Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 2, 9, 24, 26, 26(1), 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 33(1) straipsniu įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 1, 2, 9, 24, 26, 261, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 331 STRAIPSNIU

Į S T A T Y M A S

1998 m. rugsėjo 29 d. Nr. VIII-865

Vilnius

(Žin., 1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501; 1992, Nr. 7-150, Nr. 14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr. 34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 1-3, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464, Nr. 71-1716; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr. 8-162)

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas 2 ir 3 dalimis

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, papildyti straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis.

Fizinių asmenų pajamų mokestį moka:

1) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarp jų užsienio valstybių įmonių atstovybėse ir nuolatinėse buveinėse, bei užsienyje įsteigtose (registruotose) Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų;

užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas už tą veiklą iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų.

Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio valstybių diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbantiems tų valstybių piliečiams ir asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, ir užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose dirbantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena;

2) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp jų iš užsienio valstybių įmonių atstovybių ir nuolatinių buveinių, bei užsienyje įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš Lietuvos Respublikos gyventojų ir iš kitos veiklos Lietuvos Respublikoje;

nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamas iš užsienio valstybių gyventojų, iš komercinės-ūkinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse;

3) juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos (šio įstatymo IV dalis);

4) užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje (šio įstatymo IV dalyje nustatyta tvarka).

Nuolatinėmis buveinėmis laikomi užsienio valstybių įmonių nesavarankiški padaliniai, tarp jų užsienio valstybių įmonių filialai (toliau – nuolatinės buveinės), kurie Lietuvos Respublikoje:

Šiame įstatyme nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais yra laikomi:

2 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pensininkams iš pensijų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš kitų užsienio valstybių mokamų pensijų, kurios apmokestintos tose valstybėse;“.

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis.

Pajamų mokestį pagal šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nurodytus tarifus išskaito pajamas apskaičiavusios ir išmokėjusios įmonės, įstaigos, organizacijos, tarp jų užsienio valstybių įmonių atstovybės ir nuolatinės buveinės, bei gyventojai, mokantys uždarbį samdomiems asmenims, ir kas ketvirtį, per 15 dienų ketvirčiui pasibaigus, pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra registruoti, žinias apie samdomiems asmenims išmokėtą uždarbį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį. Žinių pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

4 straipsnis. 24 straipsnio 2, 7, 8, 9 dalių pakeitimas ir papildymas 10 dalimi

„Kitų ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pajamos, panaudotos investicijai, apmokestinamos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka arba šių įmonių lėšos (nuosavos ar skolintos), panaudotos investicijai, atimamos iš bendrųjų pajamų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai keičiama investicijoms skirtų pajamų, apmokestintų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka, naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai įmonės savininkai išsimoka įmonės pajamų dalį (visas pajamas), toms investicijai panaudotoms pajamoms turi būti perskaičiuojamas pajamų mokestis.“

„Ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių, kurių bendrosios įplaukos per mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurios verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), ūkinėms bendrijoms ir juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms, kurios teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, bei tabako gaminius.

Užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šio straipsnio devintojoje dalyje) iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas bei palūkanos už suteiktas paskolas apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais - taikant 10 procentų tarifą.

Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 24 procentų tarifą. Šių valstybių (zonų) sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

„Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių gaunami iš užsienio valstybių įmonių dividendai apmokestinami taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Dividendus gaunanti Lietuvos Respublikos ūkinė bendrija ar juridinio asmens teisių neturinti (personalinė) įmonė mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Dividendų gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pajamų mokesčio apskaičiavimo apyskaita pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pajamų mokestį apskaičiuojanti įmonė.“

5 straipsnis. 26 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apmokestinamosios pajamos nustatomos iš bendrųjų įplaukų atskaičius Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje išvardytas ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintas sąnaudas toms įplaukoms gauti. Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktišką įplaukų gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos – tai realizavimo įplaukų ir apmokestinamų nerealizacinių įplaukų suma. Įplaukų priskyrimas realizavimo ir apmokestinamoms nerealizacinėms įplaukoms nustatomas pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį. Jeigu juridinio asmens teisių neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.“

6 straipsnis. 261 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 261 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos lengvatos.“

7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis.

Nustatant apmokestinamąsias pajamas, be šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų sąnaudų, taip pat yra atimamos sumos, išvardytos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnyje (tokia pat dalis ir ta pačia tvarka). Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai nebeperkeliami. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Finansų ministras tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką taip pat nustato finansų ministras.“

8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 28 straipsnio 1 dalį, o 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 1 ir 2 dalimis.

9 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis.

Individualios (personalinės) įmonės bei ūkinės bendrijos, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Per metus mokami avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau - pajamų avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pajamų avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

Pajamų avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo-dvyliktojo mėnesių pajamų avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pajamų avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių. Šios įmonės pajamų avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pajamų avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalinta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios įplaukos neviršijo 100 tūkst. litų, įmonė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios įplaukos yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio bendrąsias įplaukas arba kuriam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šiame straipsnyje, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pajamų avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės sumą proporcingai sumažėjusioms įplaukoms arba atleisti nuo pajamų avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios įplaukos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pajamų avansinius mokesčius. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą.

Jeigu mokesčio mokėtojas pasirinko pajamų avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą, pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 3 darbo dienos.

Pajamų avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 3 darbo dienos.

Jeigu užsienio valstybių įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, juridinio asmens teisių neturinti individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija privalo iš šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytų pajamų atskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.“

10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis.

Pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis (avansinis mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.“

11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiomis galios 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalyje vietoj žodžių „dvigubo jos“ įrašyti žodžius „tokio pat“ ir šią dalį laikyti 1 dalimi, straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis.

Jeigu juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos užsiima veikla neįsigijusios privalomo patento, iš įmonės išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir tokio pat dydžio bauda.

Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę pajamų mokesčio sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba delspinigiai).“

12 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis.