Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 110-3992

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu

tvarką.

taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

nuostatos suderintos su šio Įstatymo 3 priedėlyje nurodytais Europos Sąjungos

teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2102, 2004-04-08,

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

vienetas (toliau – vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis

vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis

asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) –

užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio

valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio

valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas

ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

4.

Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis

vienetas) – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio

gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio

asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo

tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)

ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti,

arba

3) jame kontroliuojantis asmuo

kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas

įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtinių teisių jas įsigyti.

nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno

siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno

neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo,

kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių

ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba

keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas

turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent

vieną iš šių kriterijų:

1) yra susiję

asmenys;

2) gali vienas

kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų

sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau

maksimalios ekonominės naudos.

9–38

dalių redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

pelno mokestis – pelno mokestis, kuris gali būti mokamas šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nustatytais atvejais ir kurio bazė apskaičiuojama priklausomai nuo

kiekvieno jūrų laivo, kurio naudingoji talpa ne mažesnė nei

100 naudingosios talpos vienetų, naudingosios talpos.

– kredito įstaigoje laikomos piniginės lėšos, kai kredito įstaiga įsipareigoja

jas grąžinti bei už jas mokėti palūkanas. Indėliu nelaikomos piniginės lėšos, į

kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos

atliekamų finansinių operacijų su indėliais arba iš teikiamų investicinių

paslaugų.

101.

Investicinis projektas – vieneto investicijos į šio Įstatymo 461

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų

produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo)

pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui,

arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais

išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Vieneto investicijos,

skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies

ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).

11.

Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis

sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su

prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat

finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio

vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu,

palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

laivo naudingoji talpa (jūrų laivo grynoji talpa) (toliau – jūrų laivo

NT) – naudingoji talpa, nurodyta jūrų laivo tarptautiniame

tonažo sertifikate, išduotame pagal 1969 m. Londono tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo.

14.

Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos

Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Respublikos teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos

Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę

tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

16.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – kaip šios sąvokos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip

kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą,

organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį

veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti

kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto

pinigais sumokėta kaina yra mažesnė už įsigyto vieneto grynojo turto dalies,

įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę. Apskaičiuojant grynąjį turtą

neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo

apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai

nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais

laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos),

arba buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio

asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi

tikrąją rinkos kainą.

pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.

y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio

vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos

teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo

savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos

teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių

tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam

naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento)

statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

gyventojas – kaip ši sąvoka apibrėžta gyventojų apmokestinimą

reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių

pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną

vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės

vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam

priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1) užsienio

vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei

nuolatinių buveinių palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio

atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises,

pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį

suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba

atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę

patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių

pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą

nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos

Respublikoje;

2) pajamos iš

Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

3) pajamos iš

veiklos Lietuvos Respublikoje;

4) 50 procentų

transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi

užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos

teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas,

išvardytas šios dalies 1 punkte;

5) tarptautinių

telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos

Respublikoje.

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos,

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – visos pajamos, išskyrus

pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

– atlyginimas už pinigų skolinimą.

251.

Pajamos iš žemės ūkio veiklos – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip

organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4

dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto

pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar

teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo

veiklos dalį kaip

teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką

ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo

nuožiūra,

arba

siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto

pinigais sumokėta kaina viršija įsigyto vieneto grynojo turto dalies,

įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjantysis

vienetas tikisi gauti ekonominės naudos. Apskaičiuojant grynąjį turtą

neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo

apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai

nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais

laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos),

arba buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio

asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi

tikrąją rinkos kainą.

– visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.

asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio

mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį

mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra:

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir

jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir

jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai,

kiti fiziniai asmenys, susiję su šio vieneto dalyviais arba valdymo organų

nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais

(fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki

antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat šio

vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), šio vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių

giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio);

4) vienetų grupės narės;

5) vienetas ir

kito vieneto dalyviai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai,

jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

7) vienetas ir

kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai,

sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su kito vieneto dalyviais arba

valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki

pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), taip pat kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių

giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio), kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių

giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai, jei tie

apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai

ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau

kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25

procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti

savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už

kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra

įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau

kaip 25 procentus savo turto;

9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų

sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, fiziniai asmenys, susiję giminystės

ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija

iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo

sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo

sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių

(tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki

antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar

sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo

25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

10) vienetas ir

jo nuolatinė buveinė;

11) du vienetai,

kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla – paslaugos,

būtinos tarptautiniam vežimui jūrų laivais, ir

kitos ekonomiškai svarbios priemonės:

1) jūrų

laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos,

tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas,

įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių

užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas, saugumo reikalavimų

užtikrinimas ir kt.);

2)

draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;

3)

keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;

4)

krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant

krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir (arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba

netrukus po iškrovimo;

5)

konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas

užsakovui;

6)

paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų pačiame jūrų laive, teikimas ir

prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio

keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai,

ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių

dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;

7)

gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų

laivas;

8) jūrų

laivo išnuomojimas pagal laivo frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos

Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas,

užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko

jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę;

9)

trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš

tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais

tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;

10)

reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos

jūrų laivuose išnuomojimu;

11)

agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų

laivams;

12)

eksploatuojamo turto perleidimas, jei pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų

transportui.

31.

Tarptautinis vežimas jūrų laivais – laivybos vieneto vykdomas keleivių ir

(arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kurie priklauso tam laivybos vienetui

nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas

nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį,

kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą

turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter)

ir kurie yra įregistruoti Lietuvos jūrų registre arba kitos Europos ekonominės

erdvės valstybės jūrų laivų registre, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai

kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.

telekomunikacijų pajamos – pajamos, gautos

už telekomunikacijų paslaugas (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme), jei teikiant šias

paslaugas signalai perduodami, komutuojami ir programos siunčiamos iš Lietuvos

Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos

teritoriją.

rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria,

sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių

pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų

ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje

dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje analogiško mokesčio tarifas

yra mažesnis kaip 75 procentai šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra

įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje

vykdoma veikla;

4)

kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos

valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje

teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra

finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio

administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų

valstybių mokesčių administratoriams.

pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių,

vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius,

laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas

(konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais.

Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su

krovinių gabenimu ar transportavimu.

– bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir

(arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir

apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo

pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat

su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame paslaugų

žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų

teikimą.

vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas)

ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek

tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai

nurodytus atvejus).

9–42

dalių redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

veikla – kaip ši

sąvoka apibrėžta Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

pelno mokestis – pelno mokestis, kuris gali būti mokamas šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nustatytais atvejais ir kurio bazė apskaičiuojama priklausomai nuo

kiekvieno jūrų laivo, kurio naudingoji talpa ne mažesnė nei

100 naudingosios talpos vienetų, naudingosios talpos.

– atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti

kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip

atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis

pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją

apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how).

– kredito įstaigoje laikomos piniginės lėšos, kai kredito įstaiga įsipareigoja

jas grąžinti bei už jas mokėti palūkanas. Indėliu nelaikomos piniginės lėšos, į

kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos

atliekamų finansinių operacijų su indėliais arba iš teikiamų investicinių

paslaugų.

13.

Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis

sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su

prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat

finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas),

kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos

kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu

kintamuoju.

laivo naudingoji talpa (jūrų laivo grynoji talpa) (toliau – jūrų laivo

NT) – naudingoji talpa, nurodyta jūrų laivo tarptautiniame

tonažo sertifikate, išduotame pagal 1969 m. Londono tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo.

16.

Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos

Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Respublikos teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos

Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę

tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

18.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – kaip šios sąvokos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip

kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą,

organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį

veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti

kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto

pinigais sumokėta kaina yra mažesnė už įsigyto vieneto grynojo turto dalies,

įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę. Apskaičiuojant grynąjį turtą

neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo

apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai

nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais

laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos),

arba buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio

asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi

tikrąją rinkos kainą.

pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.

y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

bazė –

kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų

mokesčio įstatyme.

visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių

pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną

vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės

vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam

priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos,

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1) iš nuolatinių

Lietuvos gyventojų, nenuolatinių Lietuvos gyventojų per nuolatines bazes, Lietuvos

vienetų bei užsienio vienetų per nuolatines buveines gautos palūkanos, kompensacijų

už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, honorarai, taip pat

pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;

2) pajamos iš

Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) už

stebėtojų tarybos narių veiklą;

3) pajamos iš

veiklos Lietuvos Respublikoje;

4) transportavimo,

kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba

prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamos;

5) tarptautinių

telekomunikacijų pajamos.

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos,

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – visos pajamos, išskyrus

pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

– atlyginimas už pinigų skolinimą.

pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip

organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4

dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto

pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar

teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo

veiklos dalį kaip

teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką

ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo

nuožiūra,

arba

siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto

pinigais sumokėta kaina viršija įsigyto vieneto grynojo turto dalies,

įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjantysis

vienetas tikisi gauti ekonominės naudos. Apskaičiuojant grynąjį turtą

neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo

apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai

nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais

laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos),

arba buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio

asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi

tikrąją rinkos kainą.

– visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.

veikla

– kaip

ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio

mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį

mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra:

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir

jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir

jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai,

kiti fiziniai asmenys, susiję su šio vieneto dalyviais arba valdymo organų

nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais

(fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki

antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat šio

vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), šio vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių

giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio);

4) vienetų grupės narės;

5) vienetas ir

kito vieneto dalyviai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai,

jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

7) vienetas ir

kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai,

sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su kito vieneto dalyviais arba

valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki

pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), taip pat kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių

giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio), kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių

giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai, jei tie

apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai

ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau

kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25

procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti

savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už

kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs

perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25

procentus savo turto;

9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų

sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, fiziniai asmenys, susiję giminystės

ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo

sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo

sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių

(tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki

antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar

sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo

25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

10) vienetas ir

jo nuolatinė buveinė;

11) du vienetai,

kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla – paslaugos,

būtinos tarptautiniam vežimui jūrų laivais, ir

kitos ekonomiškai svarbios priemonės:

1) jūrų

laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos,

tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas,

įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių

užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas, saugumo reikalavimų

užtikrinimas ir kt.);

2)

draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;

3)

keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;

4)

krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant

krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir (arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba

netrukus po iškrovimo;

5)

konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas

užsakovui;

6)

paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų pačiame jūrų laive, teikimas ir

prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio

keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai,

ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių

dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;

7)

gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų

laivas;

8) jūrų

laivo išnuomojimas pagal laivo frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos

Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas,

užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko

jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę;

9)

trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš

tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais

tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;

10)

reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos

jūrų laivuose išnuomojimu;

11)

agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų

laivams;

12)

eksploatuojamo turto perleidimas, jei pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų

transportui.

35.

Tarptautinis vežimas jūrų laivais – laivybos vieneto vykdomas keleivių ir

(arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kurie priklauso tam laivybos vienetui

nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas

nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį,

kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą

turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter)

ir kurie yra įregistruoti Lietuvos jūrų registre arba kitos Europos ekonominės

erdvės valstybės jūrų laivų registre, išskyrus atvejus, kai jūrų laivai

kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.

telekomunikacijų pajamos – pajamos, gautos

už telekomunikacijų paslaugas (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių

ryšių įstatyme), jei teikiant šias paslaugas signalai perduodami,

komutuojami ir programos siunčiamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į

užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos teritoriją.

rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria,

sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių

pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų

ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje

dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje analogiško mokesčio tarifas

yra mažesnis kaip 75 procentai šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra

įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje

vykdoma veikla;

4)

kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos

valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje

teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra

finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio

administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų

valstybių mokesčių administratoriams.

pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių,

vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius,

laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas

(konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais.

Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su

krovinių gabenimu ar transportavimu.

– bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir

(arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir

apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo

pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat

su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame paslaugų

žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų

teikimą.

vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek

tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai

nurodytus atvejus).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1775, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

3

straipsnis. Mokesčio mokėtojai

moka:

1) Lietuvos

vienetas;

2) užsienio

vienetas.

nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės

įstaigos;

2) Lietuvos

bankas;

3 punkto

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

3) valstybė ir

savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus;

3 punkto

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

3) valstybė ir

savivaldybės;

4) valstybės ir

savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

5)

valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“;

6)

Europos ekonominių interesų grupės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-976, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)

Nr. IX-2102, 2004-04-08,

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

Nr. IX-2120, 2004-04-13,

Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

Nr. X-1481, 2008-04-08,

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

4

straipsnis. Mokesčio bazė

Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

yra:

1 punkto

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

1) užsienio

vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos

veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms

nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos

susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos

Respublikoje;

1 punkto

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

1) užsienio vieneto per

nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos,

per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje uždirbtos tarptautinių

telekomunikacijų pajamos bei 50 procentų transportavimo, kuris prasideda

Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda

užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų ir

užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms

Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio

vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje;

2) užsienio vieneto ne per

nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje.

4 ir 5 dalių

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanos,

išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus

tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir

palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės

aktais nustatytus kriterijus;

2) pajamos iš paskirstytojo

pelno;

3) autorinio atlyginimo,

įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat

įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

4) pajamos, gautos kaip

atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis

pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

5) atlyginimas už suteiktą

informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

6) gautos

pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) kompensacijų už autorių arba

gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto

nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas,

o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės:

1) teisė

daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar

kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė

rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota

kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai

demonstruoti kompiuterio programą.

4 ir 5 dalių

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

Lietuvos Respublikos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos

Respublikoje:

1)

palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, sukauptas

ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas,

kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

2)

pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) honorarai,

įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

4) pajamos

už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį

pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

5) kompensacijų

už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos;

6) pajamos už

Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;

7) metinės

išmokos (tantjemos) už stebėtojų tarybos narių veiklą.

kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto

nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teisėmis apsaugotas

daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti

kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip

perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė rengti

išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teisėmis apsaugota

kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai

demonstruoti kompiuterio programą.

mokesčio bazė taip pat yra:

1) gauta parama,

panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą

paramos paskirtį;

2) iš vieno

paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis,

viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą.

straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo

jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto

pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai

susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2102, 2004-04-08,

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

5

straipsnis. Mokesčio tarifai

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis

pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas

nenustato ko kita;

*Pastaba. 1

dalies 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio

laikotarpio pelno mokestį.

1) Lietuvos

vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20

procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko

kita;

*Pastaba. 1

dalies 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų

mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

2) užsienio vieneto pajamos,

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines

Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje,

apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

2 punkto

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

2) užsienio

vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų

nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio

4 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų

mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4

dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis

Įstatymas nenustato ko kita;

1 dalies 2

punkto redakcija, praėjus ketveriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios:

2) užsienio

vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų

nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio

4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą,

jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

3)

pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio

tarifą.

1 dalies 3

punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

3) pajamos iš paskirstytojo pelno

apmokestinamos taikant 20 procentų mokesčio tarifą;

4) gauta

parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme

nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį

laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio

sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

*Pastaba. 1

dalies 4 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio

laikotarpio pelno mokestį.

4) gauta parama,

panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per

mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL

dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 20 procentų mokesčio

tarifą.

*Pastaba. 1

dalies 4 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų

mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami

apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:

1) vienetų,

kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir

mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis

pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus,

nustatytus šio straipsnio 3 dalyje;

2)

vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10

žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų,

apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama

taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis –

taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio

straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms)

įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms

bendrijoms.

*Pastaba. 2

dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio

laikotarpio pelno mokestį.

2)

vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10

žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų,

apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų

sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o

likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 20 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3

dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms

ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.

*Pastaba. 2

dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų

mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms)

įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių

(personalinių) įmonių) dalyviai;

2) vienetams (individualioms (personalinėms)

įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose

vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės)

įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę

mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų);

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu

paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų

(dalių, pajų).

nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės

veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25

tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o

likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

*Pastaba. 4

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio laikotarpio

pelno mokestį.

nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės

veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25

tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o

likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 20 procentų mokesčio

tarifą.

Pelno

nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos iš

veiklos, vykdomos tenkinant viešuosius interesus, gautos pajamos, kurios

skiriamos tokiai veiklai finansuoti.

*Pastaba. 4

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą,

jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį

vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių

įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne

mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų

skaičiaus, ir

2) per mokestinį laikotarpį

vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių

sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį

laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų

visų vieneto pajamų, ir

3)

mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

*Pastaba. 5

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio laikotarpio

pelno mokestį.

3)

mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

*Pastaba. 5

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai

tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitinka Lietuvos Respublikos

gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatytus

kriterijus, pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną,

apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu:

1) per mokestinį

laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų

sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos arba

2) per mokestinį

laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)

pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus

įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo

nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir

piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio

veikloje.

*Pastaba. 6

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2120, 2004-04-13,

Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

IX-2252, 2004-06-01,

Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1697, 2008-07-14,

Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

6

straipsnis. Mokestinis laikotarpis

mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais

metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir

atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali

nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,

su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis

laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos

mokesčio administratoriaus leidimą.

mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos

Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta

tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis

laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto

įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo

įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto

pabaigos dienos.

mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

PAJAMŲ

IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

7

straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

1.

Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus

buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos

principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti

pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas.

prestižo vertė priskiriama pajamoms jos įsigijimo momentu, jei šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, įsigijimo

momentu nustatyta

neigiama prestižo vertė pajamoms priskiriama vėlesnio šių vienetų

reorganizavimo ar perleidimo, jei tai bus atliekama, momentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

įsigalioja praėjus ketveriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios.

straipsniai įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

straipsniai įsigalioja praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios.

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

moka:

1) Lietuvos

vienetas;

2) užsienio

vienetas.

*2. Šio

Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės

įstaigos;

2) Lietuvos

bankas;

3) pelno

nesiekiantys vienetai;

4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo

VII skyriuje numatytus atvejus;

5) valstybės ir vietos savivaldos

institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

6) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”;

7)

Europos ekonominių interesų grupės.

*Pastaba. 2 dalies nuostatos

taikomos apskaičiuojant iki 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

apmokestinamąjį pelną.

*2. Šio

Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės

įstaigos;

2) Lietuvos

bankas;

3) valstybė ir

savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus;

4) valstybės ir

savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

5)

valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“;

6)

Europos ekonominių interesų grupės.

*Pastaba. 2 dalies nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir

vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-976,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)

Nr. IX-2102,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

Nr. IX-2120,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

4 straipsnis. Mokesčio bazė

Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

yra:

1) užsienio

vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos

veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms

nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos

susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos

Respublikoje;

2) užsienio vieneto ne per

nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje.

nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanos,

išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus

tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir

palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės

aktais nustatytus kriterijus;

2) pajamos iš paskirstytojo

pelno;

3) autorinio atlyginimo,

įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat

įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

4) pajamos, gautos kaip

atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis

pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

5) atlyginimas už suteiktą

informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

6) gautos

pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) kompensacijų už autorių arba

gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto

nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas,

o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės:

1) teisė

daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar

kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė

rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota

kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai

demonstruoti kompiuterio programą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2102,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių

apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą,

jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

1 dalies

2 punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

2) užsienio vieneto pajamos,

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines

Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje,

apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

1 dalies

2 punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

2) užsienio

vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų

nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio

4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą,

jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

3)

pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio

tarifą.

*2. Vienetai (išskyrus pelno

nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę

apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių:

1) vienetų,

kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir

mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis

pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus,

nustatytus šio straipsnio 3 dalyje;

2)

vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10

žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų,

apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama

taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis –

taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio

straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms)

įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms

bendrijoms.

*Pastaba. 2 dalies nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir

vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms)

įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių

(personalinių) įmonių) dalyviai;

2) vienetams (individualioms (personalinėms)

įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose

vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės)

įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę

mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų);

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu

paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų

(dalių, pajų).

*4. Pelno

nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės

veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25

tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o

likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

*Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

*5.

Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų

mokesčio tarifą, jeigu:

1) per mokestinį laikotarpį

vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių

įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne

mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų

skaičiaus, ir

2) per mokestinį laikotarpį

vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių

sąrašą,  tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį

laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų

visų vieneto pajamų, ir

3)

mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

*Pastaba. 5 dalies nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių

laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2120,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

IX-2252,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

6 straipsnis. Mokestinis

laikotarpis

mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais

metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir

atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali

nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,

su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis

laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos

mokesčio administratoriaus leidimą.

mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos

Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta

tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis

laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto

įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo

įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto

pabaigos dienos.

mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

PAJAMŲ

IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

7

straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos

ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę

apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus,

išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti

pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.

8

straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą

vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat pripažįstamos

šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant

kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos,

kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.

įsigalioja praėjus ketveriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios ir galioja dvejus kalendorinius metus.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

2, 4, 5, 7, 12, 16, 18, 21, 27, 28, 30, 31, 32, 41, 42, 43, 47, 51, 55

STRAIPSNIŲ, 1, 3 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(3)

STRAIPSNIU IR 44 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMO 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO

PAPILDYMO 37(1) BEI 37(2) STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDĖLIO PAPILDYMO

ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2)

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. X-1698,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3458 (2008-07-31)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO,

ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) BEI 37(2) STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDĖLIO

PAPILDYMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2252, 2004-06-01,

Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO,

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO

IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2418, 2004-08-23,

Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 42

STRAIPSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 3

PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2492, 2004-10-12,

Žin., 2004, Nr. 158-5758 (2004-10-30)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 18 IR 20

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos

apskaičiuojant pelno mokestį už 2004 metų ir vėlesnių metų mokestinius

laikotarpius.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-232, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2740 (2005-06-18)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 31

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas taikomas

apskaičiuojant 2006 metų ir 2007 metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 11, 12

IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

18.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-297, 2005-06-30,

Žin., 2005, Nr. 85-3141 (2005-07-14)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-327, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 13 IR 26

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 5,

7, 12, 16, 18, 21, 27, 28, 30, 31, 32, 41, 42, 43, 47, 51, 55 STRAIPSNIŲ, 1, 3

PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(3) STRAIPSNIU IR 44

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 12, 26,

35, 36, 37, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) BEI

37(2) STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDĖLIO PAPILDYMO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006-01-01.

Šio įstatymo pirmojo skirsnio

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2006 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio

10 straipsnis. Apskaitos principo

pasirinkimas ir keitimas

straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų, nuo bet kurių mokestinių metų pradžios

gali pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo.

Apie tokį perėjimą Lietuvos vienetas praneša vietos mokesčio administratoriui.

pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio

apskaitos principo taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į

Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau

kaip per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kurį buvo pereita prie

kaupimo apskaitos principo.

įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos principą, ir Lietuvos vienetas, kuriam

pagal šio Įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo pinigų apskaitos

principo prie kaupimo apskaitos principo, negali kaupimo apskaitos principo

keisti į pinigų apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba

pabaigos.

III

SKYRIUS

APMOKESTINAMOJO

PELNO APSKAIČIAVIMO TVARKA

11 straipsnis. Apmokestinamasis

pelnas

pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų:

1) atimamos

neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi

leidžiami atskaitymai;

3)

atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant

neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius

atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines

buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines,

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

neuždirbtą per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kurių šaltinis

yra Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta prievolė

jas apmokestinti prie šaltinio be jokių atskaitymų.

gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo

turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus

privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių

pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti

nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyti papildomi rekvizitai.

užsienio vienetų ar fizinių asmenų surašytiems dokumentams. Sąnaudos pagal

užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš

šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1224, 2002-12-05,

Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)

Nr.

X-259,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

12

straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu

neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines

buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:

1) gauta parama

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

2) gautos draudimo išmokos,

neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės;

sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26

straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo

išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta

tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

3) bankrutavusio vieneto pajamos,

gautos už parduotą turtą;

4) draudimo įmonės organizacinio

fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

5) investicinių

kintamo kapitalo bendrovių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio

investavimo subjektų įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir

kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo

įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei

draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, bei draudimo įmonių draudimo

investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

6) sveikatos

priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo lėšų;

*7) pajamos dėl turto ir įsipareigojimų,

išskyrus pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti,

perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

*Pastaba: taikoma apskaičiuojant

2005 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių

laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

8) netesybos,

išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

9) iš neribotos

civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos

apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal

užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis,

išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) jūrų, oro

uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą

surinktos lėšos;

11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų

taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18

straipsnį;

12) vieneto

gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais

atvejais;

13) (neteko

galios nuo birželio 30 d.);

įstatymo pirmojo skirsnio 13 straipsnis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

Iki 2006 metais prasidedančio

mokestinio laikotarpio pradžios sukauptos ir pagal Lietuvos Respublikos pelno

mokesčio įstatymo nuostatas neatskaitytos formavimo savikainos sąnaudos iš

pajamų atskaitomos kaip ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai per likusius iki

2006 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio pradžios nustatytus

amortizacijos laikotarpius.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-681, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 72-2694 (2006-06-28)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-866, 2006-10-19,

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12, 13,

14, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 ir 4 straipsnių

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metų ir vėlesnių metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

23.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-936, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5388 (2006-12-28)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 21

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 43, 50, 51, 53, 58

STRAIPSNIŲ, 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38(1),

38(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos, išskyrus 1 straipsnio 2, 5, 6, 7, 8 ir 9

dalių, 3 straipsnio, 6 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių, 7 straipsnio, 16

straipsnio ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, taikomos apskaičiuojant 2007

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

Šio įstatymo 1

straipsnio 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalių, 3 straipsnio, 6 straipsnio 1, 4, 5 ir 6

dalių, 7 straipsnio, 16 straipsnio ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Laivybos vienetas, Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2007 metais prasidėjusį

mokestinį laikotarpį pasirinkęs apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos

taikymą, apie pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos

mokesčių administratorių iki 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

antrojo ketvirčio paskutinės dienos.

Laivybos vieneto, Lietuvos

Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka 2007 metais prasidėjusį

mokestinį laikotarpį pasirinkusio apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarkos

taikymą, sumokėtas avansinis pelno mokestis už 2007 metais prasidėjusį

mokestinį laikotarpį grąžinamas (įskaitomas) Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1250, 2007-07-03,

Žin., 2007, Nr. 80-3221 (2007-07-19)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 53 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1304, 2007-10-25,

Žin., 2007, Nr. 117-4773 (2007-11-15)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. gegužės 1 d.

27.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1481, 2008-04-08,

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3, 33,

34, 35, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo pakeitimas:

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. XI-74, 2008-12-18,

Žin., 2008, Nr. 149-6001 (2008-12-30)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

3, 33, 34, 35, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3 IR 4

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 12,

13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 38(1), 47, 50 STRAIPSNIŲ, 1, 3 PRIEDĖLIŲ

PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 17(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 14 straipsnio

nuostatos įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 6 straipsnio 2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio įstatymo 3, 4, 5 straipsnių,

6 straipsnio 1 dalies, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Šio įstatymo 11 straipsnio

nuostatos gali būti taikomos ir tiems nuostoliams, kurių perkėlimo terminai iki

2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, jei mokesčio

mokėtojas nepasirinko tokius nuostolius baigti kelti pagal tvarką, galiojusią iki

šio įstatymo įsigaliojimo.

Iki 2008 metais prasidedančio

mokestinio laikotarpio pradžios vieneto Europos ekonominės erdvės valstybių ir

užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su

kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartis, mokymo įstaigoms tiesiogiai sumokėtos, tačiau leidžiamiems

atskaitymams dar nepriskirtos sumos už fizinių asmenų, susijusių su šiuo

vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį

išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, iš pajamų atskaitomos 2008 metais

prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu.

Vienetai mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio pradžios nebaigto nudėvėti ar amortizuoti ilgalaikio

turto nusidėvėjimą

ar amortizaciją gali tęsti skaičiuoti pagal šiuo įstatymu Pelno

mokesčio įstatymo

1 priedėlyje nustatytus naujus normatyvus metais.

Vienetai nebaigto nudėvėti

ar amortizuoti

naudojamo ilgalaikio turto, kuris bus pradėtas naudoti mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros veikloje, nusidėvėjimą ar amortizaciją gali

pradėti skaičiuoti pagal šiuo įstatymu Pelno mokesčio įstatymo

1 priedėlyje nustatytus naujus normatyvus metais, kai toks turtas bus pradėtas

naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje.

Įstatymo

atitaisymas skelbtas: Žin., 2008, Nr. 48 (2008-04-26)

Įstatymo

atitaisymas skelbtas: Žin., 2008, Nr. 51 (2008-04-30)

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1608,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3002 (2008-07-05)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 5,

26, 41, 43, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3

straipsnio 2 dalies ir 4, 5 straipsnių nuostatas, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2

dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

Šio įstatymo 5 straipsnio

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 12,

34, 38(2), 41, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 40(1)

STRAIPSNIU IR IX(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3,

4, 5, 6 dalių, 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių,

8 ir 9 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų

mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Šio įstatymo 2 straipsnio 2

dalis, 4 ir 6 straipsniai, 7 straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2008-12-31)

autrap@lrs.lt

16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo

pajamos

pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Turto įsigijimo išlaidos

turi būti pagrindžiamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais dokumentais ir

(arba) galiojančiais sandoriais.

turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno

mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas

įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta

į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)

perleidžia obligaciją, tai šio perleidimo rezultatas obligaciją perleidusiame

vienete – turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau

buvo įtraukta į obligaciją perleidusio vieneto pajamas.

likviduojant, pertvarkant ar Lietuvos vienetui (pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ir 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės statutą dėl

darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, įsteigtai Europos bendrovei, kurios

buveinė yra Lietuvos Respublikoje (toliau – Europos bendrovė), ar pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE)

statuto ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią

Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo, įsteigtai

Europos kooperatinei bendrovei, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje

(toliau – Europos kooperatinė bendrovė), perkeliant registruotą buveinę į kitą

Europos Sąjungos valstybę narę, turto vertės padidėjimo pajamų pripažinimo ir

apmokestinimo tvarka yra nustatyta šio Įstatymo IX skyriuje.

atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato

turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų

apskaičiavimo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

V

SKYRIUS

LEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI IR RIBOJAMŲ DYDŽIŲ LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI

17 straipsnis.

Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka

atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto

sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti,

jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės

papildomi atskaitymai.

atskaitymai:

1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo

arba amortizacijos sąnaudos;

2) ilgalaikio materialiojo turto

eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;

3)

komandiruočių sąnaudos;

4)

reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;

5)

natūraliosios netekties nuostoliai;

6) mokesčiai;

7) beviltiškos skolos;

8) įmokos

darbuotojų naudai;

*Pastaba.

2

dalies 8 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

8) įmokos ir

išlaidos darbuotojų naudai;

*Pastaba.

2

dalies 8 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

9) specialieji

kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;

10) parama;

11) narių mokesčiai,

įnašai ir įmokos;

12) mokestinio

laikotarpio nuostoliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

21 straipsnis.

Komandiruočių sąnaudos

*1. Komandiruote

laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš

nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens,

arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį

pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios

įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už

darbą tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš

nuolatinės darbo vietos darbo funkcijoms atlikti, taip pat pagal Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos

bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės

darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių išvykimas

dalyvauti šio specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ar

Europos bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose bei pagal Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos

kooperatinėse bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto,

Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ir Europos kooperatinės bendrovės

darbo tarybos komiteto narių išvykimas dalyvauti šio specialiojo derybų

komiteto, Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ar Europos kooperatinės

bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose.

*Pastaba.

1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*1.

Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu),

kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu

komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje

užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys,

įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo

funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos. Komandiruote taip pat

laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio

darbo ir apmokėjimo už darbą tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos

sutartyje, šioje dalyje nustatyta tvarka įformintas išvykimas iš nuolatinės

darbo vietos atlikti darbo funkcijų ar kelti kvalifikacijos, taip pat pagal

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus

Europos bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos

bendrovės darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių

išvykimas, įformintas specialiojo derybų komiteto (pirmajam specialiojo derybų

komiteto posėdžiui – kompetentingo steigime dalyvaujančių vienetų organo),

Europos bendrovės darbo tarybos ar Europos bendrovės darbo tarybos komiteto

sprendimu, kuriame turi būti nurodyta posėdžio vieta ir trukmė, dalyvauti šio

specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ar Europos

bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose ir pagal Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse

bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos

kooperatinės bendrovės darbo tarybos ir Europos kooperatinės bendrovės darbo

tarybos komiteto narių išvykimas, įformintas specialiojo derybų komiteto

(pirmajam specialiojo derybų komiteto posėdžiui – kompetentingo steigime

dalyvaujančių asmenų organo), Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ar

Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos komiteto sprendimu, kuriame turi

būti nurodyta posėdžio vieta ir trukmė, dalyvauti šio specialiojo derybų

komiteto, Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ar Europos kooperatinės

bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose ir pagal Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas

peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ nuostatas sudaryto

specialiojo derybų komiteto, administravimo, priežiūros ar kito organo narių

išvykimas, įformintas specialiojo derybų komiteto (pirmajam specialiojo derybų

komiteto posėdžiui – kompetentingo steigime dalyvaujančių asmenų organo),

administravimo, priežiūros ar kito organo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta

posėdžio vieta ir trukmė, dalyvauti šio specialiojo derybų komiteto,

administravimo, priežiūros ar kito organo posėdžiuose.

*Pastaba.

1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į

užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus

darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar

pakaitinis (pamaininis).

sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-936, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5388 (2006-12-28)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Nr.

X-1608,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3002 (2008-07-05)

22

straipsnis. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos

sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su

vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet

kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems

pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar

vienetų grupės narius, informuoti.

jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais

asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei

kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius

nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės

sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.

4.

Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus

patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.

sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo,

azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.

23

straipsnis.Natūralios netekties nuostoliai

netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos)

sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo,

vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

*2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų

natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto

pajamų.

*Pastaba.

2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*2. Iš

pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių, išskyrus

šviežių

vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolius, suma, neviršijanti

1 procento vieneto pajamų. Atskaitoma faktiškai patirtų

šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma

negali viršyti 3 procentų vieneto pajamų.

*Pastaba.

2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1484, 2008-04-10,

Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

24

straipsnis. Mokesčiai

pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai

ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais

nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato

ko kita.

atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio

sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo

nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame

Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.

25

straipsnis. Beviltiškos skolos

principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,

jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų

nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,

atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti

sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo

užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai

beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas

pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas

perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,

pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,

tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki

mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo

apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo

įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos

beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne

mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo

pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos

dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba

likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi

įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama

pajamoms.

įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję

asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus

atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

*26

straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai

*Pastaba.

26 straipsnio pavadinimo nuostatos taikomos iki 2008 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

23 straipsnis.Natūralios

netekties nuostoliai

netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos)

sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo,

vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

24

straipsnis. Mokesčiai

pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai

ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais

nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato

ko kita.

atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio

sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo

nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame

Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.

25

straipsnis. Beviltiškos skolos

principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,

jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų

nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,

atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti

sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo

užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai

beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas

pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas

perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,

pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,

tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki

mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo

apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo

įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos

beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne

mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo

pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos

dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba

likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi

įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.

įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję

asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus

atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai

vieneto darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti

atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:

1) įmokos į

dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba

*2) gyvybės

draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų

arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,  arba

*Pastaba.

1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2007 metų

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*2) gyvybės

draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų

arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų

kaupimo įstatymo nuostatas, arba

*Pastaba.

1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

3) draudimo įmokos už papildomą

(savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo

sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir

4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 procentų per mokestinį

laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų apskaičiuotų su darbo

santykiais susijusių pajamų.

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms iki 2004 m. balandžio 30 d., jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis nėra tikslinėse teritorijose

įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas

ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1713,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr. X-327, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

Nr.

X-1110,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

27

straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų

užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų

įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės

kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems

specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal

Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų

leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems

aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų

grupės) nuostoliams padengti.

savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos

dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama

pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

techninius atidėjinius, kuriuos nustato finansų ministras pagal Lietuvos

Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintą draudimo techninių

atidėjinių dydžių apskaičiavimo metodiką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

28

straipsnis. Parama

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir

paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynais

pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui

per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas,

kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka

skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš

pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynais

pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį

laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos

Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai,

tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš

pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų

dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.

materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei

vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto

įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių

paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį

materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per

laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

4.

Mokesčio mokėtojams, pagal  Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas

labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1663,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

Nr.

X-456,

2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių

savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų

draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

*2.

Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių

perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos

pajamomis.

*Pastaba. Nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2006 metų pelno mokestį.

*2.

Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių

perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos

pajamomis. Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas

Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir

taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio

arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas

perleidžiantis vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų

turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš

mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų,

tačiau taip atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio

laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų

sumą, o neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus

neperkeliama.

*Pastaba. 2 dalies

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metų ir vėlesnių metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius

laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio

laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip

trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie

nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju

– trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant, Lietuvos vienetui (Europos

bendrovei ar Europos kooperatinei bendrovei) perkeliant registruotą buveinę į

kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456,

2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-866, 2006-10-19,

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25 d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6)

(neteko galios nuo 2004 m. vasario 14 d.);

7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų,

išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti,

perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

*16) socialinis mokestis;

*Pastaba. 16 punkto nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2006 metų ir 2007 metų mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

17) neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys

leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;

*18) sąnaudos,

susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš

tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal

šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas

pelno mokestis.

*Pastaba.

18 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)

užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse

teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos

yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1972,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr. X-232, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2740 (2005-06-18)

Nr.

X-259,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-456,

2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

VII

SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, vieneto dalyviams išmokamos lėšos ar jų

dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo 33 ir 34

straipsniuose nustatyta tvarka. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma,

kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo

sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš vieneto

lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456,

2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

25 straipsnis.

Beviltiškos skolos

principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,

jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų

nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,

atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti

sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo

užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai

beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas

pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas

perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,

pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,

tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki

mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo

apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo

įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos

beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne

mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo

pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos

dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba

likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi

įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama

pajamoms.

įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję

asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus

atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai

Lietuvos vieneto

darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma

iš pajamų, jei yra mokamos:

1) įmokos į

asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose arba

2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties

terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba

3) pensinio

draudimo įmokos draudimo įmonėms ir

4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25

procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų

apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir

5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse

teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

27

straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai

bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų

filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms

kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos

įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius

atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos

banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama

atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems

aktyvams padengti.

savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos

dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama

pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo

priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

28

straipsnis. Parama

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir

paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą

turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip.

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš

pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,

suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio

mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,

leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus

paramą.

materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei

vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto

įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių

paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį

materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per

laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių

savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų

draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius

metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius,

pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio,

kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tais

atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis susidarė dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo,

tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip trejus vienas

po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai

susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų

metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) palūkanos, mokamos už valstybės arba

savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo

nustatyta tvarka;

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) sąnaudų

dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas,

pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto

vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;

7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose,

gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį.

nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip

organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei

jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių

administratoriui, kad:

1) šios išmokos yra susijusios su

jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą,

reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;

3) tarp išmokos

ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar

jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant

vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta

įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o

didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33

straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12

mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau

kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu

neapmokestinami. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai pajamų ir pelno

mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą, suma yra užskaitoma ir sumažina

dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį

laikotarpį, kurį buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai iš išmokėtų Lietuvos

vienetams ar nuolatiniams gyventojams dividendų. Jei dividendus išmokančio

vieneto užskaitomų išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą mokesčių suma viršija to

vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš

išmokamų dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas

perkeliamas į po to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomų išskaitytų

ir sumokėtų mokesčių sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius

vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio

laikotarpio, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaityti ir

sumokėti mokesčiai iš sumokėtų dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie dividendai

yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji dividendai), tai šis

vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų, iš

kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai yra surenkami į

atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų, kuriuos išmoka

dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos šio straipsnio

3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis vienetas pats

išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį surinktų

grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas apmokestinamas šio

straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje

nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų dividendų sumos, kuri

viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

34

straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus.

35

straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į

biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.

dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas

ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo

momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,

pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra

įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši

nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15

arba 13 procentų mokesčio tarifus.

užsienio vieneto gautų dividendų, jei šie dividendai yra apmokestinti šiame

straipsnyje nustatyta tvarka.

36 straipsnis.

Dividendų deklaracija

Deklaracija apie dividendų

išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio

apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis

vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį

dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

VIII

SKYRIUS

SPECIALIOS

PAJAMŲ APMOKESTINIMO SĄLYGOS

37

straipsnio redakcija iki 2011 m. sausio 1 d.:

37

straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno mokestį

prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio vieneto

pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą

principą.

37

straipsnio redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.:

37 straipsnis.

Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno

mokestį prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų),

išskyrus šio Įstatymo 37(1) straipsnyje nustatytą atvejį,

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio

vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytą principą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Įstatymas

papildomas 37(1) straipsniu nuo 2011 m. sausio 1 d.:

37(1)

straipsnis. Pajamų (sumų), išmokamų užsienio vienetui ar jo nuolatinei

buveinei, neapmokestinimo prie pajamų šaltinio kriterijai ir reikalavimai

vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytos sumos

neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, kai išmokėtų sumų gavėjas

(faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos Sąjungos valstybės

narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės narės vienetas) arba

šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje.

laikoma:

1) ES valstybės narės vienetas,

turintis verslo organizavimo formą, nurodytą 2003 m. birželio 3 d. Tarybos

direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir

autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų

bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir esantis Direktyvos

2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas,

neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna pajamas savo naudai, o

ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti įgaliotas asmuo ir pan.;

2) ES valstybės narės vieneto,

kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 2003/49/EB priede, ir

yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu skolinis reikalavimas, suteikimas

naudotis ar teisė naudotis, už kuriuos mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies

1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytos sumos, yra faktiškai susijusios su šia nuolatine

buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytos

sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos 2003/49/EB 3

straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impôt des

non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba

„Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio

nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.

taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui ar jo nuolatinei

buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo be pertraukų ES

valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:

1) šias sumas išmokantis Lietuvos

vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES valstybės narės vieneto arba ES

valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, arba

2) šias pajamas gaunantis ES

valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė

buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų

(dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės

vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3) kitas ES valstybės narės

vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias

pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba ES valstybės narės vienete,

kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytų sumų mokėtoja

ar faktiškąja savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto dalis nelaikoma

šių sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke.

taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3,

4, 5 ir 7 punktuose nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama atskaityti iš

nuolatinės buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas sumas išmokantis Lietuvos vienetas ar

nuolatinė buveinė turi turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio

straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams

nustato centrinis mokesčio administratorius.

taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos valstybėms narėms

priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas Europos Sąjungos

teisės aktuose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Įstatymas

papildomas 37(2) straipsniu nuo 2009 m. sausio 1 d.

ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.:

37(2)

straipsnis. Užsienio vieneto pajamų, gautų ne per jo nuolatines buveines Lietuvos

Respublikoje, išvardytų šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, specialios

apmokestinimo sąlygos

vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sumos prie pajamų šaltinio

apmokestinamos be atskaitymų, taikant 5 procentų mokesčio tarifą, kai išmokėtų

sumų gavėjas (faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos

Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės

narės vienetas) arba šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje.

laikoma:

1) ES valstybės narės vienetas,

turintis verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 2003/49/EB priede, ir

esantis Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų

mokesčių mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna

pajamas savo naudai, o ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti

įgaliotas asmuo ir pan.;

2) ES valstybės narės vieneto,

kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą

2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo

sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų

valstybių narių asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir

yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu skolinis reikalavimas, už kurį

mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sumos, yra faktiškai

susijusios su šia nuolatine buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte

nurodytos sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos

2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impôt des

non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba

„Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio

nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.

taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui ar jo nuolatinei

buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo be pertraukų ES

valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:

1) šias sumas išmokantis Lietuvos

vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES valstybės narės vieneto arba ES

valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, arba

2) šias pajamas gaunantis ES

valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė

buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų

(dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės

vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3) kitas ES valstybės narės vienetas

tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias pajamas

gaunančiame ES valstybės narės vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio

nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų sumų mokėtoja ar faktiškąja

savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto dalis nelaikoma šių sumų

mokėtoja ar faktiškąja savininke.

taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1

punkte nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama atskaityti iš nuolatinės

buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

1 punkte nurodytas sumas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė turi

turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio straipsnio 1–3 dalyse

nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams nustato centrinis mokesčio

administratorius.

taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos valstybėms narėms

priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas Europos Sąjungos

teisės aktuose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

38

straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai

turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,

apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas

mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas,

jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų:

1)

nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas

yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2)

nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę

nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio

turto tikrosios rinkos kainos;

3)

nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo

teises skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividendus;

4) nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra

susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla ir (arba) turto

rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.

straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to

mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto

tikrąja rinkos kaina.

straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)

sandoriams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

39

straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1.

Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai

metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis

nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad

kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su

kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.

pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas

tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti

apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.

4.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio

straipsnio nuostatas, jeigu:

1)

vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,

kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;

2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo

formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.

straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro

tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal

šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2) kontroliuojamojo užsienio vieneto

pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje

arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis

užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),

balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į

biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos

vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje

mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai,

Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą

nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno

mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio

vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje valstybėje

arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis

užsienio vienetas.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio

valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo

apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą

įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos

į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame

straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal

šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,

apskaičiuotą pelno mokestį.

39(1)

straipsnis. Europos ekonominių interesų grupės pajamų bei sąnaudų priskyrimas

jos dalyviams ir apmokestinimas

ekonominių interesų grupės pajamos jos dalyviams priskiriamos pagal Europos

ekonominių interesų grupės steigimo sutartyje nustatytas dalis, o jeigu tokios

dalys sutartyje nenustatytos, – lygiomis dalimis.

ekonominių interesų grupės dalyvis Europos ekonominių interesų grupės pajamas

priskiria savo pajamoms paskutinę Europos ekonominių interesų grupės finansinio

laikotarpio, kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba) gavo, dieną.

ekonominių interesų grupės dalyvis jam priklausančią Europos ekonominių

interesų grupės pajamų dalį priskiria savo pajamoms, nesvarbu, ar Europos

ekonominių interesų grupės pelnas dalyviui išmokėtas, ar ne, ir apmokestina šio

Įstatymo nustatyta tvarka.

ekonominių interesų grupės patirtos sąnaudos jos dalyviams priskiriamos

vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais.

ekonominių interesų grupės dalyvis iš savo pajamų atskaito tas Europos

ekonominių interesų grupės sąnaudas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas

priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir ribojamų dydžių leidžiamiems

atskaitymams.

Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais

pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį,

nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.

ekonominių interesų grupės dalyvis į savo pajamas neįtraukia iš Europos

ekonominių interesų grupės gauto pelno ar jo dalies.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2102,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

40

straipsnis. Sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar

išmokų

apibūdinimas iš naujo

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš

bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą,

atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą,

o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi

pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą,

atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba

nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų

asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas

(pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų

asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to

asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios

dalies įgyvendinimo taisykles.

tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo

apibūdinti pajamas ar išmokas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1972,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

IX

SKYRIUS

REORGANIZAVIMO,

PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI

NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO

ATVEJAIS

41 straipsnis. Reorganizavimo ir

perleidimo atvejai

Vienetų,

jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta

tvarka pripažįstami tokiais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:

1)

vienetai reorganizuojami prijungiant, t. y. vienas ar keli vienetai (toliau –

įsigyjamieji vienetai) prijungiami prie kito, jau esančio, vieneto (toliau –

įsigyjantysis vienetas) be likvidavimo procedūros ir prijungimo momentu

įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam

vienetui, įsigyjamųjų vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų

proporcingai įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir,

jei leidžiama, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto

akcijas, akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau

kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

2)

vienetai reorganizuojami sujungiant, t. y. du ar daugiau vienetų (toliau –

įsigyjamųjų vienetų) sujungiami į naują vienetą (toliau – įsigyjantysis

vienetas) be likvidavimo procedūros ir sujungimo momentu įsigyjamųjų vienetų

turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamųjų

vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų proporcingai

įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir, jei leidžiama,

keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų

kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10

procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

3)

vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant, t. y. vienetas (toliau –

įsigyjamasis vienetas) išdalija ar išskaido savo įstatinį kapitalą (akcijas) į

dvi ar daugiau dalių ir perduoda jas tuo pačiu momentu dviem ar daugiau jau

esančių ar naujai kuriamų vienetų (toliau – įsigyjantiesiems vienetams) be

likvidavimo procedūros, įsigyjamojo vieneto dalyviai gauna proporcingai turėtų

šio vieneto akcijų skaičiui įsigyjančiųjų vienetų, kuriems perduotas

įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir prievolės, akcijų ir, jei leidžiama,

keičiant įsigyjamojo vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų

kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10

procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

4)

vienetas atskiria vieną ar keletą savo turto dalių, kurios sudaro atskiras

vieneto veiklos dalis, ir perleidžia jas kartu vienam ar keliems naujai

kuriamiems ar jau esantiems vienetams (įsigyjantiesiems vienetams) mainais už

jų akcijas, kurios paskirstomos jo dalyviams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui,

kartu sumažindamas įstatinį kapitalą ir rezervus šia suma ir, jei leidžiama,

keičiant veiklos dalis atskiriančio vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų

akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau

kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų kainos, arba

5) jei

atliekamas nepiniginis veiklos, kaip komplekso, ar veiklos dalies, kaip teisių

ir prievolių visumos, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį

vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra,

perleidimas ir vienetas be likvidavimo procedūros perduoda kitam naujai

kuriamam ar jau esančiam vienetui veiklą arba vieną ar daugiau veiklos dalių

mainais už vieneto ar vienetų akcijas ir nuostoliai, susidarę taip perleidžiant

veiklą ar veiklos dalį vienetui ar vienetams, gali būti perkeliami į

įsigyjantįjį vienetą ar vienetus, arba

6) jei

perleidžiamas turtas ir vienetas be likvidavimo procedūros perleidžia visą savo

turtą, teises ir prievoles kitam vienetui, valdančiam 100 procentų jo įstatinio

kapitalo (arba 100 procentų akcijų, atspindinčių jo kapitalą), arba

7) jei

perleidžiamos akcijos ir vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą

(t. y. turėti 66 procentus to vieneto akcijų) ir dėl to daugumą balsų,

perleidžia savo akcijas mainais už to vieneto akcijas ir, jei leidžiama,

keičiant vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų

skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų akcijų

nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų

tikrosios rinkos kainos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

42

straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos vienetus reorganizuojant, turtą

perleidžiant

ar pertvarkant

dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių

perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra

apmokestintas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų

mokesčio tarifus, išdava, tai:

1) jei vienetų dalyviai vienetų reorganizavimo metu

ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,

pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja

reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių

pajamomis. Tokiais atvejais vienetų dalyvių naujai mainais gautų akcijų (dalių,

pajų) įsigijimo kaina yra tų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina, buvusi prieš

pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo

sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra

reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą

perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų

iš šio perdavimo, neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto

įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą

nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;

3) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo

sąlygas vienas vienetas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ne

Europos Sąjungos narėje) kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo

dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto

pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš šio perdavimo,

neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra

to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

nustatytų sandorių yra turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų išdava,

tai:

1) pajamos iš nuolatinės buveinės perleidimo

Lietuvos Respublikoje neįtraukiamos į pajamas tais atvejais, kai įgyjamasis vienetas

yra užsienyje, o pajamos yra susijusios su nuolatinei buveinei Lietuvos

Respublikos teritorijoje priskiriamo turto ar teisių perleidimu. Jeigu

nuolatinei buveinei priskiriamas turtas ar teisės perleidžiamos ne Lietuvos

Respublikoje, skirtumas tarp to turto pardavimo tikrosios rinkos kainos ir to

turto ar teisių įsigijimo kainos mažinamas nusidėvėjimo arba amortizacijos

sąnaudų, pagal šį Įstatymą laikomų leidžiamais atskaitymais, suma ir

įtraukiamos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį įvyko minėtas sandoris;

2) jei vienas vienetas reorganizavimo metu ir pagal

reorganizavimo sąlygas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje Europos

Sąjungos narėje kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai,

toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.

Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo

pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to

turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

kurie nėra pelno mokesčio arba 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos

90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių

įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (toliau –

Direktyva 90/434/EB) 3 straipsnio c punkte išvardytų mokesčių mokėtojai.

dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra Lietuvos vienetų, kurie

yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant

šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir

užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos

yra išvardytos Direktyvos 90/434/EB priede ir kurie yra šios direktyvos 3

straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojai, turto ir teisių perleidimo

išdava, tai:

1) jei vieneto

dalyviai vieneto reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda

mainais vieno vieneto akcijas (dalis, pajus) į kito vieneto akcijas (dalis,

pajus) ir abu vienetai dalyvauja reorganizavimo procese, toks turto vertės

padidėjimas nelaikomas šių dalyvių pajamomis. Tokiais atvejais vieneto dalyvių

naujai gautų mainais akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra jų įsigijimo kaina,

buvusi prieš pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis,

pajus);

2) jei

reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas vienas vienetas perleidžia

turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, toks turto

vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas,

kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo pajamas

neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto

įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete;

3) akcijų kainų

skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų

įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra,

– apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.

straipsnyje nurodytas operacijas atlieka ir užsienio vienetai, įregistruoti

arba organizuoti tikslinėse teritorijose, šių sandorių metu dėl turto vertės

padidėjimo gautos pajamos įtraukiamos į įsigyjančiojo ar įsigyjamojo vieneto

bei jų dalyvių pajamas, o gauti nuostoliai nepripažįstami.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2418,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

43 straipsnis.

Nuostoliai vienetų reorganizavimo, perleidimo, pertvarkymo atvejais

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto

ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolius (išskyrus vienetų (ne finansų

įstaigų) nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo), susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos

ir šio Įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių

nuostolių perkėlimą, gali perkelti įsigyjantysis vienetas ar vienetai, jei

įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą

ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Įsigyjančiajam vienetui ar

vienetams gali būti perduodami tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto

ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos

dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytam 3 metų laikotarpiui, įsigyjančiajam vienetui

perduoti su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista veikla

ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai, pradedant

mokestiniu laikotarpiu, kurį įsigyjantysis vienetas nebetęsia perimtos veiklos

ar veiklos dalies, nebeperkeliami.

mokestinio laikotarpio nuostolius, susidariusius iki perleidimo pabaigos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus

į kitus mokestinius metus, mažina įsigyjančiajam vienetui perleistai veiklai ar

veiklos daliai tenkančia mokestinių nuostolių suma.

41 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju, vienetai nuostolių perkėlimą

tęsia neatsižvelgdami į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.

5 dalies

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių

mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto

savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip

ir iki pertvarkymo.

5 dalies

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas

perkelia registruotą buveinę, šio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio

nuostolius, susidariusius iki registruotos buveinės perkėlimo ir šio Įstatymo

nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsdamas šių nuostolių perkėlimą,

gali perkelti vienetas, toliau vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per

nuolatinę buveinę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

44 straipsnis. Neteko

galios nuo 2006 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

46 straipsnis.

Apskaitos ataskaitos

vieneto aiškinamajame rašte už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo įvykdytos

šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytos operacijos, nurodoma, per kurį mokestinį

laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytojo vieneto ar vienetų.

Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame

aiškinamajame rašte pateikta šioje dalyje nustatyta informacija.

aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytojo vieneto balansas (vienetų

balansai).

aiškinamuoju raštu pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris

nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytajame

vienete ar vienetuose ir įsigijusiame vienete.

dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) aiškinamajame rašte nurodo įsigytojo

vieneto ar vienetų akcijų nominalią vertę ir kainą, kuria gautos akcijos

(dalys, pajai) įtraukiamos į apskaitą tame vienete.

laiku mokesčių administratoriui, neteisingų duomenų įrašymą dokumente ir tokio

dokumento pateikimą mokesčių administratoriui taikoma įstatymų nustatyta

atsakomybė.

IX1

SKYRIUS

APMOKESTINAMOJO PELNO SUMAŽINIMAS

49 straipsnis.

Pelno mokesčio įskaitymas

Pelno mokestis įskaitomas į

valstybės biudžetą.

50

straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:

1) metinė pelno

mokesčio deklaracija;

2) avansinio

pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas

pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos

Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija

apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį;

6) metinė fiksuoto pelno mokesčio

deklaracija.

deklaracijos priedai:

1) asocijuotų asmenų

tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaita;

2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir

kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.

1) išvestinių finansinių

priemonių ataskaita;

2) kitos

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų

formos.

2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos ir deklaracijos

pateikiamos tik tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko

atitinkamas ūkines operacijas.

ataskaita saugoma vienete.

6.

Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką ir atvejus, kada

pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta ataskaita, nustato centrinis

mokesčio administratorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

50 straipsnis.

Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:

1) metinė pelno

mokesčio deklaracija;

2) avansinio

pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas

pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos

Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija

apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.

deklaracijos priedai:

1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų

sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;

2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir

kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.

1) išvestinių finansinių

priemonių ataskaita;

2) kitos

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų

formos.

dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo

atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines

operacijas.

ataskaita saugoma vienete.

tvarką bei atvejus, kada pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta

ataskaita, nustato centrinis mokesčio administratorius.

51

straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio

deklaracijos

pateikimas

nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta

tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio

deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.

mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų

nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam

laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos

vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno

mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų

nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos

pabaigos.

mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas

pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija

už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip

mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio

apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne

vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

52

straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir

apskaičiuotą

bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas

yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,

pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė

užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju

mokestį išskaičiuojantis asmuo.

vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną

pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį

buvo išmokėtos pajamos (sumos).

53

straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas

mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos

pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje

apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio

pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į

biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti

sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai

tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos

mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš

metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo

terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko

įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,

pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo

mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno

mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo

arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba

garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

54

straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio

perskaičiavimas

vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį

pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau

straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,

kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl

apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą

nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų

apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio

perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio

administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja

turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus

nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai

nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje

valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, jeigu šis straipsnis

nenustato ko kita.

užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota

pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio

suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.

mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, atskaitoma pelno

mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos

pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami

dividendai arba palūkanos.

valstybėse gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami dividendai ar palūkanos,

kurie sudaro ne daugiau kaip 25 procentus juos gaunančio vieneto pajamų,

atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,

skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio

sumos.

pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo

atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus

patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas

pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus

mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.

vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti

pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje

nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų

kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir

7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje

nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės

mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per

tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos

mokesčio administratoriui pateikia:

1) kontroliuojamojo vieneto

pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą;

3) balansą bei pelno ir nuostolių

ataskaitą;

4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

pajamas, sumą;

5) nuo pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.

Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka.

56 straipsnis.

Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46

straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai

skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

XI

SKYRIUS

APSKAITOS REIKALAVIMAI

57

straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai

apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno

mokesčiui apskaičiuoti.

mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.

buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų

pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

4.

Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš

(FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio

mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio

administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę

apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko

sudarydamas finansinę atskaitomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

XII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

57 straipsnis.

Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai

apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno

mokesčiui apskaičiuoti.

mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.

buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų

pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

4.

Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš

(FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio

mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio

administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę

apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko

sudarydamas finansinę atskaitomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

XII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

60 straipsnis. Netenkantys galios teisės aktai

Nuo 2003 m. sausio 1 d. netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr. 16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682, Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813; 1996, Nr. 1-3, Nr. 35-862, Nr. 46-1105, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746; 1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977; 1999, Nr. 33-948, Nr. 55-1771, Nr. 64-2072, Nr. 98-2812, Nr. 113-3291; 2000, Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 61-1819, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr. 56-1979, Nr. 62-2235);

2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją

gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių atleidimo nuo juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2998);

3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją

gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių

(personalinių) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 117-2999).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2001 m. gruodžio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-675

1

priedėlis

ILGALAIKIO TURTO

NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS NORMATYVAI (METAIS)

Ilgalaikio

turto grupė

Metodas

Normatyvas

metais

MATERIALUSIS TURTAS

Veiklai naudojami nauji

pastatai bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros

vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas

atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d.

tiesinis

arba dvigubo balanso

8

Gyvenamieji namai

tiesinis

20

Kiti aukščiau neišvardyti

pastatai

tiesinis

15

Mašinos ir įrengimai

tiesinis

arba dvigubo balanso

5

Įrenginiai (statiniai,

gręžiniai ir kt.)

tiesinis

8

Elektros perdavimo ir ryšių

įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus)

tiesinis

8

Geležinkelio riedmenys

(šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai

tiesinis

8

Vamzdynai, lėktuvai, ginklai

tiesinis

15

Baldai, išskyrus naudojamus

viešbučių veiklai

tiesinis

6

Inventorius, baldai, naudojami

viešbučių veiklai

tiesinis

arba dvigubo balanso

6

Kompiuterinė technika ir ryšių

priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

Lengvieji automobiliai:

1) naudojami trumpalaikės

automobilių nuomos

veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms

ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų

tiesinis

arba dvigubo balanso

4

2) kiti lengvieji automobiliai

– ne senesni kaip 5

metų

tiesinis

6

3) kiti lengvieji automobiliai

tiesinis

10

Krovininiai automobiliai,

priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų

tiesinis

arba dvigubo balanso

4

Kiti krovininiai automobiliai,

priekabos ir puspriekabės, autobusai

tiesinis

4

Kitas aukščiau neišvardytas

materialusis turtas

tiesinis arba produkcijos

4 (išskyrus taikant produkcijos

metodą)

NEMATERIALUSIS TURTAS

Programinė įranga

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

Įsigytos teisės

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

Kitas nematerialusis turtas

tiesinis

4

PRESTIŽO VERTĖ

Prestižo vertė

tiesinis

15

*Pastaba.

1 priedėlio nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS

NORMATYVAI (METAIS)

Ilgalaikio

turto grupė

Metodas

Normatyvas

metais

Normatyvas metais,

jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros veikloje

MATERIALUSIS

TURTAS

Veiklai

naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos

nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai

pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d.

tiesinis

arba dvigubo balanso

8

8

Gyvenamieji

namai

tiesinis

20

20

Kiti

anksčiau neišvardyti pastatai

tiesinis

15

15

Mašinos

ir įrengimai

tiesinis

arba dvigubo balanso

5

2 (išskyrus

taikant dvigubo balanso metodą)

Įrenginiai

(statiniai, gręžiniai ir kt.)

tiesinis

8

2

Elektros

perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus kompiuterių tinklus)

tiesinis

8

8

Geležinkelio

riedmenys (šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai

tiesinis

8

8

Vamzdynai,

lėktuvai, ginklai

tiesinis

15

15

Baldai,

išskyrus naudojamus viešbučių veiklai

tiesinis

6

6

Inventorius,

baldai, naudojami viešbučių veiklai

tiesinis

arba dvigubo balanso

6

6

Kompiuterinė

technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

2 (išskyrus

taikant dvigubo balanso metodą)

Lengvieji

automobiliai:

1)

naudojami trumpalaikės automobilių nuomos

veiklai,

vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip

5

metų

tiesinis

arba dvigubo balanso

4

4

2)

kiti lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų

tiesinis

6

6

3)

kiti lengvieji automobiliai

tiesinis

10

10

Krovininiai

automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų

tiesinis

arba dvigubo balanso

4

4

Kiti

krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai

tiesinis

4

4

Kitas

anksčiau neišvardytas materialusis turtas

tiesinis

arba produkcijos

4 (išskyrus

taikant produkcijos metodą)

2 (išskyrus

taikant produkcijos metodą)

NEMATERIALUSIS

TURTAS

Programinė

įranga

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

2 (išskyrus

taikant dvigubo balanso metodą)

Įsigytos

teisės

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

2 (išskyrus

taikant dvigubo balanso metodą)

Kitas

nematerialusis turtas

tiesinis

4

2

PRESTIŽO

VERTĖ

Prestižo

vertė

tiesinis

15

15

*Pastaba.

1 priedėlio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

Priedėlio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-681, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 72-2694 (2006-06-28)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Lietuvos

Respublikos

2001m. gruodžio

20 d.

įstatymo Nr.

IX-675

2 priedėlis

2

priedėlis neteko galios nuo 2004 m. rugsėjo 2 d.:

Nr.

IX-2418, 2004-08-23,

Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

Lietuvos Respublikos

pelno

mokesčio įstatymo

3

priedėlis

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

(EEIG).

valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms.

valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi

akcijomis.

Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos

Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos

Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės,

Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos

Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės

(Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos,

Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos

Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos,

Slovakijos Respublikos sutarties dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos,

Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos

Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos

ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą aktas dėl Čekijos

Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos,

Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos

Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir

sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų.

palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių

asocijuotų bendrovių.

bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms

ir dukterinėms bendrovėms.

direktyvas 1999/45/EB, 2002/83/EB, 2003/37/EB ir 2003/59/EB ir Tarybos

direktyvas 77/388/EEB, 91/414/EEB, 96/26/EB, 2003/48/EB ir 2003/49/EB laisvo

prekių judėjimo, laisvės teikti paslaugas, žemės ūkio, transporto politikos ir

mokesčių srityse dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos,

Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo.

galimybės tam tikroms valstybėms narėms nustatyti pereinamuosius laikotarpius

taikant bendrą apmokestinimo sistemą, taikomą palūkanų ir autorinių atlyginimų

mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių.

bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui,

skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis.

adaptuojanti tam tikras direktyvas mokesčių srityje (OL 2006 L 363, p. 129).

Įstatymas

papildytas priedėliu:

Nr. IX-2102, 2004-04-08,

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

Priedėlio pakeitimai:

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

IX-2418, 2004-08-23,

Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-976, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1008, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 33, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1224, 2002-12-05,

Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 1

straipsnio nuostata taikoma apskaičiuojant pelno mokestį už 2002 metų mokestinį

laikotarpį.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 5,

12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 10, 13, 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 ir 3 dalių

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

Šio

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 9, 11, 12 ir 15

straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir

vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 81(1) (2003-08-22)

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1663, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Pakeitimai:

Nr. IX-1775, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO

2, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo

pirmojo skirsnio 2 straipsnio 1 dalies nuostata – išbraukti žodžius „pinigines

ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalis įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1713, 2003-07-04,

Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 12 IR 26

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo

nuostatos dėl dividendų ir kito paskirstytojo pelno nepriskyrimo

neapmokestinamosioms pajamoms taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio

ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1775, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 58

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 28 IR 58

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU

GALIOS ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 2

straipsnio 1 dalies nuostata – išbraukti žodžius „pinigines ir

pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalis įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo

skirsnio 2 straipsnio 1 dalies nuostatą – išbraukti žodžius „pinigines ir

pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių“ ir 3 dalį, taikomas

apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 15,

16, 31, 40, 50, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2091, 2004-03-30,

Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 34 IR 58

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2102, 2004-04-08,

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 3, 4

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 39(1) STRAIPSNIU BEI 3 PRIEDĖLIU

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2120, 2004-04-13,

Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 3 IR 5

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 2 straipsnio 1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio Įstatymo 1 straipsnio ir 2

straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 12,

26, 35, 36, 37, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1)

BEI 37(2) STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDĖLIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

28 straipsnis

papildomas 4 dalimi nuo 2004 m. sausio 1 d.:

4.

Mokesčio mokėtojams, pagal  Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas

labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1663, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių

savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų

draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius

metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius

laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio

laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip

trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie

nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų

metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25

d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl

turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų

tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp

susijusių asmenų, išskyrus atvejus, kai sandoriai sudaryti tikrąja rinkos

kaina;

7) dėl sugadintos

ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų

dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių

popierių perkainojimo.

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)

užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse

teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos

yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar

jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant

vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta

įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant

įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33

straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis

Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio

vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)

įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra

užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio

sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš

išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto

užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto

mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų

dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po

to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto

mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito

einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,

kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas

mokestis iš sumokėtų dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie

dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji

dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto

gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai

yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,

kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos

šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis

vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį

surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas

apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų

dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

34

straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant

15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į

biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus.

35

straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į

biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.

dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas

ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo

momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,

pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra

įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši

nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15

arba 13 procentų mokesčio tarifus.

užsienio vieneto gautų dividendų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

7 straipsnis.

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos

ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę

apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus,

išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti

pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.

8

straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą

vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat

pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant

kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos,

kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.

31 straipsnis.

Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25

d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) (neteko

galios nuo 2004 m. vasario 14 d.);

7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių

popierių perkainojimo.

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)

užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse

teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos

yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1972,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar

jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant

vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta

įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o

didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33

straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis

Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio

vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)

įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra

užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio

sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš

išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto

užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto

mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų

dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po

to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto

mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito

einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,

kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas

mokestis iš sumokėtų dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie

dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji

dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto

gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai

yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,

kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos

šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis

vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį

surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas

apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų

dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

34

straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

2 dalies

redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.:

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus.

2 dalies

redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus, išskyrus atvejus, kai dividendus išmokantis Lietuvos

vienetas yra laisvosios ekonominės zonos įmonė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2091,

2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)

35 straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų

teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 20 procentų pelno

mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio,

kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.

vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų,

kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje

ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu,

akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai

neapmokestinami, išskyrus šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis,

kurios iš šių užsienio vienetų gaunamiems dividendams taikomos mutatis

mutandis.

3.

Lietuvos vieneto ar nuolatinės buveinės gaunami dividendai iš užsienio vienetų,

nenurodytų šio straipsnio 2 dalyje, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos

vienetas ar užsienio vienetas, kurio nuolatinė buveinė (kai jai priskirtos

akcijos, kapitalo dalis ar kitos teisės, už kurių turėjimą mokami šie

dividendai) gauna šiuos dividendus, ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų,

įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų

balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), neapmokestinami, jei dividendai

gaunami iš užsienio vieneto, kurio pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu

arba jam tapačiu mokesčiu ir kuris nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas

tikslinėse teritorijose. Šioje dalyje nurodytiems iš užsienio vieneto

gaunamiems dividendams mutatis mutandis taikomos šio

Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys.

vienetas neįtraukia į pajamas iš užsienio vieneto gautų dividendų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr. X-1481, 2008-04-08,

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

Nr. XI-74, 2008-12-18, Žin.,

2008, Nr. 149-6001 (2008-12-30)

36

straipsnis. Dividendų deklaracija

Deklaracija apie dividendų

išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio

apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis

vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį

dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

VIII

SKYRIUS

SPECIALIOS

PAJAMŲ APMOKESTINIMO SĄLYGOS

37

straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno mokestį

prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio

vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytą principą.

Straipsnio

redakcija, praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios:

37

straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno

mokestį prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų),

išskyrus šio Įstatymo 37(1) straipsnyje nustatytą atvejį,

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio

vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytą principą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Įstatymas

papildomas 37(1) straipsniu, praėjus šešeriems

kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl

palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios:

37(1) straipsnis. Pajamų (sumų), išmokamų

užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei, neapmokestinimo prie pajamų

šaltinio kriterijai ir reikalavimai

vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytos sumos

neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, kai išmokėtų sumų gavėjas

(faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos Sąjungos valstybės

narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės narės vienetas) arba

šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje.

laikoma:

1) ES valstybės narės vienetas,

turintis verslo organizavimo formą, nurodytą 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos

palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių

asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir esantis

Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna pajamas savo

naudai, o ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti įgaliotas asmuo

ir pan.;

2) ES valstybės narės vieneto,

kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 2003/49/EB priede, ir

yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu skolinis reikalavimas, suteikimas

naudotis ar teisė naudotis, už kuriuos mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies

1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytos sumos, yra faktiškai susijusios su šia

nuolatine buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose

nurodytos sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos

2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impôt des

non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba

„Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio

nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.

taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui ar jo nuolatinei

buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo be pertraukų ES

valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:

1) šias sumas išmokantis Lietuvos

vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES valstybės narės vieneto arba ES

valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, arba

2) šias pajamas gaunantis ES

valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė

buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų

(dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės

vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3) kitas ES valstybės narės

vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias

pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba ES valstybės narės vienete,

kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytų sumų mokėtoja

ar faktiškąja savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto dalis nelaikoma

šių sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke.

taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3,

4, 5 ir 7 punktuose nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama atskaityti iš

nuolatinės buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas sumas išmokantis Lietuvos vienetas ar

nuolatinė buveinė turi turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio

straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams

nustato centrinis mokesčio administratorius.

taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos valstybėms narėms

priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas Europos Sąjungos

teisės aktuose.

Įstatymas papildomas 37(1)

straipsniu, praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios.  371 straipsnio (įsigaliojančio 2011 m. liepos 1 d.) redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

22 straipsnis.

Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos

sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su

vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet

kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems

pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar

vienetų grupės narius, informuoti.

jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais

asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei

kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius

nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės

sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.

4.

Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus

patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.

sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo,

azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.

12 straipsnis

papildomas 14 punktu nuo 2005 m. liepos 14 d.:

*14) kompensacijos, gautos pagal Europos

Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už

žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą.

*Pastaba: taikomos

apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

IX-1713,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

Nr. IX-2201,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

X-259,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr. X-297, 2005-06-30,

Žin., 2005, Nr. 85-3141 (2005-07-14)

Nr.

X-456,

2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

IV

SKYRIUS

TURTAS

13

straipsnis. Vieneto turtas

1.

Vieneto turtas – vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės

vertybės. Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo

(finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas,

arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės

teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, o vienetų, kuriems

valstybės bei savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju –

patikėjimo teise.

į ilgalaikį ir trumpalaikį. Vieneto ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra

materialusis ir nematerialusis.

*3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris

naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip

vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio

Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio

turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto

nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Vieneto

tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir

užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su

kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo

santykiais, arba fizinių asmenų, pagal su šiuo vienetu sudarytą sutartį

įsipareigojusių jame dirbti po mokymo pabaigos, mokymą, kurį baigę jie įgyja

aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, po šių

fizinių asmenų išsilavinimo ir (arba) kvalifikacijos įgijimo gali būti priskiriamos ilgalaikiam

nematerialiajam turtui.

*Pastaba. Šios

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 metais prasidėjusio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

4.

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms

uždirbti (ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo

kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas

įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. X-327, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

14

straipsnis. Turto įsigijimo kaina

išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus

bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su

šio turto įsigijimu.

turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už

šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant

sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio

turto įsigijimu.

turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo

kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai

įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.

pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo

kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas,

pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko

(dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio

turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios

buvo apmokestintos, suma.

popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių

popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.

15

straipsnis. Turto pardavimo kaina

pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos

pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius

(rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto

pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)

dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, šio turto

pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1972,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

8 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų

pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą

vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat

pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant

kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos,

kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.

9

straipsnis. Pinigų apskaitos principo taikymas

1.

Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio

Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir

kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų

neviršijo 100 tūkstančių litų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai,

kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100

tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.

2.

Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie

kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų.

straipsnio nuostatos netaikomos bankrutuojančiojo statusą turintiems

(įgijusiems) Lietuvos vienetams.

10

straipsnis. Apskaitos principo pasirinkimas ir keitimas

straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų, nuo bet kurių mokestinių metų pradžios

gali pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo.

Apie tokį perėjimą Lietuvos vienetas praneša vietos mokesčio administratoriui.

pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio

apskaitos principo taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į

Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau

kaip per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kurį buvo pereita prie

kaupimo apskaitos principo.

įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos principą, ir Lietuvos vienetas, kuriam

pagal šio Įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo pinigų apskaitos

principo prie kaupimo apskaitos principo, negali kaupimo apskaitos principo

keisti į pinigų apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba

pabaigos.

III

SKYRIUS

APMOKESTINAMOJO

PELNO APSKAIČIAVIMO TVARKA

11

straipsnis. Apmokestinamasis pelnas

pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų:

1) atimamos

neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi

leidžiami atskaitymai;

3)

atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant

neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius

atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines

buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines,

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

neuždirbtą per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kurių šaltinis

yra Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta prievolė

jas apmokestinti prie šaltinio be jokių atskaitymų.

gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo

turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus

privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių

pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti

nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyti papildomi rekvizitai.

užsienio vienetų ar fizinių asmenų surašytiems dokumentams. Sąnaudos pagal

užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš

šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio

vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos

vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1224, 2002-12-05,

Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

12

straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu

neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines

buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:

1) (neteko

galios nuo 2006-01-01);

2) gautos draudimo išmokos,

neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės;

sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26

straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo

išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta

tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

3) bankrutavusio vieneto pajamos,

gautos už parduotą turtą;

4) draudimo įmonės organizacinio

fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

5) pagal

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų

įstatymą veikiančių investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių investicinės

pajamos, išskyrus dividendus ir kitą

paskirstytąjį pelną;

6) sveikatos

priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo lėšų;

7) pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus

pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti,

perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

8) netesybos,

išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

9) iš neribotos

civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos

apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal

užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis,

išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) jūrų, oro

uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą

surinktos lėšos;

11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų

taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18

straipsnį;

12) vieneto

gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais

atvejais;

13) (neteko

galios nuo 2005 m. birželio 30 d.);

14)

kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos

Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą

į metalo laužą;

15) turto vertės

padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas

Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir

taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų

perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis

vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus

balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcijas

perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui;

*Pastaba. 15

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio laikotarpio

pelno mokestį.

15) turto vertės

padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas

Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir

taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas,

akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas

perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau

kaip 25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo

perleistos šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytais reorganizavimo ar

perleidimo atvejais, ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip

25 procentus balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata

netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias

akcijas išleidusiam vienetui;

*Pastaba. 15

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

16) draudimo

įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo

sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų

arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam

sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,

draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos,

išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo

įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių

pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų

kaupimo įstatymo nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

IX-1713, 2003-07-04,

Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr. X-297, 2005-06-30,

Žin., 2005, Nr. 85-3141 (2005-07-14)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-866, 2006-10-19,

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

X-1304, 2007-10-25,

Žin., 2007, Nr. 117-4773 (2007-11-15)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

IV

SKYRIUS

TURTAS

13

straipsnis. Vieneto turtas

turtas – vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės.

Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo

(finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas,

arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės

teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba šio Įstatymo

14 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu, o vienetų, kuriems valstybės bei

savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju – patikėjimo teise.

į ilgalaikį ir trumpalaikį. Vieneto ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra materialusis

ir nematerialusis.

*3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris

naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip

vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio

Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio

turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto

nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Vieneto

tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir

užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su

kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo

santykiais, arba fizinių asmenų, pagal su šiuo vienetu sudarytą sutartį

įsipareigojusių jame dirbti po mokymo pabaigos, mokymą, kurį baigę jie įgyja

aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, po šių

fizinių asmenų išsilavinimo ir (arba) kvalifikacijos įgijimo gali būti priskiriamos ilgalaikiam

nematerialiajam turtui.

*Pastaba.

Šios

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*3.

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto

pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir

kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje

išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į

vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos

laikotarpį. Vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės

valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei,

tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, kurie nėra susiję su šiuo

vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba

aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis

išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtina vieneto pajamoms uždirbti, šiems

fiziniams asmenims pradėjus dirbti vienete gali būti

priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui.

*Pastaba.

Šios

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

4.

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms

uždirbti (ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo

kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas

įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. X-327, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

Nr. X-866, 2006-10-19,

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

14

straipsnis. Turto įsigijimo kaina

išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus

bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su

šio turto įsigijimu.

turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už

šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant

sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio

turto įsigijimu.

turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo

kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai

įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.

pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo

kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas, pajininkas).

Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko (dalininko,

pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto

perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios buvo

apmokestintos, suma.

popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių

popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.

gyventojas baigia vykdyti individualią veiklą ir nerealizuotas prekes perduoda

savo ar sutuoktinio įsteigtam naujam vienetui, šių prekių įsigijimo kaina

vienetui yra šių prekių įsigijimo kaina, nurodyta gyventojo, vykdžiusio

individualią veiklą, prekių įsigijimo dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šiuo

turtu apmokamos to vieneto akcijos (dalys, pajai).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-866, 2006-10-19,

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

15

straipsnis. Turto pardavimo kaina

pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos

pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius

(rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto

pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)

dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, šio turto

pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

20 straipsnis. Nuosavo, nuomojamo arba

panaudos būdu naudojamo materialiojo

ilgalaikio

turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos

atliekamas vieneto naudojamo ilgalaikio

materialiojo turto rekonstravimas arba remontas, kuris pailgina turto naudingo

tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, šio remonto arba

rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo kaina.

naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto

sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos

faktiškai patiriamos.

nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui visiškai apmokėjus turto vertę, arba pagal

panaudos sutartį turimo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba

remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo

naudingąsias savybes, sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo

pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį pradedant nuo kito

mėnesio, po darbų užbaigimo, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota

sutartis, – per Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą

laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai. Jeigu nuomos arba panaudos sutartis

nutraukiama prieš terminą, likusi remonto arba rekonstravimo sąnaudų dalis,

kuri dar nebuvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus, negali būti atskaitoma iš

nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų. Jei

atliktas išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio

materialiojo turto rekonstravimas arba remontas, kuris pailgina turto naudingo

tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, tai nuomotojas ar

panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas

arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo

nustatyta tvarka.

teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų

šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto

sąnaudos iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2492, 2004-10-12,

Žin., 2004, Nr. 158-5758 (2004-10-30)

33 straipsnis. Dividendų, išmokamų

Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis

Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio

vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai pelno

mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra užskaitoma ir sumažina

dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį

laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš išmokėtų Lietuvos

vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto užskaitomo išskaityto ir

sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto mokėtino pelno mokesčio

sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų dividendų išskaitytas ir

sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po to einančius mokestinius

laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto mokesčio sumos gali būti

perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius

laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio, kuris eina po to

mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš sumokėtų

dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie

dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji

dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto

gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai

yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,

kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos

šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis

vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį

surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas

apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų

dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

33 straipsnio

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

45 straipsnis. Turto vertės padidėjimo

pajamos bei nuostoliai įmones likviduojant

paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto

pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės

perleidimo dieną, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo

kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis, jei šiame

Įstatyme nenustatyta kitaip. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai

dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.

pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius)

likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Tokias pajamas

(nuostolius) sudaro vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų)

įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos

skirtumas. Turto, gauto iš likviduojamo vieneto, įsigijimo kaina vieneto

dalyviams yra to turto tikroji rinkos kaina.

51 straipsnis.

Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio

deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas

vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo

nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines

fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti

jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra

arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Vienetai, gautą paramą

panaudoję ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą

paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį

grynais pinigais gavę paramą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, privalo

užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos

mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti

įregistruoti mokesčio mokėtojais.

(arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine

atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos

pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto

mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio

mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno

mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų

nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos

pabaigos.

pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas

pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija

už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip

mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio

apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne

vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

52 straipsnis. Deklaracijos apie užsienio

vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir

apskaičiuotą

bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas

yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,

pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė

užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju

mokestį išskaičiuojantis asmuo.

išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną pelno

mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo

išmokėtos pajamos (sumos).

53

straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas

ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir

(arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas

pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno

mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo

termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno

mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio

sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio

permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Straipsnio 2

dalies redakcija, praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų,

apmokestinimo taikymo pradžios:

mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Jei Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė išskaitė ir sumokėjo pelno mokestį,

apskaičiuotą nuo užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei išmokėtų sumų

(pajamų), kurioms galėjo būti taikomos šio Įstatymo 37(1) straipsnio

nuostatos, tai užsienio vienetui mokestis grąžinamas (įskaitomas) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio vienetas raštišką prašymą

grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio

Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai, turi

pateikti per dvejus metus nuo minėtų sumų (pajamų) išmokėjimo jam dienos.

