Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas

Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios investicines paslaugas ar vykdančios investicinę veiklą, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, įgaliotieji konsultantai, gyvybės draudimo ir profesinių pensijų instituciniai investuotojai ir turto valdytojai.

Šio straipsnio 7 dalies ir šio įstatymo 12, 16, 21–24 straipsnių, II skyriaus trečiojo skirsnio (išskyrus 36 straipsnio 4 dalį), ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių, 93, 96, 101, 102, 109, 110, 112, 113, 114, 115 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą.

Šio įstatymo 12 straipsnio, 16 straipsnio 1–8 ir 12 dalių, 28–32, 34, 35 straipsnių, 36 straipsnio (išskyrus 4 dalį), 39, 93, 94, 101, 102, 112, 113, 114 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, platinančioms struktūrizuotus indėlius arba teikiančioms konsultacijas dėl jų įsigijimo.

Šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų nariams arba dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 5, 9 ir 10 punktuose, net ir tuo atveju, jeigu jie pagal šį įstatymą neprivalo turėti veiklos licencijos.

Šio įstatymo 89 ir 891 straipsniai taikomi sąskaitų tvarkytojams (taip pat sąskaitų tvarkytojams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje), kai jie akcininkams ar kitiems sąskaitų tvarkytojams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.

Šio įstatymo 411, 412, 413, 414 straipsniai taikomi:

Šis įstatymas, išskyrus IV skyriuje nustatytus reikalavimus, netaikomas:

Šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems šio straipsnio 5 dalies 1, 9 ir 10 punktuose, nesvarbu, ar jie atitinka šio straipsnio 5 dalies 4 punkto antrajame sakinyje nustatytas sąlygas.

Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 13, 14, 141, 142, 15, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441 straipsniai, 50 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 97 straipsnio 7–12 dalys netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms finansų maklerio įmonėms. Tokioms finansų maklerio įmonėms mutatis mutandis taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie nurodomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje ir taikomi kredito įstaigoms.

Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 441, 154 straipsnio 7–10 dalys, 155 ir 156 straipsniai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

Šis įstatymas nesuteikia teisės teikti investicinių paslaugų sandorio šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, atliekantys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Protokole (Nr. 4) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto nustatytas funkcijas ar atliekantys analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

Visos daugiašalės sistemos privalo veikti arba pagal šio įstatymo II skyriaus nuostatas, reglamentuojančias daugiašalių prekybos sistemų ar organizuotos prekybos sistemų veiklą, arba pagal šio įstatymo III skyriaus nuostatas, reglamentuojančias reguliuojamos rinkos veiklą.

Finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos, kurios organizuotai, dažnai, sistemingai ir dideliu mastu, vykdydamos klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos ribų, turi laikytis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų.

Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, visiems finansinių priemonių sandoriams, kurie sudaromi ne daugiašalėse sistemose arba ne sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių, kaip nurodyta šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, taikomi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 III antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

Patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis ir kurie turi priežiūros institucijos licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas, privalo laikytis šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų veiklos sąlygų.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo VII skyriaus pirmojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatas, netaikomas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/1503 2 straipsnio 1 dalies e punkte.

Finansų maklerio įmonėms, taip pat pagrindinėms sandorio šalims Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Algoritminė prekyba – prekyba finansinėmis priemonėmis, kai kompiuteriniu algoritmu automatiškai nustatomi atskiri pavedimų parametrai, tokie kaip pavedimo iniciatyvos laikas, vykdymo kaina arba mastas, vykdymo būdas ir pan., o žmogaus įsikišimas ribotas arba jo visai nėra. Prekyba nelaikoma algoritmine, kai sistemos naudojamos tik pavedimams perduoti į vieną ar daugiau prekybos vietų, pavedimams apdoroti, kai nenustatomi jokie prekybos parametrai, pavedimams patvirtinti arba įvykdytiems sandoriams apdoroti po prekybos.

Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimas – finansų maklerio įmonių grupės patronuojančiajai įmonei taikomas Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnio reikalavimas.

Biržoje prekiaujamas fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio bent vienos klasės investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama visą dieną bent vienoje prekybos vietoje dalyvaujant bent vienam rinkos formuotojui, kuris imasi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų kaina toje prekybos vietoje labai nesiskirtų nuo grynųjų aktyvų vertės ir, jei taikoma, nuo orientacinės grynųjų aktyvų vertės, tenkančios to kolektyvinio investavimo subjekto vienam investiciniam vienetui ar akcijai.

Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte.

Buveinės valstybė narė:

Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – centrinis depozitoriumas) – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Daugiašalė prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba reguliuojamos rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.

Daugiašalė sistema – sistema, kurioje tarpusavyje derinami daugelio trečiųjų asmenų ketinimai dėl finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo.

Depozitoriumo pakvitavimas – kapitalo rinkoje cirkuliuojantis perleidžiamasis vertybinis popierius, kurio turėtojui priklauso nuosavybės teisės į kitoje valstybėje įsteigto emitento vertybinius popierius, kuris gali būti įtrauktas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kuriuo prekiaujama, nepaisant prekybos kitoje valstybėje įsteigto emitento vertybiniais popieriais.

Didelio dažnio algoritminės prekybos metodas – algoritminės prekybos metodas, kuriam būdingi visi šie požymiai:

Didmeninis energetikos produktas – kaip tai apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011) 2 straipsnio 4 punkte.

Elektroninis formatas – patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, laikomų duomenų pavidalas.

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, įsteigta institucija.

Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, įsteigta institucija.

Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte.

Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte.

Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte.

Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo įsteigta institucija.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija.

Finansinės priemonės – bet kuri iš šių priemonių, įskaitant priemonę, kuri išleista naudojant paskirstytojo registro technologiją, kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) 2022/858 2 straipsnio 1 punkte:

Finansinių priemonių portfelio valdymas – kliento portfelio, į kurio sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kliento pavedimą.

Finansinių priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.

Finansų institucija – finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

Finansų maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionalus vienos ar kelių rūšių investicinės veiklos vykdymas. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso.

Finansų maklerio įmonės filialas – su įmonės buveinės vieta nesutampantis ir juridinio asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžiama teikti pagal finansų maklerio įmonės licenciją. Visos veiklos vietos, kurias finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomos vienu filialu.

Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnyje nurodyta informacija ir taikoma Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.

Finansų maklerio įmonės licencija – šio įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei išduodamas veiklos leidimas.

Finansų maklerio įmonės priklausomas tarpininkas (toliau – priklausomas tarpininkas) – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, veikdamas išimtinai vienos finansų maklerio įmonės vardu ir šiai finansų maklerio įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus, siūlo klientams ar potencialiems klientams investicines ir (arba) papildomas paslaugas, priima ir perduoda klientų nurodymus ar pavedimus dėl investicinių paslaugų ar finansinių priemonių, platina finansines priemones arba teikia investavimo rekomendacijas klientams arba potencialiems klientams dėl finansinių priemonių ar investicinių ir (arba) papildomų paslaugų. Kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės tarpininkas gali neturėti juridinio asmens statuso.

Finansų maklerio įmonių grupė – investicinių įmonių grupė, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte.

Gyvybės draudimo ir profesinių pensijų institucinis investuotojas – įmonė, turinti teisę vykdyti gyvybės draudimo ir (ar) perdraudimo veiklas, kaip tai apibrėžta Draudimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų asociacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.

Glaudūs ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių sieja:

Įgaliotasis konsultantas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuris profesinės ir verslo veiklos pagrindu analizuoja akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, atskleistą ir prireikus kitą šių bendrovių informaciją, kad pateiktų tyrimus, konsultacijas ar balsavimo rekomendacijas, reikalingas investuotojui priimant balsavimo sprendimus, susijusius su naudojimusi balsavimo teisėmis.

Įmonių grupė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Įmonių grupės priežiūros institucija – institucija, atsakinga už Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir finansų maklerio įmonės, kurias kontroliuoja Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą.

Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas – duomenų teikimo paslaugų teikėjas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36a punkte.

Neteko galios nuo 2024-07-25

Investavimo rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.

Investicinė kontroliuojančioji bendrovė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte.

Investicinės paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:

Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų įsigyti.

Įsigyjantysis asmuo – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nusprendęs fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys.

Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 29 punkte.

Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimos finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.

Klientas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kuriam finansų maklerio įmonė, turto valdytojas ar institucinis investuotojas teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Komercinės veiklos grupė – grupė, kurios pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla.

Kompetentinga valstybė narė:

Konsoliduota būklė – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

Neteko galios nuo 2022-01-02.

Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Lyčių atžvilgiu neutrali atlygio politika – darbo užmokesčio politika, grindžiama vienodu darbo užmokesčiu vyriškosios ir moteriškosios lyties darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą.

Lyginamojo indekso administratorius – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Likvidžioji rinka – finansinės priemonės ar tam tikros klasės finansinių priemonių rinka, kurioje nuolat yra pasirengusių ir norinčių sudaryti sandorį pirkėjų ir pardavėjų. Ši rinka vertinama atsižvelgiant į specifines tam tikros finansinės priemonės arba tam tikros klasės finansinių priemonių rinkos struktūras ir remiantis šiais kriterijais:

Lotas – bazinis skaičius, kaip tai apibrėžta 2016 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/591, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techniniais reguliavimo standartais, 9 straipsnio 2 dalyje.

Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės – finansų maklerio įmonės, kurios atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalies sąlygas.

Mažos ir vidutinės įmonės – įmonės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus kiekvienų metų pabaigoje nesiekė 200 milijonų eurų.

Mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka – daugiašalė prekybos sistema, kuriai suteiktas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas pagal šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kurios nors viena patronuojamoji įmonė yra finansų maklerio įmonė, išskyrus finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę.

Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme.

Nepriekaištingos reputacijos asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kurio reputacija, remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, abejoti nėra pagrįstos priežasties.

Neprofesionalusis klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorio šalių.

Organizuotos prekybos sistema – daugiašalė sistema, kuri nėra reguliuojama rinka ar daugiašalė prekybos sistema ir kurioje daugiašaliai trečiųjų asmenų ketinimai dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų arba išvestinių finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo derinami siekiant sudaryti sandorius.

Pagrindinė sandorio šalis – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte.

Papildomos paslaugos:

Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patvarioji laikmena – priemonė, kuri suteikia galimybę klientui saugoti ir be pakeitimų atkurti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų prieinama per visą informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį.

Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas – patvirtintas skelbimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 34 punkte.

Patvirtintas pranešimų apie sandorius teikimo subjektas – patvirtintas pranešimų teikimo subjektas, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 36 punkte.

Pavedimų vykdymas kliento sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, įskaitant sandorių dėl finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos išleidžiamų finansinių priemonių pardavimo sudarymą finansinių priemonių išleidimo metu.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones):

Pinigų rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje – iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.

Pradinis kapitalas – kapitalas, kurio reikalaujama siekiant gauti finansų maklerio įmonės licenciją ir kurio suma bei rūšys nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje.

Prekiautojas biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 150 punkte.

Prekybos vieta – reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos sistema arba organizuotos prekybos sistema.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros ar kitas šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose pavestas funkcijas.

Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė, kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius, įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.

Prižiūrimas duomenų teikėjas – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Profesionalusis klientas – klientas, kuris atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

Reguliuojama rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.

Reguliuojamos rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti pati reguliuojama rinka.

Ribinis pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.

Rinkos formuotojas – juridinis asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.

Sandorio sudarymas savo sąskaita – sandorio dėl vienos ar kelių finansinių priemonių sudarymas savo lėšomis.

Sertifikatai – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 27 punkte.

Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri, vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos ribų, organizuotai, dažnai, sistemingai ir dideliu mastu sudaro sandorius savo sąskaita, tačiau neveikia kaip daugiašalės sistemos operatorius. Dažnumas ir sistemingumas vertinami pagal nebiržinės prekybos sandorių, kuriuos savo sąskaita sudaro finansų maklerio įmonė vykdydama klientų pavedimus dėl finansinės priemonės, skaičių. Didelis mastas vertinamas arba pagal finansų maklerio įmonės vykdomos nebiržinės prekybos mastą, lyginant su visa finansų maklerio įmonės prekyba tam tikra finansine priemone, arba pagal finansų maklerio įmonės vykdomos nebiržinės prekybos mastą, lyginant su prekyba tam tikra finansine priemone visoje Europos Sąjungoje. Sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės apibrėžtis taikoma tik tada, kai tenkinami dažnumo, sistemingumo ir didelio masto kriterijai arba kai pati finansų maklerio įmonė pasirenka veikti pagal sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms taikomą tvarką.

Sisteminė rizika – finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti didelių neigiamų pasekmių vienos ar kelių valstybių finansų sistemai ir ekonomikai.

Siūlomasis įsigijimas – numatomas finansų maklerio įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba padidinimas, dėl kurio įsigyjančiajam asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to asmens patronuojamąja įmone.

Struktūrizuotas indėlis – indėlis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, kuris, suėjus indėlio terminui, grąžinamas kartu su palūkanomis arba kitomis išmokomis laikantis palūkanų ir išmokų mokėjimo sąlygų ir pagal formulę, į kurią įtraukiami šie veiksniai:

Struktūrizuoti finansiniai produktai – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte.

Su anglimis ar nafta susietos išvestinės finansinės priemonės – šio straipsnio 15 dalies 6 punkte nurodyti su anglimis ar nafta susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama organizuotos prekybos sistemoje ir už kurias privaloma atsiskaityti prekėmis.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Sudėtinio investicinių produktų ir (arba) paslaugų paketo pardavimas – investicinės paslaugos siūlymas kartu su kita paslauga ar produktu pristatant ją kaip to paties paketo dalį arba kaip to paties susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlygą.

Tarpininko suderintas sandoris – sandoris, sudaromas laikantis šių sąlygų:

Tiesioginė elektroninė prieiga – prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento leidimas pagal susitarimą kitam asmeniui pasinaudoti savo prekybos kodu, kad šis asmuo galėtų elektroniniu būdu perduoti su finansine priemone susijusius pavedimus tiesiogiai į prekybos vietą. Tiesiogine elektronine prieiga laikomas leidimas pagal susitarimus asmeniui naudotis prekybos vietos nario, dalyvio ar kliento infrastruktūra arba kokia nors kita nario, dalyvio ar kliento prisijungimo sistema pavedimams perduoti (tiesioginė rinkos prieiga) ir leidimas pagal susitarimus, pagal kuriuos asmuo nesinaudoja šia infrastruktūra (suteiktoji prieiga).

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.

Trečiosios valstybės įmonė – įmonė, kuri būtų laikoma finansų maklerio įmone ar kredito įstaiga, jei jos buveinė arba registruota buveinė būtų Europos Sąjungos teritorijoje.

Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

Turto valdytojas – finansų maklerio įmonė ir kredito įstaiga, teikianti investuotojams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, turinti licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą.

Vadovai:

Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.

Valstybės skolos finansinė priemonė – skolos finansinė priemonė, kurią išleido valstybės skolos finansinių priemonių emitentas.

Valstybės skolos finansinių priemonių emitentas – bet kuris iš nurodytų skolos finansines priemones išleidžiančių subjektų:

Vienos finansinės priemonės pakeitimas kita – vienos finansinės priemonės pardavimas ir kitos finansinės priemonės pirkimas arba pasinaudojimas teise pakeisti esamą finansinę priemonę kita priemone.

Neteko galios nuo 2022-01-02.

Vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie vadovauja rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės veiklai ir yra atsakingi ir atskaitingi rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės valdymo organui už kasdienį valdymą, įskaitant reikalavimų, taikomų rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui arba finansų maklerio įmonei ir jų darbuotojams vykdant produktų ir paslaugų platinimą klientams, įgyvendinimą.

Visos sumos sąlyga – sąlyga, kuria siekiama apsaugoti investuotoją užtikrinant, kad išperkant obligaciją nesuėjus terminui emitentas obligaciją turinčiam investuotojui sumokėtų sumą, lygią likusių atkarpos mokėjimų, numatytų iki išpirkimo termino, grynosios dabartinės vertės sumos ir obligacijos, kuri išperkama, pagrindinės sumos sudėtinei sumai.

Žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais, taip pat su produktais, išvardytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su visais pakeitimais, I priede.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033 ir Reglamente (ES) 2020/1503.

Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų papildomų nuosavų lėšų tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:

Papildomų nuosavų lėšų dydis nustatomas kaip skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimo, kurį priežiūros institucija nustato pagal šio straipsnio 1 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėse dalyse.

Papildomas nuosavas lėšas sudarantis 1 lygio kapitalas turi būti ne mažesnis kaip trys ketvirtadaliai papildomų nuosavų lėšų, o bendras 1 lygio kapitalas turi sudaryti bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo. Papildomos nuosavos lėšos negali būti naudojamos siekiant laikytis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų.

Priežiūros institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, privalo pateikti konkretų paaiškinimą, kodėl šio įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos nėra laikomos pakankamomis.

Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.

Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.

Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms taikomi tik kai priežiūros institucija pagrįstu finansų maklerio įmonės vertinimu nustato, kad tai būtina.

Lietuvos Respublikoje licencijuoti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų siekiant gauti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją.

Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.

Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos ir veiklos organizavimo, lyčių atžvilgiu neutralią atlygio politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pati įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir priklausomi tarpininkai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir dokumentą, reglamentuojantį finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir priklausomų tarpininkų sandorių sudarymo savo sąskaita tvarką.

Finansų maklerio įmonė privalo nusistatyti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

Finansų maklerio įmonė, išleidžianti klientams parduoti skirtas finansines priemones, privalo nustatyti ir taikyti kiekvienos finansinės priemonės išleidimo ar išleistos finansinės priemonės esminio pakeitimo patvirtinimo procedūras prieš pradėdama šias finansines priemones reklamuoti arba platinti klientams.

Taikydama finansinės priemonės patvirtinimo procedūrą, finansų maklerio įmonė privalo nustatyti kiekvienos finansinės priemonės tikslinę galutinių klientų, kuriems skirta finansinė priemonė, grupę (toliau – tikslinė klientų grupė), įvertinti šiai grupei būdingas rizikas ir užtikrinti, kad finansinės priemonės platinimo strategija yra tinkama nustatytai tikslinei klientų grupei.

Finansų maklerio įmonė privalo periodiškai peržiūrėti, ar jos siūloma arba platinama finansinė priemonė ir jos platinimo strategija atitinka tikslinės klientų grupės poreikius, atsižvelgdama į visus galimus tikslinei klientų grupei būdingų rizikų esminius pokyčius.

Finansines priemones išleidžianti finansų maklerio įmonė privalo pateikti visiems asmenims, platinantiems jos išleistą finansinę priemonę, pakankamai informacijos apie išleistą finansinę priemonę ir jos patvirtinimo procedūrą, įskaitant informaciją apie tikslinę klientų grupę.

Šio straipsnio 3–6 dalyse ir šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba platinančioms ar parduodančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims.

Finansų maklerio įmonė, siūlanti ar rekomenduojanti klientams finansinę priemonę, kurią išleido kitas subjektas, privalo imtis priemonių, kad gautų pakankamai informacijos apie siūlomą finansinę priemonę, jos tvirtinimo procedūrą, tikslinę klientų grupę, kad galėtų suprasti finansinės priemonės esmę ir įvertinti tikslinę klientų grupę.

Šio straipsnio 3–7 dalyse nustatyti reikalavimai nepanaikina kitų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 finansų maklerio įmonei nustatytų pareigų, kurių ji privalo laikytis teikdama klientams investicines paslaugas.

Finansų maklerio įmonė privalo turėti ir naudoti reikiamas sistemas, išteklius, administravimo procedūras ir kitas priemones, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nenutrūkstamas investicinių paslaugų teikimas.

Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.

Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos, administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimas informacijos perdavimo saugumo priemones, kurios užtikrintų perduodamos informacijos saugumą, konfidencialumą, patikimumą, sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos rizikas, taip pat užtikrintų, kad informacija būtų atpažįstama ir duomenys būtų apsaugoti nuo nutekėjimo.

Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti duomenų apie suteiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir sudarytus sandorius saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentu (ES) 2019/2033, ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams, taip pat pareigos užtikrinti rinkų vientisumą.

Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima sandorių sudarymą savo sąskaita, pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, vykdydama šio straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus, privalo saugoti telefoninių pokalbių įrašus ir elektroninius pranešimus. Finansų maklerio įmonė taip pat privalo saugoti telefoninių pokalbių įrašus ir elektroninius pranešimus, kuriais buvo ketinama teikti šioje dalyje nurodytas investicines paslaugas, tačiau šios paslaugos suteiktos nebuvo. Finansų maklerio įmonė, priėmusi kitais būdais pateiktus klientų pavedimus, privalo užtikrinti, kad pavedimai būtų pateikiami patvariojoje laikmenoje (laiškas, faksograma, elektroninis laiškas, susitikimų protokolai ar užrašai). Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad jos darbuotojai ar jos vardu dirbantys asmenys naudotų tik tokią techninę įrangą (įskaitant finansų maklerio įmonės darbuotojų arba jos vardu veikiančių asmenų privačią techninę įrangą), kuri leidžia išsaugoti ir kopijuoti telefoninių pokalbių įrašus ir elektroninius pranešimus.

Finansų maklerio įmonė privalo esamus ir naujus klientus, su kuriais ketinama sudaryti arba yra sudaromi sandoriai, įspėti, kad įrašo telefoninius pokalbius su klientais ir saugo jų elektroninius pranešimus. Įspėjimas gali būti vienkartinis, tačiau turi būti pateikiamas esamam ar naujam klientui prieš finansų maklerio įmonei pradedant teikti jam investicines paslaugas. Finansų maklerio įmonė neturi teisės telefonu teikti investicinių paslaugų, apimančių pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, klientams, kurie nebuvo iš anksto įspėti apie telefoninių pokalbių įrašymą.

Finansų maklerio įmonė privalo saugoti šio straipsnio 13 dalyje nurodytus duomenis ne trumpiau kaip 5 metus, o priežiūros institucijai nustačius – 7 metus, taip pat privalo pateikti duomenis susijusiam klientui, jeigu jis to reikalauja.

Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač kai finansų maklerio įmonė yra nemoki. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.

Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų lėšos, gautos pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas finansų maklerio įmonės skolų išieškojimas.

Finansų maklerio įmonė neturi teisės sudaryti su neprofesionaliaisiais klientais finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimų, kurių tikslas – užtikrinti esamus, būsimus, sąlyginius arba numatomus kliento įsipareigojimus.

Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 12–15 dalyse nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 12–15 dalyse nurodytus duomenis.

Priežiūros institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos, vadovaujantis šio straipsnio 15 dalimi, šio straipsnio 13 dalyje nurodyti duomenys privalo būti saugomi 7 metus.

Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad vieną ar kelias šio straipsnio 4 dalyje numatytas finansų maklerių operacijas vykdytų tik fizinis asmuo – atestuotas finansų makleris arba finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečiojo asmens pripažintos kvalifikacijos asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Atestuotas finansų makleris privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, laikydamasis šio straipsnio 10 dalyje nurodytų reikalavimų.

Finansų makleris laikomas tinkamu vykdyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas operacijas, jeigu:

Finansų maklerio įmonė turi kontroliuoti, kad finansų makleris dirbdamas finansų maklerio įmonėje atitiktų nustatytus reikalavimus. Finansų maklerio tinkamumo nustatymo tikslais finansų maklerio įmonė turi teisę gauti asmens duomenis iš Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įsteigtų registrų ar informacinių sistemų. Asmens duomenys finansų maklerio įmonėje turi būti tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Finansų makleris gali vykdyti šias operacijas:

Finansų maklerių atestaciją vykdo finansų rinkos dalyvių asociacija arba jos pasitelktas trečiasis asmuo. Finansų rinkos dalyvių asociacija atsako už finansų maklerių atestaciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepaisant to, kad atestacijos vykdymą perdavė trečiajam asmeniui.

Finansų makleris atestuojamas egzamino būdu. Finansų rinkos dalyvių asociacija kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. Egzaminai rengiami pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Finansų maklerių atestavimo tvarką nustato šis įstatymas, priežiūros institucijos ir finansų rinkos dalyvių asociacijos arba jos pasitelkto trečiojo asmens teisės aktai.

Vykdydama finansų maklerių atestaciją, finansų rinkos dalyvių asociacija ir jos pasitelktas trečiasis asmuo privalo užtikrinti savo veiklos kokybę bei tęstinumą, atestuojamų asmenų atžvilgiu veikti nešališkai ir objektyviai. Šiam tikslui finansų rinkos dalyvių asociacija privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias finansų maklerių atestacijos kokybę, tęstinumą ir nešališkumą. Finansų rinkos dalyvių asociacija kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie finansų maklerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau.

Finansų rinkos dalyvių asociacija ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia per metus įvykusių finansų maklerio egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, atestuotų finansų maklerių skaičių, gautus skundus dėl egzaminavimo ir išvadas dėl skundų pagrįstumo, vidinio veiklos kokybės vertinimo rezultatus, nustatytus pažeidimus, suinteresuotų šalių nuomonę apie šios veiklos kokybę, taip pat kitus reikšmingus duomenis. Šioje dalyje nurodyti duomenys ir informacija skelbiami tik juos apibendrinus ar nuasmeninus.

Finansų maklerio egzaminą išlaikiusių asmenų sąrašas, nurodant vardus ir pavardes, skelbiamas finansų rinkos dalyvių asociacijos interneto svetainėje.

Atestuotas finansų makleris privalo mokytis ir kelti savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 15 valandų per metus. Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad fiziniai asmenys, įmonės vardu teikiantys klientams informaciją apie finansines priemones, įmonės teikiamas investicines ar papildomas paslaugas, turi tinkamą kvalifikaciją šio įstatymo nustatytų reikalavimų laikymuisi užtikrinti ir nuolat tobulina savo kvalifikaciją.

Finansų maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę atskaitomybę, ir tarptautiniais apskaitos standartais.

Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 100 straipsnyje.

Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir centriniam depozitoriumui.

Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.

Priežiūros institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jeigu finansų maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra:

Priežiūros institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos nuomonės, jeigu licencijos siekianti finansų maklerio įmonė yra:

Priežiūros institucija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį. Priežiūros institucija su kitos valstybės narės priežiūros institucija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau atlikdama finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, be šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo patvirtinti ir taikyti skaidrias taisykles ir procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti objektyvius kriterijus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti. Turi būti nustatytos patikimos prekybos sistemų veikimą užtikrinančios valdymo priemonės, įskaitant nenumatytais atvejais taikomas veiksmingas priemones, kad būtų galima pašalinti tinkamo prekybos sistemų veikimo trikdžių riziką.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus, pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą šiose sistemose.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi suteikti pakankamai informacijos arba užtikrinti, kad būtų suteikta prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, kurios pagrindu sistemos naudotojai ir dalyviai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, atsižvelgdami į sistemos naudotojų ir dalyvių padėtį rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi turėti aprašą, kuriame reglamentuojama prieiga prie sistemos infrastruktūros ir nustatyti reikalavimai rinkos dalyviams, siekiantiems tapti sistemos nariais. Šis aprašas turi atitikti šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi turėti priemonių, kad galėtų nustatyti ir valdyti galimas neigiamas pasekmes daugiašalės prekybos sistemos ar organizuotos prekybos sistemos veiklai arba sistemos nariams, dalyviams ir naudotojams dėl galimų interesų konfliktų tarp daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos, šių sistemų savininkų, finansų maklerio įmonės ar rinkos operatoriaus, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, interesų ir interesų siekiant užtikrinti patikimą daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos veikimą.