Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 114-5114

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819

Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2000, Nr.

58-1716, Nr. 95-2969; 2001, Nr.

55-1946,

Nr. 64-2325; 2002, Nr.

102-4548, Nr. 123-5535; 2003,

Nr. 38-1729,

Nr. 57-2536)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato nelaimingų

atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio

draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius,

asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į

šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas,

apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl

draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems

asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

2.

Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos

Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų

atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio

draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo

ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam

draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, ligos,

motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės

socialinio draudimo įstatyme, bei draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos,

kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymą yra mokamos asmenims, per paskutinius 3

metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą.

darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas

procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui

į darbą ar iš darbo, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo

netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau –

VMSEK).

(d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo

procentą dalijant iš 100.

asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka

viešojo administravimo funkcijas.

nustatyta Darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar savivaldybės

institucija ar įstaiga bei įmonė, mokantys arba pagal įstatymus privalantys

mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniam draudimui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos

einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

lėtinės profesinės ligos atveju yra apskaičiuojamas pagal formulę

k = (K1·S1 + K2·S2)/(S1+S2). Čia:

1)

K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, taikomi

atitinkamai už laikotarpį iki 1994 metų ir nuo 1994 metų, apskaičiuoti

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;

2) S1 – pensijų draudimo stažo

metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;

3) S2 – pensijų draudimo stažo

metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo invalidumo arba

senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės

ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per

paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos

užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį,

santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų

draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant

netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė

profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi

teisės gauti invalidumo pensijos.

10.

Kompensavimo koeficiento (k) ribos – šio Įstatymo nustatytoms išmokoms apskai­čiuoti taikomas

kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.

darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas

nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva,

sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su

darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į

darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne darbovietėje esančios vietos,

kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne darbovietės teritorijoje,

kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.

apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudiminiu įvykiu

pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl

draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.

lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas

profesine liga.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniu draudimu

atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1)

asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias

pareigas renkamosiose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai, išskyrus valstybės

tarnautojus, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti

nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu;

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo

teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,

prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos

nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar

įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės

institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)

komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal

specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai;

3) profesinių

mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio

mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, teritorinių darbo

biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešųjų darbų, jų

persikvalifikavimo ar viešųjų darbų laiku;

4) asmenys,

esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – jų darbo laiku;

5) nuteistieji

laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

1 dalyje nurodyti asmenys draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas

darbo užmokestis.

5 straipsnis. Draudėjai

Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų

darbdaviai;

2) valstybės ar savivaldybės

institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies draudimu šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis;

3) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai

ir studentai atlieka praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys

persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra

sudarytos darbo sutartys);

4) socialinės bei psichologinės

reabilitacijos įstaigos;

5) bausmių vykdymo institucijos ir

įstaigos.

6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai

asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi

atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,

kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo

laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo

nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku

bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą

(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus

draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba

atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant darbą, už kurį mokamas

darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose, įvykę

nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus

nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo

laiku, o jeigu apdraus­tajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai

draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu

dirbti laiku;

2) dirbant draudėjo pavestus darbus

(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant darbą, už kurį mokamas

darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji,

įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo

draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4

straipsnyje nurodyti asmenys.

pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi

atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:

1) papildomų, specialių pertraukų ar

pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės

patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo apie darbo sutarties

nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas

ieško naujo darbo;

4) apdraustiesiems atliekant įstatymų

nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką

mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba

turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi

atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė

ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats

gamybos procesas.

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo

draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo

dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės

aktais.

*7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6

straipsnyje nustatytų sąlygų.

įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui

į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos

ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje

nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) apdraustasis buvo neblaivus ar

apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo

susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;

2) apdraustasis nukentėjo dėl savo

veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė

nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu

teisės pažeidimu;

3) apdraustasis sąmoningai (tyčia)

siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusia

su darbu;

5) apdraustasis savavališkai (be

darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas

smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2008-04-29,

Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30)

*Pastaba: 7 straipsnio 2 dalies nuostata ta apimtimi, kuria draudiminiais

įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam

esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių

medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne

jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių

medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai

„Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas

darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52

straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui

8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

1) užtikrinti, kad įmonėse būtų

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;

2) užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą

nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip

pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo

nustatytoms institucijoms bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra draudėjas;

4) Vyriausybės nustatyta tvarka

organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą

bei dalyvauti tiriant profesines ligas;

5) laiku ir teisingai apskaičiuoti bei

mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą jis nepripažįs­tamas

draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo

šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga buvo pakenkta

įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6 straipsnį.

draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už

juos, o įvykus draudiminiams įvykiams apdraustieji ir jų šeimos nariai turi

teisę gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir

jos teritorinių skyrių apie šio Įstatymo nustatytų garantijų taikymą.

10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji asmenys turi laikytis darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o nukentėję dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir vykdyti gydytojo

rekomendacijas.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO

IŠMOKOS

11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo išmokos

pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį

Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų

atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau –

ligos pašalpa);

2) netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė

kompensacija.

įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka

pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.

įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka

pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

(šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose

nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos.

12 straipsnis. Ligos pašalpa

1.

Ligos pašalpa skiriama šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų

draudiminiais įvykiais.

gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir draudiminį įvykį patvirtinantys

dokumentai.

13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos

pašalpoms apskaičiuoti

pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens

draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš

laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų

metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį,

trijų su puse dydžio sumos.

ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už ketvirtadalį Vyriausybės

patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo

nedarbingumo nustatymo mėnesį.

14 straipsnis.

Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbin­gumo pažymėjimu, nuo

pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus

nustatytas invalidumas, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortope­dines ir (ar) protezavimo paslaugas.

nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa

mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas nedarbingumo

pažymėjimu.

nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu arba nušalinus

darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo

pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo nuo darbo

laikotarpiui.

15 straipsnis. Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam tapus laikinai nedarbingu

dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, mokama ligos pašalpa,

kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms

skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo

dienų savaitė).

16 straipsnis.

Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai

Ligos pašalpos, susižalojus darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga, už laikotarpį nuo

pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.

17 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama

Laikinai nedarbingiems dėl draudiminio

įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo režimą, paskirtu laiku

be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją ar, kaip teisės aktų

nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo, Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu ligos pašalpa neskiriama arba jos

mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam

teisę jas gauti

Išmokų sumos, kurios priklausė

nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems

paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo

teisės liudijimą.

19 straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto

darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių

kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai

apskaičiuoti.

įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų

darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios

dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo

vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai

netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu

nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.

uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal

nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per paskutinius paeiliui einančius

12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio

iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės

ligos nustatymo, pabaigos.

uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,

ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių

sumos.

buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netektas darbingumas

pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį nustatytų dydžių, o naujai

apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai

apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas.

20 straipsnis.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija

dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama

netekto darbingumo periodinė kompensacija.

periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama

kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis),

kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir

mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo

3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.

21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo

nedarbingumui

nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę

kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto

darbingumo kompensacija mokama šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo

netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją

22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos

mokėjimo trukmė

Netekto darbingumo periodinė

kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.

23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina

apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad

apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei draudiminis įvykis ir darbingumo

netekimo laipsnis buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame

straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.

24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam,

netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad

apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.

25 straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai

nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 3

metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos,

kai VMSEK nustato darbingumo netekimą.

skiriama nuo VMSEK darbingumo netekimo nustatymo dienos, jeigu dėl jos

kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo

dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kreipiasi praėjus 3 metams,

išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo

kreipimosi dienos.

apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos,

jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo

dienos. Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus

kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių,

skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jei ši išmoka nebuvo paskirta nė

vienam 26 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų. Kai asmuo, turintis teisę gauti

periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi dėl šios išmokos po to,

kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, periodinė

draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems gavėjams mokama

nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos

dienos.

apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių kreipimosi

terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė

vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama

pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis

kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos.

26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba ūmios profesinės ligos,

pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką

turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną

turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs

(gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Išmoka mokama:

1) vaikams

(įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose

skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo

sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir

darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius),

vaikaičius, brolius ar seseris – kol šiems sukaks 8 metai;

3) mirusiojo

sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatytą senatvės pensijos amžių – iki gyvos galvos;

4) mirusiojo

sutuoktiniui, kuriam nustatytas invalidumas ir mirusiojo vaikams (įvaikiams),

vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų – jų invalidumo laikotarpiu;

5)

kitiems nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties

dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą

faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas VMSEK arba

teismo sprendimu.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka,

27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų

draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka,

lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka

lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip

pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų,

profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo

vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų,

mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

TREČIASIS SKIRSNIS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠOS

28 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos

atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų nustatyta tvarka

įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal Lietuvos

Respublikos Seimo nustatytą šiai valstybinio socialinio draudimo rūšiai įmokų

tarifą.

socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų mokamos šiai draudimo rūšiai

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio

reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos

iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo

lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato Seimas, Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtindamas

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų

tarifą.

darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo įmokų tarifai

socialinio draudimo įmokų tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į draudėjo

ekonominės veiklos rūšies profesinės rizikos laipsnio bei kiekvieno draudėjo

traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Nelaimingų atsitikimų darbe

socialinio draudimo įmokų dydžių taikymo kiekvienam draudėjui tvarką tvirtina

Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių

skaičius ir kiekvienos grupės tarifas tvirtinami Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

konkrečiai grupei tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba,

atsižvelgdama į kiekvienam draudėjui apskaičiuotus rizikingumo rodiklius ir

vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta tvarka (šio straipsnio 3 dalis).

socialiniam draudimui nustatyto įmokų tarifo diferencijavimo ir įmokų tarifo

dydžių taikymo draudėjams tvarką tvirtina Vyriausybė.

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

socialinio draudimo rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną

apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose,

skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio

socialinio draudimo įmokomis.

įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5

punktuose, mokamos už tuos laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas

darbo užmokestis.

31 straipsnis.

Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų

Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo

asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis

skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš

kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į

atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo vykdymas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį

draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos

teritoriniai skyriai.

33 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų

nustatyta tvarka.“