LegalizeLietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 2-16, i. k. 0961010ISTA0VIII-49
LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS
1996 m. gruodžio 19 d. Nr. VIII-49 Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus, kurie išdėstyti priedėlyje.
Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas.
Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
2 straipsnis. Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai
Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija, Valstybės saugumo departamentas, kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1524, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
3 straipsnis. Nacionalinio saugumo sistemos plėtra
Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą vadovaudamiesi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais.
Vadovaudamasi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą. Nacionalinio saugumo strategijoje nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio valstybės saugumo užtikrinimo uždaviniai. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip įgyvendinama Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas dėl jos keitimo. Nacionalinio saugumo strategija gali būti pagal poreikį atnaujinama ir tikslinama atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius, tačiau ne rečiau kaip kas 5 metus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-839, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27731
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1524, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
4 straipsnis. Nacionalinio saugumo sistemos plėtros teisinis reglamentavimas
Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.
Seimas priima nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingus įstatymus.
Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis.
Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1524, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
5 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas
Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir kiti Vyriausybės teikiami ir Seimo tvirtinami planavimo dokumentai. Įslaptintas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ar ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įslaptintas dalis, gavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą, tvirtina Vyriausybė.
Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindais ir suderinusi su Respublikos Prezidentu, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.
Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos įgyvendinamos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.
Vyriausybė, pateikdama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, kartu pateikia informaciją apie kiekvienai programai įgyvendinti reikalingas lėšas. Vyriausybė lėšas programoms įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą. Programoms įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2732, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11569
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-770, 1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
Nr. XI-2400, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6874 (2012-11-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3118, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15355
6 straipsnis. Vyriausybės ataskaitos apie nacionalinio saugumo plėtrą
Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo sistemos būklę ir plėtrą įstatymo nustatyta tvarka pateikdama Seimui savo veiklos metinę ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-770, 1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
1996 m. gruodžio 19 d.
įstatymo Nr. VIII-49
priedėlis
LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas, nustatydamas Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, vadovaujasi nuostatomis:
– prieš daugelį amžių susikūrusi Lietuvos valstybė, besiremianti Tautos sukurtomis etninėmis kultūros vertybėmis bei Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros pagrindais, yra neatskiriama Europos ir pasaulio tautų bendrijos dalis;
– lietuvių tauta niekada nesutiko su jokia okupacija ir pavergimu, priešinosi visais įmanomais būdais ir siekė išsivadavimo, ir šis tautos nusistatymas yra nekintamas;
– lietuvių tauta siekė ir tebesiekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti saugią ir laisvą raidą savo etninėje žemėje, puoselėti tautinį tapatumą ir savimonę, ugdyti prigimtines kūrybos galias ir prisidėti prie pasaulio pažangos;
– nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė privalo užtikrinti saugų Tautos gyvavimą, jos savitą ir laisvą raidą, sukurta efektyvi nacionalinio saugumo sistema yra Tautos siekių bei demokratinės raidos užtikrinimo garantas.
Preambulės pakeitimai:
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
I DALIS
PAGRINDINĖS NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS NUOSTATOS BEI PRINCIPAI
1 skyrius
NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS TIKSLAS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
Nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių planavimo dokumentai ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija.
Lietuvos nacionalinio saugumo sistema remiasi valstybės institucijų veikla ir kiekvieno Lietuvos piliečio dalyvavimu, atvira pilietine visuomene, suvokiančia pavojus ir savo atsakomybę, pilietiškai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisvę.
Lietuvos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis.
Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, niekam negrasina ir su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius.
Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas.
Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių ilgalaikio funkcionavimo strategijos ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XIII-3118, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15355
2 skyrius
PAGRINDINIAI NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS ELEMENTAI
PirmasIS skirsnis
NACIONALINIO SAUGUMO OBJEKTAI
Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra:
– žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas;
– tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos;
– valstybės nepriklausomybė;
– konstitucinė santvarka;
– valstybės teritorijos vientisumas;
– aplinka ir kultūros paveldas;
– visuomenės sveikata.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13)
AntrasIS skirsnis
NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO SUBJEKTAI
Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai yra:
- valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos;
- piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO BŪDAI
Nacionalinį saugumą užtikrina:
VALSTYBĖ:
– prognozuodama (numatydama) iššūkius saugumui, rizikos veiksnius, pavojus bei galinčias kilti grėsmes;
– vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką;
– užtikrindama gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų, kurių neatliekant kyla grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui, vykdymą ekstremaliųjų situacijų, kitų krizių ir mobilizacijos atvejais;
– patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę;
– garantuodama pasirengimą besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju;
– stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą, sudarydama palankias sąlygas gynybos ir saugumo pramonės plėtrai,
– rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą pagal nacionalinius ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) kolektyvinės gynybos planus;
– rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas;
– integruodamasi į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją bei kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama šiose organizacijose;
PILIEČIAI:
– saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę;
– rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui;
– plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą.
Nacionalinio saugumo institucijos veikia ir plėtojamos, saugumo stiprinimo priemonės rengiamos ir vykdomos vadovaujantis demokratinės kontrolės principais.
Valstybės institucijų vykdomas nacionalinio saugumo priemones nustato šis įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos bei kiti teisės aktai. Šioms priemonėms finansuoti naudojamos nacionalinio biudžeto, kreditų bei paramos lėšos.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1649, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26605
Nr. XIV-2650, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09688
3 SKYRIUS
TEISINIAI NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI
Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis bei kiti įstatymai ir tarptautinės sutartys.
Kertinės Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojančios nacionalinio saugumo klausimus, yra:
– Konstitucijos 8 straipsnis, nustatantis, kad valstybės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais;
– Konstitucijos 94 straipsnis, įpareigojantis Vyriausybę saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
– Konstitucijos 139 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, ir nustatantis piliečių privalomąją karo tarnybą ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XIV-2732, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11569
7 skyrius
SVARBIAUSIOS LIETUVOS GYNYBOS POLITIKOS NUOSTATOS
PirmasIS skirsnis
VISUOTINĖS IR BESĄLYGINĖS GYNYBOS PRINCIPAS
Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlyginis, taip pat derinamas su NATO kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimu.
Gynybos visuotinumas reiškia, kad Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, kad gynybai panaudojami valstybės ištekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinais būdais.
Gynybos besąlyginumas reiškia, kad Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų ir kad niekas negali varžyti Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Siekdama NATO sąjungininkų ir kitokios tarptautinės pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir priešinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. IX-1524, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)
Antrasis skirsnis
BENDROSIOS LIETUVOS GYNYBOS NUOSTATOS
Lietuvos gynybinė galia grindžiama:
– Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui;
– NATO sąjungininkų teikiama pagalba ir solidarumu;
– įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba;
– kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu;
– piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai;
– geru kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu;
– valstybės atsargomis ir kitais mobilizacinio rezervo ištekliais.
– šalies mokslo ir studijų institucijų bei įmonių potencialo panaudojimu.
Lietuvos kariuomenė ir kitos krašto apsaugos institucijos kuriamos ir rengiamos Lietuvos valstybės gynybai ir sąveikai su NATO pajėgomis.
Valstybės ginkluotąsias pajėgas taikos metu sudaro kariuomenė ir jos aktyvusis kariuomenės personalo rezervas. Įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotąsias pajėgas taip pat sudaro: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba), Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje.
Lietuvos gynybos sistemos pagrindas – visuotinės ir besąlyginės gynybos principas, įgyvendinamas atsižvelgiant į NATO kolektyvinės gynybos principą. Šis principas įtvirtinamas įstatymuose, kituose gynybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kariuomenės bei jos aktyviojo rezervo parengimo gynybai planuose ir kituose dokumentuose. Šiuo principu taip pat grindžiamas piliečių mokymas ir rengimasis gynybai bei pasipriešinimui.
Visuotiniu piliečių pasirengimu pasipriešinimui ir ginkluotųjų pajėgų pasirengimu besąlygiškai gynybai nuo agresijos, įgyvendinamai individualiai ir kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis, Lietuva siekia atgrasinti kiekvieną potencialų užpuoliką.
Lietuva priešinsis agresoriui visomis jai prieinamomis priemonėmis: karine gynyba ir partizaniniais veiksmais, civilių piliečių nepaklusnumu, nekolaboravimu bei kitais būdais.
Lietuva neatidėliodama prašo NATO konsultacijų, kai jaučia tiesioginę grėsmę savo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Būdama Šiaurės Atlanto sutarties ir kitų Europos valstybių kolektyvinės gynybos sutarčių dalyvė, Lietuva ginkluoto užpuolimo atveju nedelsdama kreipiasi šių sutarčių šalių ginkluotos pagalbos užpuolimui atremti.
Lietuva rengiasi gynybai remdamasi šiuolaikiniu karybos mokslu ir tautos dešimtmete pokario partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę ir okupacinį režimą patirtimi.
Agresijos faktą Lietuva konstatuoja vadovaudamasi tarptautinės teisės normomis. Agresijos ar kitu prievartos prieš Lietuvos valstybę atveju piliečiai ir jų susivienijimai priešinasi bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Kiekvienam pasipriešinimo dalyviui taikomas kombatanto statusas pagal tarptautinės teisės aktus.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.