Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBOS KOOPERATYVŲ

1990 m. spalio 16 d. Nr. I-680

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos 1982 m. gruodžio 2 dienos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos butų kodekso (Žin., 1982, Nr. 34-377) 117 straipsnį papildyti tokia trečiąja dalimi:

„Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu“.

2 straipsnis

Mirusio kooperatyvo nario nevisiškai išmokėtą pajų paveldi jo įpėdiniai bendra įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju teisę įstoti į kooperatyvą įgyja įpėdinis (įpėdiniai), neatsižvelgiant į tai, ar įpėdinis (įpėdiniai) kartu gyveno palikėjui esant gyvam. Pirmenybės teisę stoti į kooperatyvą turi įpėdinis (įpėdiniai), kurie gyveno kartu su palikėju ir neturi savo buto (gyvenamosios patalpos).

3 straipsnis

Šio įstatymo nustatytos taisyklės, reglamentuojančios kooperatyvo nario įpėdinio teisę įstoti į kooperatyvą (kai pajus neišmokėtas), , taip pat teisę paveldėti butą (kai pajus visiškai išmokėtas), taikomas ir tiems paveldėjimo santykiams, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu butas įstatymo nustatyta tvarka nesuteikiamas kitiems asmenims. Butas laikomas suteiktu kitiems asmenims nuo to momento, kai už jį įmokėtas pajus.

4 straipsnis

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsižvelgus į šį įstatymą, pakeisti ir papildyti Pavyzdinius gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatus, toliau demokratizuojant kooperatyvų narių teises.

5 straipsnis

Įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS