Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 114-5114
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2000, Nr.
58-1716, Nr. 95-2969; 2001, Nr.
55-1946,
Nr. 64-2325; 2002, Nr.
102-4548, Nr. 123-5535; 2003,
Nr. 38-1729,
Nr. 57-2536)
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
NELAIMINGŲ
ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato nelaimingų
atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio
draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius,
asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į
šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas,
apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.
2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas
Nelaimingų atsitikimų darbe
socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl
draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo
ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems
asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.
2.
Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos
Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis Įstatymas netaikomas asmenims,
kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų
atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Apdraustasis – privalomai
draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio
draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo
ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.
Apdraustojo asmens draudžiamosios
pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos
valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam
draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, ligos,
motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatyme, bei draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos,
kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymą yra mokamos asmenims, per paskutinius 3
metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą.
Darbingumo netekimas – profesinio
darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš
darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas
procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui
į darbą ar iš darbo, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo
netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba
susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau –
VMSEK).
Darbingumo netekimo koeficientas
(d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo
procentą dalijant iš 100.
Darbo vieta – vieta, kurioje
asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka
viešojo administravimo funkcijas.
Draudėjas – darbdavys, kaip
nustatyta Darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga bei įmonė, mokantys arba pagal įstatymus privalantys
mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniam draudimui.
Draudžiamosios pajamos (D) –
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos
einamųjų metų draudžiamosios pajamos.
Kompensavimo koeficientas (k)
lėtinės profesinės ligos atveju yra apskaičiuojamas pagal formulę
k = (K1·S1 + K2·S2)/(S1+S2). Čia:
1)
K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, taikomi
atitinkamai už laikotarpį iki 1994 metų ir nuo 1994 metų, apskaičiuoti
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;
2) S1 – pensijų draudimo stažo
metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;
3) S2 – pensijų draudimo stažo
metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo invalidumo arba
senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.
Kompensavimo koeficientas (k)
nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės
ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per
paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos
užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį,
santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba
susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų
draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant
netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė
profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi
teisės gauti invalidumo pensijos.
10.
Kompensavimo koeficiento (k) ribos – šio Įstatymo nustatytoms išmokoms apskaičiuoti taikomas
kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.
Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis
darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas
nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva,
sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su
darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui
į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į
darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:
1) gyvenamosios vietos;
2) ne darbovietėje esančios vietos,
kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos ne darbovietės teritorijoje,
kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.
Nukentėjusysis –
apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudiminiu įvykiu
pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl
draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.
Profesinė liga – ūmus ar
lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas
profesine liga.
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniu draudimu
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:
1)
asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias
pareigas renkamosiose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai, išskyrus valstybės
tarnautojus, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti
nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu;
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo
teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,
prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos
nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar
įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės
institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)
komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal
specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai;
3) profesinių
mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio
mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, teritorinių darbo
biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešųjų darbų, jų
persikvalifikavimo ar viešųjų darbų laiku;
4) asmenys,
esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – jų darbo laiku;
5) nuteistieji
laisvės atėmimu – jų darbo laiku.
Šio straipsnio
1 dalyje nurodyti asmenys draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas
darbo užmokestis.
5 straipsnis. Draudėjai
Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje
nurodytų asmenų draudėjai yra:
1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų
darbdaviai;
2) valstybės ar savivaldybės
institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies draudimu šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis;
3) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai
ir studentai atlieka praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys
persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra
sudarytos darbo sutartys);
4) socialinės bei psichologinės
reabilitacijos įstaigos;
5) bausmių vykdymo institucijos ir
įstaigos.
6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai
Draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems
asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi
atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,
kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:
1) dirbant draudėjo nustatytu darbo
laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo
nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku
bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;
2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą
(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus
draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba
atliekant viešojo administravimo funkcijas;
3) dirbant darbą, už kurį mokamas
darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Draudiminiais įvykiais pripažįstami
apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose, įvykę
nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus
nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms sąlygoms:
1) dirbant draudėjo nustatytu darbo
laiku, o jeigu apdraustajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai
draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu
dirbti laiku;
2) dirbant draudėjo pavestus darbus
(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);
3) dirbant darbą, už kurį mokamas
darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Draudiminiais įvykiais pripažįstamos
nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji,
įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo
draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4
straipsnyje nurodyti asmenys.
Draudiminiais įvykiais taip pat
pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi
atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:
1) papildomų, specialių pertraukų ar
pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės
patalpose ar jos teritorijoje;
2) pakeliui į darbą ar iš darbo;
3) kai įspėjimo apie darbo sutarties
nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas
ieško naujo darbo;
4) apdraustiesiems atliekant įstatymų
nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką
mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba
turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.
Namudininkams, dirbantiems pagal
darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi
atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė
ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats
gamybos procesas.
Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo
draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo
dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,
vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės
aktais.
*7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai
Draudiminiais įvykiais nepripažįstami
nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos
profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6
straipsnyje nustatytų sąlygų.
Draudiminiais
įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui
į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos
ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje
nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) apdraustasis buvo neblaivus ar
apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo
susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;
2) apdraustasis nukentėjo dėl savo
veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė
nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu
teisės pažeidimu;
3) apdraustasis sąmoningai (tyčia)
siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusia
su darbu;
5) apdraustasis savavališkai (be
darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas
smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2008-04-29,
Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30)
*Pastaba: 7 straipsnio 2 dalies nuostata ta apimtimi, kuria draudiminiais
įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios
profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam
esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių
medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne
jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių
medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai
„Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas
darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52
straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui
8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė
Draudėjai privalo:
1) užtikrinti, kad įmonėse būtų
laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;
2) užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą
nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip
pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą;
3) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės
aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į
darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
nustatytoms institucijoms bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra draudėjas;
4) Vyriausybės nustatyta tvarka
organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą
bei dalyvauti tiriant profesines ligas;
5) laiku ir teisingai apskaičiuoti bei
mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.
Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą jis nepripažįstamas
draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo
šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Už šio Įstatymo nustatytų pareigų
nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės
Teisę į šio Įstatymo nustatytas
draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga buvo pakenkta
įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6 straipsnį.
Apdraustieji turi teisę gauti iš
draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už
juos, o įvykus draudiminiams įvykiams apdraustieji ir jų šeimos nariai turi
teisę gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir
jos teritorinių skyrių apie šio Įstatymo nustatytų garantijų taikymą.
10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos
Apdraustieji asmenys turi laikytis darbuotojų
saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o nukentėję dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos
turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir vykdyti gydytojo
rekomendacijas.
ANTRASIS SKIRSNIS
DRAUDIMO
IŠMOKOS
11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo išmokos
Apdraustajam, dėl draudiminio įvykio,
pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį
Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:
1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa (toliau –
ligos pašalpa);
2) netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija;
3) netekto darbingumo periodinė
kompensacija.
Apdraustajam mirus dėl draudiminio
įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka
pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.
Apdraustajam mirus dėl draudiminio
įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka
pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.
Laisvės atėmimu nuteistiems asmenims
(šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose
nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos.
12 straipsnis. Ligos pašalpa
1.
Ligos pašalpa skiriama šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų
draudiminiais įvykiais.
Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją
gauti atsirado draudimo laikotarpiu.
Pagrindas skirti ligos pašalpą
yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir draudiminį įvykį patvirtinantys
dokumentai.
13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos
pašalpoms apskaičiuoti
Kompensuojamasis uždarbis ligos
pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens
draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš
laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
Mėnesio kompensuojamasis uždarbis
ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį,
trijų su puse dydžio sumos.
Mėnesio kompensuojamasis uždarbis
ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už ketvirtadalį Vyriausybės
patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo
nedarbingumo nustatymo mėnesį.
14 straipsnis.
Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
Ligos pašalpa mokama už visą
laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, nuo
pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus
nustatytas invalidumas, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
Apdraustajam tapus laikinai
nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa
mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas nedarbingumo
pažymėjimu.
Apdraustajam tapus laikinai
nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu arba nušalinus
darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo
pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo nuo darbo
laikotarpiui.
15 straipsnis. Ligos pašalpų dydis
Apdraustajam tapus laikinai nedarbingu
dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, mokama ligos pašalpa,
kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms
skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo
dienų savaitė).
16 straipsnis.
Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai
Ligos pašalpos, susižalojus darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga, už laikotarpį nuo
pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.
17 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama
Laikinai nedarbingiems dėl draudiminio
įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo režimą, paskirtu laiku
be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją ar, kaip teisės aktų
nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo, Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu ligos pašalpa neskiriama arba jos
mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam
teisę jas gauti
Išmokų sumos, kurios priklausė
nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems
paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo
teisės liudijimą.
19 straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio
įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto
darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių
kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai
apskaičiuoti.
Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio
įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų
darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios
dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo
vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu nukentėjusiajam nustatytas
neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai
netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu
nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.
Mėnesio kompensuojamasis
uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe
ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka pagal
nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per paskutinius paeiliui einančius
12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio
iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės
ligos nustatymo, pabaigos.
Mėnesio kompensuojamasis
uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už
einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,
ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių
sumos.
Jeigu apdraustajam, kuriam jau
buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netektas darbingumas
pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį nustatytų dydžių, o naujai
apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai
apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas.
20 straipsnis.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija
Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis
dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama
netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Netekto darbingumo
periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama
kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis),
kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir
mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo
3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.
21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo
nedarbingumui
Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad
nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę
kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto
darbingumo kompensacija mokama šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo
netekto darbingumo pasikeitimo dienos.
Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad
nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją
22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos
mokėjimo trukmė
Netekto darbingumo periodinė
kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina
apdraustajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš
darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad
apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo. Jei draudiminis įvykis ir darbingumo
netekimo laipsnis buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame
straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.
24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam,
netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš
darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad
apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.
25 straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai
Ligos pašalpa skiriama nuo laikinojo
nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 3
metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos,
kai VMSEK nustato darbingumo netekimą.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija
skiriama nuo VMSEK darbingumo netekimo nustatymo dienos, jeigu dėl jos
kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu asmuo
dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kreipiasi praėjus 3 metams,
išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo
kreipimosi dienos.
Periodinė draudimo išmoka
apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos,
jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo
dienos. Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus
kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių,
skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jei ši išmoka nebuvo paskirta nė
vienam 26 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų. Kai asmuo, turintis teisę gauti
periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi dėl šios išmokos po to,
kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, periodinė
draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems gavėjams mokama
nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos
dienos.
Vienkartinė draudimo išmoka
apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių kreipimosi
terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė
vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama
pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis
kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos.
26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
Jeigu
apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš
darbo arba ūmios profesinės ligos,
pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką
turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną
turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs
(gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Išmoka mokama:
1) vaikams
(įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka
įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose
skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo
sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir
darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius),
vaikaičius, brolius ar seseris – kol šiems sukaks 8 metai;
3) mirusiojo
sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
nustatytą senatvės pensijos amžių – iki gyvos galvos;
4) mirusiojo
sutuoktiniui, kuriam nustatytas invalidumas ir mirusiojo vaikams (įvaikiams),
vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų – jų invalidumo laikotarpiu;
5)
kitiems nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties
dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą
faktas įrodomas teismo tvarka, o jų nedarbingumo faktas nustatomas VMSEK arba
teismo sprendimu.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka,
27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
Apdraustajam
mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų
draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka,
lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl
nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka
lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo
sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip
pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų,
profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo
vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų,
mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).
TREČIASIS SKIRSNIS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠOS
28 straipsnis.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos
Nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų nustatyta tvarka
įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal Lietuvos
Respublikos Seimo nustatytą šiai valstybinio socialinio draudimo rūšiai įmokų
tarifą.
Nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų mokamos šiai draudimo rūšiai
valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio
reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.
Nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo
lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato Seimas, Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtindamas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų
tarifą.
Lėšų, skirtų nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo įmokų tarifai
Nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo įmokų tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į draudėjo
ekonominės veiklos rūšies profesinės rizikos laipsnio bei kiekvieno draudėjo
traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius. Nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo įmokų dydžių taikymo kiekvienam draudėjui tvarką tvirtina
Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių
skaičius ir kiekvienos grupės tarifas tvirtinami Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Kiekvieno draudėjo priskyrimą
konkrečiai grupei tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba,
atsižvelgdama į kiekvienam draudėjui apskaičiuotus rizikingumo rodiklius ir
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta tvarka (šio straipsnio 3 dalis).
Nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniam draudimui nustatyto įmokų tarifo diferencijavimo ir įmokų tarifo
dydžių taikymo draudėjams tvarką tvirtina Vyriausybė.
30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo
tvarka
Šiame Įstatyme nustatytos valstybinio
socialinio draudimo rūšies valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną
apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose,
skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio
socialinio draudimo įmokomis.
Valstybinio socialinio draudimo
įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5
punktuose, mokamos už tuos laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas
darbo užmokestis.
31 straipsnis.
Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų
Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą
darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo
asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis
skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš
kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į
atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo vykdymas
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį
draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos
teritoriniai skyriai.
33 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų
nustatyta tvarka.“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).