Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 114-5114

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819

Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2000, Nr.

58-1716, Nr. 95-2969; 2001, Nr.

55-1946,

Nr. 64-2325; 2002, Nr.

102-4548, Nr. 123-5535; 2003,

Nr. 38-1729,

Nr. 57-2536)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato nelaimingų

atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio

draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius,

asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į

šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas,

apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl

draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems

asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

2.

Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos

Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų

atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu.

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio

draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo

ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam

draudimui, taip pat ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame Įstatyme, ligos,

motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės

socialinio draudimo įstatyme, bei draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos,

kurios pagal Bedarbių rėmimo įstatymą yra mokamos asmenims, per paskutinius 3

metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą.

darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas

procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui

į darbą ar iš darbo, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo. Darbingumo

netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau –

VMSEK).

(d) – vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo

procentą dalijant iš 100.

asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka

viešojo administravimo funkcijas.

nustatyta Darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar savivaldybės

institucija ar įstaiga bei įmonė, mokantys arba pagal įstatymus privalantys

mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniam draudimui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos

einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

lėtinės profesinės ligos atveju yra apskaičiuojamas pagal formulę

k = (K1·S1 + K2·S2)/(S1+S2). Čia:

1)

K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, taikomi

atitinkamai už laikotarpį iki 1994 metų ir nuo 1994 metų, apskaičiuoti

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;

2) S1 – pensijų draudimo stažo

metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;

3) S2 – pensijų draudimo stažo

metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo invalidumo arba

senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės

ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per

paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos

užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį,

santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų

draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant

netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė

profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi

teisės gauti invalidumo pensijos.

10.

Kompensavimo koeficiento (k) ribos – šio Įstatymo nustatytoms išmokoms apskai­čiuoti taikomas

kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.

darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas

nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva,

sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su

darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į

darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne darbovietėje esančios vietos,

kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne darbovietės teritorijoje,

kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.

apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudiminiu įvykiu

pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl

draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.

lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas

profesine liga.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniu draudimu

atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1)

asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias

pareigas renkamosiose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai, išskyrus valstybės

tarnautojus, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti

nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu;

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo

teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,

prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos

nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar

įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės

institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)

komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal

specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai;

3) profesinių

mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio

mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, teritorinių darbo

biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešųjų darbų, jų

persikvalifikavimo ar viešųjų darbų laiku;

4) asmenys,

esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – jų darbo laiku;

5) nuteistieji

laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

1 dalyje nurodyti asmenys draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas

darbo užmokestis.

5 straipsnis. Draudėjai

Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje

nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų

darbdaviai;

2) valstybės ar savivaldybės

institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies draudimu šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis;

3) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai

ir studentai atlieka praktiką, bei įmonės, kuriose darbo biržos siųsti asmenys

persikvalifikuoja ar dirba viešuosius darbus (jei su šiais asmenimis nėra

sudarytos darbo sutartys);

4) socialinės bei psichologinės

reabilitacijos įstaigos;

5) bausmių vykdymo institucijos ir

įstaigos.

6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai

asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi

atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,

kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo

laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo

nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku

bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą

(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus

draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba

atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant darbą, už kurį mokamas

darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose, įvykę

nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus

nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo

laiku, o jeigu apdraus­tajam darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai

draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu

dirbti laiku;

2) dirbant draudėjo pavestus darbus

(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant darbą, už kurį mokamas

darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji,

įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo

draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4

straipsnyje nurodyti asmenys.

pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi

atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:

1) papildomų, specialių pertraukų ar

pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės

patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo apie darbo sutarties

nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas

ieško naujo darbo;

4) apdraustiesiems atliekant įstatymų

nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką

mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba

turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi

atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė

ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats

gamybos procesas.

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo

draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo

dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės

aktais.

*7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6

straipsnyje nustatytų sąlygų.

įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui

į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos

ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje

nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) apdraustasis buvo neblaivus ar

apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo

susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;

2) apdraustasis nukentėjo dėl savo

veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė

nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu

teisės pažeidimu;

3) apdraustasis sąmoningai (tyčia)

siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusia

su darbu;

5) apdraustasis savavališkai (be

darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas

smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2008-04-29,

Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30)

*Pastaba: 7 straipsnio 2 dalies nuostata ta apimtimi, kuria draudiminiais

įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam

esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių

medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne

jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių

medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai

„Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas

darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52

straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui

8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

1) užtikrinti, kad įmonėse būtų

laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;

2) užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą

nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip

pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo

nustatytoms institucijoms bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos