LegalizeLietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas
Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti klientų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis (toliau šioje dalyje – skundai). Finansų maklerio įmonė privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė klientas ir finansų maklerio įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių finansų maklerio įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti klientui negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Finansų maklerio įmonė klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1877, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00227
Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas profesionaliesiems klientams, išskyrus investavimo rekomendacijų teikimą ir portfelio valdymą, gali nesilaikyti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Finansų maklerio įmonė taip pat gali nesilaikyti šio įstatymo 30 straipsnio 21 dalyje ir 31 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, nebent profesionalieji klientai elektroniniu būdu arba popierine forma informuoja finansų maklerio įmonę, kad pageidauja naudotis šiuose straipsniuose numatytomis teisėmis. Finansų maklerio įmonė registruoja šiuos profesionaliųjų klientų prašymus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2888, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13497
44 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą
Finansų maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje arba teikti investicines ir papildomas paslaugas, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė narė, kurioje ketinama įsteigti filialą arba kurioje ketinamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos nesteigiant filialo, bet pasinaudojant toje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis;
2) numatomos vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos;
3) jeigu ketinama steigti filialą, – filialo organizacinė struktūra, informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informacija apie priklausomų tarpininkų tapatybę;
4) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;
5) filialo vadovų vardai ir pavardės;
6) jeigu ketinama teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, – informacija apie priklausomų tarpininkų organizacinę struktūrą ir numatomą vykdyti veiklą, taip pat apie priklausomų tarpininkų atskaitomybės ryšius ir einamas pareigas finansų maklerio įmonėje.
Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria priklausomą tarpininką, kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks priklausomas tarpininkas yra prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.
Kredito įstaigoms, ketinančioms kitoje valstybėje narėje teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant tos valstybės narės teritorijoje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.
Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie pripažintą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų maklerio įmonė.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
Jeigu priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos valdymo struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją motyvus.
45 straipsnis. Kitose valstybėse narėse įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigiant filialą
Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga turi teisę teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą arba pasinaudodama Lietuvos Respublikoje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, jeigu teisė teikti tokias paslaugas numatyta finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.
Finansų maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą, taip pat priklausomas tarpininkas gali pradėti savo veiklą Lietuvos Respublikoje po to, kai finansų maklerio įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai, kurių veiklos reikalavimų, nustatytų viešojo intereso tikslais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai. Filialas gali būti įsteigtas, o priklausomas tarpininkas gali pradėti savo veiklą, kai finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga gauna tokį priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje nurodytą informaciją.
47 straipsnis. Finansų maklerio įmonių teisė tapti pagrindinės sandorio šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą
Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę tapti pagrindinės sandorio šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos, veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.
Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos nariams turi būti užtikrinta teisė pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:
1) pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų ryšiais ir priemonėmis užtikrinamas veiksmingas ir ekonomiškas atsiskaitymas už sudarytus sandorius ir
2) yra gautas priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninėmis sąlygomis, pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus sandorius, bus užtikrintas veiksmingas ir sklandus rinkos veikimas.
Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų, atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš pareikšdama tokį pritarimą, atsižvelgia į valstybių narių centrinių bankų priežiūros rezultatus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų priežiūra.
Šiame straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės sandorio šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo interesais.
48 straipsnis. Finansų maklerio įmonių ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė pasirinkti pagrindinę sandorio šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą
Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sandorio šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir (arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro jų administruojamoje sistemoje.
Priežiūros institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sandorio šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ĮMONIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
49 straipsnis. Leidimas verstis filialo veikla
Trečiosios valstybės įmonė turi teisę teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams ir klientams, pripažintiems profesionaliaisiais pagal šio įstatymo 38 straipsnį, Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą.
Trečiųjų valstybių įmonių filialams taikomi tokie patys veiklos ir priežiūros reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonėms, atsižvelgiant į šiame skirsnyje numatytas išimtis ir filialo teisinio statuso bei veiklos ypatumus.
Trečiosios valstybės įmonės filialas turi teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje tik trečiosios valstybės įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą verstis filialo veikla ir įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.
Leidimas verstis filialo veikla išduodamas neribotam laikui ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis leidimas nesuteikia teisės trečiosios valstybės įmonės filialui teikti investicinių paslaugų kitose valstybėse narėse.
Leidimas verstis filialo veikla išduodamas tik konkrečiai trečiosios valstybės įmonei, jis negali būti perleidžiamas arba pereiti kitam asmeniui.
Leidimas išduodamas tik dėl vieno filialo veiklos. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Trečiosios valstybės įmonė, kuri kreipiasi dėl leidimo verstis filialo veikla Lietuvos Respublikoje išdavimo, ir jos steigiamas filialas turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) investicinių paslaugų, dėl kurių kreipiasi trečiosios valstybės įmonė, teikimas yra licencijuojama veikla trečiojoje valstybėje, trečiosios valstybės įmonė turi išduotą atitinkamą licenciją ir jos veiklą prižiūri trečiosios valstybės priežiūros institucija, kuri vykdydama savo funkcijas vadovaujasi Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG, angl. FAFT) kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rekomendacijomis;
2) trečiosios valstybės įmonės valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę;
3) asmenys, kuriems priklauso trečiosios valstybės įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, šios įmonės kontroliuojamos įmonės, šioje įmonėje dalyvaujančios įmonės ir asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, trečiosios valstybės įmonės finansinė būklė yra stabili ir gera;
4) priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigojama keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir investuotojų apsaugos;
5) filialas turi pradinį kapitalą, kuriuo laisvai disponuoja ir kurio dydžio pakanka investicinėms paslaugoms teikti, bet yra ne mažesnis, negu nurodyta šio įstatymo 14 straipsnyje;
6) filialo kapitalui skirtų lėšų kilmė yra teisėta;
7) trečiosios valstybės įmonė yra paskyrusi šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį filialo vadovą ir jam suteikta pakankamai įgaliojimų, kad galėtų sukurti teises ir pareigas trečiosios valstybės įmonei, atstovauti šiai įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;
8) trečioji valstybė, kurioje įsteigta trečiosios valstybės įmonė, su Lietuvos Respublika yra pasirašiusi susitarimą, kuris visiškai atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinės sutarties dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje nustatytus standartus ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija apie mokesčius, taip pat apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių yra;
9) trečiosios valstybės įmonė yra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos narė;
10) trečiosios valstybės įmonės filialas yra pasirengęs laikytis šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad nebus užtikrinamas patikimas ir riziką ribojančiais principais paremtas filialo valdymas, investuotojų interesų apsauga ir investavimo paslaugų teikimo tęstinumas.
Trečiosios valstybės įmonė priežiūros institucijai pateikia prašymą išduoti leidimą verstis filialo veikla Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu trečiosios valstybės įmonė pateikia priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:
1) informaciją apie trečiosios valstybės priežiūros instituciją, nurodydama jos pavadinimą; jeigu trečiosios valstybės įmonę prižiūri daugiau negu viena priežiūros institucija, informaciją apie funkcijas, kurios pavestos vykdyti kiekvienai šių priežiūros institucijų;
2) trečiosios valstybės priežiūros institucijos rašytinį patvirtinimą, kad trečiosios valstybės įmonė ir trečiosios valstybės institucija atitinka šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus;
3) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie asmenis, kuriems priklauso trečiosios valstybės įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, šios įmonės kontroliuojamas įmones, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ar asmenis, priežiūros ir valdymo organų narius;
4) trečiosios valstybės priežiūros institucijos leidimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje arba informaciją, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje;
5) trečiosios valstybės priežiūros institucijos patvirtinimą, kad trečiosios valstybės įmonė pastaruosius 3 metus vykdė trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytus veiklos reikalavimus, ir informaciją apie investicines paslaugas, kurias turi teisę teikti trečiosios valstybės įmonė. Jeigu trečiosios valstybės įmonė veikia trumpiau kaip 3 metus, trečiosios valstybės priežiūros institucija turi pateikti patvirtinimą dėl viso trečiosios valstybės įmonės veiklos laikotarpio;
6) trečiosios valstybės įmonės valdymo organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio valdymo organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;
7) priežiūros institucijos nustatytos formos informaciją apie asmenį, paskirtą filialo vadovu, ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad šis asmuo atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jam suteikta pakankamai įgaliojimų, kad galėtų sukurti teises ir pareigas trečiosios valstybės įmonei, atstovauti šiai įmonei Lietuvos Respublikos teisme bei kitose valstybės valdžios ir valdymo institucijose;
8) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės įmonės filialo organizacinė struktūra ir valdymo sistema atitinka šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
9) filialo nuostatus;
10) veiklos rangos sutartis, jeigu tokios yra sudarytos;
11) priežiūros institucijos nustatytos formos verslo planą, kuriame, be kita ko, aprašomos investicinės paslaugos, kurias numatoma teikti, kartu su pastarųjų 3 metų trečiosios valstybės įmonės finansinėmis ataskaitomis, patikrintomis audito įmonės. Trečiosios valstybės įmonė, kuri veikia trumpiau kaip 3 metus, pateikia šio veiklos laikotarpio kiekvienų pasibaigusių finansinių metų finansines ataskaitas, patikrintas audito įmonės;
12) informaciją apie pradinį kapitalą, kuriuo filialas laisvai disponuoja, ir dokumentus, kuriais patvirtinamas trečiosios valstybės įmonės įsipareigojimas suteikti filialo veiklai reikalingas lėšas;
13) dokumentus, kuriais įrodoma, kad trečiosios valstybės įmonė yra įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, kuriai suteiktas veiklos leidimas, arba kompensavimo investuotojams sistemų narė;
14) dokumentus, kuriais įrodoma, kad filialas yra pasirengęs vykdyti šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
15) kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Priežiūros institucija išduoda leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla tik įsitikinusi, kad trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucija kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia Lietuvos Respublikoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla, jeigu trečiosios valstybės įmonė ir (arba) jos filialas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 7 dalyje, ir (arba) nepateikia šio straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat kitais šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl veiklos leidimo išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos.
Priežiūros institucija nustato leidimų verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla išdavimo taisykles.
56 straipsnis. Rinkos operatoriaus pareigos
Rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą;
2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams, nustatyti atsiskaitymų sąlygas;
3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.
Rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme nustatytomis jo pareigomis.
Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas tokį kodeksą, rinkos operatorius turi gauti priežiūros institucijos pritarimą.
Rinkos operatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuoti priežiūros instituciją ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos pateikti jai veiksmų ir priemonių padėčiai ištaisyti planą, kai rinkos operatoriaus pradinis kapitalas tampa mažesnis už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį ir (ar) rinkos operatoriaus nuosavos lėšos tampa mažesnės už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2358, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11980
Rinkos operatorius turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu rinkos operatoriaus vadovams arba kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) 2017/1129 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti rinkos operatorius gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2358, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11980
Priežiūros institucija prižiūri, kaip rinkos operatorius laikosi reguliuojamos rinkos licencijos gavimo reikalavimų ir kitų rinkos operatoriaus veiklai keliamų reikalavimų.
57 straipsnis. Rinkos operatoriaus valdymas
Rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
61 straipsnis. Rinkos operatoriaus kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas ir perleidimas
Rinkos operatoriaus kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama ir perleidžiama tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės kvalifikuotajai įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių daliai įsigyti ar perleisti.
Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio įsigyti rinkos operatoriaus kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus.
64 straipsnis. Finansinių priemonių įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
Finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje turi reglamentuoti aiškios ir skaidrios taisyklės. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, o į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės turi užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių pobūdis leidžia nustatyti teisingą šių finansinių priemonių kainą ir sudaro sąlygas veiksmingam atsiskaitymui.
Emitentas, kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nurodytą informaciją.
Reguliuojamoje rinkoje turi būti nustatytos ir taikomos veiksmingos priemonės, leidžiančios patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų vertybinių popierių emitentai laikosi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.
Reguliuojamoje rinkoje turi būti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą informaciją.
Reguliuojamoje rinkoje turi būti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje reikalavimus.
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi teisės aktų, nustatančių perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reikalavimų. Vertybinių popierių emitentas turi būti informuojamas, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos, jeigu vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.
66 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja objektyviais kriterijais pagrįstos skaidrios ir nediskriminacinės taisyklės.
Šiose taisyklėse, kuriose reglamentuojamos reguliuojamos rinkos narių ir dalyvių pareigos, nustatomi:
1) reikalavimai reguliuojamos rinkos nariams;
2) teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarka ir sąlygos;
3) reguliuojamos rinkos narių pareigos, kylančios iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesijos standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytų toje reguliuojamoje rinkoje, taisyklių;
4) atsakomybė už pareigų neatlikimą;
5) reguliuojamos rinkos narių teisės.
Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:
1) yra nepriekaištingos reputacijos;
2) turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą organizacinę struktūrą;
4) turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurios reguliuojamoje rinkoje yra nustatytos siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 2 ar 3 punkte.
Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai privalo laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taikomų klientams, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą nutolusiais tos reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.
Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie ketinimą imtis tam tikrų toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos priemonių Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.
Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai gaunamas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
Rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas poveikio priemones už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Lietuvos Respublikoje veikiančios rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.
68 straipsnis. Susitarimai su pagrindine sandorio šalimi, tarpuskaitos ir atsiskaitymo susitarimai
Reguliuojamos rinkos turi teisę sudaryti atitinkamus susitarimus su kitos valstybės narės pagrindine sandorio šalimi arba tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, siekiant, kad rinkos dalyviai galėtų pasinaudoti visų arba kai kurių sandorių tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymo paslaugomis.
Nepažeisdama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 III, IV ar V antraštinės dalies nuostatų, priežiūros institucija turi teisę prieštarauti kreipimuisi į pagrindinę sandorio šalį arba tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymo sistemų naudojimui kitoje valstybėje narėje tik tais atvejais, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų reguliuojamos rinkos veikimą ir atsižvelgiant į šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas atsiskaitymo sistemoms taikomas sąlygas.
Siekdama išvengti dvigubos kontrolės taikymo, priežiūros institucija atsižvelgia į centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų jau atliekamą tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.
77 straipsnis. Teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas
Nuolat ir profesionaliai teikti patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto, konsoliduotos informacijos apie sandorius teikimo subjekto arba patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjekto paslaugas (toliau – informacijos apie sandorius paslaugos) gali tik juridiniai asmenys, turintys priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas.
Finansų maklerio įmonei arba rinkos operatoriui, administruojantiems prekybos vietą ir ketinantiems teikti informacijos apie sandorius paslaugas, atskira informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjo licencija neišduodama. Šiuo atveju ketinamomis teikti informacijos apie sandorius paslaugomis yra papildomos galiojančios finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus licencijos.
Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus ir paslaugas, kurias turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
84 straipsnis. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto pareigos
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo nustatyti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad Reglamento (ES) Nr. 600/2014 20 ir 21 straipsniuose nurodyta informacija būtų veiksmingai, nuosekliai ir nedelsiant viešai skelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realiojo laiko.
Informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo sudaryti nediskriminacines galimybes kitiems asmenims greitai ir nemokamai naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo paskelbimo momento. Ši informacija turi būti viešai skelbiama tokiu būdu, kuris suteiktų galimybę konsoliduoti skelbiamą informaciją su kitų šaltinių skelbiamais panašiais duomenimis.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją sudaro šie duomenys:
1) finansinės priemonės identifikavimo kodas;
2) bendra sandorio vertė;
3) sandorio dydis;
4) sandorio sudarymo laikas;
5) laikas, kada buvo pranešta apie sandorį;
6) sandorio valiuta;
7) prekybos vietos, kurioje buvo įvykdytas sandoris, kodas. Jeigu sandorio įvykdymo vieta yra sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, nurodomas kodas SI, kitais atvejais – kodas OTC;
8) specialios sąlygos, jeigu jos buvo taikytos sandoriui.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams, galintiems kilti tarp patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto ir jo klientų. Patvirtinto informacijos apie sandorius skelbimo subjekto paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius privalo tvarkyti turimą informaciją nediskriminaciniu būdu, taip pat įgyvendinti ir taikyti tinkamas priemones, skirtas skirtingų įmonės veiklos funkcijų atskyrimui užtikrinti.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo naudoti patikimas informacijos perdavimo priemones, taip pat priemones, skirtas informacijai apsaugoti nuo duomenų iškraipymo, neteisėtos prieigos arba informacijos nutekėjimo prieš ją viešai paskelbiant.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų nuolatinį ir nenutrūkstamą informacijos apie sandorius skelbimo paslaugų teikimą. Šiuo tikslu patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir taikyti tinkamas procedūras.
Patvirtintas informacijos apie sandorius skelbimo subjektas privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, skirtas duomenų apie sandorius išsamumui patikrinti, nustatyti akivaizdžias klaidas arba praleidimus ir reikalauti, kad duomenys apie sandorius, kuriuose nustatyta klaidų, būtų pateikti iš naujo.
87 straipsnis. Finansinių priemonių apskaita
Finansinės priemonės fiksuojamos darant įrašus finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose šiame įstatyme nustatyta tvarka. Finansinių priemonių sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti sąskaitų tvarkytojai – finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir centriniai depozitoriumai (toliau – sąskaitų tvarkytojai).
Finansinių priemonių apskaitos sistemą sudaro centrinio depozitoriumo ir kitų sąskaitų tvarkytojų tvarkomų tarpusavyje susijusių aukščiausiojo ir žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygių finansinių priemonių sąskaitų ir jų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų bei finansinių priemonių apskaitos principų visuma.
Prie aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio priskiriamos centriniame depozitoriume atidaromos finansinių priemonių sąskaitos, kurios rūšiuojamos pagal įrašų duomenis. Finansinių priemonių sąskaitose darant įrašus fiksuojamas:
1) kiekvienos emitento ar kito asmens išleistos ir centriniame depozitoriume registruotos finansinių priemonių emisijos finansinių priemonių skaičius. Tokios finansinių priemonių emisijos finansinių priemonių skaičius fiksuojamas darant įrašus tik viename centriniame depozitoriume;
2) sąskaitų tvarkytojų klientams priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita yra atidaryta sąskaitų tvarkytojų vardu ir jų klientų naudai;
3) sąskaitų tvarkytojų kliento, jeigu jis turi teisę tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas, klientams priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta sąskaitų tvarkytojo kliento vardu ir jo klientų naudai;
4) sąskaitų tvarkytojams priklausantis nuosavų finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta sąskaitų tvarkytojų vardu ir jų naudai;
5) sąskaitų tvarkytojų klientui priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta finansinių priemonių savininkų vardu ir jų naudai.
Centrinis depozitoriumas turi teisę atidaryti ir tvarkyti kitas finansinių priemonių sąskaitas, kurios gali būti naudojamos apskaitai ir atsiskaitymams.
Centrinis depozitoriumas užtikrina, kad sąskaitų tvarkytojai galėtų atskirti bet kurio iš savo klientų finansines priemones.
Centrinis depozitoriumas užtikrina finansinių priemonių apskaitos sistemos integralumą ir vientisumą, kad išleistų kiekvienos finansinių priemonių emisijos finansinių priemonių skaičius, fiksuojamas darant įrašus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, būtų lygus tos emisijos finansinių priemonių, įtrauktų į kitas aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio sąskaitų tvarkytojų atidarytas ir tvarkomas finansinių priemonių sąskaitas, skaičiui.
Prie žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio priskiriamos sąskaitų tvarkytojų atidaromos finansinių priemonių sąskaitos, kurios rūšiuojamos pagal įrašų duomenis. Finansinių priemonių sąskaitose darant įrašus fiksuojamas:
1) sąskaitų tvarkytojų klientui priklausančių finansinių priemonių skaičius, nurodant, kad finansinių priemonių sąskaita atidaryta finansinių priemonių savininkų vardu ir jų naudai;
2) Lietuvos Respublikoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse registruoto sąskaitų tvarkytojo klientams priklausantis finansinių priemonių skaičius. Šios finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą sąskaitų tvarkytoją, kuris nėra centrinis depozitoriumas, nurodant, kad tas sąskaitų tvarkytojas veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad finansinių priemonių sąskaita yra atidaryta jų klientų naudai.
Sąskaitų tvarkytojai turi teisę atidaryti kitas finansinių priemonių sąskaitas, kurios gali būti naudojamos apskaitai ir atsiskaitymams.
Sąskaitų tvarkytojai užtikrina žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio integralumą ir vientisumą, kad finansinių priemonių skaičius sąskaitų tvarkytojų atidaromose ir tvarkomose aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose būtų lygus tos emisijos finansinių priemonių skaičiui atidaromose ir tvarkomose žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose. Įrašai žemesniojo finansinių priemonių apskaitos lygio finansinių priemonių sąskaitose daromi nedelsiant aukščiausiojo finansinių priemonių apskaitos lygio sąskaitos išrašo ar pranešimo pagrindu.
Įkeistos arba kaip finansinis užstatas pateiktos finansinės priemonės gali būti fiksuojamos:
1) darant įrašus šio straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, nurodant sąskaitų tvarkytojų klientų nuosavybės teisę į finansines priemones. Tokiu atveju apribojama dalies arba visų finansinių priemonių sąskaitoje esančių finansinių priemonių disponavimo teisė;
2) įkeitimo ar finansinio užstato pateikimo tikslu atidarytose finansinių priemonių sąskaitose. Tokios finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito (užstato) davėjo arba įkaito (užstato) turėtojo vardu, nurodant finansinių priemonių savininką. Finansinių priemonių įtraukimas į įkaito (užstato) turėtojo vardu atidarytą finansinių priemonių sąskaitą laikomas jų perdavimu įkaito (užstato) turėtojui.
Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos Centriniam Bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, fiksuojamos darant įrašus Lietuvos banko vardu centriniame depozitoriume atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi Lietuvos banko nustatyta tvarka.
Finansinės priemonės, perduodamos Europos Centrinio Banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos darant įrašus Lietuvos banko vardu centriniame depozitoriume atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, nurodant Europos Centrinį Banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi Lietuvos banko nustatyta tvarka.
94 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS
96 straipsnis. Bendradarbiavimas atliekant priežiūrą, patikrinimus
Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir patikrinimus, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.
Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi teisę atlikti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos rinkos nario.
Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti patikrinimą, taip pat prašyti, kad patikrinimą atliktų priežiūros institucija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Patikrinimai atliekami Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.
97 straipsnis. Keitimasis informacija
Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais, negu sutikime nurodyti, tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją.
Priežiūros institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:
1) tikrinti, ar prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas tam tikrai licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skirdami kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti poveikio priemones;
4) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.
Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad Reglamento (ES) Nr. 596/2014 uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie atvejus, kai priežiūros institucijos kreipimasis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba prašymas keistis informacija pagal šį straipsnį buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per protingą laikotarpį.
Informacija, kuria keičiamasi šio straipsnio 1 dalies tikslais, vykdant finansų maklerio įmonių priežiūrą, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Reglamentu (ES) 2019/2033, apima informaciją apie finansų maklerio įmonės valdymą ir nuosavybės struktūrą, nuosavų lėšų, koncentracijos rizikos, likvidumo reikalavimų laikymąsi, administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, kitus svarbius veiksnius, dėl kurių gali būti daromas poveikis finansų maklerio įmonės keliamai rizikai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms nedelsdama suteikia bet kokią informaciją ir duomenis, gautus atliekant finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrą, apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams ar priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Priežiūros institucija, gavusi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų suteiktą informaciją, imasi visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai, kurios nurodytos šio straipsnio 8 dalyje, išvengti ar pašalinti. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų prašymu turi paaiškinti, kaip atsižvelgė į jų suteiktą informaciją.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Jeigu priežiūros institucija, iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją ir duomenis apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui, turi duomenų, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti, ji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per prašyme nurodytą terminą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Jeigu priežiūros institucija nepritaria priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį, ji gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Siekdama įvertinti Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkte nurodytą sąlygą, priežiūros institucija gali prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją apie garantinių įmokų modelį ir parametrus, taikomus atitinkamos finansų maklerio įmonės garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
98 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 96 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 97 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.
Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
121 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai
Finansų maklerio įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.
Finansų maklerio įmonių, išskyrus nurodytas šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų.
Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, bet saugo klientų pinigus arba finansines priemones ir teikia vieną arba kelias šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas investicines paslaugas, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkstančiai eurų.
Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 arba 6 punktuose nurodytų investicinių paslaugų, taip pat saugoti klientų pinigų ar finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkstančių eurų.
Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant pradinio kapitalo dydį, finansinių priemonių pozicijų turėjimas, siekiant investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga.
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos finansų maklerio įmonės turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jų veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent vieną milijoną eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1,5 milijono eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.
Jei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta įmonė taip pat vykdo draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ji, be šiai veiklai Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų, papildomai turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 25 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jos veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią mažiausiai 500 tūkstančių eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 750 tūkstančių eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.
Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 12 punkte nurodytos įmonės turi turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą, jeigu jos teikia investicines paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse per įsteigtą filialą arba jo neįsteigusios.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
122 straipsnis. Kapitalo rezervai
Finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas, apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
1) kapitalo apsaugos;
2) specialųjį anticiklinį;
3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
5) sisteminės rizikos.
Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.
Paskirstymui iš kapitalo rezervų taikomi priežiūros institucijos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti apribojimai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
251 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-06-28.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-462, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10819
731 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros ir su juo susiję tolesni veiksmai, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą;
2) užtikrinamas asmenų, pranešusių apie pažeidimus, ir asmenų, įtariamų padarius pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama tinkama pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pranešusių apie pažeidimus, ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, įtariamų padarius pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.
Finansų maklerio įmonė ir Centrinis depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės ir Centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė ir Centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-462, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10819
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
99 straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis
Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje valstybėje yra taikomi ne mažiau griežti informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami trečiosios valstybės priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Priežiūros institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš trečiųjų valstybių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne mažiau griežti informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:
1) kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą, įskaitant ir subjektų, kuriems išduotas leidimas veikti kaip centrinėms sandorio šalims, pripažįstamoms pagal Reglamento (ES) 648/2012 25 straipsnį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
2) finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
4) asmenų, dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių, finansų institucijų ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
6) asmenų, veikiančių apyvartinių taršos leidimų rinkose, priežiūrą, siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą;
7) asmenų, veikiančių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose, priežiūrą, siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą.
Jeigu trečiosios valstybės priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais informacijos naudojimo tikslais.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai, gautai iš trečiųjų valstybių priežiūros institucijų.
100 straipsnis. Santykiai su auditoriais
Auditorius, atlikdamas finansų maklerio įmonės, rinkos operatoriaus ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja įmonių veiklą, arba
2) pakenkti įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti sąlyginę nuomonę.
Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu, todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.
101 straipsnis. Alternatyvus (neteisminis) investuotojų ginčų sprendimas
Priežiūros institucija skatina subjektų, užtikrinančių veiksmingą alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių ginčų sprendimą, steigimą ir veiklą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu (neteisminiu) būdu.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS TEISĖS IR ĮGALIOJIMAI
102 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.
Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.
Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, trečiosios valstybės įmonės filialui, rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, įgaliotiems konsultantams, gyvybės draudimo ir profesinių pensijų instituciniams investuotojams, turto valdytojams ar centriniam depozitoriumui duoda tokius privalomus nurodymus:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172
Nr. XIV-2888, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13497
1) laikinai sustabdyti arba nutraukti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
2) per jos nustatytą terminą pašalinti finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
3) sustabdyti arba nutraukti konkrečios finansinės priemonės platinimą ar prekybą ja;
4) nutraukti ar sustabdyti profesinės veiklos, susijusios su investicinėmis ir (ar) papildomomis paslaugomis, teikimą;
5) atkurti iki finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
6) finansų maklerio įmonei turėti nuosavų lėšų, kurios viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
7) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
8) parengti ir įgyvendinti per jos nustatytą terminą jai priimtiną nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
9) suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius arba tinkamai įvertinti turtą pagal kapitalo reikalavimus;
10) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių, sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtis arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką finansų maklerio įmonės patikimumui;
11) sumažinti su finansų maklerio įmonės veikla, produktais ir sistemomis, įskaitant tretiesiems asmenims perduotą veiklą, susijusias rizikas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-767, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26896
12) sumažinti kintamąją atlygio dalį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, mokamą finansų maklerio įmonės vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2715, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11238
13) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavoms lėšoms didinti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
14) apriboti arba nutraukti pelno paskirstymą finansų maklerio įmonės akcininkams arba palūkanų mokėjimą finansų maklerio įmonės išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į finansų maklerio įmonės kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia finansų maklerio įmonės įsipareigojimų neįvykdymo;
15) jai pateikti papildomą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti, arba ją teikti dažniau;
16) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
17) viešai atskleisti papildomą informaciją;
18) vykdyti papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo;
19) įpareigoti sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką;
20) įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą;
21) kai nustatoma, kad dėl pažeidimo buvo gautas pelnas ar išvengta nuostolių, nurodyti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;
22) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
221) finansų maklerio įmonei naudoti didesnius multiplikatoriaus koeficientus, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
222) sustiprinti tvarką, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal šio įstatymo 141 ir 16 straipsnius;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
223) per vienus metus pateikti priežiūros reikalavimų pagal šį įstatymą ir Reglamentą (ES) 2019/2033 vykdymo planą, nustatyti galutinį to plano įgyvendinimo terminą ir planą patobulinti, patikslinant jo taikymo sritį ir galutinį įgyvendinimo terminą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
224) sumažinti finansų maklerio įmonės tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylančią riziką, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
23) pateikti priežiūros institucijai reikalavimų laikymosi atkūrimo planą, parengtą pagal šio įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus, ir nustatyti galutinį šio plano įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus atsižvelgiant į jo taikymo sritį ir galutinį įgyvendinimo terminą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-767, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26896
24) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-767, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26896
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros institucija nustato arba turi pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiosios valstybės įmonės filialo, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo veiklos trūkumus;
2) priežiūros institucija turi duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, gali būti pažeisti;
3) kyla grėsmė finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiosios valstybės įmonės filialo, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo veiklos stabilumui ir patikimumui arba siekiant išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių visuomenės ir (arba) investuotojų interesams.
