LegalizeLietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2021-11-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1990, Nr. 18-468, i. k. 0901010ISTA000I-281
Nauja redakcija nuo 2014-05-21:
Nr. XII-862, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-20, i. k. 2014-05522
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Vilniaus universiteto statuto patvirtinimas
Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina Vilniaus universiteto statutą (toliau – Statutas) (pridedama).
Šiuo įstatymu patvirtintas Statutas apibrėžia Vilniaus universiteto (toliau – Universitetas) misiją, nustato jo struktūrą ir reglamentuoja jo veiklą bei valdymą.
Šio įstatymo nuostatos Vilniaus universitetui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui.
2 straipsnis. Vilniaus universiteto autonomijos garantijos
Universitetas naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šiuo įstatymu patvirtinto Statuto suteikta autonomija, apimančia akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universiteto autonomija įgyvendinama šiuo įstatymu patvirtintame Statute ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Statutą sudarytų Universiteto valdymo organų - Universiteto senato, Universiteto tarybos ir Universiteto rektoriaus – įgaliojimai pratęsiami iki tol, kol pagal šį įstatymą ir juo patvirtintą Statutą bus sudaryti nauji Universiteto valdymo organai. Nauji Universiteto valdymo organai turi būti sudaryti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto senatą netaikomos Statuto 33 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Statuto 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas.
Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto tarybą netaikomos Statuto 39 straipsnio 12 dalies nuostatos ir Statuto 39 straipsnio 8, 9 ir 11 dalyse nustatyti terminai; šiuos terminus nustato Universiteto senatas, tačiau jie negali būti trumpesni negu vienas mėnuo.
Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą renkant Universiteto rektorių netaikomas Statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti kiti Universiteto savivaldos organai, išrinkti ar paskirti Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai dirba iki jų kadencijos pabaigos. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta, kai šiuo įstatymu patvirtintame Statute nustatyta tvarka bus paskirti nauji prorektoriai.
Įsigaliojus šiam įstatymui, ne vėliau kaip per 4 mėnesius turi būti suformuotas Universiteto dalininkų kapitalas įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Universiteto dalininkų kapitalas suformuojamas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Universiteto patikėjimo teise valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto. Šį turtą, jeigu jis nebus investuotas formuojant Universiteto dalininkų kapitalą, Universitetas valdo patikėjimo teise, išskyrus valstybės turtą, kuris buvo valdomas pagal panaudos sutartis. Universiteto dalininkų kapitalas gali būti didinamas ir iš kito valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. birželio 12 d.
Nr. I-281
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
1990 m. birželio 12 d.
įstatymu Nr. I-281
(Lietuvos Respublikos
2014 m. gegužės 6 d.
įstatymo Nr. XII-862 redakcija)
VILNIAUS UNIVERSITETO
STATUTAS
Vilniaus universiteto bendruomenė,
suvokdama, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija ir popiežiaus Grigaliaus XIII tų pačių metų spalio 30 d. bule įsteigta ir Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu pavadinta, 1832 m. Rusijos valdžios uždaryta, Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu atgaivinta ir Vilniaus universiteto vardą gavusi, okupacijas pergyvenusi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. I-281 „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ autonomiją atgavusi, šiandien Lietuvai pasaulyje plačiai atstovaujanti seniausia šalies nacionalinės reikšmės mokslo ir studijų institucija visada buvo ir yra tas pats Vilniaus universitetas (toliau – Universitetas);
nuosekliai įgyvendindama steigėjų siekį, kad Universitetas būtų per amžius gyvuojantis tarptautinis mokslo centras, kad ir kokia būtų visuomenės sankloda, šalies politinė santvarka, vyraujančios idėjos ar kalbos;
suprasdama ypatingą Universiteto vaidmenį visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo ir studijų srityse;
pasitikdama dabarties iššūkius, kuriuos globaliame pasaulyje mokslui ir studijoms meta vis intensyvėjantys žmonių, bendruomenių, tautų ir valstybių ryšiai;
atsižvelgdama į vykstančią Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sistemos pertvarką ir būdama įsitikinusi, kad bet kokia šios srities pertvarka turi būti tokia, kad skatintų Lietuvos visuomenės pažangą ir Tautos gerovę, gausintų šalies materialinius ir dvasinius išteklius, pažintines ir kūrybines galias;
suvokdama savo atsakomybę Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei būtinumą;
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, laiduojančiais Universiteto misijos ir veiklos tęstinumą, aukštųjų mokyklų autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę,
Universiteto misiją, struktūrą, veiklą ir valdymą grindžia šiuo Vilniaus universiteto statutu (toliau – Statutas).
