Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-07-18
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 64-1940

Neoficialus įstatymo tekstas

Lietuvos

Respublikos

biokuro,

biodegalų ir bioalyvų

į s

t a t y m a s

2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1875

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas):

Nr. IX-1999,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas

reglamentuoja biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo teisines

sąlygas.

2.

Šis Įstatymas

yra skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės akto, nurodyto šio Įstatymo

priede, taikymą.

2

straipsnis. Įstatymo tikslai

Šio Įstatymo

tikslai:

1) skatinti

biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą atsižvelgiant į Europos

Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius

įsipareigojimus;

2) mažinti

šalies energetikos ūkio priklausomybę nuo kuro ir degalų, pagamintų iš

mineralinių ir importuojamų žaliavų;

3) didinti

vietinių, atsinaujinančių bei alternatyvių energijos išteklių efektyvų

naudojimą ir energijos išteklių tiekimo saugumą;

4) mažinti

išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą skatinančių dujų ir teršalų kiekį;

5) įgyvendinti

Įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto nuostatas.

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Bioalyvos

– alyvos ir tepalai, pagaminti iš augalinės ar gyvūninės kilmės riebalinių

medžiagų.

2.

Biodegalai

– biokuras, tinkamas naudoti vidaus degimo varikliuose kaip degalai.

Biodegalais (biokuru) laikytinų produktų sąrašas apima mažiausiai šiuos

produktus:

1) bioetanolis –

etanolis (etilo alkoholis), pagamintas iš biomasės ir (ar) biologiškai

skaidomos atliekų dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;

2) biodyzelinas

– metilo (etilo) esteris, pagamintas iš augalinės kilmės aliejų ar gyvūninės

kilmės riebalų, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip biokuras;

3) biodujos –

dujos, pagamintos iš biomasės ir (ar) biologiškai skaidomos atliekų dalies,

kurios gali būti išgrynintos iki gamtinių dujų kokybės, arba medienos dujos,

skirtos naudoti kaip biokuras;

4) biometanolis

– iš biomasės pagamintas metanolis, skirtas naudoti kaip biokuras;

5)

biodimetileteris – iš biomasės pagamintas dimetileteris, skirtas naudoti kaip

biokuras;

6)

bioetiltretbutileteris – etiltretbutileteris, pagamintas bioetanolio pagrindu.

Produktas yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne mažiau kaip 47 procentus

šio produkto tūrio sudaro bioetiltretbutileteris;

7)

biometiltretbutileteris – metiltretbutileteris, pagamintas biometanolio

pagrindu. Produktas yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne mažiau kaip 36

procentus šio produkto tūrio sudaro biometiltretbutileteris;

8) sintetiniai

biodegalai (biokuras) – sintetiniai angliavandeniliai ar jų mišiniai, pagaminti

iš biomasės;

9) biovandenilis

– vandenilis, pagamintas iš biomasės ir (ar) biologiškai skaidomos atliekų

dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;

10) grynas

augalinės kilmės aliejus – aliejus, pagamintas iš augalų spaudimo, ekstrakcijos

ar kitu panašiu būdu, rafinuotas ar nerafinuotas, tačiau chemiškai

nemodifikuotas, tinkantis varikliams, jeigu naudojamas kaip biodegalai, ir

atitinkantis išmetamų teršalų kiekio apribojimo reikalavimus.

3.

Biokuras

– iš biomasės pagaminti degūs dujiniai, skystieji ir kietieji produktai,

naudojami energijai gaminti.

4.

Biomasė

– žemės ūkio (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkio ir

kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų

biologiškai skaidoma dalis, taip pat pramoninių ir buitinių atliekų biologiškai

skaidoma dalis.

5.

Energijos

kiekis – minimalus kuro ar degalų šilumingumas.

6.

Gamintojas

– fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis biokurą, biodegalus ar bioalyvas.

7.

Naudotojas

– fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis biokurą, biodegalus ar bioalyvas.

8.

Bandomasis

projektas – juridinių ir (arba) fizinių asmenų parengtas ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas bandomasis biokuro arba biokuro

ir mineralinių degalų mišinių gamybos, technologijų vystymo bei naudojimo

skatinimo projektas, kuris atitinka Europos Tarybos direktyvos 2003/96/EB 15

straipsnio (a) dalyje nustatytas sąlygas.

4

straipsnis. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos bei naudojimo skatinimas

1.

Biokuro,

biodegalų ir bioalyvų gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų yra

skatinama per Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės

biudžeto.

2.

Biokuro,

biodegalų ir bioalyvų gamintojams ir naudotojams taikomos įstatymų nustatytos

lengvatos.

3.

Yra skatinama

žemės ūkio produkcijos, kaip biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos žaliavos,

gamyba ir perdirbimas.

4.

Biokuro gamyba

prilyginama naujų, aplinkai nekenksmingų technologijų vystymui naudojant

atsinaujinančius energijos šaltinius. Tokiai veiklai Vyriausybės nutarimu gali

būti suteikiamas bandomojo projekto statusas.

5

straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija

1.

Vyriausybė:

1) tvirtina

biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo skatinimo priemones bei

programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto;

2) valstybės

investicijų programoje numato paramą biokuro gamybos bandomiesiems projektams;

3) nustato

leidžiamą arba privalomą biokuro ar biodegalų dalį mišinyje su kuru ar

degalais, pagamintais iš naftos.

2.

Aplinkos

ministerija:

1) atlieka

naudojamo biokuro, biodegalų ir bioalyvų taršos, palyginti su mineralinio kuro

tarša, stebėseną (monitoringą);

2) nustato

biokurą ar biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;

3) vertina miškų

ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktų bei atliekų, iš kurių gaminamas

biokuras, potencialą;

4) kartu su

savivaldybėmis skatina biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimą saugomose

teritorijose;

5) kartu su

Švietimo ir mokslo ministerija remia biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir

naudojimo mokslinių tyrimų bei edukacines programas.

