Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas

PATVIRTINTAS

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 73-3084

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. birželio 27 d. Nr. IX-994

Vilnius

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimas

Šiuo

Įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą.

2 straipsnis. Lietuvos

Respublikos bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo data ir įgyvendinimo tvarka

Lietuvos

Respublikos bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo data ir įgyvendinimo tvarka

nustatoma atskiru įstatymu.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

PATVIRTINTAS

Lietuvos

Respublikos

2002 m. birželio 27 d.

įstatymu

Nr. IX-994

Lietuvos

Respublikos

Bausmių vykdymo

k o d e k s a s

I dalis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

I

skyrius

BAUSMIŲ

VYKDYMO ĮSTATYMAI

1

straipsnis. Bausmių vykdymo įstatymų paskirtis

1.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir

atlikimo tvarką, sąlygas ir principus.

Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės

vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų

teisėtais būdais ir priemonėmis.

vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai ir kiti teisės aktai.

2

straipsnis. Teisės aktai bausmių vykdymo klausimais

numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo

klausimais.

straipsnio 1 dalyje nurodyti teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos

įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų

realizavimo tvarką.

3

straipsnis. Bausmių vykdymo įstatymų taikymas

vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos

Respublikos bausmių vykdymo įstatymai.

Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę

nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.

Respublikos bausmių vykdymo įstatymų spragos atveju bausmių vykdymo

institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame Kodekse

nustatytus bausmių vykdymo principus.

4

straipsnis. Bausmių vykdymo įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame Kodekse

išdėstytosios, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

II

skyrius

BAUSMIŲ

VYKDYMO PRINCIPAI

5

straipsnis. Teisėtumo principas

vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos

teismo nuosprendis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais

atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba

tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis

(sprendimas).

asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik

Lietuvos Respublikos įstatymai.

elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija

arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka

Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai,

Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

6

straipsnis. Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas

Taikant bausmių

vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant

jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės,

politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių

įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies

ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos

įstatymuose aplinkybių.

7

straipsnis. Humanizmo principas

bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo

orumą.

nuteistuoju, kurio laisvė apribota, net ir jo sutikimu draudžiami medicinos,

biologiniai ir kitokie mokslo bandymai.

išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar

fotografuoti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo sutikimo.

8

straipsnis. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo

nuteistųjų pataisos procese principas

bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose

numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų

asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos

veikos pavojingumą ir pobūdį.

pataisos procese gali dalyvauti visuomeninės organizacijos, religinės

bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

9

straipsnis. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas

Nuteistųjų

teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų

pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į

psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo

kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti

švelninama arba griežtinama.

III

skyrius

NUTEISTŲJŲ

TEISINĖ PADĖTIS

10

straipsnis. Nuteistųjų teisinė padėtis

atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos

piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais,

kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai,

reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos

Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos

įstatymai ir teismo nuosprendis.

11

straipsnis. Bendrosios nuteistųjų teisės

turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka:

1)

gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises

bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių

kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta;

2) kreiptis su

pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės

vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną,

visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir

organizacijas;

3) gauti

medicinos pagalbą;

4) gauti teisinę

pagalbą.

nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas

reglamentuojantys šio Kodekso skyriai.

12

straipsnis. Bendrosios nuteistųjų pareigos

privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio

taisyklių.

privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus

ir įsakymus.

nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas

reglamentuojantys šio Kodekso skyriai.

13 straipsnis. Nuteistųjų teisė dalyvauti

rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite)

atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę dalyvauti rinkimuose,

referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite).

rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite) tvarką nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

Respublikoje atliekančių užsieniečių dalyvavimo jų valstybėse vykstančiuose

rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite) klausimai

sprendžiami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

14

straipsnis. Nuteistųjų pilietybės klausimų sprendimas

atliekančių nuteistų Lietuvos Respublikos piliečių bei asmenų be pilietybės

pilietybės klausimai sprendžiami Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka ir

pagrindais.

Respublikoje atliekančių nuteistų užsieniečių pilietybės klausimai sprendžiami

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

15

straipsnis. Nuteistųjų tikėjimo ir sąžinės laisvė

1.

Nuteistiesiems garantuojama tikėjimo ir sąžinės laisvė.

sąžinės laisvės realizavimo tvarką nustato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos

Respublikos teisės aktai.

IV skyrius

BAUSMIŲ

VYKDYMO INSTITUCIJOS

16

straipsnis. Baudos bausmę vykdanti institucija

Baudą

priverstinai išieško antstolis.

17 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens

likvidavimo bausmes vykdanti institucija

Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio

asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis.

18 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų

bausmes vykdanti institucija

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo

ir viešųjų darbų bausmes vykdo pataisos inspekcijos.

inspekcijas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo

ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1497,

2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)

19

straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija

apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos.

neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos

kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų

vykdymą.

inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę

tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

20

straipsnis. Arešto bausmę vykdanti institucija

vykdo areštinės.

steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Teisingumo ministerijos teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1497,

2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)

21 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija

laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos

įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros

kolonijos.

įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1497,

2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)

II

dalis

Nuteistųjų turtinIŲ teisIŲ apribojIMO bausmių vykdymo tvarka ir

sąlygos

V

skyrius

BAUDOS

BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

22

straipsnis. Baudos bausmės įvykdymo būdai

įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į

teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio

įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

paskirta juridiniam asmeniui, nuosprendį priėmęs teismas išaiškina juridinio

asmens valdymo organui ar įgaliotam asmeniui, kad juridinis asmuo privalo

pervesti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį arba juridinio asmens valdymo organą ar

įgaliotą asmenį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus

išieškota priverstinai.

23

straipsnis. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas

baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia

nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą juridinis asmuo tai

patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės

tarnautojui.

priėmusio teismo raštinės tarnautojas, patikrinęs baudos sumokėjimo teisingumą,

banko kvitą arba juridinio asmens pateiktus dokumentus įsiuva į baudžiamąją

bylą ir apie nuosprendžio įvykdymą praneša nuosprendį priėmusiam teismui.

24

straipsnis. Priverstinis baudos išieškojimas

nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nepervedė nustatytu laiku visos

baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą

vykdoma priverstinai.

priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo

gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos

teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta.

pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko

priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato

Civilinio proceso kodeksas bei šiame Kodekse numatytos taisyklės.

25 straipsnis.

Vengimo vykdyti baudos bausmę pasekmės

nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo

sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali

pakeisti viešaisiais darbais.

nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti

priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės –

baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.

VI

skyrius

juridinio asmens veiklos

apribojimo bei juridinio asmens likvidavimo BAUSMIŲ vykdymo tvarka ir sąlygos

26 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas juridinio asmens veiklos

apribojimas ar juridinio asmens likvidavimas, pateikimas vykdyti

Teismas, priėmęs

nuosprendį apriboti juridinio asmens veiklą arba likviduoti juridinį asmenį,

įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia antstoliui, kurio veiklos

teritorijoje yra juridinio asmens buveinė, vykdyti ir apie tai praneša

juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas

įtraukia šią informaciją į registrą.

27

straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės vykdymas

septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia

juridiniam asmeniui raginimą įvykdyti nuosprendį gera valia. Raginime nurodoma,

kokia juridinio asmens veikla turi būti nutraukta arba koks juridinio asmens

padalinys turi būti uždarytas, ir nustatomas terminas, per kurį juridinis asmuo

privalo tai padaryti.

2.

Juridinis asmuo, atlikęs raginime nurodytus veiksmus, apie tai raštu praneša

antstoliui. Antstolis, patikrinęs juridinio asmens atliktus veiksmus, privalo

surašyti nuosprendžio vykdymo aktą. Šio akto formą nustato Teisingumo

ministerija.

3.

Jei juridinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali per nustatytą terminą

atlikti raginime nurodytų veiksmų, antstolis turi teisę juridinio asmens

motyvuotu prašymu nustatytą terminą pratęsti. Patvarkymas nepratęsti raginime

nustatyto termino gali būti skundžiamas antstolio veiklos teritorijos apylinkės

teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

asmuo per nustatytą terminą neįvykdo raginime nurodytų veiksmų, antstolis arba

jo paskirtas asmuo atlieka nuosprendžiui vykdyti būtinus veiksmus.

visą bausmės vykdymo laikotarpį pats arba per paskirtą asmenį kontroliuoja,

kaip juridinis asmuo laikosi nuosprendyje nustatytų veiklos apribojimų.

28

straipsnis. Juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymas

septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia

juridiniam asmeniui raginimą per nuosprendyje nustatytą terminą nutraukti visą

ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio

asmens padalinius, taip pat atlikti kitas likvidavimo procedūras ir juridinį asmenį

išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Be to, raginime nurodomas terminas,

per kurį turi būti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas, jei

taip nusprendžia antstolis, juridinio asmens likvidavimo vykdymo planas.

asmens organas per nustatytą terminą likvidatoriaus nepaskiria, likvidatoriumi

ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų antstolio patvarkymu skiriamas antstolis

arba kitas likvidatoriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo.

asmens organo bei likvidatoriaus veiksmus vykdant juridinio asmens likvidavimą

nustato Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Apie juridinio asmens

likvidavimą pagal teismo nuosprendį likvidatorius paskelbia viešai vieną kartą

ir praneša raštu visiems kreditoriams.

asmens organas arba likvidatorius dėl objektyvių priežasčių negali per

nuosprendyje nustatytą terminą juridinio asmens likviduoti, antstolio veiklos

teritorijos apylinkės teismas, gavęs juridinio asmens arba likvidatoriaus

motyvuotą prašymą ir antstolio išvadą, turi teisę nustatytą terminą pratęsti.

29 straipsnis. Specialiosios antstolio teisės

vykdant juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo

bausmes

Vykdydamas

juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes,

antstolis turi šias specialiąsias teises:

1)

paskirti arba pakeisti už juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą arba

kontrolę atsakingą asmenį;

2) paskirti arba

pakeisti juridinio asmens likvidatorių;

3) gauti už

juridinio asmens veiklos apribojimo vykdymą atsakingo asmens ir (ar)

likvidatoriaus atliktų veiksmų vykdant juridinio asmens veiklos apribojimą arba

likvidavimą rašytinę ataskaitą. Ši ataskaita turi būti pateikta per penkias

darbo dienas nuo antstolio reikalavimo gavimo dienos;

4) įpareigoti

juridinį asmenį, juridinio asmens likvidatorių ar už juridinio asmens veiklos

apribojimo vykdymą atsakingą asmenį per antstolio nustatytą terminą parengti ir

pateikti preliminarų juridinio asmens veiklos apribojimo arba likvidavimo vykdymo

planą;

5) tikrinti,

kaip vykdoma juridinio asmens veiklos apribojimo ar likvidavimo bausmė.

30 straipsnis. Vengimo vykdyti juridinio asmens veiklos apribojimo arba

juridinio asmens likvidavimo bausmę pasekmės

Juridinio asmens

darbuotojas, atsakingas už juridiniam asmeniui paskirtos juridinio asmens

veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymą, jos

nevykdęs, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.

31 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo

veiksmų pabaiga

Kai įvykdyta

juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmė,

antstolis apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui.

IIi

Dalis

nuteistųjų asmeninių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos

VII

skyrius

teisės dirbti tam tikrą

darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės IR VIEŠŲJŲ TEISIŲ ATĖMIMO

BAUSMĖS vykdymo tvarka ir sąlygos

32 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo atimta teisė

dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba paskirtas viešųjų

teisių atėmimas, pateikimas vykdyti

paskyręs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo

bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą

išsiunčia nuteistojo darbovietei ir šias bausmes vykdančiai institucijai. Jei

asmeniui paskirta teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė,

įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašas išsiunčiamas ir institucijai, išduodančiai

leidimus tokiai veiklai.

paskyręs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo

bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę kartu su laisvės atėmimu arba areštu,

įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai

institucijai. Kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai atleidžiamas nuo

laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės

atėmimo vietos, pataisos įstaigos arba areštinės administracija nuosprendžio

nuorašą išsiunčia teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla

atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal

nuteistojo gyvenamąją vietą.

atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme, pataisos įstaigos administracija

nuosprendžio nuorašą išsiunčia švelnesnę bausmę vykdančiai institucijai. Kai

nuteistasis atliko arba yra atleistas nuo griežtesnės bausmės atlikimo, šią

bausmę vykdanti institucija nuosprendžio nuorašą išsiunčia teisės dirbti tam

tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių

atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.

paskyręs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo

arba viešųjų teisių atėmimo bausmę kartu su bauda, viešaisiais darbais ar

laisvės apribojimo bausme, taip pat atidėjęs baudos bausmės vykdymą,

įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia nuteistojo darbovietei ir teisės

dirbti tam tikra darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba

viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo

gyvenamąją vietą.

panaikinamas baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas,

teismas nuosprendžio nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai

institucijai. Jeigu panaikinamas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo

bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesne bausme,

arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas į

pataisos įstaigą, teismas nuosprendžio nuorašą išsiunčia pataisos įstaigos

administracijai.

nuorašas šiame straipsnyje nurodytais atvejais siunčiamas tik tuo atveju, kai

teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė

arba viešųjų teisių atėmimo bausmė nėra visiškai įvykdyta arba nuteistasis nėra

atleistas nuo šios bausmės.

33 straipsnis. Pataisos įstaigos ir areštinės

administracijos pareigos vykdant teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti

tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę

Laisvės atėmimo

bausmę ar areštą atliekantiems asmenims, kuriems taip pat paskirta teisės

dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė arba

viešųjų teisių atėmimo bausmė, pataisos įstaigos ar areštinės administracija

neturi teisės leisti dirbti darbą arba užsiimti veikla, taip pat eiti skiriamas

ar renkamas pareigas, kurios uždraustos teismo nuosprendžiu.

34 straipsnis. Nuteistojo darbdavio arba vadovo ir

institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, pareigos vykdant teisės

dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba

viešųjų teisių atėmimo bausmę

1.

Nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucija, įstaiga ar įmonė,

nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nuosprendžio

nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo

sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu

nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo

nuosprendžiu.

išduodanti leidimus tam tikrai veiklai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po

nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla.

kaip per dvi darbo dienas po šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų

įvykdymo apie tai pranešama nuosprendį priėmusiam teismui ir teisės dirbti tam

tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių

atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.

teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba nuo šios bausmės atleistam

asmeniui, leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta bendra tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-163, 2005-04-21,

Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)

35 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę

vykdančių institucijų pareigos ir teisės

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų

teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą

privalo:

1)

sužinojusi (bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo), kad

nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti

nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei organizacijai arba valstybės ar

savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės vadovui apie įsiteisėjusį

nuosprendį;

2) ne rečiau

kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi

nuosprendyje jam nustatytų draudimų;

3) ne rečiau

kaip vieną kartą per šešis mėnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys,

valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės

organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo

nustatytas pareigas.

*2. Teisės dirbti

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų

teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą,

vykdydama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo

bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę, turi teisę gauti reikalingą

informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos Apdraustųjų įskaitos informacinės duomenų bazės

(registro) ir Valstybės tarnautojų registro.

*Pastaba. Iki Valdininkų

registro reorganizavimo į Valstybės tarnautojų registrą įstatymo Nr. X-163 trečiajame

skirsnyje išdėstyto Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta

teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę

arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo

gyvenamąją vietą, vykdydama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam

tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę, turi teisę

gauti reikalingą informaciją iš Valdininkų registro.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-163, 2005-04-21,

Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)

36 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir viešųjų teisių atėmimo bausmės

vykdymo terminų skaičiavimas

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, paskirta kartu

su laisvės atėmimo bausme arba areštu, taikoma visą nuteistojo buvimo pataisos

įstaigoje arba areštinėje laiką ir, be to, vykdoma nuosprendžio nustatytą

laiką.

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, jeigu paskirta

kartu su bauda, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausme arba jeigu arešto ar

laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, pradedama vykdyti nuo nuosprendžio

įsiteisėjimo dienos.

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, paskirta kartu

su laisvės atėmimo bausme, jeigu nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės

atėmimo bausmės ar laisvės atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme,

pradedama vykdyti nuo lygtinio atleidimo ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme

dienos.

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, kai nuteistasis

laisvės atėmimo bausme yra lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos,

pradedama vykdyti nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

teisių atėmimo bausmė pradedama vykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

nepaisant to, ar ji paskirta kartu su kita bausme.

37 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymo sustabdymas

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas, jeigu

kartu paskirtos griežtesnės bausmės vykdymą teismas buvo atidėjęs, o vėliau

panaikino, sustabdomas. Sustabdyta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti

tam tikra veikla atėmimo bausmė vykdoma toliau, kai nuteistasis atlieka

griežtesnę bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, arba

lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba laisvės

atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme.

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas

sustabdomas, jeigu griežtesnė bausmė – viešieji darbai arba bauda – keičiama

areštu. Sustabdyta bausmė vykdoma toliau, kai nuteistasis atlieka areštą arba

yra nuo jo atleidžiamas.

tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas

sustabdomas, jei lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis siunčiamas

atlikti laisvės atėmimo bausmę. Sustabdyta bausmė vykdoma toliau, kai

nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę arba yra lygtinai atleistas nuo

laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba laisvės atėmimo bausmė pakeičiama

švelnesne bausme.

38 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra

veikla atėmimo bausmės arba viešųjų teisių atėmimo bausmės nevykdymo pasekmės

kuriam paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla

atėmimo bausmė arba viešųjų teisių atėmimo bausmė, pradeda dirbti ar eiti

pareigas valstybės tarnyboje arba užsiima veikla, kuri jam uždrausta

nuosprendžiu, nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucija,

įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija arba institucija, išduodanti

leidimus tam tikrai veiklai, savo iniciatyva, šią bausmę vykdančios

institucijos arba teisingumo ministro teikimu nutraukia darbo sutartį su

nuteistuoju, atleidžia jį iš valstybės tarnybos arba panaikina leidimą užsiimti

tam tikra veikla šio Kodekso 34 straipsnio nustatyta tvarka.

atlikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo

bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę nuteistieji, taip pat pareigūnai ar

kiti asmenys, kalti dėl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis, atsako pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus.

VIII

skyrius

VIEŠŲJŲ darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos

39

straipsnis. Viešųjų darbų bausmės vykdymo pradžia ir vieta

paskyręs viešųjų darbų bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią

bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų

bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje

institucijoje dienos.

atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo

gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija ir (ar) apskrities

viršininko administracija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių,

įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba

nuteistojo pageidavimą. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į

nuteistojo specialybę ar profesiją.

bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti

viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį

priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita bausme.

4.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į

šią bausmę vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių

priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta šio Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje

numatyta nuobauda.

40 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų

darbų bausmė, pataisos priemonės

Nuteistųjų,

kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinas

nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas.

41

straipsnis. Viešųjų darbų atlikimo sąlygos

kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką

neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės

labui.

kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Viešuosius darbus atliekantys nuteistieji

gali savo noru apdrausti sveikatą Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos

draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

įstaiga, organizacija ar visuomeninė organizacija, kurioje atliekami viešieji

darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas,

atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti

dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat

pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir

sveikatos reikalavimus bei nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis.

padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus įmonei, įstaigai, organizacijai

ar visuomeninei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba

tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam

padaro įmonė, įstaiga, organizacija ar visuomeninė organizacija, kurioje

atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso

nustatyta tvarka ir pagrindais.

42

straipsnis. Viešųjų darbų atlikimo laikas

atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais.

dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės

laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto

darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos

teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas

valandas.

3.

Į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu

paskirto sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės

nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba

ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė

nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

43

straipsnis. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija

bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirta

viešųjų darbų bausmė, įskaitą; nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka

nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja,

ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; skiria nuteistiesiems paskatinimo

priemones ir nuobaudas; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių

buvimo vieta nežinoma, paieškai; atlieka kitas šio Kodekso nustatytas pareigas.

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tampa I ar II grupės invalidu arba sulaukia

pensinio amžiaus, arba nuteistoji moteris išeina nėštumo ir gimdymo atostogų,

arba dėl kitų objektyvių priežasčių nebegali

atlikti paskirtų viešųjų darbų, apylinkės teismas bausmę vykdančios

institucijos teikimu gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas

Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

44 straipsnis. Darbdavių, pas kuriuos atliekama

viešųjų darbų bausmė, pareigos

Darbdavys, pas

kurį atliekama viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) kontroliuoti

nuteistųjų elgesį darbo metu;

2) pranešti

viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai apie nuosprendžio nuorašo gavimą,

apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie nuteistųjų susirgimus, sužalojimą

ir mirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes;

3) aprūpinti

nuteistuosius reikiamais įrankiais ir specialiais drabužiais;

4) tvarkyti

nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti

viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai;

5) laikytis kitų

šio Kodekso nustatytų pareigų.

45 straipsnis. Viešųjų darbų bausmę atliekantiems

nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

elgesį ir stropų darbą viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos pareigūnai

nuteistiesiems gali skirti paskatinimo priemonę – padėką.

atlikti viešuosius darbus šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai gali

skirti nuteistiesiems nuobaudą – įspėjimą.

turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą

nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas

pareigūnas nuobaudą panaikina, jeigu ji paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam

arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus.

4.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo

vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos

teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

bausmę vykdančios institucijos pareigūnų įgaliojimus skiriant paskatinimo

priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo

viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarką nustato Teisingumo

ministerija.

