Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2018-11-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 14-226, i. k. 0941010ISTA000I-384
TAR pastaba. Neterminuotos licencijos vykdyti gyvulių sėklinimo įmonių, kergimo punktų ir embrionų persodinimo įmonių veiklą, teikti gyvulių sėklinimo paslaugas, išduotos iki įstatymo nR. xiii-1465 įsigaliojimo dienos (2018-11-01), galioja neterminuotai ir po šio įstatymo įsigaliojimo. Terminuotos licencijos galioja iki jose nurodyto termino pabaigos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos licencijų išdavimo, licencijų galiojimo sustabdymo, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo procedūros tęsiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų, galiojusių iki šio įstatymo įsigaliojimo, nustatyta tvarka. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos teikę šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11–19 punktuose nurodytas veislininkystės paslaugas, leidimus teikti šias paslaugas turi įgyti iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1465, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11781
Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. I-384 pakeitimo įstatymas
Nauja redakcija nuo 2018-11-01:
Nr. XIII-1465, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11781
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLININKYSTĖS
ĮSTATYMAS
1994 m. vasario 8 d. Nr. I-384
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato ūkinių gyvūnų produktyvumo ir veislinės vertės nustatymo pagrindus, paslaugų ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje teikimo pagrindus, ūkinių gyvūnų genofondo, ūkinių gyvūnų genetinės įvairovės išsaugojimo ir gerinimo pagrindus bei ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą.
Šis įstatymas taikomas ūkinių gyvūnų – galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių - veislininkystei. Kitų ūkinių gyvūnų veislininkystei šis įstatymas taikomas tiek, kiek jos nereglamentuoja specialūs kiekvienai ūkinių gyvūnų rūšiai skirti įstatymai.
Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Lietuvos genofondinis ūkinis gyvūnas – ūkinis gyvūnas, priskiriamas prie Lietuvoje nykstančios arba kritinės veislės ūkinių gyvūnų.
Reproduktorius – kergti arba spermai gauti naudojamas vyriškos lyties ūkinis gyvūnas.
Ūkinio gyvūno genetinis įvertinimas (toliau – genetinis įvertinimas) – ūkinio gyvūno genetinio potencialo nustatymas lyginant su kitais tos pačios rūšies ūkiniais gyvūnais.
Ūkinio gyvūno kilmės duomenys (toliau – kilmės duomenys) – duomenys, pagal kuriuos nustatoma ūkinio gyvūno kilmė pagal protėvius ir genetinis potencialas pagal protėvių produktyvumo tyrimų ir (ar) genetinio įvertinimo rezultatus.
Ūkinių genofondinių gyvūnų selekcinis branduolys (toliau – selekcinis branduolys) – ilgalaikį grynąjį veisimą užtikrinanti genofondinių ūkinių gyvūnų banda, kurioje palaikoma visa genealoginė struktūra ir iš kurios gali būti platinama veislinė ir genetinė medžiaga.
Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai – naudojamos arba galimos naudoti žmogaus ūkinėje veikloje ūkinių gyvūnų rūšys, veislės, populiacijos arba jų dalys, taip pat bet kokia šių gyvūnų genetinė medžiaga (sperma, embrionai, ovocitai, klonai, somatinės ląstelės ir DNR).
Ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimai – metodiškas ūkinių gyvūnų kokybinių ir kiekybinių produktyvumo rodiklių vertinimas.
Ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir (arba) genetinio vertinimo vykdytojas (toliau – produktyvumo tyrimų ir (arba) genetinio vertinimo vykdytojas) – ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimų ir (arba) genetinio vertinimo paslaugų teikėjas.
Ūkinių gyvūnų veislininkystė – ūkinių gyvūnų selekcijos, zootechninių ir organizacinių priemonių sistema genetiškai pagerintiems ūkiniams gyvūnams gauti ir veisti, jų genetinei įvairovei išsaugoti.
Ūkinių gyvūnų veislininkystės apskaita – zootechninės apskaitos dalis, kurią sudaro ūkinių gyvūnų kilmės, vystymosi, fiziologinės būklės, vaisingumo, eksterjero ir konstitucinio tipo duomenys ir produktyvumo rodiklių registravimo sistema.
Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinė sistema – duomenų ir informacijos apie ūkinių gyvūnų kilmės, vystymosi, fiziologinės būklės, apvaisinimo, vaisingumo, genetinio vertinimo ir produktyvumo rodiklius rinkinys, kaupiamas ir saugomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugos (toliau – veislininkystės paslaugos) – šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/1012, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme.
3 straipsnis. Kompetentingos institucijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 8 punkte nurodytas sritis.
Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 8 punkto b papunktyje nurodytą sritį, pareigos:
1) įgyvendinti valstybės politiką ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje, pagal kompetenciją užtikrinti Reglamento (ES) 2016/1012, šio įstatymo ir kitų su ūkinių gyvūnų veislininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
2) atlikti grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų veiklos, veislininkystės paslaugų teikimo, Lietuvos genofondinių ūkinių gyvūnų veisimo ir ūkinių gyvūnų genetinės įvairovės išsaugojimo priežiūrą;
3) pagal kompetenciją atlikti grynaveislių veislinių gyvūnų, hibridinių veislinių kiaulių ir jų genetinės medžiagos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo priežiūrą, fizinių asmenų ir Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų arba jų padalinių, kurie veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje ir tiekia rinkai grynaveislius veislinius gyvūnus, hibridines veislines kiaules ir jų genetinės medžiagos produktus, veiklos priežiūrą.
4 straipsnis. Valstybės parama ūkinių gyvūnų veislininkystei
Valstybė remia ūkinių gyvūnų veislininkystę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintus strateginio planavimo dokumentus.
II SKYRIUS
GRYNAVEISLIŲ VEISLINIŲ GYVŪNŲ IR HIBRIDINIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ VEISIMO ORGANIZACIJŲ PRIPAŽINIMAS, VEISIMO PROGRAMŲ PATVIRTINIMAS, KILMĖS KNYGA IR KILMĖS REGISTRAS, GRYNAVEISLIŲ VEISLINIŲ GYVŪNŲ, HIBRIDINIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ BEI JŲ GENETINĖS MEDŽIAGOS PRODUKTŲ TINKAMUMAS VEISTI IR TIEKIMAS RINKAI
5 straipsnis. Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimas ir veisimo programų patvirtinimas
Vyriausybės įgaliota institucija pripažįsta grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijas (toliau kartu – veisimo organizacijos) ir tvirtina jų sudarytas veisimo programas, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/1012 II skyriaus nuostatomis.
Vyriausybės įgaliota institucija gali patvirtinti kelias vienos veislės veisimo programas, į kurias būtų įtraukti skirtingi ūkiniai gyvūnai.
6 straipsnis. Produktyvumo tyrimai ir genetinis įvertinimas
Jeigu veisimo organizacija savo sudarytoje veisimo programoje numatė, kad bus atliekami produktyvumo tyrimai ir (arba) genetinis įvertinimas, jie atliekami vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/1012 25 ir 27 straipsniais.
Genetinis įvertinimas atliekamas siekiant nustatyti ūkinių gyvūnų veislinę vertę, naudojant:
1) Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinėje sistemoje esančius individualius ir (arba) palikuonių produktyvumo, eksterjero, genomo tyrimų duomenis;
2) kitų valstybių produktyvumo apskaitos ir veislinės vertės duomenis, jeigu jie gauti ne mažesniu kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu tikslumu ir juos galima palyginti su veisimo organizacijų gautais duomenimis.
Reproduktorių genetinis vertinimas atliekamas per visą jų naudojimo ar jų spermos tiekimo rinkai laikotarpį tol, kol bus gyvi jų palikuonys.
Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kuilių reproduktorių veislinės vertės duomenys skelbiami viešai.
7 straipsnis. Grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymas į kilmės knygą ir hibridinių veislinių kiaulių įrašymas į kilmės registrą
Kilmės knygas tvarko grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2016/1012 15–20 straipsnių nuostatomis.
Kilmės knygos yra tvarkomos kiekvienai ūkinių gyvūnų veislei atskirai. Vienai ūkinių gyvūnų veislei tvarkoma viena kilmės knyga.
Kilmės registrus tvarko hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2016/1012 23 straipsnio nuostatomis.
Grynaveislis veislinis gyvūnas ar hibridinė veislinė kiaulė, atitinkantys veisimo organizacijos veisimo programoje nustatytus reikalavimus, įrašomi į kilmės knygos ar kilmės registro atitinkamą skyrių, šio gyvūno savininkui pateikus prašymą pripažintai veisimo organizacijai.
8 straipsnis. Grynaveislių veislinių gyvūnų, hibridinių veislinių kiaulių ir jų genetinės medžiagos produktų tinkamumas veisti ir tiekimas rinkai
Grynaveisliai veisliniai gyvūnai, hibridinės veislinės kiaulės ir jų genetinės medžiagos produktai yra tinkami veisti, jeigu jie atitinka Reglamento (ES) 2016/1012 21 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Tiekiant rinkai grynaveislius veislinius gyvūnus, hibridines veislines kiaules ir jų genetinės medžiagos produktus, turi būti pateikiamas veisimo organizacijos išduotas zootechninis pažymėjimas, atitinkantis Reglamento (ES) 2016/1012 VII skyriuje nustatytus reikalavimus.
Vyriausybės įgaliota institucija nustato grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių genetinės medžiagos produktų naudojimo apskaitos tvarką.
III SKYRIUS
VEISLININKYSTĖS PASLAUGOS
9 straipsnis. Leidimų teikti veislininkystės paslaugas išdavimas
Išduodami leidimai teikti šias veislininkystės paslaugas:
1) ūkinių gyvūnų sėklinimo;
2) ūkinių gyvūnų spermos ėmimo;
3) ūkinių gyvūnų spermos laikymo ir tiekimo rinkai;
4) ūkinių gyvūnų embrionų ėmimo;
5) ūkinių gyvūnų embrionų gamybos;
6) ūkinių gyvūnų embrionų saugojimo;
7) ūkinių gyvūnų embrionų persodinimo;
8) ūkinių gyvūnų kiaušialąsčių ėmimo;
9) ūkinių gyvūnų kiaušialąsčių saugojimo;
10) ūkinių gyvūnų kergimo;
11) pieninių veislių galvijų produktyvumo tyrimų;
12) pieninių veislių avių produktyvumo tyrimų;
13) pieninių veislių ožkų produktyvumo tyrimų;
14) mėsinių veislių galvijų produktyvumo tyrimų;
15) mėsinių avių produktyvumo tyrimų;
16) mėsinių ožkų produktyvumo tyrimų;
17) kiaulių produktyvumo tyrimų;
18) ūkinių gyvūnų eksterjero vertinimo;
19) žirgų darbingumo testavimo.
Jeigu veisimo organizacijos sudarytoje veisimo programoje numatyta, kad produktyvumo tyrimus atliks ne pati veisimo organizacija, o jos paskirti produktyvumo tyrimų vykdytojai, jie turi turėti leidimus teikti šio straipsnio 1 dalies 11–19 punktuose nurodytas veislininkystės paslaugas, išskyrus Reglamento (ES) 2016/1012 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis.
Asmenims, norintiems įgyti teisę teikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą paslaugą ir pateikusiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos deklaraciją (pranešimą) (toliau – deklaracija), ir asmenims, norintiems įgyti teisę teikti šio straipsnio 1 dalies 2–19 punktuose nurodytas paslaugas, leidimus teikti tas paslaugas išduoda Vyriausybės įgaliota institucija neterminuotam laikui.
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys gauti leidimą:
1) teikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą veislininkystės paslaugą:
fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;
turėti žinių ir gebėjimų atlikti ūkinių gyvūnų sėklinimo procedūrą, taip pat dokumentą, patvirtinantį dalyvavimą kursuose ar mokymuose šia tema;
juridinio asmens darbuotojų, teikiančių ūkinių gyvūnų sėklinimo paslaugą, kvalifikacija turi atitikti šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;
asmenys turi turėti priemones ir įrankius, reikalingus sėklinimo paslaugai atlikti;
2) teikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą veislininkystės paslaugą:
fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;
juridinis asmuo turi turėti darbuotoją (darbuotojų), kurio (kurių) kvalifikacija atitinka šio punkto a papunktyje nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;
turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus veterinarijos reikalavimus, įrankius, įrenginius spermai imti, kaupti, fasuoti ir laikyti, laboratorinę įrangą spermos kokybei įvertinti;
3) teikti šio straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktuose nurodytas veislininkystės paslaugas – asmenys turi turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus veterinarijos reikalavimus, įrangą ir priemones spermai, embrionams ar kiaušialąstėms laikyti;
4) teikti šio straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 ir 8 punktuose nurodytas veislininkystės paslaugas:
fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;
fizinis asmuo turi turėti žinių ir gebėjimų atlikti ūkinių gyvūnų embrionų ėmimo, gamybos, persodinimo ar kiaušialąsčių ėmimo procedūras, taip pat dokumentą, patvirtinantį dalyvavimą kursuose ar mokymuose šiomis temomis. Šio dokumento nereikia turėti mokslininkams, dirbantiems mokslo ir studijų institucijose embrionų persodinimo srityje;
juridinis asmuo turi turėti darbuotoją (darbuotojų), kurio (kurių) kvalifikacija atitinka šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;
turėti patalpas, atitinkančias Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus veterinarijos reikalavimus, laboratorinę įrangą, įrankius, įrenginius, priemones, reikalingus embrionų ėmimui, gamybai, saugojimui, persodinimui ar kiaušialąsčių ėmimui ir saugojimui;
5) teikti šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą veislininkystės paslaugą:
fizinis asmuo turi turėti biomedicinos mokslų studijų srities veterinarinės medicinos ar žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės technologijos) krypties išsilavinimą;
juridinis asmuo turi turėti darbuotoją (darbuotojų), kurio (kurių) kvalifikacija atitinka šio punkto a papunktyje nurodytus fizinio asmens kvalifikacijai keliamus reikalavimus;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.