3.

Energetikos

ministerija:

1) yra atsakinga

už degių dujinių produktų (biodujų), miško bei medienos atliekų, šiaudų,

durpių, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų,

naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo plėtrą;

2) nustato

biokuro, biodegalų ir bioalyvų prekybos taisykles;

3) yra atsakinga

už šio Įstatymo įgyvendinimą, patvirtintų paramos programų koordinavimą bei

teikia Vyriausybei apibendrinančią informaciją apie Lietuvos Respublikos kilmės

biokuro, biodegalų ir bioalyvos vartojimo būklę.

4.

Žemės ūkio

ministerija:

1) yra atsakinga

už degių skystųjų produktų, išgautų iš biomasės, gamybos plėtrą;

2) atsižvelgdama

į bendrąją žemės ūkio politiką ir Lietuvos Respublikos tarptautinius

įsipareigojimus, remia augalų, iš kurių gaminamas biokuras, biodegalai ir

bioalyvos, auginimą;

3) vertina

biomasės, iš kurios gaminamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos, potencialą

plėtojant suderintą pasėlių plotų naudojimą;

4) rengia programas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių produkcija

naudojama Lietuvos Respublikos kilmės biokuro, biodegalų ir bioalyvos gamybai,

remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei.

5.

Biokuro,

biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo skatinimo priemonių rengėjai vertina

parengtų priemonių ekonominį efektyvumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-138,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-360 (2009-01-27)

6

straipsnis. Savivaldybių kompetencija

1.

Savivaldybės

rengia ir įgyvendina priemones biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimui

skatinti.

2.

Savivaldybės

skatina biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimą visuomeniniam transportui bei

nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose saugomose bei ekologiškai

jautriose teritorijose naudojamam transportui.

7

straipsnis. Informavimas

1.

Aplinkos,

Energetikos, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijos,

koordinuodamos veiksmus, dalyvaujant savivaldybėms bei mokslo ir mokymo

institucijoms, rengia visuomenės švietimo ir informavimo priemones,

skatinančias naudoti biokurą, biodegalus ir bioalyvas.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir

teikimo Europos Komisijai tvarką.

3.

Valstybės

institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš

savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją

apie biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą

ir naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie

biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą valstybės,

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-138,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-360 (2009-01-27)

8

straipsnis. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų kokybė ir patekimas į rinką

1.

Lietuvos

Respublikoje parduodamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos privalo atitikti

privalomuosius kokybės ir kitus nustatytus reikalavimus, standartus bei Europos

normas.

2.

Biodegalų ir

degalų, pagamintų iš naftos, mišinys, kai biodegalų kiekis jame sudaro daugiau

kaip 5 procentus, pardavimo vietose privalo būti specialiai pažymėtas. Žymėjimo

tvarka nustatoma naftos produktų, biokuro, biodegalų ir bioalyvų prekybos

taisyklėse.

3.

Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos parengia priemones, užtikrinančias, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus, skaičiuojamus nuo bendro

šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, energijos

kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 procento.

4.

Biodegalų

gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos

įgaliotos institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo

biodegalų gamybai tvarką.

9

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, pažeidę

šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

biokuro,

biodegalų ir bioalyvų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAS

2003 m. gegužės 8 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų atsinaujinančių

degalų naudojimo transporte skatinimo.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1999,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)

BIOKURO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-138,

2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-360 (2009-01-27)

BIOKURO,

BIODEGALŲ IR BIOALYVŲ ĮSTATYMO 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2009-01-27)

autrap@lrs.lt

6 straipsnis.

Savivaldybių kompetencija

1.

Savivaldybės

rengia ir įgyvendina priemones biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimui

skatinti.

2.

Savivaldybės

skatina biokuro, biodegalų ir bioalyvų naudojimą visuomeniniam transportui bei

nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose saugomose bei ekologiškai

jautriose teritorijose naudojamam transportui.

7 straipsnis.

Informavimas

1.

Aplinkos,

Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Žemės ūkio ministerijos,

koordinuodamos veiksmus, dalyvaujant savivaldybėms bei mokslo ir mokymo

institucijoms, rengia visuomenės švietimo ir informavimo priemones,

skatinančias naudoti biokurą, biodegalus ir bioalyvas.

2.

Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo

ir teikimo Europos Komisijai tvarką.

3.

Valstybės

institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš

savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją

apie biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą

ir naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie

biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą valstybės,

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti.

8 straipsnis.

Biokuro, biodegalų ir bioalyvų kokybė ir patekimas į rinką

1.

Lietuvos

Respublikoje parduodamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos privalo atitikti

privalomuosius kokybės ir kitus nustatytus reikalavimus, standartus bei Europos

normas.

2.

Biodegalų

ir degalų, pagamintų iš naftos, mišinys, kai biodegalų kiekis jame sudaro

daugiau kaip 5 procentus, pardavimo vietose privalo būti specialiai pažymėtas.

Žymėjimo tvarka nustatoma naftos produktų, biokuro, biodegalų ir bioalyvų

prekybos taisyklėse.

3.

Vyriausybė

ar jos įgaliotos institucijos parengia priemones, užtikrinančias, kad iki

2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus,

skaičiuojamus nuo bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto

transportui, energijos kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 procento.

4.

Biodegalų

gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos

įgaliotos institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo

biodegalų gamybai tvarką.

9 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę

šį Įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

biokuro,

biodegalų ir bioalyvų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAS

2003 m. gegužės

8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų

atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimo.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1999,

2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-870 (2004-02-21)

BIOKURO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-02-24)

autrap@lrs.lt

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.