Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus pašto siuntos siuntėjui atlyginama jo įrodyta pašto siuntos vertė, bet ne didesnė nei pateikiant ją siųsti pašto siuntos siuntėjo nurodyta jos įvertinimo suma.
Korespondencijos siunta – pašto siunta, kurią sudaro ant bet kokios fizinės medžiagos užrašytas pranešimas, siųstina ir pristatytina ant jos nurodytu adresu. Knygos, katalogai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai nelaikomi korespondencijos siuntomis.
Paštomatas – pašto paslaugos teikimo įrenginys, per kurį pašto siuntos siuntėjas gali pateikti pašto siuntą išsiųsti ir (ar) pašto siuntos gavėjas gali ją atsiimti tiesiogiai, nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui.
Pašto mokos ženklas – galiojantis Lietuvos Respublikos pašto ženklas, pašto blokas, ženklintas vokas ir atvirukas (atvirlaiškis), ženklinta aerograma, ženklintuvo spaudas ar specialus patvirtintas mokėjimo už pašto paslaugą spaudas.
Pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas.
Pašto paslaugos naudotojas (toliau – naudotojas) – pašto siuntos siuntėjas arba pašto siuntos gavėjas.
Pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugą teikiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.
Pašto paslaugos teikimo vieta – pašto tinklo dalis, kurioje pašto siuntų siuntėjai gali pateikti pašto siuntas išsiųsti ir (ar) pašto siuntų gavėjai gali jas atsiimti.
Pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas ir pašto siuntinius, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai.
Pašto siuntinys – iki 50 kilogramų sverianti registruotoji pašto siunta, kurią sudaro daiktas (-ai) ar prekė (-ės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.
Pašto siuntos gavėjas (toliau – gavėjas) – asmuo, kuriam adresuota pašto siunta.
Pašto siuntos siuntėjas (toliau – siuntėjas) – asmuo, kuris kaip siuntėjas nurodytas ant pašto siuntos. Jeigu pašto siuntos siuntėjas nenurodytas ant pašto siuntos, juo laikomas asmuo, kuris pateikia pašto siuntą pašto paslaugos teikėjui pristatyti pašto siuntos gavėjui.
Pašto siuntų pristatymas – visuma veiksmų, atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo pašto siuntų gavėjams per pašto tinklą.
Pašto siuntų rūšiavimas – visuma veiksmų, atliekamų su pašto siuntomis nuo jų patekimo į pašto siuntų rūšiavimo vietą iki jų pateikimo vežti arba pristatyti – skirstymas pagal įvairius pristatyti būtinus kriterijus.
Pašto siuntų surinkimas – pašto paslaugos teikėjo veiksmai, kuriuos atliekant pašto siuntos yra paimamos iš pašto siuntų siuntėjų ar pašto paslaugos teikimo vietų.
Pašto tinklas – visuma infrastruktūros elementų ir kitų priemonių, naudojamų pašto paslaugai teikti.
Periodinių leidinių pristatymas kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams – laikraščių ir žurnalų, išskyrus priskirtus prie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinių ir tuos, kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, priėmimas iš leidėjų, paskirstymas ir pateikimas kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams.
Registruotoji pašto siunta – pašto siunta, dėl kurios pašto siuntos siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad ji buvo įteikta pasirašytinai ar kitu būdu, užtikrinančiu pašto siuntos įteikimą ir tai patvirtinančių duomenų gavimą.
Reguliavimo apskaita – reguliavimo tikslais universaliosios pašto paslaugos teikėjo tvarkoma vidaus apskaita, apimanti apskaitos atskyrimą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų paskirstymą.
Reguliavimo apskaitos ataskaitos – reguliavimo tikslais universaliosios pašto paslaugos teikėjo rengiamas ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai teikiamas detalus ataskaitų, dokumentų ir kitos informacijos rinkinys.
Reguliavimo apskaitos sistema – universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo apskaitai tvarkyti, reguliavimo apskaitos ataskaitoms parengti ir pateikti naudojamų principų, metodų, taisyklių, procesų ir įrankių visuma.
Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.
Tarptautinių pašto siuntų skirstymo vieta (toliau – siuntų skirstymo vieta) – pagal Pasaulinės pašto sąjungos ir šio įstatymo nustatytas sąlygas veikianti tarptautinių pašto siuntų skirstymo vieta, Lietuvos Respublikoje įsteigta kitos valstybės paskirtojo operatoriaus.
Universalioji pašto paslauga – viešąja paslauga laikoma teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti pašto paslaugos naudotojams.
Universaliosios pašto paslaugos pajamų viršutinė riba (toliau – pajamų viršutinė riba) – reguliavimo tikslais universaliosios pašto paslaugos teikėjui nustatytas didžiausias leidžiamų gauti pajamų už šios paslaugos teikimą dydis.
Universaliosios pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigotas teikti universaliąją pašto paslaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su visais pakeitimais, Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos reglamente, Pašto siuntinių reglamente, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.
II SKYRIUS
PAŠTO SRITIES POLITIKOS FORMAVIMO IR PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS REGULIAVIMO SISTEMA
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos funkcijos pašto srityje
Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką pašto srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
Susisiekimo ministerija:
1) rengia įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto paslaugos teikimo veikla ir užtikrinančių pašto srities ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, projektus;
2) imasi priemonių užtikrinti, kad universaliosios pašto paslaugos plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines, socialines aplinkybes ir naudotojų poreikius;
3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;
4) praneša Europos Komisijai apie pašto paslaugos teikėją (-us), įpareigotą (-us) teikti universaliąją pašto paslaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie valstybės instituciją, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams sudarytas galimybes naudotis informacija, nurodyta šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte;
5) nustato universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus, įskaitant universaliosios pašto paslaugos teikėjo tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus;
6) teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių, kuriose nustatomi ir nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijai, projektą;
7) teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisyklių projektą;
8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir šios paslaugos didžiausius tarifus, taip pat miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą, o kai miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą įgaliota tvirtinti pati Susisiekimo ministerija arba kita Vyriausybės įgaliota institucija – tvirtina šį sąrašą arba teikia jį tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai;
9) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nepaprastąją padėtį ar mobilizaciją, vertina poreikį nustatyti išskirtines universaliosios pašto paslaugos teikimo sąlygas ir prireikus jas nustato;
10) nustato Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomą taikymą;
11) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, atsakingomis už pašto sritį, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas pašto paslaugos teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
4 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos pašto srityje
Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, nuostatas yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos statusas, finansavimas ir kiti veiklos aspektai nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų;
2) įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas;
3) yra atsakinga už Reglamento (ES) 2018/644 nuostatų vykdymo priežiūrą;
4) pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijos prašymu;
5) dalyvauja rengiant universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;
6) tvirtina pajamų viršutinės ribos nustatymo metodiką ir nustato pajamų viršutinę ribą;
7) tvirtina reguliavimo apskaitos ataskaitų patikros ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros technines užduotis;
8) nustato reikalavimus, taikomus universaliosios pašto paslaugos teikėjo tvirtinamai universaliosios pašto paslaugos tarifų nustatymo metodikai;
9) rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių, kuriose nustatomi ir nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijai, projektą;
10) rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisyklių projektą;
11) tvirtina pašto paslaugos teikimo taisykles;
12) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo reikalavimų;
13) informuoja Susisiekimo ministeriją apie tai, kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas laikosi susisiekimo ministro nustatytų universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų;
14) nustato reguliavimo apskaitos ir reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus;
15) nagrinėja naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus, tvirtina naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles;
16) tvirtina pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugos teikėjų;
17) tvirtina universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisykles;
18) pagal kompetenciją tiria ir nagrinėja Reglamento (ES) 2018/644 ir šio įstatymo pažeidimus ir taiko sankcijas pažeidėjams;
19) atlieka universaliosios pašto paslaugos tarifų taikymo priežiūrą;
20) skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, ir, atsižvelgdama į teisės aktus, reglamentuojančius konfidencialios informacijos apsaugą, tvirtina šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą;
21) bendradarbiauja su užsienio valstybių pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir darbo grupių veikloje;
22) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu, privalomo taikymo;
23) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, turi šiame ir kituose įstatymuose jai suteiktas teises.
III SKYRIUS
PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI
7 straipsnis. Pašto tinklo naudojimas
Siekdamas, kad būtų užtikrinti naudotojų interesai ir skatinama veiksminga konkurencija, pašto paslaugos teikėjas, valdantis pašto tinklą, privalo aktyviai bendradarbiauti su kitu pašto paslaugos teikėju, kai šis kreipiasi norėdamas sudaryti sutartį dėl šio pašto tinklo, įskaitant pašto kodų sistemą, adresų duomenų bazę, abonentines pašto dėžutes, paštomatus, informaciją apie adreso pasikeitimą, peradresavimo ir grąžinimo siuntėjui paslaugas, naudojimo. Sutartis dėl pašto tinklo naudojimo turi būti sudaroma laikantis nediskriminacinių, proporcingų ir skaidrių sąlygų. Už naudojimąsi kito pašto paslaugos teikėjo pašto tinklu pašto paslaugos teikėjas moka sutarties dėl pašto tinklo naudojimo šalių sutartą užmokestį. Jeigu tarp pašto paslaugos teikėjų kyla ginčų dėl sutarties dėl pašto tinklo naudojimo sudarymo ir (ar) jos vykdymo, pašto paslaugos teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu išnagrinėti ginčą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimas
Iškilus ginčui tarp pašto paslaugos teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių, pašto paslaugos teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų ginčą. Pašto paslaugos teikėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.