IV

Dalis

BAUSMIŲ,

KURIOMIS APRIBOJAMA NUTEISTŲJŲ LAISVĖ, VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

IX

skyrius

LAISVĖS

APRIBOJIMO IR AREŠTO BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

Pirmasis

skirsnis

LAISVĖS APRIBOJIMO BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR

SĄLYGOS

46 straipsnis.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia

paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą

išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendis, kuriuo paskirtas

laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo

gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas

nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina

jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų ir

įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir

įpareigojimų vykdymą tvarka.

3.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, šaukiamas privalo atvykti į

šią bausmę vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių

priežasčių neįvykdo, jam gali būti taikomos šio Kodekso 49 straipsnio 2 dalyje

numatytos nuobaudos.

47 straipsnis.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos

privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus

įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir

įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

pareigūnai privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip

nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus,

taip pat teikti socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistųjų

problemas. Policijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje

vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo

paskirtus įpareigojimus.

privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti nuosprendį priėmusiam

teismui arba šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios

vietos pakeitimą. Gavęs šią informaciją, teismas nedelsdamas apie tai praneša laisvės

apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato laisvės

apribojimo bausmę vykdanti institucija. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų

ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio

teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu

paskirtų sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės

nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba

ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė

nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

48 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę vykdančių

institucijų kompetencija

tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą;

kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų

draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo

priemones ir nuobaudas; vykdo kitas šio Kodekso nustatytas pareigas. Policija

atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką bei kontroliuoja

nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas laisvės apribojimo

bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo šios bausmės,

vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo

poveikio priemonę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

49 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę atliekantiems

nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos

pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias paskatinimo priemones:

1) padėką;

2) prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą.

bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias

nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) griežtą papeikimą.

turi teisę per penkias dienas apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal

pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina

arba panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus arba jeigu

nuobauda paskirta pažeidimo nepadariusiam nuteistajam.

atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę

vykdančios institucijos teikimu

šią bausmę pakeičia areštu.

apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnų įgaliojimus skiriant

paskatinimo priemones ir nuobaudas, taip pat paskatinimo priemonių ir nuobaudų

skyrimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

Antrasis

skirsnis

AREŠTO BAUSMĖS

ATLIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS

50

straipsnis. Arešto bausmės atlikimo vieta

kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse.

atliekamas vienoje areštinėje. Perkelti nuteistąjį atlikti areštą iš vienos

areštinės į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių

nuteistąjį toliau laikyti toje areštinėje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos

areštinės į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Jas

tvirtina Teisingumo ministerija.

51 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta arešto

bausmė, siuntimas į areštines

kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai

teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami.

bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio

įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato

Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį

saugumą.

52 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirta arešto

bausmė, izoliuotas arba atskiras laikymas

vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti

vieni nuo kitų arba atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė. Izoliuoti

nuo kitų nuteistųjų taip pat laikomi: asmenys, jau kartą atlikę arešto arba

laisvės atėmimo bausmes; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos,

teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; I

ir II grupių invalidai bei asmenys, sergantys somatinėmis ligomis, kurių sąrašą

nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

direktoriaus sprendimu izoliuoti nuo kitų nuteistųjų gali būti laikomi ir kiti

šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji.

53

straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės

Nuteistųjų,

kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės yra arešto bausmės atlikimo

režimas bei socialinė reabilitacija.

54

straipsnis. Režimas areštinėse

diferencijuotų arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą nuteistųjų

elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai režimo areštinėse reikalavimai yra šie:

būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas, kad

nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdytų savo pareigas.

areštą, nuteistieji dėvi nuosavus drabužius, arešto metu daroma nuteistųjų

asmens krata. Nuteistųjų asmens kratą daro tos pačios lyties asmenys.

Nuteistųjų siunčiami ir gaunami laiškai gali būti cenzūruojami, o pašto ar

perduodami siuntiniai, smulkieji paketai su spauda privalomai tikrinami.

nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai

supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.

areštinės administracija turi teisę patikrinti įeinančių į areštinę ir

išeinančių iš jos asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus Respublikos Prezidento,

Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narių, teisėjų, advokatų, prokurorų,

Seimo skiriamų kontrolierių bei kitų areštinių veiklos kontrolę atliekančių

pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, taip pat teisę patikrinti

įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Užsieniečių, žurnalistų

ir kitų asmenų lankymosi areštinėse tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos

taisyklės.

atliekantiems nuteistiesiems draudžiama su savimi turėti šio Kodekso 1 priede

išvardytų daiktų ir reikmenų. Rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir

vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu

perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Daiktai ir

reikmenys, kuriuos turėti areštinėse nuteistiesiems uždrausta, paimami ir,

atsižvelgiant į jų pobūdį ir įgijimo aplinkybes, pagal Areštinių vidaus tvarkos

taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš areštinės, arba

sunaikinami.

atliekančių nuteistųjų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų

elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos),

laisvalaikio (ne trumpesnis kaip dvi valandos), pasivaikščiojimo ir socialinės

reabilitacijos laikas. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Areštą

atliekančių nuteistųjų dienotvarkę nustato areštinės direktorius įsakymu.

jose atliekančių bausmę asmenų apsaugą vykdo šių įstaigų pareigūnai. Apsaugai

gali būti naudojamos šio Kodekso 114 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos

priemonės.

areštinėse užtikrinti gali būti naudojamos šio Kodekso 118–124 straipsniuose

nustatytos priemonės.

55

straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos

atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110

straipsniuose nustatytas teises ir pareigas.

atliekantys nuteistieji turi teisę į vieną trumpalaikį (iki keturių valandų)

pasimatymą per trisdešimt parų su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais

giminaičiais ar kitais asmenimis. Pasimatymas vyksta areštinės atstovo

akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės direktorius arba jį

pavaduojantis pareigūnas turi teisę suteikti nuteistiesiems papildomų

trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jei nuteistasis serga

sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius privalo leisti

nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ir artimiesiems giminaičiams jį

aplankyti. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą

atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos

taisyklės.

3.

Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę per trisdešimt parų gauti vieną pašto

ar perduodamą siuntinį, taip pat teisę gauti smulkiųjų paketų su spauda. Vienas

pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas

siuntinys – ne daugiau kaip penkiolika kilogramų. Areštinės administracija gali

priimti maisto produktų ir drabužių labdaros siuntas. Pašto bei perduodamų

siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems

tvarką, taip pat labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką

nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Daiktų, kuriuos areštą atliekantiems

nuteistiesiems draudžiama gauti, sąrašą nustato šio Kodekso 1 priedas.

laikomi areštą atliekantys nuteistieji kasdien gauna ne trumpesnį kaip vienos

valandos, o I bei II grupių invalidai, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal

gydytojo išvadą) – ne trumpesnį kaip dviejų valandų pasivaikščiojimą.

Pasivaikščiojimai vyksta laikantis šio Kodekso 52 ir 103 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

5.

Areštą atliekantys nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę

išvyką į namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus

ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius. Apie nuteistojo

išvyką į namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos

komisariatui. Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, o jos

išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Išvykos į namus

tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.

yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, o artimieji

giminaičiai – Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.

56 straipsnis. Nuteistųjų darbas areštinėse

atliekantis nuteistasis gali dirbti, jei areštinės administracija pasiūlo darbą

ir nuteistasis sutinka. Dirbantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 128

straipsnio 1–5 dalių, 129 straipsnio, 131 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 132

straipsnio 1, 3 ir 4 dalių taisyklės, nustatytos pataisos namuose paprastosios

grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.

administracija turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į

areštinės ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities

sąlygų gerinimo darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui Areštinių

vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir darbas neturi trukti ilgiau kaip

tris valandas per dieną.

57

straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas

atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės

administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe Areštinių vidaus tvarkos taisyklių

nustatyta tvarka turi valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos,

visuomeninės ir religinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

socialinės reabilitacijos formos yra:

1) individualus

ir grupinis darbas su nuteistaisiais, dirbamas atsižvelgiant į areštą

atliekančių nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, išsilavinimą ir kitas savybes,

taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, elgesį bausmės

atlikimo metu ir kitas aplinkybes;

2) kultūros,

sporto ir kiti masiniai renginiai;

3) pagalba

sprendžiant nuteistųjų problemas;

4) paskatinimo

priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.

atliekančių nuteistųjų dalyvavimas socialinėje reabilitacijoje skatinamas, į

tai atsižvelgiama skiriant paskatinimo priemones arba nuobaudas.

atliekančių nuteistųjų bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas

neorganizuojamas.

58

straipsnis. Areštinės psichologinė tarnyba

Areštinės

psichologinė tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) tiria areštą

atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės administracijai

dėl socialinės reabilitacijos krypčių;

2) konsultuoja

areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais;

3) atlieka

individualią ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją.

59

straipsnis. Poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai

nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, po

nuosprendžio paskelbimo ir jo pareigų bei teisių išaiškinimo paleidžiamas iš

suėmimo.

2.

Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau

kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti

su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

(toliau – Kalėjimų departamentas) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų:

areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus

atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis

ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų.

Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam

teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei

prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas

Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip

pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.

dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į

bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama

bausmė, administracijai.

kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės

administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

60 straipsnis. Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos

paskatinimo priemonės ir nuobaudos

elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti

skiriamos šios paskatinimo priemonės:

1) padėka;

2) galiojančios

nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

3)

pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.

atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti

skiriamos šios nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) griežtas

papeikimas;

3)

pasivaikščiojimo laiko pailginimo panaikinimas;

4) uždarymas į

karcerį iki dešimt parų, o nepilnamečiams – iki penkių parų;

5) poilsio

dienomis atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine

tvarka.

straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nuobaudą skiria apylinkės teismas

areštinės direktoriaus teikimu.

atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta nuobauda – uždarymas į karcerį, ją

atlieka šio Kodekso 144 ir 146 straipsniuose nustatyta tvarka.

61

straipsnis. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka

60 straipsnyje nustatytos paskatinimo priemonės ir nuobaudos areštą

atliekantiems nuteistiesiems skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba

įsakymu. Pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones ir

nuobaudas nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.

kuriuo pareiškiama padėka, taip pat nuobauda, kuria pareiškiamas įspėjimas,

gali būti paskelbti žodžiu.

paskatinimas nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinta vienu kartu viena

galiojanti nuobauda.

paskatinimas pasivaikščiojimo laikas gali būti pailgintas ne daugiau kaip

dvidešimt dienų.

nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis areštą atliekantis nuteistasis

padarė pažeidimą, į paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių skaičių ir

pobūdį, taip pat nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo

esmės. Skiriant nuobaudas, turi būti atsižvelgta į nuteistojo padaryto

pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu

padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi būti paskirta ne

vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl

pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, –  ne vėliau kaip per dešimt parų nuo dienos,

kurią tyrimas baigtas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo

padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat arba ne vėliau kaip per

dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per

dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.

atliekantis nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo

apskųsti ją aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos

vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas paskirtą nuobaudą

sušvelnina arba panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo

įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

vieną mėnesį po nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nepaskiriama nauja

nuobauda, laikoma, kad jis nuobaudų neturi.

paskatinimo priemonės ar nuobaudos skyrimą nuteistajam paskelbiama

pasirašytinai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

X

skyrius

LAISVĖS ATĖMIMO

BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

Pirmasis

skirsnis

PATAISOS ĮSTAIGŲ

RŪŠYS, NUTEISTŲJŲ SIUNTIMO Į JAS IR LAIKYMO JOSE TVARKA

62

straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys

atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai,

nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos.

straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės

atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos

ligoninė.