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
4 straipsnis. Universiteto misija ir veiklos tikslai
Universiteto misija – iš praeities kylanti, dabarties iššūkių skatinama ir ateities kartoms perduodama nepaneigiama Universiteto pareiga ir neatimama teisė stiprinti Lietuvos ir pasaulio pažintines ir kūrybines galias, puoselėti akademines ir kitas dvasines ir socialines vertybes, ugdyti aktyvius ir atsakingus Lietuvos valstybės piliečius ir visuomenės lyderius. Ši misija grindžiama akademinės laisvės, Universiteto atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei principais, taip pat suvokimu, kad Universiteto, per šimtmečius tapusio nacionalinės reikšmės mokslo ir kultūros židiniu, statusas sukuria ypatingas priedermes Universiteto bendruomenei ir visuomenei, kurios dalis ši bendruomenė yra.
Vykdydamas savo misiją, Universitetas:
1) užtikrina akademinės kultūros tęstinumą ir per šimtmečius išsaugotų tradicijų ir naujų idėjų plėtotę;
2) puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes;
3) siekia išsaugoti ir stiprinti lyderystę visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo bei studijų srityse ir skatina tarptautinio lygmens mokslinius ir meno tyrimus;
4) sudaro sąlygas studijuojantiems asmenims įgyti universalų, mokslo ir studijų vienove pagrįstą išsilavinimą ir tapti veikliais, atsakingais specialistais, pasižyminčiais dideliais pažinimo ir profesinio tobulėjimo visą gyvenimą poreikiais ir gebėjimais, aktyviais valstybės veiklos ir visuomenės gyvenimo dalyviais;
5) užtikrina, kad visų formų studijų kokybė atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus ir tenkintų studijuojančiųjų, visuomenės ir valstybės poreikius.
Universiteto veiklos tikslai yra šie:
1) vykdyti aukšto tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius ir meno tyrimus, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbus, įtraukiant į juos ir visų pakopų studentus;
2) įgyvendinti mokslo ir studijų vienove grįstas visų pakopų universitetines studijų programas, ugdančias kūrybingą, kritišką, atsakingą ir nuolat tobulėjančią asmenybę, rengti kompetentingus, plačios erudicijos mokslininkus (tyrėjus), kitus aukštos kvalifikacijos specialistus;
3) laiduoti tokį tyrimų ir studijų lygį, kuris leistų Universiteto bendruomenės nariams deramai dalyvauti tarptautinėje mokslininkų ir dėstytojų bendradarbiavimo veikloje, būti aktyviais ir atsakingais tarptautinės akademinės bendruomenės nariais;
4) stiprinti mokslo, studijų, žinių ir inovacijų vaidmenį ir poveikį visuomenės raidai;
5) sudaryti sąlygas aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims kelti savo kompetencijos lygį;
6) puoselėti tradicines akademines vertybes, mokslo, meno, dėstymo, mokslo ir meno sklaidos ir kitų rūšių Universiteto veiklą grįsti nešališkumo, sąžiningumo, tarptautinio mokslinio bendruomeniškumo ir kitais visuotinai pripažintais garbingos ir etiškos akademinės ir su ja susijusios veiklos principais;
7) saugoti visus nuo Universiteto įkūrimo sukauptus turtus ir kultūros paveldą, tęsti ir puoselėti humanistines Universiteto tradicijas.
Universitetas savo misiją vykdo ir tikslų siekia strateginio planavimo dokumentuose nustatydamas savo veiklos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Šie dokumentai rengiami, tvirtinami ir vykdomi Statute ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Universiteto valdymo organų pagal kompetenciją parengtais teisės aktais.
Vykdydamas savo misiją Universitetas ir jo vidiniai organizaciniai dariniai pagal Universiteto rektoriaus (toliau – rektorius) įgaliojimą užmezga ir palaiko partnerystės ryšius su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, sudaro su jomis atitinkamas sutartis ar kitokius susitarimus. Pavyzdinė socialinės partnerystės tvarka ir Universiteto socialinio partnerio statusas apibrėžiami Vilniaus universiteto socialinės partnerystės nuostatuose (toliau – Universiteto socialinės partnerystės nuostatai), kuriuos rektoriaus teikimu, Universiteto senatui (toliau – Senatas) pritarus, tvirtina Taryba.
5 straipsnis. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys ir rūšys
Pagrindinės Universiteto veiklos sritys yra šios:
1) mokslas,
2) menas,
3) studijos,
4) neformalusis švietimas,
5) technologijos,
6) žmogaus sveikata,
7) kita šios dalies 1-5 punktuose nepaminėta švietimo ir kultūros veikla.
Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys yra šios:
1) visų rūšių moksliniai ir meno tyrimai, eksperimentinė, socialinė, kultūrinė, technologinė plėtra ir meno kūryba;
2) visų pakopų universitetinės studijos;
3) klausytojų kvalifikacijos kėlimas ir kitokia šviečiamoji arba mokymo (dėstymo) veikla;
4) konsultavimo ir ekspertinė veikla;
5) mokslo, meno ir technologijų sklaida ir dalyvavimas sveikatinimo veikloje.
