Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 64-1940
Neoficialus įstatymo tekstas
Lietuvos
Respublikos
biokuro,
biodegalų ir bioalyvų
į s
t a t y m a s
2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1875
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas):
Nr. IX-1999,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
reglamentuoja biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo teisines
sąlygas.
Šis Įstatymas
yra skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės akto, nurodyto šio Įstatymo
priede, taikymą.
2
straipsnis. Įstatymo tikslai
Šio Įstatymo
tikslai:
1) skatinti
biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą atsižvelgiant į Europos
Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius
įsipareigojimus;
2) mažinti
šalies energetikos ūkio priklausomybę nuo kuro ir degalų, pagamintų iš
mineralinių ir importuojamų žaliavų;
3) didinti
vietinių, atsinaujinančių bei alternatyvių energijos išteklių efektyvų
naudojimą ir energijos išteklių tiekimo saugumą;
4) mažinti
išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą skatinančių dujų ir teršalų kiekį;
5) įgyvendinti
Įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto nuostatas.
3
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Bioalyvos
– alyvos ir tepalai, pagaminti iš augalinės ar gyvūninės kilmės riebalinių
medžiagų.
Biodegalai
– biokuras, tinkamas naudoti vidaus degimo varikliuose kaip degalai.
Biodegalais (biokuru) laikytinų produktų sąrašas apima mažiausiai šiuos
produktus:
1) bioetanolis –
etanolis (etilo alkoholis), pagamintas iš biomasės ir (ar) biologiškai
skaidomos atliekų dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;
2) biodyzelinas
– metilo (etilo) esteris, pagamintas iš augalinės kilmės aliejų ar gyvūninės
kilmės riebalų, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip biokuras;
3) biodujos –
dujos, pagamintos iš biomasės ir (ar) biologiškai skaidomos atliekų dalies,
kurios gali būti išgrynintos iki gamtinių dujų kokybės, arba medienos dujos,
skirtos naudoti kaip biokuras;
4) biometanolis
– iš biomasės pagamintas metanolis, skirtas naudoti kaip biokuras;
5)
biodimetileteris – iš biomasės pagamintas dimetileteris, skirtas naudoti kaip
biokuras;
6)
bioetiltretbutileteris – etiltretbutileteris, pagamintas bioetanolio pagrindu.
Produktas yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne mažiau kaip 47 procentus
šio produkto tūrio sudaro bioetiltretbutileteris;
7)
biometiltretbutileteris – metiltretbutileteris, pagamintas biometanolio
pagrindu. Produktas yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne mažiau kaip 36
procentus šio produkto tūrio sudaro biometiltretbutileteris;
8) sintetiniai
biodegalai (biokuras) – sintetiniai angliavandeniliai ar jų mišiniai, pagaminti
iš biomasės;
9) biovandenilis
– vandenilis, pagamintas iš biomasės ir (ar) biologiškai skaidomos atliekų
dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;
10) grynas
augalinės kilmės aliejus – aliejus, pagamintas iš augalų spaudimo, ekstrakcijos
ar kitu panašiu būdu, rafinuotas ar nerafinuotas, tačiau chemiškai
nemodifikuotas, tinkantis varikliams, jeigu naudojamas kaip biodegalai, ir
atitinkantis išmetamų teršalų kiekio apribojimo reikalavimus.
Biokuras
– iš biomasės pagaminti degūs dujiniai, skystieji ir kietieji produktai,
naudojami energijai gaminti.
Biomasė
– žemės ūkio (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkio ir
kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų
biologiškai skaidoma dalis, taip pat pramoninių ir buitinių atliekų biologiškai
skaidoma dalis.
Energijos
kiekis – minimalus kuro ar degalų šilumingumas.
Gamintojas
– fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis biokurą, biodegalus ar bioalyvas.
Naudotojas
– fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis biokurą, biodegalus ar bioalyvas.
Bandomasis
projektas – juridinių ir (arba) fizinių asmenų parengtas ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas bandomasis biokuro arba biokuro
ir mineralinių degalų mišinių gamybos, technologijų vystymo bei naudojimo
skatinimo projektas, kuris atitinka Europos Tarybos direktyvos 2003/96/EB 15
straipsnio (a) dalyje nustatytas sąlygas.
4
straipsnis. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos bei naudojimo skatinimas
Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų yra
skatinama per Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės
biudžeto.
Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų gamintojams ir naudotojams taikomos įstatymų nustatytos
lengvatos.
Yra skatinama
žemės ūkio produkcijos, kaip biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos žaliavos,
gamyba ir perdirbimas.
Biokuro gamyba
prilyginama naujų, aplinkai nekenksmingų technologijų vystymui naudojant
atsinaujinančius energijos šaltinius. Tokiai veiklai Vyriausybės nutarimu gali
būti suteikiamas bandomojo projekto statusas.
5
straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija
Vyriausybė:
1) tvirtina
biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo skatinimo priemones bei
programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto;
2) valstybės
investicijų programoje numato paramą biokuro gamybos bandomiesiems projektams;
3) nustato
leidžiamą arba privalomą biokuro ar biodegalų dalį mišinyje su kuru ar
degalais, pagamintais iš naftos.