63

straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam

Kokios rūšies pataisos

įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis

Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu.

64

straipsnis. Didžiausias pataisos įstaigoje laikomų nuteistųjų skaičius

Didžiausią

pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Jas tvirtina Teisingumo ministerija.

65 straipsnis.

Konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai

Į konkrečią

pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo

kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės

pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir

pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą

specialybę ir požiūrį į darbą.

66 straipsnis. Nuteistųjų siuntimo į pataisos

įstaigas ir priėmimo jose tvarka

nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė,

suimamas.

kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne

vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į

pataisos įstaigą.

kurie siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę Baudžiamojo kodekso 77

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, iš karto pasiunčiami į tą pačią pataisos

įstaigą, kurioje jie atliko bausmę.

moterys bei motinos, turinčios vaikų iki trejų metų, į pataisos įstaigą

siunčiamos šio Kodekso 151 straipsnyje nustatyta tvarka.

siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarką nustato Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša

nuosprendį priėmusiam teismui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba

artimiesiems giminaičiams.

įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas arba

laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pristato Vidaus reikalų ministerijos viešojo

saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

67 straipsnis. Nuteistųjų laikinas palikimas

kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimas iš pataisos įstaigos į

kardomojo kalinimo vietas

Nuteistųjų

laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos

įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių

kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo

proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas.

68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo

kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio

darbus

kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali

būti palikti

kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime

atlikti ūkio darbus.

darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos

ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo

sutikimas.

darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios

grupių laikymo sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

69

straipsnis. Bausmės atlikimas vienoje pataisos įstaigoje

kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos

įstaigoje.

pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama

dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti

toje pačioje pataisos įstaigoje.

perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų

vidaus tvarkos taisyklės.

70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas

laikymas pataisos įstaigose

atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:

1) atskirti

nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių

gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti

nuteistųjų socialinę reabilitaciją;

3) padėti

užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;

4) padėti

užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir

nepilnamečiai.

kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei

yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas

pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai;

buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros,

kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai,

nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys

aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas

iki gyvos galvos.

įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų

buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius

AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius

nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.

atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi

vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas

laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos

administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų,

pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į

kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo

pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam

nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos

direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Antrasis

skirsnis

PATAISOS

NAMAI

71 straipsnis. Pataisos namuose laisvės atėmimo

bausmę atliekantys nuteistieji

Pataisos namuose

laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė

atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

72

straipsnis. Nuteistųjų grupės pataisos namuose

Laisvės atėmimo

bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas,

atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.

73

straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Paprastajai

grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) per tris

mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;

3) per tris

mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;

4) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

5) vieną kartą

per mėnesį paskambinti telefonu.

74

straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Lengvajai grupei

priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) per du

mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;

3) per du

mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;

4) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

5) paskambinti

telefonu.

75

straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) per keturis

mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;

3) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

4) vieną kartą

per du mėnesius paskambinti telefonu.

grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose,

įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

76 straipsnis. Nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo

vietų gydymo įstaigose sąlygos

1.

Nuteistiesiems, kurie atlikti laisvės atėmimo bausmę pasiųsti tiesiai į laisvės

atėmimo vietų gydymo įstaigas, taikomos šio Kodekso 73 straipsnyje nustatytos

laikymo sąlygos.

2.

Nuteistiesiems, kurie į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas perkelti iš

pataisos namų, taikomos tų grupių, kurioms nuteistieji buvo priskirti, kol

bausmę atliko pataisos namuose, laikymo sąlygos. Šis reikalavimas netaikomas,

kai pagal gydytojų komisijos išvadą tokios laikymo sąlygos netaikytinos.

Trečiasis skirsnis

NEPILNAMEČIŲ

PATAISOS NAMAI

77 straipsnis. Nepilnamečių pataisos namuose laisvės

atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji

Nepilnamečių

pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei

pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose šio Kodekso 81

straipsnyje nustatyta tvarka.

78 straipsnis. Bausmes nepilnamečių pataisos namuose

atliekančių nuteistųjų grupės

Laisvės atėmimo

bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į

paprastąją ir lengvąją grupes.

79

straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Paprastajai

grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) per du

mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;

3) per du mėnesius gauti vieną

trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą;

4) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

5) vieną kartą

per dvi savaites paskambinti telefonu.

80

straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

Lengvajai grupei

priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) per mėnesį

gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;

3) per mėnesį

gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą;

4) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

5) paskambinti

telefonu.

81 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo

aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose

kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant

įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, gali būti palikti nepilnamečių pataisos

namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems

sueis dvidešimt vieneri metai.

straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji paliekami nepilnamečių pataisos

namuose motyvuotu šių namų direktoriaus nutarimu.

3.

Nuteistiesiems, kuriems suėjo aštuoniolika metų, paliktiems nepilnamečių

pataisos namuose, taikomas pilnamečiams nuteistiesiems nustatytas režimas,

laikymo sąlygos, darbo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo

normos.

82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių

pataisos namų į pataisos namus

Nuteistieji nuo

aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės

atlikimo režimą, gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu

pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių

pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje.

Ketvirtasis skirsnis

KALĖJIMAI

83

straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji

laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai

pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas),

nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti

nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos

galvos.

taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnio nustatyta tvarka

palikti kalėjime atlikti ūkio darbų.

kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos

įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės

atlikimą siunčiamus nuteistuosius.

84

straipsnis. Nuteistųjų grupės kalėjimuose

Nuteistieji

kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes.

85

straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) per du

mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;

3) per du

mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;

4) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

5) gauti kasdien

pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą – dvi

valandas;

6) vieną kartą

per mėnesį paskambinti telefonu.

straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo

direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu,

sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei

nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi

sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras

nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta

uždarose specialiai įrengtose patalpose.

grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

86

straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos

grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

2) gauti ir

siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;

3) gauti kasdien

pasivaikščioti vieną valandą.

grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

87 straipsnis. Nuteistųjų laikymo drausmės grupės

sąlygomis terminai ir jų nustatymo tvarka

laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas – nuo dviejų iki šešių

mėnesių.

nuteistojo laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas nustatomas ir

pakeičiamas kalėjimo direktoriaus nutarimu.

straipsnio 2 dalyje nurodytas nutarimas nuteistajam paskelbiamas pasirašytinai.

perkelti nuteistąjį iš drausmės grupės į paprastąją grupę leidžiama tik dėl

sveikatos būklės, kai yra atitinkama gydytojo išvada.

88

straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos

Palikti kalėjime

atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti

laikomi nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose

esančius pinigus, gauna pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus

su spauda, pasimatymus, gauna ir siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio

Kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatytas taisykles.

89

straipsnis. Laikinai laikomų kalėjime nuteistųjų laikymo sąlygos

Nuteistieji,

kurie pagal šio Kodekso 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai, laikomi

rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti

neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šis

pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Penktasis

skirsnis

ATVIROS

KOLONIJOS

90 straipsnis. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo

bausmę atliekantys nuteistieji

kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius

nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti

atvirose kolonijose.

atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios

moterys.

91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo

atvirose kolonijose ypatumai

kolonijose nuteistieji:

1) laikomi be

apsaugos, bet yra prižiūrimi;

2) nuo kėlimosi

iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;

3) gali turėti

su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;

4) gali be

apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius

paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu;

5) jeigu yra

būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;

6) kolonijos

administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos

ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo

darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;

7) jeigu neturi

galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu

parvykti į namus. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus

įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji

giminaičiai;

8) jeigu neturi

galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Ši išvyka

leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka

patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai.

išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų bei išvykų į namus tvarką

nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į

namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos

komisariatui.

Šeštasis

skirsnis

SPECIALIOSIOS

NUTEISTŲJŲ, KURIEMS PASKIRTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS, TEISĖS IR PAREIGOS

92 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto

produktų ir būtiniausių reikmenų

1.

Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija.

93

straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų

1.

Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti

neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti

laikraščius bei žurnalus.

prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai,

sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai

asmenys.

3.

Nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti

smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius

leidinius.

94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su

giminaičiais ir kitais asmenimis

1.

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir

ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso

73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su

sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis

vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma.

Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu

pokalbiu.

pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu,

sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat

leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei

nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi

sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens

vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti

pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais

pokalbiais.

4.

Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose,

laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių

suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas

trimis trumpalaikiais pasimatymais.

sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius

privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui ir artimiesiems

giminaičiams. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti

suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos

įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų

pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.

7.

Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti

paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos

įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti

suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

95 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei

perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda

1.

Nuteistiesiems leidžiama gauti pašto ir perduodamus siuntinius. Jų skaičių

nustato šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.

siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys

– ne daugiau kaip penkiolika kilogramų.

įstaigose atliekantys bausmę nuteistieji, turintys teisę į ilgalaikį

pasimatymą, taip pat pataisos įstaigose atliekantys bausmę nuteistieji,

turintys teisę tik į trumpalaikį pasimatymą, pasibaigus pasimatymui gali gauti

papildomą perduodamą siuntinį. Šis perduodamas siuntinys neįskaitomas į šio

Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniuose nustatytą pašto ir

perduodamų siuntinių skaičių.

laisvės atėmimo bausmę atliekantys laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose,

pašto ir perduodamus siuntinius gauna pagal šio Kodekso 73 straipsnyje

nustatytas taisykles, o nuteistieji, kurie iki perkėlimo į laisvės atėmimo

vietų gydymo įstaigas bausmę atliko lengvosios arba drausmės grupių laikymo

sąlygomis, – pagal tų grupių nuteistiesiems nustatytas taisykles.

atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios ir paprastosios

grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis,

turi teisę gauti vieną vaisių bei daržovių pašto arba perduodamą siuntinį per

mėnesį, o nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose

drausmės grupės laikymo sąlygomis, – vieną vaisių bei daržovių pašto arba

perduodamą siuntinį per tris mėnesius. Šie pašto ir perduodami siuntiniai

neįskaitomi į šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsnių nustatytą

bendrą pašto ir perduodamų siuntinių skaičių. Nuteistieji, atliekantys laisvės

atėmimo bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose bei

besigydantys laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, turi teisę gauti neribotą

kiekį vaisių bei daržovių pašto arba perduodamų siuntinių. Vaisių bei daržovių

pašto ir perduodamų siuntinių svoris neturi viršyti šio straipsnio 2 dalyje

nustatyto pašto ir perduodamų siuntinių svorio.