Universiteto veikla gali apimti ir kitų sričių bei rūšių veiklą, jeigu tai neprieštarauja Universiteto misijai, veiklos tikslams, uždaviniams ir principams.
Statute vartojama sąvoka „akademinė veikla“ apima visas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas veiklos sritis ir rūšis.
Kilus abejonių, ar Universiteto arba jo vidinių organizacinių darinių veikla, Universiteto akademinės bendruomenės nario veikla atitinka Universiteto misiją, veiklos tikslus, principus ar uždavinius, šiuos klausimus akademinės etikos aspektu nagrinėja ir atitinkamus sprendimus Senatui, Tarybai, rektoriui, Universiteto vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organams (vadovams) ar Universiteto studentų atstovybei (toliau – Studentų atstovybė) arba Universiteto ar jo kamieninių akademinių padalinių studentų organizacijoms pagal kompetenciją priimti siūlo Vilniaus universiteto centrinė akademinės etikos komisija (toliau – Centrinė akademinės etikos komisija) ir kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijos.
6 straipsnis. Universiteto veiklos principai
Universiteto veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami šiais svarbiausiais principais:
1) mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės;
2) dorovės;
3) mokslo ir studijų vienovės;
4) visuomenės moralinės, kultūrinės, eksperimentinės, socialinės, ekonominės ir technologinės raidos skatinimo;
5) tarptautinės partnerystės stiprinimo;
6) veiklos kokybės užtikrinimo;
7) bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos;
8) Universiteto vidinių organizacinių darinių interesų derinimo ir bendradarbiavimo;
9) subsidiarumo priimant sprendimus;
10) viešumo;
11) skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius bei priimant kitus sprendimus;
12) lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, kitų visuotinai pripažintų akademinės etikos principų;
13) atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei.
Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės principas ir bet kuris kitas Universiteto veiklos principas negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisinį pagrindą Universiteto bendruomenės nariui savo mokslines pažiūras skleisti ar saviraišką įgyvendinti nukrypstant nuo Universiteto misijos, veiklos tikslų, principų ar uždavinių.
Nė vienas šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Universiteto veiklos principas negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisinį pagrindą kurio nors Universiteto vidinio organizacinio darinio interesus priešinti visos Universiteto bendruomenės interesams.
Universiteto valdymo organų veikla, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbiausių Universiteto veiklos principų, grindžiama Universiteto atskaitomybe Universiteto bendruomenei.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLO, MENO VEIKLA IR STUDIJOS
7 straipsnis. Mokslo, meno veiklos ir studijų organizavimas
Universitete atliekami visų rūšių moksliniai ir meno tyrimai, vyksta eksperimentinė, socialinė, kultūrinė bei technologinė plėtra ir skatinama meno kūryba, vykdomos visų pakopų ir formų universitetinės studijos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.
Pagrindines mokslo, meno veiklos ir studijų programų rengimo ir įgyvendinimo vadybos nuostatas įtvirtina, kitus su mokslo, meno veikla ir studijomis Universitete susijusius santykius reguliuoja Senato patvirtintas Mokslo, meno veiklos ir studijų reguliaminas (toliau – Reguliaminas).
Vadovaudamiesi Reguliaminu, mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuoja ir prižiūri nuolatiniai ir laikinieji komitetai, kuriuos sudaro arba kurių sudėtį tvirtina Senatas.
8 straipsnis. Kvalifikaciniai ir mokslo (meno) laipsniai, diplomai, pažymėjimai
Bakalauro studijas baigusiems asmenims suteikiamas bakalauro laipsnis, baigusiems magistro studijas – magistro laipsnis.
Studijas pagal laipsnį suteikiančią studijų programą baigusiems asmenims Universitetas išduoda suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantį diplomą. Pirmosios pakopos, antrosios pakopos arba vientisųjų studijų programas baigusiems asmenims kartu su diplomu išduodamas ir diplomo priedėlis, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį ir gautus studijų dalykų įvertinimus.
Studijas pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą baigusiems asmenims Universitetas (Reguliamine numatytais atvejais – jo kamieniniai akademiniai padaliniai) išduoda pažymėjimą, patvirtinantį baigtas studijas ir (arba) įgytą kvalifikaciją. Reguliamine numatytais atvejais pažymėjime arba jo priede nurodomi studijų turinys ir gauti studijų dalykų įvertinimai.
Doktorantūros arba meno aspirantūros studijas baigusiems ir (arba) disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnis ir išduodamas diplomas, liudijantis įgytą mokslo (meno) laipsnį.
Universitetas greta šio straipsnio 1 ir 4 dalyse išvardytų laipsnių Senato nustatyta tvarka gali teikti ir kitus tarptautinės akademinės bendruomenės pripažįstamus laipsnius.
Rektorius Senato pritarimu panaikina asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Akademinės etikos kodeksą.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.