Aplinkos
ministerija:
1) atlieka
naudojamo biokuro, biodegalų ir bioalyvų taršos, palyginti su mineralinio kuro
tarša, stebėseną (monitoringą);
2) nustato
biokurą ar biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;
3) vertina miškų
ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktų bei atliekų, iš kurių gaminamas
biokuras, potencialą;
4) kartu su
savivaldybėmis skatina biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimą saugomose
teritorijose;
5) kartu su
Švietimo ir mokslo ministerija remia biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir
naudojimo mokslinių tyrimų bei edukacines programas.
Energetikos
ministerija:
1) yra atsakinga
už degių dujinių produktų (biodujų), miško bei medienos atliekų, šiaudų,
durpių, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų,
naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo plėtrą;
2) nustato
biokuro, biodegalų ir bioalyvų prekybos taisykles;
3) yra atsakinga
už šio Įstatymo įgyvendinimą, patvirtintų paramos programų koordinavimą bei
teikia Vyriausybei apibendrinančią informaciją apie Lietuvos Respublikos kilmės
biokuro, biodegalų ir bioalyvos vartojimo būklę.
Žemės ūkio
ministerija:
1) yra atsakinga
už degių skystųjų produktų, išgautų iš biomasės, gamybos plėtrą;
2) atsižvelgdama
į bendrąją žemės ūkio politiką ir Lietuvos Respublikos tarptautinius
įsipareigojimus, remia augalų, iš kurių gaminamas biokuras, biodegalai ir
bioalyvos, auginimą;
3) vertina
biomasės, iš kurios gaminamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos, potencialą
plėtojant suderintą pasėlių plotų naudojimą;
4) rengia programas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių produkcija
naudojama Lietuvos Respublikos kilmės biokuro, biodegalų ir bioalyvos gamybai,
remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei.
Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo skatinimo priemonių rengėjai vertina
parengtų priemonių ekonominį efektyvumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-138,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-360 (2009-01-27)
6
straipsnis. Savivaldybių kompetencija
Savivaldybės
rengia ir įgyvendina priemones biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimui
skatinti.
Savivaldybės
skatina biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimą visuomeniniam transportui bei
nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose saugomose bei ekologiškai
jautriose teritorijose naudojamam transportui.
7
straipsnis. Informavimas
Aplinkos,
Energetikos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijos,
koordinuodamos veiksmus, dalyvaujant savivaldybėms bei mokslo ir mokymo
institucijoms, rengia visuomenės švietimo ir informavimo priemones,
skatinančias naudoti biokurą, biodegalus ir bioalyvas.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją
apie biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą
ir naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą valstybės,
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-138,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-360 (2009-01-27)
8
straipsnis. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų kokybė ir patekimas į rinką
Lietuvos
Respublikoje parduodamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos privalo atitikti
privalomuosius kokybės ir kitus nustatytus reikalavimus, standartus bei Europos
normas.
Biodegalų ir
degalų, pagamintų iš naftos, mišinys, kai biodegalų kiekis jame sudaro daugiau
kaip 5 procentus, pardavimo vietose privalo būti specialiai pažymėtas. Žymėjimo
tvarka nustatoma naftos produktų, biokuro, biodegalų ir bioalyvų prekybos
taisyklėse.
Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos parengia priemones, užtikrinančias, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus, skaičiuojamus nuo bendro
šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, energijos
kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 procento.
Biodegalų
gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo
biodegalų gamybai tvarką.
9
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę
šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
biokuro,
biodegalų ir bioalyvų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAS
2003 m. gegužės 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų atsinaujinančių
degalų naudojimo transporte skatinimo.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1999,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)
BIOKURO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas)
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-138,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-360 (2009-01-27)
BIOKURO,
BIODEGALŲ IR BIOALYVŲ ĮSTATYMO 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2009-01-27)
autrap@lrs.lt
6 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybės
rengia ir įgyvendina priemones biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimui
skatinti.
Savivaldybės
skatina biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimą visuomeniniam transportui bei
nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose saugomose bei ekologiškai
jautriose teritorijose naudojamam transportui.
7 straipsnis.
Informavimas
Aplinkos,
Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Žemės ūkio ministerijos,
koordinuodamos veiksmus, dalyvaujant savivaldybėms bei mokslo ir mokymo
institucijoms, rengia visuomenės švietimo ir informavimo priemones,
skatinančias naudoti biokurą, biodegalus ir bioalyvas.
Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo
ir teikimo Europos Komisijai tvarką.
Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją
apie biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą
ir naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą valstybės,
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti.
8 straipsnis.
Biokuro, biodegalų ir bioalyvų kokybė ir patekimas į rinką
Lietuvos
Respublikoje parduodamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos privalo atitikti
privalomuosius kokybės ir kitus nustatytus reikalavimus, standartus bei Europos
normas.
Biodegalų
ir degalų, pagamintų iš naftos, mišinys, kai biodegalų kiekis jame sudaro
daugiau kaip 5 procentus, pardavimo vietose privalo būti specialiai pažymėtas.
Žymėjimo tvarka nustatoma naftos produktų, biokuro, biodegalų ir bioalyvų
prekybos taisyklėse.
Vyriausybė
ar jos įgaliotos institucijos parengia priemones, užtikrinančias, kad iki
2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus,
skaičiuojamus nuo bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto
transportui, energijos kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 procento.
Biodegalų
gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo
biodegalų gamybai tvarką.
9 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę
šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
biokuro,
biodegalų ir bioalyvų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAS
2003 m. gegužės
8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų
atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimo.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1999,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)
BIOKURO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas)
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-02-24)
autrap@lrs.lt
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.