LegalizeLietuvos Respublikos draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 70 straipsniu įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DRAUDIMO ĮSTATYMO ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70 STRAIPSNIU
Į S T A T Y M A S
2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-746
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2000, Nr. 29-803; 2001, Nr. 48-1657)
1 straipsnis. Įstatymo antrojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti Įstatymo antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS
DRAUDIMO SUTARTIS, PERDRAUDIMAS IR BENDRASIS DRAUDIMAS
6 straipsnis. Draudimo rūšies taisyklės
Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyta:
1) atvejai, kada draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, tokio rašytinio prašymo forma ir turinys;
2) draudiminiai įvykiai;
3) nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;
4) draudimo objektai;
5) draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo;
6) dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos;
7) ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos;
8) draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir trečiojo asmens teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu;
9) žalos nustatymo tvarka;
10) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;
11) draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;
12) šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka;
13) draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka, draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarka;
14) ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;
15) kitos draudimo sąlygos, kurias nustato Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) valdyba.
Draudėjo ir draudiko susitarimu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimo sutartys, numatančios nestandartines sąlygas, kurios nustatomos sudarant draudimo sutartį.
Jei pagal tas pačias ar panašias nestandartines sąlygas sudaromos daugiau kaip trys draudimo sutartys, draudikas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naujai draudimo rūšiai arba leidimą pakeisti draudimo rūšies taisykles, jei atskiros (individualios) draudimo sutartys yra tos rūšies, kuriai draudikas leidimą jau yra gavęs.
Draudikas, rengdamas draudimo rūšies taisykles ir sudarydamas draudimo sutartis, privalo vadovautis Priežiūros tarnybos valdybos nustatytomis bendrosiomis draudimo rūšies sąlygomis.
7 straipsnis. Draudimo liudijimų (polisų) apskaita
Draudimo liudijimų (polisų) apskaitą kiekvienas draudikas tvarko finansų ministro nustatyta tvarka.
Kai draudėjas pareikalauja ir apmoka dokumentų išdavimo išlaidas, draudikas privalo išduoti draudėjui draudimo liudijimo (poliso) dublikatą, rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir (ar) kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, nuorašus.
8 straipsnis. Informacija ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui
Prieš sudarydamas ne gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui šią informaciją:
1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;
2) draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jei draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas;
3) draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus;
4) nedraudiminius įvykius ir kitus atvejus, kada draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką.
Sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo informuoti ne gyvybės draudimo sutarties draudėją – fizinį asmenį apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pasikeitimą, reikšmingą draudimo sutarties šalių teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties.
9 straipsnis. Informacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui
Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir papildomai raštu informuoti draudėją apie:
1) galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;
2) galimus draudimo sutarties terminus;
3) draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;
4) draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;
5) draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;
6) palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;
7) objektus, į kuriuos gali būti investuojama, ir apie draudėjui tenkančią pajamų iš draudiko investicijų dalį, šios dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarką, jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui;
8) apmokestinimo tvarką, taikomą draudimo sutartims.
Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu informuoti gyvybės draudimo sutarties draudėją apie bet kokį šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pasikeitimą. Kiekvienais metais draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.
10 straipsnis. Apdraustojo sutikimas
Jei, sudarant gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui sutartį dėl draudiminių įvykių apdraustojo (kuris nėra pats draudėjas) gyvenime, draudėjas naudos gavėju ketina paskirti asmenį, kuris nėra apdraustasis, ar pasiskirti naudos gavėju save, skiriant naudos gavėją būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas.
Jei gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui sutartyje apdraustasis yra asmuo, kuris dėl savo amžiaus nėra visiškai veiksnus, asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, arba asmuo, kurio veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, o draudėjas neturi teisės skirti kito naudos gavėjo. Ši nuostata netaikoma, jei apdraustasis yra nepilnametis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje numatytu atveju, arba nepilnametis, Civilinio kodekso 2.9 straipsnio nustatyta tvarka pripažintas visiškai veiksniu.
11 straipsnis. Draudimo įmokos nesumokėjimas
Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog, per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Jei draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus.
Jei draudiminis įvykis įvyksta draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymo sustabdymo (toliau – draudimo apsaugos sustabdymo) metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, jog reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.
Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, o gyvybės draudimo atveju – ilgiau negu 6 mėnesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartį, turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, bet neilgesniam kaip 3 mėnesiai, o gyvybės draudimo atveju – kaip 6 mėnesiai.
12 straipsnis. Teisė į draudimo išmoką
Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje numatytais atvejais – naudos gavėjas arba tretysis asmuo. Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba tretysis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus atsikirtimus, kuriuos turi prieš draudėją.
13 straipsnis. Draudiminio įvykio tyrimas
Draudiko administracijos vadovas privalo nustatyti pranešimų apie draudiminius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudiminių įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, tyrimo taisykles.
14 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimas
Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Draudimo išmoka fiziniam asmeniui privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos.
Draudikas neturi teisės:
1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu;
2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudiminio įvykio bei įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.
Jei įvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo įvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
15 straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės ne gyvybės draudimo atveju
Ne gyvybės draudimo atveju, kai draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos likusiai draudimo sumos daliai, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų. Šios dalies pirmojo sakinio nuostata netaikoma, jei dėl draudiminio įvykio, dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, išnyksta draudimo rizika.
16 straipsnis. Draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties
Dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos neįtraukiamos į paveldimą turtą ir joms netaikomos paveldėjimo teisės normos, jei draudėjas ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis paskyrė naudos gavėją.
17 straipsnis. Išperkamoji suma
Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina šio įstatymo ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui turi būti išmokamos draudimo sutarties galiojimo metu sukauptos lėšos – išperkamoji suma, kuri apskaičiuojama matematiniais metodais atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas aplinkybes, nurodytas draudimo sutartyje.
Jei gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jei ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.
Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.
18 straipsnis. Gyvybės draudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis
Draudėjas – fizinis asmuo – turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra šeši mėnesiai ar trumpesnis.
Nutraukus gyvybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, draudėjui grąžinama visa sumokėta draudimo įmoka.
19 straipsnis. Negaliojanti draudimo sutartis
Draudimo sutartis negalioja, jeigu:
1) ji sudaryta po draudiminio įvykio, išskyrus atvejus, kai šalys Civilinio kodekso 6.996 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka susitarė, jog draudimas taikomas ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo;
2) ji sudaryta su užsienio valstybės draudimo įmone ar Lietuvos Respublikoje įregistruotu ūkio subjektu, neturinčiu licencijos verstis draudimo veikla Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nurodytas išimtis;
3) yra kiti Civiliniame kodekse nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai.
20 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas
Draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, sutarties su kita Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmone ar su užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje, pagrindu ir gavę Priežiūros tarnybos valdybos leidimą turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai Lietuvos Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje.
Draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, apie šį ketinimą privalo paskelbti mažiausiai 2 dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje. Priežiūros tarnybos valdybos reikalavimu draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo apie šį ketinimą paskelbti pakartotinai arba raštu informuoti kiekvieną draudėją. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis arba rašytinėje informacijoje draudėjui turi būti nurodytas terminas, ne trumpesnis kaip 2 mėnesiai, per kurį draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudimo įmonei dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.