Sumokėtas pelno mokestis turi būti grąžinamas (įskaitomas) ne vėliau kaip per

vienerius metus nuo raštiško prašymo grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentų,

įrodančių, kad tenkinami šio Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse

nustatyti kriterijai, gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

X-1250, 2007-07-03,

Žin., 2007, Nr. 80-3221 (2007-07-19)

54 straipsnis. Užsienio vieneto

apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio

perskaičiavimas

1 dalies

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį

pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau

straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,

kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl

apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą

nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų

apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

1 dalies

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

vienetas, gavęs pajamų už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ar sporto

veiklą (toliau šiame straipsnyje – veikla) ir (arba)

parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą,

esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau šiame

straipsnyje – turtas), turi teisę centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl apskaičiuoto ir

sumokėto pelno mokesčio už Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą ir (arba)

parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno

mokestis būtų apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų ir (ar)

veiklos Lietuvos Respublikoje apmokestinamojo pelno.

dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio

perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio

administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja

turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus

nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnis

papildomas 3 dalimi nuo 2009 m. sausio 1 d.:

dokumentai, pagal kuriuos apskaičiuotas veiklos Lietuvos Respublikoje

apmokestinamasis pelnas, pateikiami tam vietos mokesčių administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Mokesčio

permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

55

straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai

vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos,

neįskaitant nuo gautos paramos, panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos

labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat nuo iš vieno

paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos

dalies, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, apskaičiuotos pelno mokesčio sumos,

gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą

užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų

pajamų, atsižvelgiant į dividendus, kurie neįtraukiami į vieneto pajamas, jeigu

šis straipsnis nenustato ko kita.

užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota

pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio

suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.

3 dalies

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio

valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal

kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunamos

pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos.

3 dalies

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

užsienio valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio

suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.

kai užsienio valstybėse gaunamos pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos,

kurios sudaro ne daugiau kaip 25 procentus jas gaunančio vieneto pajamų,

atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,

skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio

sumos.

4 dalis netenka

galios nuo 2009 m. sausio 1 d.

pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo

atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus

patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas

pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus

mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.

vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti

pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje

nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų

kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir

7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje

nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės

mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per

tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos

mokesčio administratoriui pateikia:

1) kontroliuojamojo vieneto

pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą;

3) balansą bei pelno ir nuostolių

ataskaitą;

4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

pajamas, sumą;

5) nuo pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.

Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka.

netaikomos dividendams.

8 dalis netenka

galios nuo 2009 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1481, 2008-04-08,

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

56

straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46

straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai

skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

XI

SKYRIUS

APSKAITOS

REIKALAVIMAI

57

straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai

apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno

mokesčiui apskaičiuoti.

mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.

buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų

pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

4.

Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš

(FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio

mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio

administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę

apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko

sudarydamas finansinę atskaitomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

XII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

58 straipsnis. Perėjimo nuo vieneto

pelno arba pajamų apskaičiavimo ir

apmokestinimo

pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei

Fizinių

asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka

pelno mokesčio įstatyme bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio

laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam

materialiajam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas,

tęstinumas netaikomas, jei šis straipsnis nenustato ko kita.

iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos

fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos su

užsienio kapitalo investicijomis susijusios lengvatos, šios lengvatos taikomos

minėtuose įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais prasidėsiančio

mokestinio laikotarpio pabaigos.

ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma

investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno

mokesčio įstatymo 21 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą

vienetą, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą

vienetą. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis

turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata,

nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo

įstatymo 24 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą

arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai ūkinių bendrijų

nariai ir individualių (personalinių) įmonių savininkai išsimoka ūkinių

bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių pajamų dalį, panaudotą toms

investicijoms, ūkinės bendrijos ir individualios (personalinės) įmonės pajamos

didinamos suma, atitinkančia apmokestinamųjų pajamų dalį, panaudotą

investicijoms, tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos

būdu, investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.

materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos

lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų

pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba

amortizacija neskaičiuojami. Jeigu ši investicijos lengvata buvo taikoma

ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertės daliai,

nusidėvėjimas arba amortizacija pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai

nusidėvėjimo arba amortizacijos suma, kuri pagal šio Įstatymo nuostatas būtų

skaičiuojama, jeigu įsigyjant turtą nebūtų taikyta investicijų lengvata,

pasiekia vertės dalį, kuriai taikyta investicijų lengvata.

prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gauti dividendai apmokestinami taikant

šiuos pelno mokesčio tarifus:

1) Lietuvos

vienetų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos ir užsienio vienetų apmokestinami

taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio

Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos;

2) užsienio

vienetų iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29

procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio Įstatymo 33

straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos

taikomos tik toms skoloms, kurios buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

realizavimo pajamas, arba jei šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio

mokėtojo apskaitos dokumentuose ne anksčiau kaip 1996 metais. Tačiau jei

beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo realizavimo pajamas

arba šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos

dokumentuose nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., beviltiškų skolų suma arba beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis į vieneto leidžiamus ribojamų dydžių atskaitymus

įtraukiama lygiomis dalimis per 5 metus, pradedant 2000 metais prasidėjusiu

mokestiniu laikotarpiu.

išmokos neapmokestinamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio 1 d.

avansinis pelno mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal

pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuojamas šia tvarka:

1) avansinis

pelno mokestis už pirmuosius 4 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas

pagal faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą už mokestinį

laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio

penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal

praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio

sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys atitinkamai 1/12

faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio

sumos;

2) vienetas,

kuris įrodo, kad mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, jo pajamos

yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už 2001 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio pajamas, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio

avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šioje dalyje, kreiptis į

vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusį avansinį pelno mokestį

arba nuo jo atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam vienetui turi

sumažinti avansinio pelno mokesčio sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms

arba atleisti nuo avansinio pelno mokesčio. Jeigu šio vieneto 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamos padidės iki 25 procentų ir daugiau,

jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio

mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų

likusį avansinį pelno mokestį;

3) vienetas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį

mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą;

4) mokesčio mokėtojas turi teisę atsižvelgti į

pasikeitusį pelno mokesčio tarifą.

pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius keturis 2002 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo

mėnesio paskutinės dienos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius pateikiama

iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu vienetas

pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus

kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui iki kito

mėnesio 15 dienos. Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip

pasibaigus kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui

iki kito mėnesio 15 dienos.

pajamų deklaracija arba pelno mokesčio apyskaita kartu su Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta finansine atskaitomybe pateikiama

pasibaigus mokestiniams metams iki 2002 m. gegužės 1 d. arba iki 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Pelno

(pajamų) mokestis už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį sumokamas

pagal pelno mokesčio apyskaitą arba pagal pajamų deklaraciją. Jeigu pelno

mokesčio apyskaitoje arba pajamų deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma

viršija už mokestinį laikotarpį pagal pelno (pajamų) mokesčio avansines

apyskaitas sumokėtą pelno (pajamų) mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo

kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos arba pajamų deklaracijos

pateikimo termino pabaigos šį skirtumą sumokėti į biudžetą.

1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir

nematerialiajam turtui bei prestižo vertei.

kurie iki 2002 m. sausio 1 d. pajamas pripažindavo faktišku įplaukų gavimo

momentu, tačiau pagal šio Įstatymo nuostatas nebeatitinka pinigų apskaitos

principo taikymui nustatytų kriterijų, gali pereiti prie kaupimo apskaitos

principo taikymo pasirinktinai nuo 2002 metais prasidedančio mokestinio

laikotarpio arba nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio.

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos vieneto

obligacijas, jei jos išleistos po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų

(institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių

valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės

finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai

yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos

Respublikos finansų ministro įsakymu, paskolas, įskaitant su tais

skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus

Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal paskolų sutartis,

sudarytas po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio

nuostatas apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių

finansų institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba

steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai

ir valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų

paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas

patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, Lietuvos

Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal sutartis, sudarytas po 2003 m. sausio 1 d.

straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė

yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius,

jeigu sutartys dėl vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1 d.

1) palūkanos už Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų,

kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos

pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip pat Šiaurės

investicijų banko vertybinius popierius;

2) pajamos iš Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansinių

organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra

ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip

pat iš Šiaurės investicijų banko vertybinių popierių pardavimo antrinėje

rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių

popierių prekyba antrinėje rinkoje.

Respublikos Seimo sprendimo žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų bei kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų), parduodančių iš savo narių įsigytus šių narių

pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) parduodančių savo nariams degalus,

trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį

turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje, laisvųjų ekonominių

zonų įmonių, juridinių asmenų (išskyrus nurodytus šio  Įstatymo 5 straipsnio 5

dalyje), kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, kredito unijų ir Centrinės

kredito unijos apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta

tvarka:

*Pastaba. 16

dalies pirmosios pastraipos nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų

mokestinio laikotarpio pelno mokestį.

*16. Iki atskiro Lietuvos

Respublikos Seimo sprendimo laisvųjų ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų

(išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kuriuose dirba riboto

darbingumo asmenys, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje

nustatyta tvarka:

*Pastaba. 16

dalies pirmosios pastraipos nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir

vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

1) jeigu žemės

ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir

daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas

taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą;

*Pastaba. 16

dalies 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio

laikotarpio pelno mokestį.

*16 dalies 1

punktas netenka galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje kapitalo

investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius

laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma

buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai

taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta

lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus

atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos

prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo,

sandėliavimo veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir

(arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos

rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat

zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių

transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis

veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti

pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi

auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.

Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo

investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas

sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip

sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo

investicija vėl pasiekia 1 milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata

jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;

3) juridiniai asmenys (išskyrus

nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kurių pajamos už pačių pagamintą

produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų

ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį

tokia tvarka:

Riboto

darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų

Apskaičiuoto

pelno mokesčio sumažinimas

Daugiau kaip

50 %

100 %

40–50 %

75 %

30–40 %

50 %

20–30 %

25 %

Asmenų, kuriems

taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp

visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4) (neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);

5) kredito unijos, Centrinė kredito unija

atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius

skaičiuojant nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, mokėtina pelno

mokesčio suma mažinama 70 procentų;

*Pastaba. 16

dalies 5 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio

laikotarpio pelno mokestį.

*16 dalies 5

punktas netenka galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

6) jeigu

kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) neatitinka šios dalies 1 punkte nustatytų

kriterijų, tačiau jų pajamų iš šios dalies 1 punkte nustatytos veiklos ir

(arba) pajamų už parduotus įsigytus iš savo narių (vienetų, kuriems gali būti

taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojų, kuriems gali būti

taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio

1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo)

šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams,

kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams,

kuriems gali būti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės

ūkio produktų pardavimo) parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones

nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių

žemės ūkio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procentų pajamų, šių

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas

taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.

*Pastaba. 16

dalies 6 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

*16 dalies 6

punktas netenka galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

komplekso perdavimas pagal nuomos sandorį šio Įstatymo 38 straipsnio numatytais

atvejais apskaičiuojant pelno mokestį apmokestinamas kaip pardavimas, jei

turtas arba turtinis kompleksas perduotas po 2002 m. sausio 1 d.

(personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų 2002 metais sumokėtas avansinis pelno

mokestis bei išskaičiuotas (ir sumokėtas) prie šaltinio pelno mokestis

įskaitomi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruotos šios individualios

(personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, biudžetą.

kurių nuo 1997 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios iki 2002

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios sudaryti specialieji

atidėjimai abejotiniems aktyvams dengti nebuvo įtraukti į sąnaudas, mažinančias

apmokestinamąjį pelną, šias sumas (suderintas su centriniu mokesčio

administratoriumi) įtraukia į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus lygiomis

dalimis 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais prasidėjusiais mokestiniais

laikotarpiais. Jei bankas patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų

grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto

specialiojo atidėjimo abejotiniems aktyvams dengti dydį, pripažįstama pajamomis

skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1663, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

Nr. IX-1775, 2003-10-14,

Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)

Nr. IX-2091, 2004-03-30,

Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)

Nr.

IX-2252, 2004-06-01,

Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

59

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

išskyrus 2 straipsnio 18 dalies 5 punktą, 40 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalies

3 punktą, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

straipsnio 18 dalies 5 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.

straipsnio 3 dalies nuostatos galioja iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio pradžios.

vienetams, kurių mokestinis laikotarpis prasideda 2002 metais.

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas taikomas vienetams, kurių

mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, iki 2002 metais

pasibaigsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vienetai

mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kaip mokestį išskaičiuojantys

asmenys.

parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

įmonių ir ūkinių bendrijų nuo 2002 m. liepos 1 d. sumokėta (išieškota) fizinių

asmenų pajamų mokesčio, avansinio fizinių asmenų pajamų mokesčio ir

išskaičiuoto prie šaltinio fizinių asmenų pajamų mokesčio (išskyrus fizinių

asmenų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo fiziniams asmenims išmokamų sumų)

mokestinė nepriemoka įskaitoma ta pačia tvarka kaip ir pelno mokestis,

avansinis pelno mokestis ir išskaičiuotas prie šaltinio pelno mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr.

81(1)

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-1250, 2007-07-03,

Žin., 2007, Nr. 80-3221 (2007-07-19)

171 straipsnis.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos

sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas,

patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus

atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu

atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su

vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus

uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.

tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto

nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos šio Įstatymo 18

straipsnyje nustatyta tvarka.

tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai įsigyjami iš kito vieneto ar fizinio

asmens, dėl tokio įsigijimo patirtos sąnaudos atskaitomos iš pajamų pagal šio

straipsnio 1 dalies nuostatas tik tais atvejais, jei įsigyti mokslinių tyrimų

ir eksperimentinės plėtros darbai atlikti Europos

ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, kuri nepriklauso Europos

ekonominei erdvei, tačiau su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko

dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarką

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

*Pastaba.

Šios

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

18

straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos

*1. Vienete

yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižo vertė, jei šio

Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas

perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba

amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant

pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos

nesukaupiamos ir neįtraukiamos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, o

atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu,

kurį faktiškai patiriamos, ir atitinka šio Įstatymo leidžiamiems atskaitymams

nustatytus kriterijus.

*Pastaba.

1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*1. Vienete

yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio

Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas

perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba

amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant

pelno mokestį, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų

sąnaudos atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai

patiriamos.

*Pastaba.

1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1

priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo

arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti šio Įstatymo 1

priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai

(metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10

procentų įsigijimo kainos.

darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos

neviršija 500 tūkstančių litų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3

dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus,

naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų

kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba

rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus

ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba

amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo

1 priedėlyje.

nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą

(tiesinį) (toliau – tiesinis metodas), dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo

balanso) (toliau – dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus

pagal šio Įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto metodo turi būti laikomasi

nuosekliai: šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytai ilgalaikio turto grupei ir

kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui taikomas tas pats vieneto

pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas per visą ilgalaikio turto

nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to

turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko

(metais) santykis.

metodą:

1) 100 procentų

ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykį

dauginant iš 2, apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas

(toliau – nusidėvėjimo koeficientas);

2) apskaičiuojant mokestinio laikotarpio

nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio turto

įsigijimo kaina yra dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento;

3) visais kitais

ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius,

mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma

apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio

pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento;

4) paskutiniais

nudėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba amortizuojamas

skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio

pradžioje ir vieneto likvidacinės vertės, nusistatytos pagal šio straipsnio 2

dalį.

produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus

iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos

kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos

žaliavos kiekio santykio. Vienetas, neatsižvelgdamas į kitas šio straipsnio

nuostatas, pats nusistato (pasirenka), kada produkcijos metodu pradedamas

nudėvėti jo įsigytas ir pradėtas naudoti ilgalaikis turtas.

įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės

dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba

amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda

naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės

dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti mokestiniu

laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir

pradėtas naudoti.

atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio

paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį

laikotarpį neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai

ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai

tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama 1/2 metinės

nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus

normatyvus.

kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą,

organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį

veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, susidariusi prestižo

vertė

į

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas

šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį

turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, susidariusi prestižo vertė į

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas

šiame straipsnyje nustatyta tvarka tik po vėlesnio šių vienetų

sujungimo arba vieno jų prijungimo prie kito, jei tai bus

atliekama.

11.

Vienetas gali pasirinkti viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją

skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo

pradžios pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu.

ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo

naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties

ilgalaikio turto dalį, arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl

objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio

turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2492, 2004-10-12,

Žin., 2004, Nr. 158-5758 (2004-10-30)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

19

straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai

kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo–pardavimo arba

nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui

apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų

fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas

ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos

Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo

nusidėvėjimą.

2.

Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto susikurtam nematerialiajam

ilgalaikiam turtui, nustatytam šio Įstatymo 1 priedėlio grupėse – įsigytos

teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei prestižo vertei, jei šiame Įstatyme

nenustatyta kitaip.

esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto

perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.

atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam

asmeniui (įgijėjui), o šis turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas

nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to

turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo

nenudėvėtos ar neamortizuotos iki pirmojo turto perleidimo įsigijimo kainos,

išskyrus atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki pirmojo

perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą pagal šio Įstatymo nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

*26 straipsnis. Įmokos ir išlaidos darbuotojų naudai

*Pastaba.

26 straipsnio pavadinimo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

*1.

Lietuvos vieneto darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu

gali būti atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:

1) įmokos į

dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba

2) gyvybės

draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų

arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų

kaupimo įstatymo nuostatas, arba

3) draudimo įmokos už papildomą

(savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo

sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir

4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 procentų per mokestinį

laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų apskaičiuotų su darbo

santykiais susijusių pajamų.

*Pastaba. 1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*1. Darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:1) įmokos į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba3) draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir

4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 procentų per mokestinį

laikotarpį kiekvienam iš šių darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais

susijusių pajamų.

*Pastaba. 1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms iki 2004 m. balandžio 30 d., jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis nėra tikslinėse teritorijose

įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

*3. Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas

ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje.

*Pastaba.

3

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje.

*Pastaba.

3

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

*4.

Mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai

sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių,

kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos

Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo

įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais,

mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją,

jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtini vieneto pajamoms

uždirbti.

*Pastaba.

4

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1713, 2003-07-04,

Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr. X-327, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

27

straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų

užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų

įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės

kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems

specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal

Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų

leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems

aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų

grupės) nuostoliams padengti.

savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos

dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama

pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

techninius atidėjinius, kuriuos nustato finansų ministras pagal Lietuvos

Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintą draudimo techninių

atidėjinių dydžių apskaičiavimo metodiką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

28

straipsnis. Parama

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir

paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynais

pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui

per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas,

kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka

skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

*2. Mokesčio

mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems

teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas

(išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam

paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas

paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta

tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo

pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus

atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.

*Pastaba.

2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*2.

Mokesčio

mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus

atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL

dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant

perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos

paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo

pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus

atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir

ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

*Pastaba.

2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei

vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto

įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių

paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį

materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per

laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

4.

Mokesčio mokėtojams, pagal  Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas

labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1663, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių

savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų

draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo

perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių

ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos

ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma

dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam

tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžiantis

vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau

kaip 25 procentus balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš mokestinio

laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų, tačiau taip

atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio laikotarpio

apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumą, o

neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus neperkeliama.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

*4. Mokestinio laikotarpio nuostolius

galima perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius

mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po

to mokestinio laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai

nuostoliai susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar

jų dalis susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne

ilgiau kaip trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant

tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie

nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju

– trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

*Pastaba.

4

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*4. Mokestinio

laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų

įstaigų),

galima

perkėlinėti neribotą

laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia

veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus

atvejus, kai vienetas

veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami

ne ilgiau kaip penkis vienas

po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai

susidarė.

*Pastaba.

4

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Šios

nuostatos gali būti taikomos ir tiems nuostoliams, kurių perkėlimo terminai iki

2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, jei mokesčio

mokėtojas nepasirinko tokius nuostolius baigti kelti pagal tvarką, galiojusią

iki šio įstatymo (Nr. X-1484)

įsigaliojimo.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant, Lietuvos vienetui (Europos

bendrovei ar Europos kooperatinei bendrovei) perkeliant registruotą buveinę į

kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-866, 2006-10-19,

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25 d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6)

(neteko galios nuo 2004 m. vasario 14 d.);

7) (neteko

galios nuo 2008 m. balandžio 24 d.);

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų,

išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti,

perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

*16) socialinis mokestis;

*Pastaba. 16 punkto nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2006 metų ir 2007 metų mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

17) neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys

leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;

18) sąnaudos,

susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš

tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal

šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas

pelno mokestis.

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)

užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse

teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos

yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr. X-232, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2740 (2005-06-18)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

VII

SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, vieneto dalyviams išmokamos lėšos ar jų

dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo 33 ir 34

straipsniuose nustatyta tvarka. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma,

kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo

sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš vieneto

lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

33 straipsnio

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

42 straipsnis.

Turto vertės padidėjimo pajamos reorganizavimo ir perleidimo atvejais

straipsnyje nustatytais atvejais vieneto dalyviai už turimas šio vieneto

akcijas (dalis, pajus) mainais gauna kito vieneto akcijų (dalių, pajų), tai turto

vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas

(dalis, pajus), pajamomis. Tokiu atveju vieneto dalyvių mainais gautų naujų

akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra šių dalyvių išmainytų akcijų (dalių,

pajų) įsigijimo kaina, buvusi iki šių akcijų (dalių, pajų) perdavimo mainais.

straipsnyje nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai

turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu

atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio

turto įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

straipsnyje nustatytais atvejais užsienio vienetas perleidžia Lietuvoje esančią

nuolatinę buveinę kitam vienetui, tai šiai nuolatinei buveinei tenkantis turto

vertės padidėjimas nelaikomas šios nuolatinės buveinės pajamomis. Tokiu atveju

vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto

įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame

vienete.

straipsnyje nustatytais atvejais Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį,

esančią Europos Sąjungos valstybėje narėje, užsienio vienetui, tai turto vertės

padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.

straipsnyje nustatytais atvejais Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį

kitam Lietuvos vienetui, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą

perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn

turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi iki

turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

straipsnyje nustatytais atvejais užsienio vienetas perleidžia veiklos dalį,

esančią Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos vienetui, tai Lietuvos

vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto

įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame

vienete.

2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas perkelia registruotą

buveinę, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas Lietuvos vieneto pajamomis, o

vieneto, toliau vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę,

šiai nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje priskirto šio turto įsigijimo

kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi Lietuvos vienete iki registruotos

buveinės perkėlimo.

straipsnyje nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai

vienetas, gavęs nuosavybėn turtą, tęsia to turto nusidėvėjimo arba

amortizacijos skaičiavimą taip, kaip tai darė turtą perdavęs vienetas iki

perdavimo. Kai šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju

Lietuvos vienetas perkelia registruotą buveinę, tai dėl registruotos buveinės

perkėlimo nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje priskirto šio turto

nusidėvėjimas ar amortizacija tęsiami taip, kaip tai darė Lietuvos vienetas iki

registruotos buveinės perkėlimo.

nustatytais atvejais reorganizavimo ar perleidimo momentu susidaręs skirtumas

(dydis, kuriuo įsigyjančiojo vieneto sumokėta kaina viršija įsigyto grynojo

turto vertę) iš pajamų neatskaitomas, o neigiamas skirtumas (dydis, kuriuo

įsigyjančiojo vieneto sumokėta kaina mažesnė už įsigyto grynojo turto vertę) į

pajamas neįtraukiamas.

taikomos tik tuo atveju, kai šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7

punktuose nustatytais atvejais vienetas ar jo dalyviai, mainais gavę akcijų

(dalių, pajų), jų neparduoda ar kitaip neperleidžia nuosavybėn trejus metus,

išskyrus vėlesnius šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose

nustatytus atvejus.

nustatytais atvejais pinigais apmokėtas akcijų kainų skirtumas priskiriamas jį

gavusio vieneto dalyvio pajamoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2418,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

Nr.

X-456,

2005-12-20, Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

*43

straipsnis. Nuostoliai vienetų reorganizavimo, perleidimo, pertvarkymo atvejais

tai nei įsigyjančiojo, nei perleidžiančiojo, nei įsigyjamojo vieneto ar vienetų

mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę iki jų reorganizavimo ar

perleidimo, į kitus metus neperkeliami, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus

atvejus, kai prie įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar

vienetai.

įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai ir daugiau

kaip 66 procentai įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie

įsigyjančiojo vieneto savininkais buvo ir iki prijungimo, įsigyjantysis

vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios

veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 procentus šio vieneto pajamų ir mokestinis

laikotarpis išlieka tas pats, tai mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę

iki prijungimo, yra perkeliami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Prijungtų

įsigytųjų vienetų nuostoliai neperkeliami.

jei įsigyjantysis vienetas neatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, iki vieneto

ar vienetų prijungimo susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai, pradedant tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigyjantysis vienetas neatitinka nors vieno iš

minėtų kriterijų, neperkeliami.

mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių

mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto

savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip

ir iki pertvarkymo.

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas

perkelia registruotą buveinę, šio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio

nuostolius, susidariusius iki registruotos buveinės perkėlimo ir šio Įstatymo

nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsdamas šių nuostolių perkėlimą,

gali perkelti vienetas, toliau vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per

nuolatinę buveinę.

*Pastaba.

43

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant

iki 2007 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

371 straipsnis. Pajamų (sumų), išmokamų

užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei, neapmokestinimo prie pajamų

šaltinio kriterijai ir reikalavimai

vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos

neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, kai išmokėtų sumų gavėjas

(faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos Sąjungos valstybės

narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės narės vienetas) arba

šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje.

laikoma:

1) ES valstybės narės vienetas,

turintis verslo organizavimo formą, nurodytą 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos

palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių

asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir esantis Direktyvos

2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių mokėtojas,

neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna pajamas savo naudai, o

ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti įgaliotas asmuo ir pan.;

2) ES valstybės narės vieneto,

kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 2003/49/EB priede, ir

yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu skolinis reikalavimas, suteikimas

naudotis ar teisė naudotis, už kuriuos mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies

1, 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos, yra faktiškai susijusios su šia nuolatine

buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nurodytos sumos

pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio

a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impôt des non-résidents/belasting

der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba „Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio nors kito identiško mokesčio,

atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.

taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui ar jo nuolatinei

buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo be pertraukų ES

valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:

1) šias sumas išmokantis Lietuvos

vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES valstybės narės vieneto arba ES

valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, arba

2) šias pajamas gaunantis ES valstybės

narės vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė gauna

šias pajamas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų)

šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio

nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3) kitas ES valstybės narės

vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias

pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba ES valstybės narės vienete,

kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nurodytų sumų mokėtoja ar

faktiškąja savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto dalis nelaikoma šių

sumų mokėtoja ar faktiškąja savininke.

taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 3

ir 5 punktuose nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama atskaityti iš

nuolatinės buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

1, 3 ir 5 punktuose nurodytas sumas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė

buveinė turi turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio straipsnio 1–3

dalyse nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams nustato centrinis

mokesčių administratorius.

straipsnio nuostatos taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos

valstybėms narėms priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas

Europos Sąjungos teisės aktuose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1698,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3458 (2008-07-31)

Įstatymas

papildomas 37(2) straipsniu, praėjus ketveriems

kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB

dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios, ir

galioja dvejus kalendorinius metus.:

37(2) straipsnis. Užsienio vieneto

pajamų, gautų ne per jo nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytų

šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, specialios apmokestinimo sąlygos

vieneto Europos Sąjungos valstybėje narėje nuolatinės buveinės išmokamos

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sumos prie pajamų šaltinio

apmokestinamos be atskaitymų, taikant 5 procentų mokesčio tarifą, kai išmokėtų

sumų gavėjas (faktiškasis savininkas) yra užsienio vienetas – tik Europos

Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais (toliau – ES valstybės

narės vienetas) arba šio ES valstybės narės vieneto nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje.

laikoma:

1) ES valstybės narės vienetas,

turintis verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 2003/49/EB priede, ir esantis

Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, jeigu jis gauna pajamas savo

naudai, o ne kaip kito asmens agentas, patikėtinis, pasirašyti įgaliotas asmuo

ir pan.;

2) ES valstybės narės vieneto,

kuris turi verslo organizavimo formą, nurodytą

2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo

sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų

valstybių narių asocijuotų bendrovių (toliau – Direktyva 2003/49/EB) priede, ir

yra Direktyvos 2003/49/EB 3 straipsnio a dalies iii punkte nustatytų mokesčių

mokėtojas, neatleistas nuo šių mokesčių mokėjimo, nuolatinė buveinė kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu skolinis reikalavimas, už kurį

mokamos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sumos, yra faktiškai

susijusios su šia nuolatine buveine ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte

nurodytos sumos pripažįstamos pajamomis, dėl kurių ji tampa Direktyvos 2003/49/EB

3 straipsnio a dalies iii punkte nustatyto mokesčio arba „impôt des

non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders“ Belgijos Karalystėje, arba

„Impuesto sobre la Renta de no Residentes“ Ispanijos Karalystėje, arba kurio

nors kito identiško mokesčio, atsiradusio vėliau ar vietoj buvusio, mokėtoja.

taikomos, kai sumų išmokėjimo ES valstybės narės vienetui ar jo nuolatinei

buveinei momentu ir ne mažiau kaip 2 metus iki šio išmokėjimo be pertraukų ES

valstybių narių vienetai atitinka vieną iš šių kriterijų:

1) šias sumas išmokantis Lietuvos

vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus

akcijų (dalių, pajų) šias pajamas gaunančio ES valstybės narės vieneto arba ES

valstybės narės vieneto, kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, arba

2) šias pajamas gaunantis ES

valstybės narės vienetas arba ES valstybės narės vienetas, kurio nuolatinė

buveinė gauna šias pajamas, tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų

(dalių, pajų) šias sumas išmokančiame Lietuvos vienete arba ES valstybės narės

vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos Respublikoje išmoka šias sumas, arba

3) kitas ES valstybės narės

vienetas tiesiogiai valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) šias

pajamas gaunančiame ES valstybės narės vienete arba ES valstybės narės vienete,

kurio nuolatinė buveinė gauna šias pajamas, ir šias sumas išmokančiame Lietuvos

vienete arba ES valstybės narės vienete, kurio nuolatinė buveinė Lietuvos

Respublikoje išmoka šias sumas.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų sumų mokėtoja ar faktiškąja

savininke, tai jokia kita šio užsienio vieneto dalis nelaikoma šių sumų

mokėtoja ar faktiškąja savininke.

taikomos nuolatinei buveinei, išmokančiai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1

punkte nurodytas sumas, jei šias sumas yra leidžiama atskaityti iš nuolatinės

buveinės pajamų pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

1 punkte nurodytas sumas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė turi

turėti dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio straipsnio 1–3 dalyse

nustatyti kriterijai. Reikalavimus šiems dokumentams nustato centrinis mokesčio

administratorius.

taikomos taip pat valstybėms ir Europos Sąjungos valstybėms narėms

priklausomoms teritorijoms, jeigu toks taikymas numatytas Europos Sąjungos

teisės aktuose.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2201, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

37(3) straipsnis. Gautos paramos,

panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą

paramos paskirtį, ir grynais pinigais gautos paramos apmokestinimas

Vienetas nuo gautos paramos,

panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą

paramos paskirtį, taip pat nuo iš vieno paramos teikėjo per mokestinį

laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies, viršijančios 250 MGL dydžio

sumą, apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą pelno mokestį šio Įstatymo nustatyta

tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

38

straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai

turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,

apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas

mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas,

jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų:

1)

nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas

yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2)

nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę

nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio

turto tikrosios rinkos kainos;

3)

nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo

teises skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividendus;

4) nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra

susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla ir (arba) turto

rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.

straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to

mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto

tikrąja rinkos kaina.

straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)

sandoriams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

38(1) straipsnis.

Tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų

apmokestinimas

2.

Laivybos vienetui įgijus teisę ir pasirinkus mokėti fiksuotą pelno mokestį,

apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka taikoma ne trumpiau kaip iki šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, išskyrus atvejus, kai laivybos vienetas

nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

vienetas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis

laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos

vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį)

praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y.

nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako

teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų

laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, tai pradedant mokestiniu

laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje

numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios teisės, šioms laivybos

vieneto pajamoms taikomos bendros pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, ir tokiam

laivybos vienetui nebesuteikiama teisė pasirinkti mokėti fiksuotą pelno mokestį

visus likusius mokestinius laikotarpius 10 metų periodu (šis periodas

pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą

kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį).

laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus,

pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis

pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą

kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) nebeatitinka šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų dėl nenugalimos jėgos (force majeure)

(t. y. dėl nuo laivybos vieneto nepriklausančių priežasčių), teisės naudotis

apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka toks laivybos vienetas nepraranda,

jei iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį

dėl nenugalimos jėgos (force majeure) laivybos vienetas prarado teisę

mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir

su juo tiesiogiai susijusios veiklos, pabaigos laivybos vienetas atitinka šio

straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam šio straipsnio

1 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d. Laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus

ir pasirinkęs taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką, apie

pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių

administratorių iki mokestinio laikotarpio, kurį pirmą kartą laivybos vienetas

įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį, pirmojo ketvirčio

paskutinės dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

38(2)

straipsnis. Fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimas

vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno

mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant

fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio

laikotarpio dienų skaičiaus. Fiksuota suma:

1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000

jūrų laivo NT vienetų – 3,2 Lt per dieną;

2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001

jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 2,3 Lt per dieną;

3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001

jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 1,5 Lt per dieną;

4) kiekvienam

100 jūrų laivo NT vienetų nuo 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,92 Lt per dieną.

pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų tarifas.

*Pastaba. 2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metų mokestinio laikotarpio

pelno mokestį.

taikomas 20 procentų tarifas.

*Pastaba. 2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų mokestinių

laikotarpių pelno mokestį.

ar amortizacijos skaičiavimo apribojimai:

1) jei laivybos

vieneto pasirinkimu pagal šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nuostatas pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos buvo taikomos fiksuoto pelno mokesčio

apskaičiavimo nuostatos, tai, šioms pajamoms pradėjus taikyti bendras pelno

mokesčio apskaičiavimo nuostatas, turto, naudoto šioje veikloje, nusidėvėjimas

ar amortizacija neskaičiuojami, jeigu nuo šio turto naudojimo pradžios iki

fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpio pabaigos šis turtas būtų buvęs

nudėvėtas ar amortizuotas pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus

normatyvus;

2) jei laivybos

vienetas pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio

nuostatas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis

laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos

vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) praranda

teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio Įstatymo 38(1)

straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako teisės mokėti fiksuotą

pelno mokestį, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši

teisė (išskyrus

šio Įstatymo 38(1)

straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios

teisės, turto, naudojamo tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusiai veiklai, nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami nuo

turto įsigijimo kainos, sumažintos nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, kuri

būtų apskaičiuota, jeigu laivybos vienetas visą laiką būtų taikęs bendras pelno

mokesčio apskaičiavimo nuostatas. Tokiu atveju šio turto nusidėvėjimas ar

amortizacija skaičiuojami pagal normatyvus, ne mažesnius, negu nustatyta šio

Įstatymo 1 priedėlyje, įskaitant mokestinį(-ius) laikotarpį(-ius), kurį(-iais)

tas turtas jau buvo naudotas šiame laivybos vienete.

vieneto pasirinkimu pagal šio straipsnio nuostatas pajamos iš tarptautinio

vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos

fiksuotu pelno mokesčiu, avansinis fiksuotas pelno mokestis nemokamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

39

straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1.

Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai

metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis

nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad

kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su

kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.

pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas

tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti

apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.

4.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio

straipsnio nuostatas, jeigu:

1)

vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,

kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;

2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo

formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.

straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro

tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal

šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2) kontroliuojamojo užsienio

vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje

arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis

užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),

balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą

mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto

pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio

sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos

vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo

pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno

mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio

vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje

valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas

kontroliuojamasis užsienio vienetas.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio

valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo

apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą

įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos

į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame

straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal

šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,

apskaičiuotą pelno mokestį.

39(1)

straipsnis. Europos ekonominių interesų grupės pajamų bei sąnaudų priskyrimas

jos dalyviams ir apmokestinimas

ekonominių interesų grupės pajamos jos dalyviams priskiriamos pagal Europos

ekonominių interesų grupės steigimo sutartyje nustatytas dalis, o jeigu tokios

dalys sutartyje nenustatytos, – lygiomis dalimis.

ekonominių interesų grupės dalyvis Europos ekonominių interesų grupės pajamas

priskiria savo pajamoms paskutinę Europos ekonominių interesų grupės finansinio

laikotarpio, kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba) gavo, dieną.

ekonominių interesų grupės dalyvis jam priklausančią Europos ekonominių

interesų grupės pajamų dalį priskiria savo pajamoms, nesvarbu, ar Europos

ekonominių interesų grupės pelnas dalyviui išmokėtas, ar ne, ir apmokestina šio

Įstatymo nustatyta tvarka.

ekonominių interesų grupės patirtos sąnaudos jos dalyviams priskiriamos

vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais.

ekonominių interesų grupės dalyvis iš savo pajamų atskaito tas Europos

ekonominių interesų grupės sąnaudas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas

priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir ribojamų dydžių leidžiamiems

atskaitymams.

Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos litais

pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį,

nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.

ekonominių interesų grupės dalyvis į savo pajamas neįtraukia iš Europos

ekonominių interesų grupės gauto pelno ar jo dalies.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2102, 2004-04-08,

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

40

straipsnis. Sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar

išmokų

apibūdinimas iš naujo

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš

bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą,

atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą,

o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi

pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą,

atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos

arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos

neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks

pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš

tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to

asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios

dalies įgyvendinimo taisykles.

nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi

iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1972, 2004-01-22,

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Įstatymas

papildomas 401 straipsniu nuo 2009 m. sausio 1 d.:

401 straipsnis. Fiziniams

asmenims paskirstyto pelno apmokestinimas pelno mokesčiu

vieneto, kuris nėra laisvosios ekonominės zonos įmonė, fiziniams asmenims

paskirstomas pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis dėl šio Įstatymo 12

straipsnio 5, 15, 16 punktuose, 461 straipsnyje nustatytų lengvatų

neapmokestintam apmokestinamajam pelnui ir (arba) taikant 0 procentų tarifą

apmokestintam apmokestinamajam pelnui, išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 6

dalyje nurodytą atvejį, apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą.

vienetas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto paskirstomo pelno apskaičiuotą

pelno mokestį į biudžetą sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po

mėnesio, kurį toks paskirstytas pelnas buvo išmokėtas fiziniams asmenims,

dešimtos dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

IX

SKYRIUS

REORGANIZAVIMO,

PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI

NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO

ATVEJAIS

41

straipsnis. Reorganizavimo ir perleidimo dalyviai ir atvejai

1.

Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose

nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar

perleidimo atvejais, kai:

1) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, arba tarp užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

*Pastaba.

1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

1) vienetų

turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 20 arba 13 procentų mokesčio tarifus, arba tarp

užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių

tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo

formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros

mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui,

turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB)

priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių

mokėtojais, arba

*Pastaba.

1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų

mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

2)

vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio

vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos

Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos

90/434/EB

priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų

mokesčių mokėtojais, arba

*Pastaba.

1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2009 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

2) vienetų

turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 20 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio

vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos

Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą

Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c

punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

*Pastaba.

1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių metų

mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

3)

perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės)

registruota buveinė.

2.

Reorganizavimo ar perleidimo atvejai:

1)

vienetai reorganizuojami prijungiant, t. y. vienas ar keli vienetai, baigę

veiklą be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamieji vienetai), prijungiami

prie kito, jau esančio, vieneto (toliau – įsigyjantysis vienetas) ir prijungimo

momentu visas įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir pareigos pereina

įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamojo vieneto dalyviai vietoj turėtų įsigyjamojo

vieneto akcijų (dalių, pajų) mainais gauna išleistų įsigyjančiojo vieneto,

kuriam pereina įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir pareigos, akcijų (dalių,

pajų); jei, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto

akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas pinigais – tai ne daugiau kaip 10

procentų akcijų nominalios vertės arba, kai nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip

10 procentų balansinės akcijų vertės;

2)

vienetai reorganizuojami sujungiant, t. y. du ar daugiau vienetų, baigę veiklą

be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamieji vienetai), sujungiami į naują

vienetą (toliau – įsigyjantysis vienetas) ir sujungimo momentu įsigyjamųjų

vienetų turtas, teisės ir pareigos pereina įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamojo

vieneto dalyviai vietoj turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) mainais

gauna išleistų įsigyjančiojo vieneto, kuriam pereina įsigyjamojo vieneto

turtas, teisės ir pareigos, akcijų (dalių, pajų); jei, keičiant įsigyjamųjų

vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų skirtumas

apmokamas pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės

arba, kai nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų

vertės;

3)

vieneto, baigiančio veiklą be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamasis

vienetas), visas turtas, teisės ir prievolės pereina kitam vienetui, valdančiam

100 procentų jo įstatinio kapitalo (100 procentų akcijų, atspindinčių jo

kapitalą) (toliau – įsigyjantysis vienetas);

4)

vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant, t. y. vienetas, baigiantis

veiklą be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamasis vienetas), išdalija ar

išskaido savo turtą, teises ir pareigas į dvi ar daugiau dalių ir tuo pačiu

momentu jos pereina dviem ar daugiau jau esančių ar naujai kuriamų vienetų

(toliau – įsigyjantieji vienetai), įsigyjamojo vieneto dalyviai vietoj turėtų

įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) proporcingai mainais gauna išleistų

įsigyjančiųjų vienetų akcijų (dalių, pajų); jei, keičiant įsigyjamojo vieneto

akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas

pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, kai

nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų vertės;

5)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą (toliau – perleidžiantysis vienetas),

perleidžia vieną ar kelias savo veiklos dalis kaip turto, teisių ir pareigų

visumą, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį vienetą,

vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra (toliau –

veiklos dalis), vienam ar keliems naujai kuriamiems ar jau esantiems vienetams

(toliau – įsigyjantieji vienetai) kartu sumažindamas įstatinį kapitalą,

perleidžiančiojo vieneto dalyviai vietoj turėtų perleidžiančiojo vieneto akcijų

(dalių, pajų) proporcingai mainais gauna išleistų įsigyjančiųjų vienetų akcijų

(dalių, pajų); jei, keičiant veiklos dalis perleidžiančio vieneto akcijas į

įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas pinigais – tai

ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, kai nominalios

vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų vertės;

6)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą (toliau – perleidžiantysis vienetas),

perleidžia veiklą kaip kompleksą arba vieną ar daugiau veiklos dalių kitam

vienetui (toliau – įsigyjantysis vienetas) mainais už įsigyjančiojo vieneto

akcijas (dalis, pajus);

2 dalies 7

punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

7)

vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą įsigyjant kvalifikuotą

daugumą balsų (t. y. turėti ne mažiau kaip 2/3 to vieneto akcijų suteikiamų

balsų) (toliau – įsigyjantysis vienetas) ar turėdamas kvalifikuotą daugumą balsų

(t. y. ne mažiau kaip 2/3 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ir siekdamas

įsigyti daugiau to vieneto akcijų, perleidžia išleidžiamas savo akcijas (dalis,

pajus) mainais įsigyjamojo vieneto dalyviams už jų turimas įsigyjamojo vieneto

akcijas; jei, keičiant įsigyjamojo vieneto dalyvių turimas įsigyjamojo vieneto

akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas

pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, kai

nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų vertės;

2 dalies 7

punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

7)

vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą įsigyjant daugumą balsų

(t. y. turėti daugiau kaip 1/2 to vieneto akcijų suteikiamų balsų)

(toliau – įsigyjantysis vienetas) ar turėdamas daugumą balsų (t. y. daugiau

kaip 1/2 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ir siekdamas įsigyti daugiau to

vieneto akcijų, perleidžia išleidžiamas savo akcijas (dalis, pajus) mainais

įsigyjamojo vieneto dalyviams už jų turimas įsigyjamojo vieneto akcijas; jei,

keičiant įsigyjamojo vieneto dalyvių turimas įsigyjamojo vieneto akcijas į

įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas pinigais – tai

ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, kai nominalios

vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų vertės;

2 dalies 8

punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

8)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą (toliau – perleidžiantysis vienetas),

atskiria dalį, kuriai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu sukuriamas

vienas ar keli nauji vienetai (toliau – įsigyjantieji vienetai), ir visą

kapitalą, turtą, teises ir pareigas padalija proporcingai perleidžiančiajame

vienete likusių ir iš jo atskirtų akcijų skaičiui;

2 dalies 8

punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

8)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą, (toliau – perleidžiantysis vienetas)

atskiria dalį, kuriai proporcingai priskirtų turto, nuosavo kapitalo ir

įsipareigojimų pagrindu sukuriamas vienas ar keli nauji vienetai (toliau –

įsigyjantieji vienetai);

9)

vienetas (Europos bendrovė ar Europos kooperatinė bendrovė), kuris nėra

likviduojamas ar nėra sukuriamas naujas vienetas, perkelia registruotą buveinę

į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais įsigyjantysis vienetas yra šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas užsienio vienetas, tai šio skyriaus

nuostatos taikomos, jei po reorganizavimo ar perleidimo, nustatyto šio

straipsnio 2 dalyje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, tas užsienio

vienetas gauto turto, teisių ir pareigų pagrindu toliau vykdo veiklą per

nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai šio straipsnio 2

dalies 9 punkte nustatytu atveju šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas

vienetas (Europos bendrovė ar Europos kooperatinė bendrovė) perkelia

registruotą buveinę, tai šio skyriaus nuostatos taikomos, jei po registruotos

buveinės perkėlimo šis vienetas buvusių Lietuvos vienetui priskiriamų turto,

teisių ir pareigų pagrindu toliau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1697,

2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3457 (2008-07-31)

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

42

straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos reorganizavimo ir perleidimo

atvejais

straipsnyje nustatytais atvejais vieneto dalyviai už turimas šio vieneto

akcijas (dalis, pajus) mainais gauna kito vieneto akcijų (dalių, pajų), tai

turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas

(dalis, pajus), pajamomis. Tokiu atveju vieneto dalyvių mainais gautų naujų

akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra šių dalyvių išmainytų akcijų (dalių,

pajų) įsigijimo kaina, buvusi iki šių akcijų (dalių, pajų) perdavimo mainais.

straipsnyje nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai

turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu

atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio

turto įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

straipsnyje nustatytais atvejais užsienio vienetas perleidžia Lietuvoje esančią

nuolatinę buveinę kitam vienetui, tai šiai nuolatinei buveinei tenkantis turto

vertės padidėjimas nelaikomas šios nuolatinės buveinės pajamomis. Tokiu atveju

vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto

įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame

vienete.

straipsnyje nustatytais atvejais Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį,

esančią Europos Sąjungos valstybėje narėje, užsienio vienetui, tai turto vertės

padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.

straipsnyje nustatytais atvejais Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį

kitam Lietuvos vienetui, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą

perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn

turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi iki

turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

straipsnyje nustatytais atvejais užsienio vienetas perleidžia veiklos dalį,

esančią Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos vienetui, tai Lietuvos

vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto

įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame

vienete.

2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas perkelia registruotą

buveinę, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas Lietuvos vieneto pajamomis, o

vieneto, toliau vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę,

šiai nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje priskirto šio turto įsigijimo

kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi Lietuvos vienete iki registruotos

buveinės perkėlimo.

nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai vienetas,

gavęs nuosavybėn turtą, tęsia to turto nusidėvėjimo arba amortizacijos

skaičiavimą taip, kaip tai darė turtą perdavęs vienetas iki perdavimo. Kai šio

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas

perkelia registruotą buveinę, tai dėl registruotos buveinės perkėlimo

nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje priskirto šio turto nusidėvėjimas ar

amortizacija tęsiami taip, kaip tai darė Lietuvos vienetas iki registruotos

buveinės perkėlimo.

nustatytais atvejais reorganizavimo ar perleidimo momentu susidaręs skirtumas

(dydis, kuriuo įsigyjančiojo vieneto sumokėta kaina viršija įsigyto grynojo

turto vertę) iš pajamų neatskaitomas, o neigiamas skirtumas (dydis, kuriuo

įsigyjančiojo vieneto sumokėta kaina mažesnė už įsigyto grynojo turto vertę) į

pajamas neįtraukiamas.

taikomos tik tuo atveju, kai šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose

nustatytais atvejais vienetas ar jo dalyviai, mainais gavę akcijų (dalių,

pajų), jų neparduoda ar kitaip neperleidžia nuosavybėn trejus metus, išskyrus

vėlesnius šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytus

atvejus.

nustatytais atvejais pinigais apmokėtas akcijų kainų skirtumas priskiriamas jį

gavusio vieneto dalyvio pajamoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2418, 2004-08-23,

Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

461 straipsnis.

Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto

vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali

sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima

sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis

pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus

atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu

turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:

1) turtas yra

priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir

įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika

ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,

„įsigytos teisės“, ir

2) turtas yra

nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo

ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų. Jei šio straipsnio 1

dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė nei 50 procentų už mokestinį

laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos, šią sumą viršijančios

išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius

mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti,

atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau už kiekvieną

mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negali būti

sumažintas daugiau kaip 50 procentų.

straipsnio 1 dalyje nurodytas faktiškai patirtų išlaidų dydis turi būti

sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų

valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos

finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta.

straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik

per 2009–2013

metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.

turtas, dėl kurio įsigijimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo sumažintas

apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu

trejus metus. Jei toks ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau,

išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas prarandamas dėl nenugalimos

jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, dėl

sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti

sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant

ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus.

ketinantis sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto,

pradėjęs vykdyti investicinį projektą, apie tai centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais turi informuoti vietos

mokesčių administratorių.

Įstatymas

papildytas skyriumi:

Nr.

XI-73,

2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-6000 (2008-12-30)

X SKYRIUS

PELNO MOKESČIO

APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,

IŠIEŠKOJIMAS IR

GRĄŽINIMAS

47

straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas

šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja

mokesčio mokėtojas.

mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:

1) pagal praėjusių metų veiklos

rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio

laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno

mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį

laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą – dvyliktą mokestinio

laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį

faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno

mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius

apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;

2) pagal

numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali

pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos

mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio

apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą

turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio

sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno

mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio

deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį

nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti

avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio

avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio

pradžios.

neatsižvelgiama į pelno mokesčio sumą, apskaičiuotą nuo gautos paramos,

panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą

paramos paskirtį, taip pat nuo iš vieno paramos teikėjo per mokestinį

laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies, viršijančios 250 MGL dydžio

sumą.

vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais

metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal

praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo

mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs

prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių,

apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma

laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta

iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

5

dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas

mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

5

dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų,

vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio

mokėti neprivalo.

sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio

dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio

ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1484, 2008-04-10,

Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

48

straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas

Pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.