įstaigų administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros

siuntas.

perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo

nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką

nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, yra įrašyti į šio Kodekso 1 priede

pateiktą sąrašą.

produktų, kuriuos draudžiama siųsti pašto siuntiniuose arba perduoti

nuteistiesiems, sąrašą nustato Teisingumo ministerija.

96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis

nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,

nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kompiuterinių žaidimų aparatais

1.

Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose

drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio

arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais,

kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais,

kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklėse nurodytais daiktais.

nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,

nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais

daiktais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi nešiojamaisiais

televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo

imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais tvarką, taip pat

iš perkeltų į drausmės grupę nuteistųjų šie daiktai motyvuotu pataisos įstaigos

direktoriaus nutarimu paimami ir saugomi pataisos įstaigoje. Paimti daiktai

grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį

pareiškimą, arba nuteistajam, kai jis perkeliamas į paprastąją grupę arba baigė

atlikti bausmę, arba yra atleistas nuo bausmės.

97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius,

dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę

Nuteistiesiems

leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo

drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba

perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos

parduotuvėje.

98

straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas

1.

Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams,

sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus

arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims.

gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems,

turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami.

įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynus pinigus.

Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

99

straipsnis. Nuteistųjų teisė susirašinėti

1.

Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.

kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie

tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas

draudžiamas.

įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat

nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo

dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos.

laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos

direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami,

kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos

kitų asmenų teisės ir laisvės.

100 straipsnis. Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių

institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir

tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis

ir skundais

turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir

skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus,

visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų

pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami

pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.

savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms

institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes

atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika,

adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami ir

išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.

nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris

darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio

straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems

įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.

turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos

Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba

Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi pataisos įstaigose metu.

5.

Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės

ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams.

6.

Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų

pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais,

prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne

per pataisos įstaigos administraciją.

pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys

nuteistieji.

101

straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą

lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų

skaičių neįskaitomi.

susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu

laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.

susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

102

straipsnis. Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu

1.

Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių

nustato šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos

direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei

to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.

mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti

pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio

paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų

tarpusavio telefoniniai pokalbiai draudžiami. Telefoninis pokalbis gali būti

nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.

pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami.

telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

103

straipsnis. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore

1.

Nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti

gryname ore.

pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos

teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo

gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su

tuo sutinka nuteistasis.

3.

Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

104

straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus

1.

Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių

laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams –

atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti

leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus.

parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į

nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu.

Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės

išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.

straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 3 dalyje

išvardyti nuteistieji.

nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus

tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į

kurią vykstama, policijos komisariatui.

105

straipsnis. Nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų

1.

Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir

paprastosios grupių laikymo sąlygomis bei nepilnamečių pataisos namuose, gali

būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai

parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios

ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios

didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba

artimiesiems giminaičiams.

išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius,

atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia

bausmės dalis atlikta. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos

įstaigos ribų, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka

pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.

vyksta su palyda arba be jos, o nepilnamečiai – tik su palyda. Suaugusiems

nuteistiesiems išvykos metu gali būti uždėti antrankiai.

nuteistiesiems leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, nustato Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos

ribų pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos

komisariatui.

106

straipsnis. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas

atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje

numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais

nuteistaisiais atlikti religines apeigas.

įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų

kitų nuteistųjų poilsiui.

nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija,

religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.

apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus

tvarkos taisyklės.

107

straipsnis. Nuteistųjų teisė sudaryti santuoką

atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta

tvarka sudaryti santuoką.

atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų santuoka sudaroma vienoje iš pataisos

įstaigų, kurioje atliekama bausmė. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys

nuteistieji.

sudarymo metu nuteistieji gali dėvėti tai progai skirtus drabužius. Pataisos

įstaigos direktorius turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną

papildomą ilgalaikį pasimatymą.

sudarymo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

108

straipsnis. Nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius

Laisvės atėmimo

bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka

disponuoti savo turtu, esančiu ne pataisos įstaigoje, taip pat per atstovą

sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti

sudaromi tik asmeniškai.

109 straipsnis. Nuteistųjų užsieniečių teisė

palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais

atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji užsieniečiai turi teisę per Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių

diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bei tarptautinėmis

organizacijomis.

Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka nuteistieji

užsieniečiai, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perduoti

bausmės atlikti į kitą valstybę.

110 straipsnis. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta

laisvės atėmimo bausmė, pareigos

atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:

1) laikytis

nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;

2) vykdyti

pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;

3)

administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;

4) tausoti

pataisos įstaigos turtą.

atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:

1) organizuoti

piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir

juose dalyvauti;

2) steigti

politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;

3) įsigyti,

gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines,

psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo

leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;

4) pirkti,

parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės

turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų

administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas

paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų

administracijos darbuotojams;

5) daryti

tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;

6) platinti be

pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius;

7) kurstyti

kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų

administracijos reikalavimus;

8) reikalauti

bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar

psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

XI

skyrius

NUTEISTŲJŲ,

KURIEMS PASKIRTAS LAISVĖS ATĖMIMAS, PATAISOS PRIEMONĖS

111 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas

laisvės atėmimas, pataisos priemonės

Nuteistųjų,

kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės

atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis

lavinimas bei profesinis mokymas.

Pirmasis

skirsnis

PATAISOS

ĮSTAIGŲ REŽIMAS

112

straipsnis. Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai

diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių

nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.

pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir

nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai

atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į

nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir

elgesį bausmės atlikimo metu.

atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos

išduotus drabužius. Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistojo asmens kratą daro

tos pačios lyties pareigūnai. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti

cenzūruojami, o pašto ir perduodami siuntiniai bei smulkieji paketai su spauda

tikrinami.

4.

Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus,

draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų.

Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai

motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į

pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais

naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei

įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles

perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba

sunaikinami.

nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio

Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir

būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius,

smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti,

skambinti telefonu, pasivaikščioti.

113

straipsnis. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės

Pataisos įstaigų

režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei

režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir

išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos

įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar

vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų

neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus

tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo

panaudojimo pagrindai ir tvarka.

114

straipsnis. Pataisos įstaigų apsauga

įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo

pataisos įstaigų pareigūnai.

įstaigoje susidaro ypatinga situacija, numatyta šio Kodekso 123 straipsnio 1

dalyje, įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelktos Vidaus

reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, ir

policija. Tokio pasitelkimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir

Teisingumo ministerija.

įstaigų įrangai naudojamas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių

kompleksas. Pataisos įstaigos administracija privalo pranešti nuteistiesiems

apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai.

115

straipsnis. Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka

pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarką nustato Teisingumo ministerija.

pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti į pataisos įstaigą

įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus

Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narių,

teisėjų, advokatų, prokurorų bei kitų, pataisos įstaigų veiklos kontrolę

atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, taip pat teisę

patikrinti įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones.

žurnalistų ir kitų asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

116

straipsnis. Pataisos įstaigų vidaus tvarka

Pataisos

įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai

supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.

117

straipsnis. Dienotvarkė pataisos įstaigose

dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti

darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos

renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.

dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.

paskelbiama nuteistiesiems.

118 straipsnis. Pataisos įstaigų administracijos

veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus

administracijos įsakymus ir nurodymus atveju

nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus

administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį

pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo

dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis,

nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį

pavaduojantis pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų

departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir

imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį

pavaduojantis pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir

pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems

nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

119 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus

teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos

įstaigos vidaus tvarką, atveju

nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos

įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis

pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį

pavaduojančiam pareigūnui ir prokurorui, įsakymu laikinai sustabdyti:

1) nuteistųjų

laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir

smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems;

2) pasimatymų

suteikimą nuteistiesiems;

3) maisto

produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;

4) paskatinimo

priemonių skyrimą nuteistiesiems;

5) leidimą

skambinti telefonu.

straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos

direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų

panaudojimo pagrindai.

120

straipsnis. Specialiosios priemonės, jų panaudojimo tikslas ir ribos

121–123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali

būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar

surišimo priemonės, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos,

vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika.

priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo

asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias

priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš

kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami.

priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo

pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti

neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina.

specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to sutrikdyta asmens

sveikata, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis

patikrinimas.

121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar

surišimo priemonių, guminių lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai

skirtų dujų panaudojimo pagrindai

departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Vidaus reikalų ministerijos

viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai gali panaudoti

prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones,

gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas

šiais atvejais:

1) kai reikia

apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo,

gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;

2) kai reikia

sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos

įstaigos darbuotojo reikalavimų arba priešinasi jėga;

3) kai reikia

atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;

4) kai prasideda

riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos

įstaigos vidaus tvarką.

straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar

surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis:

1) kai

nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo;

2) kai

nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės

izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu;

3) kai

nuteistasis bando žudytis ar susižaloti;

4) konvojuojant

nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis;

5) konvojuojant

sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo

priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su

akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola

arba priešinasi jėga ar ginklu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

122

straipsnis. Tarnybinių šunų panaudojimo pagrindai

šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais:

1) saugant

pataisos įstaigos teritoriją;

2) konvojuojant

nuteistuosius;

3) apžiūrint

pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia

esančias teritorijas;

4) tikrinant

atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos išvykstančias transporto priemones

ir gabenamus krovinius;

5) ieškant

paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų;

6) atliekant

pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;

7) siekiant

apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo,

gresiančio jų gyvybei, kai kitos panaudotos priemonės neveiksmingos.

tarnybinius šunis naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su

akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys

užpuola arba priešinasi ginklu.

123 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios

paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimo pagrindai

riaušių arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai

atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie

tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką,

Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu

nurodymu prieš nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai, specialios

paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika.

2.

Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį

pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu.

straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones draudžiama panaudoti prieš

nepilnamečius, moteris ir invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais,

išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių panaudojimą nedelsiant pranešama

prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.

124

straipsnis. Šaunamųjų ginklų panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka

ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai

visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų

panaudoti nėra galimybės.

ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais:

1) atremiant

ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą;

2) kai

nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos įstaigos

darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia

tiesioginį pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;

3) kai

nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių

transporto priemonių;

4) sulaikant

besipriešinantį ginklu nuteistąjį;

5) sulaikant

bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį;

6) grupinio

bėgimo iš pataisos įstaigos metu.

ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais

atvejais:

1) saugomų

objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;

2) kai

nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį

nuteistąjį.

ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį

pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio

pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta

pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai

pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir

priemonėmis nutraukti šiuos veiksmus nėra galimybės.

ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir

jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos.

ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su

akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola

arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Panaudojęs šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną

medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo

prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo ministerijai

ir prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.

Antrasis

skirsnis

LAISVĖS ATĖMIMO

BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ DARBAS

125

straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į darbą

laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą

siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija

privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų

darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami

tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir

laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos

apsaugos ministerija.

3.

Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į

laisvas pareigas ir darbo vietas.

darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie

pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos

įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis

nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.

laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atliekančių nuteistųjų darbas

organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse.

darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro

nuteistųjų laikymo reikalavimų.

atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir

draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas.

įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo

tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti

teisėtais būdais ir priemonėmis.

126

straipsnis. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla

atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose

lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali

būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši

veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.

įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine ar

kūrybine veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje.

individualios darbinės ir kūrybinės veiklos tvarką, taip pat šios veiklos

rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos

vidaus tvarkos taisyklės.

127 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus teisė

leisti nuteistiesiems vietoj darbo pataisos įstaigoje užsiimti moksline, menine

ir kita veikla

įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems mokslininkams,

menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, taip pat aukštos

kvalifikacijos specialistams, išskyrus pataisos įstaigose drausmės grupės

sąlygomis laikomus nuteistuosius, užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje

moksline, menine ir kitokia veikla.

straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Pataisos įstaigos

vidaus tvarkos taisyklės.

128

straipsnis. Nuteistųjų darbo sąlygos

atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių

valandų darbo diena. Gydymo-pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo

bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam

nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos

įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis.

Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali

būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose

numatytais atvejais.

2.

Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose,

kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur

dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos

kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso

nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą.

kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis

kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

kolonijose bei nepilnamečių pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę

nuteistųjų, taip pat nuteistųjų invalidų darbo ir poilsio laikas nustatomas

bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą

reglamentuojančiais teisės aktais.

teisę į atostogas bausmės atlikimo laikotarpiu nustato šio Kodekso 130

straipsnis.

129 straipsnis. Nuteistųjų valstybinio socialinio

draudimo ir valstybinio  socialinio draudimo stažo klausimai

1.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu

nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.

2.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku

valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos

sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų

fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio

draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

130

straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas

kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir

paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji,

kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas

atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo

laiką.

straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus

vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Atostogos

suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu.

namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę

nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams bei invalidams šio

Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista

parvykti į namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji

giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su

palyda. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią

vykstama, policijos komisariatui.

gali būti pridedamas šio Kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet

ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos.

suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

131

straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas

darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei

paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės

laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų

išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių

invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą – ne mažiau

trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.

nepilnamečių pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų asmeninę sąskaitą

turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt

procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.

kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi

būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį

priskaičiuoto darbo užmokesčio.

straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik

nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.

132

straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio

darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos

nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų,

pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki

procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo

užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies,

priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės

paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos,

išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo

neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi

teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos

direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje

asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam

išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos

atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka.

nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei

visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos

nuteistiesiems fondą.

133

straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą

Laisvės atėmimo

bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis

atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems invalidams, pensinio

amžiaus asmenims, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems gydymo-pataisos namuose asmenims, kurių asmeninėse sąskaitose yra

mažesnė negu vienas MGL pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu

ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos gali būti

nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

134

straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus

darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų

teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo

darbus.

1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie

darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.

135

straipsnis. Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis

atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos pajamos

įskaitomos į jų asmenines sąskaitas, išskyrus Lietuvos Respublikos pensijų

įstatymuose numatytus atvejus, kai paskirtų pensijų mokėjimas nuteistiesiems

turi būti nutrauktas.

pensijos amžiaus sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo

metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų

įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.

kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į

žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.

Trečiasis

skirsnis

LAISVĖS ATĖMIMO

BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SOCIALINĖ REABILITACIJA

136

straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas

atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja

pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės

bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus

tvarkos taisyklės.

137

straipsnis. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai ir formos

socialinės reabilitacijos tikslai yra šie:

1) padėti

nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą

gerbiančiais žmonėmis;

2)

išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) sudaryti

sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

socialinės reabilitacijos formos yra šios:

1) individualus

ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius

keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris

dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos

nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir

kitas aplinkybes;

2) ilgalaikė

nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija;

3) nuteistųjų

socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;

4) pagalba

sprendžiant nuteistųjų problemas;

5) kultūros,

sporto ir kiti masiniai renginiai;

6) paskatinimo

priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.

138 straipsnis.

Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba

įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės

kryptys yra šios:

1) nuteistųjų

asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės

reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas;

2) individuali

ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija;

3) nuteistųjų ir

pataisos įstaigų administracijos konsultavimas;

4) išvadų dėl

nuteistojo perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo

bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme

bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas.

tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija.

139 straipsnis.

Nuteistųjų organizacijos

arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali

būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos. Jos padeda pataisos įstaigų

administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų

buities klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas

nustato pataisos įstaigos direktorius.

įstaigose, išskyrus kalėjimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas.

kolektyvo tarybų ir visuomeninių organizacijų veikla neturi prieštarauti darbo,

mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.

140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems

nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės

nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės

reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

1) padėka;

2) premija už

geriausius darbo rezultatus;

3) teisės vieną

kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;

4) leidimas

papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus;

5) trijų

papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus

suteikimas;

6) paskirtos

nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

7)

pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems

nuteistiesiems;

8) leidimas

nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais

giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių

valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;

9) leidimas

atostogų metu parvykti į namus;

10) trumpalaikės

išvykos į namus suteikimas;

11) atlikusiems

ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip

šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į

lengvąją grupę ir iš drausmės grupes į paprastąją grupę.

pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti

leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą,

koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus

renginius.

kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia

pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą

paprastosios grupės laikymo sąlygomis.

kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad

pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami

lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą

laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.

141

straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka

140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto

pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones

laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus

skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą.

kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pašto ar perduodamą

siuntinį ir pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį

Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pašto arba perduodamų siuntinių

ir pasimatymų.

atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime nuteistiesiems kaip paskatinimas gali

būti suteikiamas tik trumpalaikis pasimatymas.

laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas paskatinimo tvarka

pailginamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

tvarka nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu viena pirmiau

paskirta nuobauda.

kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama paskambinti telefonu, gauti papildomai

tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus, suteikiami trys

papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš

terminą panaikinama paskirta nuobauda, pailginamas pasivaikščiojimo laikas,

leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais),

artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti

už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, skiriamas turinčio teisę skirti

šias paskatinimo priemones pataisos įstaigos pareigūno nutarimu arba įsakymu.

paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama

gauti papildomai tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus,

suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per

vienerius metus, leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais

(rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais

asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, vienu

nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą pašto arba

perduodamą siuntinį, suteikti vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį

pasimatymą, leisti vieną kartą išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos

ribų.

kuriuo leidžiama trumpalaikė išvyka į namus arba leidžiama atostogų metu

parvykti į namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, o

paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas į lengvąją arba paprastąją grupę,

– pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi,

kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto

varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius duoda pataisos

įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą

nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje

organizuojamą renginį.

paskatinimo priemonės paskyrimą paskelbiama nuteistajam.

142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems

nuteistiesiems skiriamos nuobaudos

atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) įspėjimas

arba papeikimas;

2) pataisos

įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;

3) teisės gauti

eilinį pašto arba perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas iki vieno mėnesio

pirkti maisto produktų;

4) atvirose

kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos

izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į

drausmės izoliatorių iki dešimties parų;

5) kalėjimuose

laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų;

6) pataisos

namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo

patalpas iki šešių mėnesių;

7) kalėjimuose

laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

2.

Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai

pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš lengvosios į paprastąją

grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę.

departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį,

perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti

kalėjime.

moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms šio straipsnio 1 dalies

4–7 punktuose numatytos nuobaudos netaikomos.

143 straipsnis. Nuobaudų skyrimo atliekantiems

laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka

142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto

pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų

sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų

kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.

Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu

padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos,

o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet

ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.

Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo

dienos, nebevykdoma.

perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės

grupės į paprastąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių metų, o

nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos

atlikimo dienos arba anksčiau, negu sueis vieneri metai arba šeši mėnesiai,

jeigu nuobaudą, kuria panaikintos geresnės laikymo sąlygos, pataisos įstaigos

administracija panaikino prieš sueinant vieneriems metams arba šešiems

mėnesiams.

įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos

patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto

pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje

numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio

Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais

atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės

komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus

tvarkos taisyklės.

atimti teisę gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį ir kartu uždrausti iki

vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama visa arba dalinė, t. y. tik

atimama teisė gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį arba tik uždraudžiama

iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Nuobauda – uždrausti iki vieno

mėnesio pirkti maisto produktų skiriama pašto siuntinių arba perdavimų

negaunantiems nuteistiesiems.

turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą

nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos

vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina

arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba

jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius

nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas

neturinčiu nuobaudų.

nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama

pasirašytinai.

144 straipsnis. Nuobaudų – uždaryti nuteistąjį į

baudos arba drausmės  izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo

patalpas vykdymo tvarka

kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į

karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti

gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios

nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.

atvejais nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių,

gali būti uždarytas į baudos izoliatorių ar į karcerį medicinos darbuotojo

leidimu, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas

ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių

ar į karcerį.

gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas gali pakeisti švelnesne nuobauda.

baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamiems į kamerų tipo

patalpas nuteistiesiems atliekamas pilnas sanitarinis paruošimas.

5.

Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos

pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos

įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos

arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas

galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą, bet

ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už

padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos

arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas,

laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos

laiką.

gydytojas pataisos įstaigos direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į baudos

arba drausmės izoliatorių ar į karcerį uždarytas arba perkeltas į kamerų tipo

patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, pataisos

įstaigos direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.

145

straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose

patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio

Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo

kalėjime sąlygas.

patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.

tuberkulioze nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, gyvenamojo

ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai.

Šiems nuteistiesiems kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos

pasivaikščioti.

perkelti nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai

pagal gydytojo išvadą to reikia dėl nuteistojo sveikatos būklės.

146 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos baudos

arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose

drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti

pasimatymų, pašto arba perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda,

įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti

telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, nešiojamaisiais

televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų

aparatais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus

tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama

skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama

kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

nuteistieji laikomi po vieną.

Ketvirtasis

skirsnis

LAISVĖS ATĖMIMO

BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ BENDRASIS LAVINIMAS IR PROFESINIS MOKYMAS

147

straipsnis. Nuteistųjų bendrasis lavinimas

įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų

iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų

pageidavimu. Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis

lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu.

bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai.

148

straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas

įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas

nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją,

kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir

turimą mokymo bazę.

invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis

mokymas organizuojamas jų pageidavimu.

profesinis mokymas vyksta neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės.

profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

149

straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas gamyboje

įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas

nuteistųjų, norinčių įgyti pradinius profesinius įgūdžius arba kelti turimą

kvalifikaciją, mokymas.

profesinio mokymo gamyboje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

organizuojant nuteistųjų profesinį mokymą gamyboje turi teisę teikti valstybės

ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, kiti

fiziniai ir juridiniai asmenys.

150 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo

pataisos įstaigose egzaminams laikyti

Pataisos

įstaigose baigiamiesiems kvalifikaciniams egzaminams laikyti nuteistieji

atleidžiami nuo darbo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistųjų atleidimo

nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti tvarką nustato Pataisos įstaigų

vidaus tvarkos taisyklės.

Penktasis

skirsnis

NĖŠČIŲ

MOTERŲ IR VAIKŲ IKI TREJŲ METŲ TURINČIŲ MOTINŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO

YPATUMAI

151 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų

metų turinčių motinų siuntimas į bausmės atlikimo vietą

moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos po nuosprendžio įsiteisėjimo

per dešimt dienų nusiunčiamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių)

namus.

kurios pataisos įstaigose tapo nėščios, iš pataisos namų arba kalėjimo

perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus.

ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų siuntimo ir perkėlimo į pataisos namus,

turinčius vaikų (kūdikių) namus, tvarką nustato Teisingumo ministerija ir

Sveikatos apsaugos ministerija.

namuose esančių vaikų (kūdikių) namų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus bei

vaikų aprūpinimo sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

152 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų

bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje arba atleidimas nuo tolesnio

bausmės atlikimo

moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų

administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui

sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas

motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų

jiems priklausančiose arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir yra nuolat

pataisos namų administracijos prižiūrimos. Šios nuteistosios turi teisę:

1) turėti grynų

pinigų ir neribotai juos naudoti;

2) paskambinti

telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų su spauda,

pašto arba perduodamus siuntinius bei pasimatymus;

3) nustatytu

laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje.

Su nustatytos teritorijos ribomis nuteistosios supažindinamos pasirašytinai.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo

laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos

namų administracijos nurodytą darbą.

kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė nustatyto režimo

reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos

teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu panaikinama ir ši nuteistoji

perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

atvejais, vadovaudamasis motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdamas į

atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos

nusikalstamos veikos pobūdį bei pataisos namų, turinčių vaikų (kūdikių) namus,

direktoriaus teikimą, pataisos namų vietos apylinkės teismas gali nuteistąją

lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamas šio Kodekso 157

straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės

dalį pakeisti švelnesne su laisvės atėmimu nesusijusia bausme.

153 straipsnis. Vaikų iki trejų metų turinčių

nuteistųjų motinų teisė auginti savo vaikus pataisos namų arba vietovės,

kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose

trejų metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti

ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai.

straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios motinos gali būti apgyvendinamos

kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namų patalpose.

motinų pageidavimu jų vaikai gali būti laikomi vietovės, kurioje yra pataisos

namai, vaikų (kūdikių) namuose.

motinos, kurių vaikai iki trejų metų laikomi pataisos namų arba vietovės,

kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne

mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.

su vaikais laiką neįskaitoma krūtimi maitinančioms motinoms skirtas vaikų

maitinimo laikas.

vaikais iki trejų metų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

Šeštasis

skirsnis

laisvės atėmimo bausmę atliekančių NUTEISTŲJŲ IŠvykimas be sargybos

arba be palydos

154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių

nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos

1.

Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei

nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir

atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat

nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos

ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus gali būti leidžiama išvykti be

sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų,

jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba dėl nuteistųjų

dirbamo darbo pobūdžio.

pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris

mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už

pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo,

profesinio mokymo arba dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.

išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo

vietos teritorijos ribų:

1) pavojingiems

recidyvistams;

2) asmenims,

nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus;

3)

nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;

4)

užsieniečiams;

5) ribotai

pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems.

155 straipsnis. Teisės išvykti be sargybos arba be

palydos suteikimo nuteistiesiems tvarka

kuriems gali būti suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, sąrašus,

atsižvelgęs į pateiktas jų asmens bylas, tvirtina Kalėjimų departamento

direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Ši teisė suteikiama pataisos

įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu.

be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų

priežiūrą apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos

gyvenamosiose patalpose, esančiose šalia įstaigos.

kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles,

pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti

atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.

pasikeičia darbo, bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo sąlygos, pataisos

įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu nuteistojo teisė

išvykti be sargybos arba be palydos panaikinama.

156

straipsnis. Nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos ypatumai

be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo

lavinimo ar profesinio mokymo laiku tam tikroje teritorijoje arba vykti tam

tikru maršrutu. Su teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems

nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba

be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai.

kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio taisykles

nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Septintasis

skirsnis

lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigŲ

157

straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos

atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau

taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai

paleisti iš pataisos įstaigų.

lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo

pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos

teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu

įrodyti, kad pasitaisys.

lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų:

1)

asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl

neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu

už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose

kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų

iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota

tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį

paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės

sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems

metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė

atlikti bausmę atvirose kolonijose, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau

kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3) asmenys,

laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai

atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) asmenys,

laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi

recidyvistai, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius

paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo

paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir

pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai.

lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias

iš šių pareigų:

1) draudimą

išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;

2) draudimą

lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;

3) draudimą

išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be

leidimo;

4) pareigą

registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį;

5) pareigą

gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei

lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.

paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba

sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat

pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi

siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

158

straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas

Lygtinai iš

pataisos įstaigų nepaleidžiami:

1) asmenys,

nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos

vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

2) asmenys,

kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu

iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;

3) asmenys,

kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau

lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės dalies

metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą;

4) asmenys,

nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus pataisos įstaigose;

5) asmenys,

laikomi kalėjime ar pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis.

159

straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka

paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės

lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai

paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios

vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo.

įstaigos administracija ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties

lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų gavimo privalo atsiskaityti su

nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą.

Nuteistasis privalo atvykti į gyvenamąją vietą per paliepime išvykti nurodytą

kelionės laiką ir užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.

160 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos

įstaigų asmenų teisės ir pareigos

Lygtinai

paleisti iš pataisos įstaigų asmenys turi Lietuvos Respublikos piliečiams ir

užsieniečiams įstatymų nustatytas teises ir pareigas su šiais apribojimais:

1) darbingi

asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba

užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai;

2) asmenims gali

būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose

vietose, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) asmenims gali

būti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos

rajono ribų be leidimo. Leidimą išvykti ilgesniam laikui šiuo atveju duoda

nuteistąjį prižiūrinčios pataisos inspekcijos vadovas;

4) asmenims gali

būti nustatyta pareiga registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių

kartų per mėnesį. Kiek kartų registruotis pirmaisiais trimis mėnesiais po

paleidimo, nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas,

atsižvelgdamas į paleisto nuteistojo elgesį.

161 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos

įstaigų asmenų atsakomybė už darbo drausmės, viešosios tvarkos ir nustatytų

elgesio taisyklių pažeidimą

paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui, kuris pažeidžia darbo drausmę ar

viešąją tvarką, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta drausminė

ar administracinė atsakomybė.

paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui taip pat gali būti pritaikytos šio

Kodekso 162 straipsnio 2 dalyje numatytos poveikio priemonės.

darbingas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo vengia dirbti arba

sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai

paleistas iš pataisos įstaigos asmuo sistemingai pažeidinėja ar itin

piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, policija,

siekdama užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, jį gali sulaikyti ne

ilgiau kaip penkioms paroms. Pataisos inspekcija gali perduoti medžiagą

teismui, kad būtų sprendžiama dėl tokio asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą

atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

nežinomų priežasčių ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš

pataisos įstaigos asmens nėra darbe ar jeigu toks asmuo nustatytu laiku

nesugrįžo į darbo vietą iš atostogų ar komandiruotės, darbdavys privalo tuoj

pat pranešti apie tai pataisos inspekcijai.

piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašą sudaro

Teisingumo ministerija.

162 straipsnis. Lygtinai paleistiems iš pataisos

įstaigų asmenims skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims už dorą elgesį, stropų darbą, o

nepilnamečiams – ir už gerą mokymąsi pataisos inspekcijos vadovas gali skirti

šias paskatinimo priemones:

1) padėką;

2) paskirtos

nuobaudos panaikinimą prieš terminą;

3) prašyti

teismą panaikinti vieną arba kelias šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje

numatytas pareigas.

lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, kurie pažeidinėja darbo

drausmę, taip pat lygtinai paleistiems asmenims, kurie pažeidinėja viešąją

tvarką ar jiems nustatytas pareigas, pataisos inspekcijos vadovas gali skirti

poveikio priemones – įspėjimą arba papeikimą.

163 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos

įstaigų asmenų priežiūrą atliekančios institucijos

paleistų iš pataisos įstaigų asmenų priežiūrą atlieka pataisos inspekcijos.

Pataisos inspekcija tvarko visų lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų

personalinę įskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai

paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, skiria paskatinimus ir nuobaudas,

teikia duomenis policijai dėl lygtinai paleistų nuteistųjų, kurių buvimo vieta

nežinoma, paieškos.

organizuoja ir atlieka lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų, kurių

buvimo vieta nežinoma, paiešką.

164

straipsnis. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų

nuteistojo, kuris pagal šio Kodekso 157 straipsnį gali būti lygtinai paleistas

iš pataisos įstaigos, bausmę vykdanti institucija kreipiasi į teismą su teikimu

lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi

per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama

nuteistojo asmens byla ir psichologinės tarnybos išvada.

nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei

nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis

pasitaisys. Šį įsipareigojimą nuteistasis duoda pataisos įstaigos

administracijai raštu. Nuteistojo įsipareigojimas kartu su kitais dokumentais

nustatyta tvarka pateikiamas teismui, kuris sprendžia klausimą dėl nuteistojo

lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

atsisako nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, pakartotinis

teikimas galimas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po nutarties atsisakyti

nuteistąjį lygtinai paleisti priėmimo dienos.

paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis, kuris buvo nukreiptas atlikti

likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatymų numatytais

atvejais gali būti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau

kaip praėjus vieneriems metams po teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos

įstaigą vykdymo pradžios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1497,

2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)

XII

skyrius

laisvės atėmimo iki gyvos galvos BAUSMĖS vykdymo ypatUMAI

165

straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo vieta

laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt

metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant

į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo

administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į

pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

2.

Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji

laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie

nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

166 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos

bausmę atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos

atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92–103

ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises.

atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų specialiąsias pareigas

167 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos

bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės

atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio

Kodekso XI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytos poveikio priemonės.

2.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis

lavinimas ir profesinis mokymas gali vykti tik pataisos namuose.

atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys

to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą.

Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems

nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125–129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių

nuostatos.

168 straipsnis. Pataisos įstaigos administracijos

pareigos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo sunkios

ligos arba mirties atveju

atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis sunkiai serga ir jo

liga gresia gyvybei, kalėjimo arba pataisos namų administracija privalo

nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį

pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba

artimiesiems giminaičiams. Šiems asmenims jų pageidavimu sudaromos sąlygos

aplankyti nuteistąjį. Lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo mirties atveju kalėjimo

arba pataisos namų administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų

departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo

sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pataisos įstaigos

direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas privalo apie nuteistojo mirtį per

tris dienas raštu pranešti kalėjimo ar pataisos namų vietos civilinės būklės

aktus registruojančiai įstaigai, kuri Civilinio kodekso nustatyta tvarka

įregistruoja mirtį ir išduoda mirties liudijimą.

palaikai palaidojami kapinėse arba nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba

artimųjų giminaičių prašymu ir kalėjimo ar pataisos namų direktoriaus ar jį

pavaduojančio pareigūno leidimu atiduodami mirusiojo sutuoktiniui,

sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

XIII

skyrius

TERMINUOTO laisvės atėmimo, LAISVĖS

ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS IR arešto bausmes atliekančių NUTEISTŲJŲ materialinė

Atsakomybė

169 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo, laisvės

atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinės

atsakomybės pagrindai ir dydis

laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys

nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą:

1) už žalą,

padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą

nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;

2) už žalą,

padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato

Civilinis kodeksas.

atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako

tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas.

170

straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę

atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas

motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos

dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie

išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos

atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir tvarka.

pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti

apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo

nutarimo išieškoti žalos atlyginimą vykdymo. Kalėjimų departamento direktorius

nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti

išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą.

Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už padarytą žalą sumos grąžinamos į

nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas dėl

nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas

apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą

priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga.

padarytos žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai neatlygino paleistas iš

areštinės ar pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

171 straipsnis. Dėl atliekančio bausmę nuteistojo nusikalstamos veikos

atsiradusios žalos atlyginimas

Žala, atsiradusi

dėl atliekančio bausmę nuteistojo nusikalstamos veikos, atlyginama Civilinio

kodekso nustatyta tvarka.

172 straipsnis. Atliekančio bausmę nuteistojo tretiesiems asmenims

padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią

padarė atliekantis bausmę nuteistasis tretiesiems asmenims, atlyginama

Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

XIV

skyrius

arešto, TERMINUOTO laisvės atėmimo IR LAISVĖS ATĖMIMO iki gyvos

galvos baumES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ materialinis, buitinis aprūpinimas ir

sveIkatos priežiūra

173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo

ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis

buitinis aprūpinimas

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes

atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir

buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes

atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir

patalynė.

laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys

nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami

drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji

drabužiais ir avalyne apsirūpina patys.

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes

atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o

ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo

normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams

sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės

mitybos normos. Šiems nuteistiesiems pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti

leista gauti papildomų maisto produktų, pašto ir perduodamų siuntinių.

atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose nuteistieji maistu, drabužiais,

baltiniais ir avalyne apsirūpina patys. Šiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį

iš atviros kolonijos lėšų išmokami vieno MGL dydžio maistpinigiai. Nuteistųjų,

uždarytų į baudos izoliatorių, maitinimas organizuojamas šio Kodekso 173

straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o maistpinigiai už baudos izoliatoriuje praleistą

laiką šiems nuteistiesiems nemokami.

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes

atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

174 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo

ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos

priežiūra

sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir

atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba

tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką

nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinėmis

ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę,

gydyti ir laikyti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos.

atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota

būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose

arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių

asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų

apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir

Teisingumo ministerija.

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes

atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos

ministerija.

175 straipsnis. Atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, kurie

serga priklausomybės ligomis, gydymas

atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio,

narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali

būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

2.

Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose

tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.

V DALIS

baigiamOSiOS nuostatOS

XV

skyrius

ATLEIDIMAS NUO

BAUSMĖS ATLIKIMO, PAGALBA ATLEISTIEMS NUO BAUSMĖS ATLIKIMO ASMENIMS. BAUSMIŲ

VYKDYMO INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ IR SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

Pirmasis

skirsnis

atleidimas nuo bausmės atlikimo

176

straipsnis. Atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai

Nuteistieji

atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais:

1) atbuvę teismo

nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;

2) amnestijos

aktu;

3) malonės

tvarka;

4) kuriems

panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas;

5) kuriems

paskira bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko;

6) lygtinai

atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą;

7) susirgę

sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį;

8) kitais

Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.

177

straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos

sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo

tolesnio bausmės atlikimo.

atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės

vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos

išvada ir nuteistojo asmens byla.

178 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl

invalidumo, pensinio amžiaus ir nėštumo

kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu jis nustatyta tvarka

pripažintas I arba II grupės invalidu, taip pat sulaukusį

pensinio amžiaus nuteistąjį arba moterį, išėjusią nėštumo ir

gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių apylinkės

teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo paskirdamas Baudžiamojo

kodekso IX

skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus,

nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos

vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, o

invalidumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

179 straipsnis. Teikimas lygtinai atleisti nuo

laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar laisvės atėmimą pakeisti švelnesne

bausme

lygtinai atleisti nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar

laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme pagal Baudžiamojo kodekso 77

arba 94 straipsnį paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas.

straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti duomenys, apibūdinantys

nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo

laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, taip pat

pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada.

nepatenkina teikimo, pakartotinai teikti tą patį nuteistąjį lygtinai atleisti

nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar pakeisti laisvės atėmimą švelnesne

bausme galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teikimo atmetimo dienos.

180

straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų ir areštinių tvarka

laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės

laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią

bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai

gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos,

nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą.

skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio

dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio

dieną.

laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną,

kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.

4.

Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai,

asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys

dokumentai.

asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.

vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti

paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas.

nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius

giminaičius. Nepilnamečius privalo lydėti bausmės vykdymo institucijos

darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai.

181

straipsnis. Ligonių paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumai

atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sergantis asmuo, kuriam reikalinga

stacionarinė medicinos pagalba, paleidimo dieną jo rašytiniu sutikimu už

valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos

priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio

sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

2.

Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio

paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar

savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės

atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos

įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos

ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio sutuoktinį,

sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau

nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo

sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas

į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ar kitą

sveikatos priežiūros įstaigą.

Antrasis

skirsnis

pagalba atleistiems nuo bausmės atlikimo asmenims

182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos

įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims

iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą

išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija.

iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei

pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną

reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal

sezoną aprūpinami nemokamai.

3.

Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė

negrąžinama iki vieno MGL dydžio pašalpa.

asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne,

taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5.

Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims jų prašymu turi būti

suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama.

Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės

administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams,

artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.

Trečiasis

skirsnis

BAUSMIŲ

VYKDYMO INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ IR SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų

ir sprendimų apskundimas

tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo,

viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų

veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar

įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika

dienų nuo jo gavimo dienos.

straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų

veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą

turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o

jei dėl skundo atliekamas patikrinimas, – per keturiolika dienų nuo patikrinimo

baigimo dienos.

departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų

įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes

vykdančių antstolių veiksmai ir sprendimai skundžiami antstolio veiklos

teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų

ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti

skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės

institucijoms.

Lietuvos Respublikos

bausmių vykdymo

kodekso

1

priedas

Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems nuteistiesiems,

sąrašas

gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta

šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų

ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius)

transporto priemonės

vertingi daiktai, vertybiniai popieriai

prietaisai

telefonai, radijo ryšio priemonės

iš brangiųjų metalų

alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra

etilo alkoholio

psichotropinės ir toksinės medžiagos, jų pirmtakai, stipriai veikiantys

medikamentai, taip pat medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo

mašinėlės, dauginimo ir kopijavimo aparatai

skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei

skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai

staliaus ir kiti įrankiai

14.

Fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai

(išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių,

nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių

institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus)

16.

Topografiniai žemėlapiai, kompasai

kitokia uniforma, jos reikmenys

Lietuvos

Respublikos

bausmių

vykdymo kodekso

2

priedas

laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems nuteistiesiems draudžiamŲ DIRBTI Darbų ir DRAUDŽIAMŲ EITI pareigų

sąrašas

Laisvės atėmimo

bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama dirbti:

1) dauginimo

aparatais, radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais (išskyrus elektros

ryšių linijų montuotoju, dalyvaujant administracijos atstovui);

2) pardavėjais,

buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais;

3) medicinos

srityje (išskyrus sanitarais);

4) fotografais,

televizijos ir kino operatoriais;

5) lengvųjų

automobilių ir motociklų vairuotojais;

6) eiti

pareigas, pagal kurias nuteistiesiems būtų pavaldūs pataisos įstaigų

darbuotojai;

7) pataisos

įstaigos administracijos patalpose, kai jose nėra administracijos atstovo.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1497,

2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)

BAUSMIŲ

VYKDYMO KODEKSO 18, 20, 21 IR 164 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2338,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)

BAUSMIŲ

VYKDYMO KODEKSO 43, 48, 49, 68, 102, 121, 157, 173, 178 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-163,

2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)

DARBO

KODEKSO, ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO,

SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, SVEIKATOS DRAUDIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Iki Valdininkų registro reorganizavimo į

Valstybės tarnautojų registrą šio įstatymo trečiajame skirsnyje išdėstyto

Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisės dirbti tam tikrą

darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo

bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, vykdydama teisės

dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba

viešųjų teisių atėmimo bausmę, turi teisę gauti reikalingą informaciją iš

Valdininkų registro.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-05-10)

autrap@lrs.lt

62 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo

2006 m. sausio 1 d.:

įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse,

pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 ir

2 dalyse nurodytų rūšių, pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios

įstaigos funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-164, 2005-04-21,

Žin., 2005, Nr. 58-2002 (2005-05-07)

63

straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam

Kokios rūšies

pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas

remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu.

64

straipsnis. Didžiausias pataisos įstaigoje laikomų nuteistųjų skaičius

Didžiausią

pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos

įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Jas tvirtina Teisingumo ministerija.