LegalizeLietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 1994-05-25
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1990, Nr. 24-592, i. k. 090XX01ISTA000I-422
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PENSINIO APRŪPINIMO GERINIMO
Į S T A T Y M A S
1990 m. liepos 28 d. Nr. I-422
Vilnius
Šis įstatymas reglamentuoja visų rūšių pensijų, paskirtų iki jo įsigaliojimo, padidinimą, nustato socialines pensijas nedarbingiems asmenims, neturintiems teisės gauti kitų rūšių pensijų, taip pat minimalius pensijų dydžius ir kitas pensinio aprūpinimo sąlygas bei normas, reglamentuoja pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1 straipsnis.
Padidinti visų rūšių pensijas, paskirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo: 10 rublių, jeigu žmogus gavo iki 10 metų imtinai; 15 rublių – nuo 10 iki 15 metų; 20 rublių – nuo 15 iki 20 metų; 30 rublių – nuo 20 iki 25 metų; 40 rublių – nuo 25 metų ir daugiau.
2 straipsnis.
Skirti ir mokėti socialines pensijas nedirbantiems asmenims, jeigu jie neturi teisės į kitos rūšies pensiją:
I, II ir III grupės invalidams, tarp jų invalidams nuo vaikystės;
vaikams, netekusiems maitintojo, nesukakusiems 18 metų arba vyresniems, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų;
vaikams invalidams iki 16 metų;
kitiems asmenims, kuriems sukako: vyrams – 60 metų, moterims – 55 metai.
Invalidams nuo vaikystės skirti ir mokėti socialines pensijas nepriklausomai nuo to, dirba jie ar nedirba.
3 straipsnis.
Nustatyti šiuos socialinių pensijų dydžius:
I grupės invalidams, I ir II grupės invalidams nuo vaikystės ir vaikams invalidams iki 16 metų – 100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis), bet ne mažiau už nustatytus mėnesinių pašalpų dydžius iki šio įstatymo įsigaliojimo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-671, 1990-10-11, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 104-0 (1990-10-17); Žin., 1990, Nr. 31-746 (1990-11-10), i. k. 0901010ISTA000I-671
II grupės invalidams (išskyrus invalidus nuo vaikystės): kitiems asmenims, kuriems sukako 60 metų (vyrams) ir 55 metai (moterims), ir kiekvienam maitintojo netekusiam vaikui – 50 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio;
III grupės invalidams – 30 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio.
Motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ir daugiau vaikų ir turinčioms teisę gauti socialinę pensiją pagal šio straipsnio pirmosios dalies „a“ – „c“ punktus, šią pensiją skirti ne mažesnę kaip 100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio. Motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms mažiau kaip 5 vaikus, skirti socialinę pensiją po 20 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio už kiekvieną vaiką, bet ne mažiau už šio straipsnio pirmosios dalies „a“ – „c“ punktuose nustatytus dydžius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-671, 1990-10-11, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 104-0 (1990-10-17); Žin., 1990, Nr. 31-746 (1990-11-10), i. k. 0901010ISTA000I-671
4 straipsnis.
Jeigu tuo pat metu yra teisė į socialinę pensiją ir į senatvės ar invalidumo pensijų priedą už nedarbingus šeimos narius, suteikti gavėjui teisę pasirinkti skiriamą išmoką.
5 straipsnis.
Skiriant ir mokant socialines pensijas, atitinkamai taikyti šio įstatymo 28–34 straipsnius.
7 straipsnis.
Suteikti teisę gauti senatvės pensiją I ir II grupės invalidų nuo vaikystės ir vaikų–invalidų iki 16 metų amžiaus motinoms, išauginusioms šiuos vaikus iki 8 metų, sukakusioms 50 metų ir turinčioms ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Kai į šį stažą įtraukiamas I grupės invalidų nuo vaikystės ir vaikų–invalidų iki 16 metų amžiaus priežiūros laikas, senatvės pensijai skirti reikalingas ne mažesnis kaip 20 metų darbo stažas.
8 straipsnis.
Suteikti teisę į padidintą maksimalią senatvės pensiją anglies, metalurgijos bei kitų pramonės šakų ir statybos darbininkams ir tarnautojams, palikusiems darbą, duodantį teisę į pensiją, iki 1979 metų (iki padidintų maksimalių pensijų dydžių šios kategorijos darbuotojams nustatymo). Šių šakų darbuotojams, turintiems įstatymų nustatytą darbo stažą, reikalingą padidintam maksimaliam senatvės pensijos dydžiui gauti, pensiją apskaičiuoti nuo uždarbio (15 ir 26 straipsniai) ir mokėti ne daugiau kaip 210 rublių per mėnesį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-671, 1990-10-11, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 104-0 (1990-10-17); Žin., 1990, Nr. 31-746 (1990-11-10), i. k. 0901010ISTA000I-671
9 straipsnis.
Nustatyti šiuos minimalius invalidumo pensijų dydžius darbininkams, tarnautojams, kolūkiečiams, moksleiviams ir kitiems piliečiams: I ir II grupės invalidams – 80 procentų, bet ne mažiau už nustatytus dydžius iki šio įstatymo įsigaliojimo, III grupės – 50 procentų minimalaus gyvenimo lygio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-671, 1990-10-11, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 104-0 (1990-10-17); Žin., 1990, Nr. 31-746 (1990-11-10), i. k. 0901010ISTA000I-671
Nr. I-783, 1990-11-15, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 126-0 (1990-11-20); Žin., 1990, Nr. 33-799 (1990-11-30), i. k. 0901010ISTA000I-783
10 straipsnis.
Nustatyti, kad darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių, moksleivių ir kitų piliečių šeimų narių minimalūs maitintojo netekimo pensijų dydžiai negali būti mažesni už socialinę pensiją, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies „a“ – „c“ punktuose ir ne mažesni už minimalius dydžius, nustatytus iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-671, 1990-10-11, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 104-0 (1990-10-17); Žin., 1990, Nr. 31-746 (1990-11-10), i. k. 0901010ISTA000I-671
11 straipsnis.
Skirti maitintojo netekimo pensijas visiškiems našlaičiams, tai yra netekusiems abiejų tėvų vaikams arba mirusios vienišos motinos vaikams, – 30 procentų maitintojo darbo užmokesčio (26 straipsnis) kiekvienam vaikui, bet ne mažiau kaip dvigubą socialinės pensijos dydį, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies „a“ – „c“ punktuose. Vaikams – visiškiems našlaičiams ir kitiems šeimos, kurioje yra vaikų – visiškų našlaičių, nariams, turintiems teisę gauti maitintojo netekimo pensiją nors už vieną iš mirusių visiško našlaičio tėvų, pensiją apskaičiuoti iš bendros abiejų tėvų uždarbio sumos (26 straipsnis).
12 straipsnis.
13 straipsnis.
Pensijas, kurios pagal galiojančius įstatymus skiriamos ne už visą darbo stažą, apskaičiuoti proporcingai turimam stažui, tačiau nustatant jas ne mažesnes už socialinę pensiją, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies „a“ – „c“ punktuose. Papildomas sąlygas, kurios buvo nustatytos šioms pensijoms skirti, panaikinti.
14 straipsnis.
Nustatyti, kad reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams bei rezistencijos dalyviams, kurie tapo invalidais būdami kalėjime, tremtyje arba dalyvaudami rezistencinėje kovoje, asmenims, kurie tapo armijose Antrojo pasaulinio karo metais, būtinosios tarnybos kariams, kurie tapo invalidais atlikdami karinę tarnybą, kariškiams bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams, kurie tapo invalidais vykdydami karinės tarnybos (tarnybines) pareigas ir gauna pensijas iš socialinio aprūpinimo įstaigos, taikomos tos pačios pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, kuriomis skiriamos ir mokamos pensijos karo invalidams pagal galiojančius pensijų įstatymus ir šį įstatymą (15–16 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji dalis, 18 straipsnio antroji pastraipa, 19 straipsnio antroji ir ketvirtoji pastraipos, 20 straipsnio antroji dalis, 21 straipsnio pirmosios dalies „a“ ir „b“ punktai, 26–27 straipsniai).
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų, mirusių kalėjime, tremtyje, rezistencijos būriuose ir junginiuose bei atitinkamos tarnybos ar veiklos metu, šeimoms ir mirusių šios kategorijos invalidų šeimoms taikomos tos pačios pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, kuriomis skiriamos ir mokamos pensijos mirusių karo invalidų šeimoms pagal galiojančius pensijų įstatymus ir šį įstatymą (23 straipsnio antroji pastraipa, 24 straipsnio pirmoji dalis, 25–27 straipsniai).
Reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams bei rezistencijos dalyviams, asmenims, tarnavusiems antihitlerinėje koalicijoje dalyvavusių užsienio šalių armijose Antrojo pasaulinio karo metais, būtinosios tarnybos kariams, kariškiams bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams, tarnavusiems veikiančioje armijoje, partizanų būriuose ir junginiuose arba dalyvavusiems karo veiksmuose, asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose ir kituose laisvės atėmimo vietose, asmenims, dirbusiems Leningrado blokados metu įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir apdovanotiems medaliu „Už Leningrado gynybą“ arba ženklu „Leningrado blokados gyventojui“ taikomos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo nustatytos karo dalyviams pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos (15–16 straipsniai, 18 straipsnio antroji pastraipa, 19 straipsnio antroji ir ketvirtoji pastraipos, 20 straipsnio antroji dalis, 21 straipsnio pirmosios dalies „a“ ir „b“ punktai, 22, 26–27 straipsniai). Šiomis sąlygomis ir normomis pensijos skiriamos ir visiems nurodytųjų kategorijų asmenims, vėliau tapusiems invalidais dėl ligos.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų mirties atveju jų šeimoms taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, galiojančių įstatymų ir šio įstatymo nustatytos mirusių karo dalyvių šeimoms (24 straipsnio antroji dalis, 25–27 straipsniai).
Kitiems kariams (išskyrus būtinosios tarnybos karius), liktinės tarnybos kariškiams ir vidaus reikalų organų eiliniams bei viršininkams, tapusiems invalidais per nelaimingą atsitikimą, nesusijusį su karinės tarnybos (tarnybinių) pareigų vykdymu, arba dėl ligos tarnybos metu ir gaunantiems pensijas iš socialinio aprūpinimo įstaigos, taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, nustatytos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo kitiems kariams–invalidams (19 straipsnio 3 pastraipa).
Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų mirties atveju jų šeimoms taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, nustatytos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo kitų karių–invalidų šeimoms (24 straipsnio antroji dalis).
15 straipsnis.
16 straipsnis.
17 straipsnis.
Padidinti senatvės pensijas šio įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems invalidams ir karo invalidams minimalaus invalidumo pensijos dydžio pagal atitinkamą invalidumo grupę suma, nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje pastraipoje.
18 straipsnis.
Skirti invalidumo pensijas:
19 straipsnis.
Nustatyti šiuos minimalius invalidumo pensijų dydžius:
20 straipsnis.
Padidinti 20 rublių invalidumo pensijas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 18 ir 19 straipsnius, karininkams, praporščikams, mičmanams ir liktinės tarnybos kariškiams bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams. Kartu nustatyti, kad pensija su šiuo padidinimu neturi viršyti 150 rublių per mėnesį.
21 straipsnis.
Nustatyti šiuo priedus prie invalidumo pensijų (tarp jų ir prie minimalių pensijų), skiriamų šio įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems invalidams ir karo invalidams, šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintiems asmenims ir karo dalyviams:
nedirbantiems I ir II grupės invalidams, išlaikantiems nedarbingus šeimos narius, kurie priskiriami prie asmenų, aprūpinamų maitintojo netekimo pensija, – kiekvienam nedarbingam šeimos nariui – socialinės pensijos, nustatytos atitinkamai nedarbingų asmenų kategorijai, dydžio (3 straipsnio pirmosios dalies „a“ – „c“ punktai). Šį priedą priskaičiuoti tik už tuos šeimos narius, kurie negauna socialinės ar kitos rūšies pensijos. Esant tuo pat metu teisei į socialinę pensiją ir į priedą prie pensijos už nedarbingą šeimos narį, teisę pasirinkti skiriamą išmoką turi gavėjas;
I grupės invalidams ir vienišiems, kitų pagalbos reikalingiems II grupės invalidams – jų priežiūrai 100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio.
Abu šie priedai gali būti priskaičiuojami kartu.
22 straipsnis.
23 straipsnis.
Skirti šių dydžių maitintojo netekimo pensijas:
24 straipsnis.
25 straipsnis.
Skirti ir mokėti maitintojo netekimo pensijas vaikams iki 18 metų arba vyresniems negu šio amžiaus, jeigu pastarieji tapo invalidais iki 18 metų, o nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų ir aukštesniųjų bei vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-462, 1994-05-17, Žin., 1994, Nr. 39-705 (1994-05-25), i. k. 0941010ISTA000I-462
27 straipsnis.
Perskaičiuojant pensijas pagal šio įstatymo normas, remtis amžiaus, stažo, uždarbio ir kitais dokumentais, kurie perskaičiavimo metu yra pensijos byloje, taip pat papildomais dokumentais, kuriuos pensininkas pateikia iki perskaičiavimo laiko.
Pensininkui vėliau pateikus papildomus dokumentus, duodančius teisę didinti pensiją pagal šį įstatymą, pensiją perskaičiuoti už praėjusį laiką, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių prieš pateikiant papildomus dokumentus ir ne anksčiau kaip nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
28 straipsnis.
Nustatyti, kad pensijas pagal šį įstatymą ir kitus galiojančius pensijų įstatymus skiria miestų ir rajonų socialinio aprūpinimo skyrių vedėjai.
29 straipsnis.
Nustatyti, kad pensijas visiems pensininkams moka miestų ir rajonų socialinio aprūpinimo skyriai iš socialinio draudimo lėšų ir iš Respublikos valstybės biudžeto lėšų pensininko faktiškoje gyvenamojoje vietoje nepriklausomai nuo priregistravimo.
30 straipsnis.
Pensija gali būti mokama pagal įgaliojimą, išduotą ne ilgiau kaip trejiems metams.
31 straipsnis.
Mokėti vaikams – visiškiems našlaičiams viso dydžio pensijas ir per tą laiką, kai juos visiškai išlaiko valstybė.
Kitiems vaikams, kuriuos visiškai išlaiko valstybė, mokėti 25 procentu paskirtos pensijos.
32 straipsnis.
33 straipsnis.
Pensininkui mirus, mokėti jo šeimai arba jį palaidojusiems asmenims dviejų mėnesių pensijos dydžio laidojimo pašalpą.
34 straipsnis.
Skundai dėl pensijas skiriančių ir išmokančių organų ir pareigūnų veiksmų gali būti paduodami Vyriausiajai valstybinio socialinio draudimo valdybai arba rajono (miesto) teismui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Pakeitimai:
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-671, 1990-10-11, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 104-0 (1990-10-17); Žin., 1990, Nr. 31-746 (1990-11-10), i. k. 0901010ISTA000I-671
Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo
2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-716, 1990-10-30, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 117-0 (1990-11-07); Žin., 1990, Nr. 32-767 (1990-11-20), i. k. 0901010ISTA000I-716
Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo
3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-783, 1990-11-15, Lietuvos aidas, 1990, Nr. 126-0 (1990-11-20); Žin., 1990, Nr. 33-799 (1990-11-30), i. k. 0901010ISTA000I-783
Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo dalinio pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-462, 1994-05-17, Žin., 1994, Nr. 39-705 (1994-05-25), i. k. 0941010ISTA000I-462
Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.