Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

Šis Įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką.

Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, taikymą.

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos šio Įstatymo nuostatos.

Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes ir Šveicarijos Konfederaciją, sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis.

Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurių neapima šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, netekę profesinio vardo“ apima trečiųjų šalių teisininkus, šiose šalyse netekusius teisininko profesinio vardo jų atžvilgiu vykdant persekiojimą dėl šios profesinės veiklos. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje“ apima teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turinčius trečiųjų šalių teisininkus, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje, ir šią teisę turinčius trečiųjų šalių teisininkus, netekusius teisininko profesinio vardo, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai.

Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.

Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.

Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:

Jeigu pareiškėjas yra padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, kai pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.

Prašymas pripažinti advokatu nagrinėjamas dalyvaujant pareiškėjui.

Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

Jeigu Lietuvos advokatūra per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas gali per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti pareiškėją advokatu.

Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pripažinimo advokatu procedūra sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra.

Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.

Advokatas turi teisę susipažinti su jo asmens byloje esančiais duomenimis.

Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.

Advokatų egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.