Pagal šio straipsnio 3 dalies 6 ir 16 punktus nustatant tinkamą individualaus nuosavų lėšų reikalavimo dydį, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-767, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26896
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priežiūros institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje teismo leidimams nustatyta tvarka, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1589, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25156
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, pažeidžia šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsniuose nustatytus reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės finansų maklerio įmonė juos pažeis, turi teisę finansų maklerio įmonei duoti šiuos privalomus nurodymus:
1) įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane, parengtame pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4–11 straipsnių nuostatas, nustatytų procedūrų ar priemonių arba gaivinimo planą atnaujinti, kai šioje dalyje nustatytų nurodymų taikymą paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo galiojančiame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendinti vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį, užtikrinant, kad būtų pašalintos šioje dalyje nustatytų priemonių taikymą paskatinusios aplinkybės;
2) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą terminą jai priimtiną finansų maklerio įmonės veiklos pakeitimo priemonių planą;
3) sušaukti finansų maklerio įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus. Jeigu finansų maklerio įmonės organai nevykdo reikalavimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti jos pasiūlyti klausimai;
4) nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau finansų maklerio įmonės vadovų ar asmenų, priklausančių finansų maklerio įmonės vyresniajai vadovybei, jeigu priežiūros institucija nustato, kad tas asmuo (asmenys) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
5) parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą, vadovaujantis gaivinimo planu;
6) pakeisti finansų maklerio įmonės verslo strategiją;
7) pakeisti finansų maklerio įmonės teisinę ir organizacinę ar veiklos struktūrą.
Kai šio straipsnio 7 dalyje nustatyti privalomi nurodymai duodami finansų maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ir kuri priklauso finansinei grupei, šiai įmonei mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 752 straipsnio nuostatos.
Finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė, trečiosios valstybės įmonės filialas, rinkos operatorius, centrinis depozitoriumas, įgaliotas konsultantas, gyvybės draudimo ir profesinių pensijų institucinis investuotojas, turto valdytojas ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, taip pat privalo vykdyti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172
Nr. XIV-2888, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13497
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, atitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija). Tokiu atveju (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka patikrinimus pagal šį straipsnį) priežiūros institucija turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam finansų maklerio įmonės pertvarkymui pasirengti ir jos turtui bei įsipareigojimams įvertinti. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai.
Taikydama šio straipsnio 3 dalies 15 punktą, priežiūros institucija gali nustatyti reikalavimus finansų maklerio įmonėms teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, nei nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033, jeigu teiktina informacija nedubliuojama ir tenkinama viena iš šių sąlygų:
1) taikomas vienas iš šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindų;
2) priežiūros institucijos vertinimu, būtina rinkti duomenis, kuriais būtų galima įrodyti, kad yra šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas;
3) papildomos informacijos reikalaujama atliekant šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Šio straipsnio 101 dalies tikslais informacija laikoma dubliuojama, kai priežiūros institucija jau turi tokią pat arba iš esmės tokią pat informaciją ar kai priežiūros institucija tą informaciją gali parengti arba ją gali gauti kitais būdais, nei reikalaudama, kad ją pateiktų finansų maklerio įmonė. Priežiūros institucija nereikalauja papildomos informacijos, kai informaciją jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, ir tas skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai parengti iš esmės panašios informacijos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710
Jeigu pagal šį įstatymą pritaikomos finansų maklerio įmonės veiklą ribojančios priemonės ar iškeliama finansų maklerio įmonės likvidavimo byla, kaip jie suprantami pagal Finansinio tvarumo įstatymo 121 straipsnį, priežiūros institucija mutatis mutandis turi Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriuje pertvarkymo institucijai nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybių narių priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1) laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją;
2) laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant patikrinimą, kaip nustatyta šio įstatymo 96 straipsnyje, arba šį prašymą atmeta;
3) laiku neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti atliekant patikrinimą šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 7 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.
Priežiūros institucija pertvarkymo instituciją informuoja apie papildomo kapitalo reikalavimo dydžius, nustatytus pagal šio straipsnio 3 dalies 6 punktą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-767, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26896
103 straipsnis. Laikinasis atstovas finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai
Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai finansų maklerio įmonės veiklai, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai).
Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš finansų maklerio įmonės lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.
Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo finansų maklerio įmonės sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.
Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su finansų maklerio įmonės vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę finansų maklerio įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.
Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama finansų maklerio įmonei ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:
1) nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali stabiliai ir patikimai veikti;
2) finansų maklerio įmonei iškeliama bankroto byla;
3) panaikinamas finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas.
104 straipsnis. Finansų maklerio įmonės laikinojo administratoriaus skyrimas
Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 751 nuostatos.
Skiriant finansų maklerio įmonės laikinąjį administratorių finansų maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ir kuri priklauso finansinei grupei, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 752 straipsnio nuostatos.
105 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.
106 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra vykdoma tik teismo tvarka.
Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.
Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, kreditorių reikalavimų tenkinimui mutatis mutandis taikoma Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.
TAR pastaba. 106 straipsnio 6 dalyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė taikoma bankroto procedūroms, pradėtoms po įstatymo Nr. XIII-2024 įsigaliojimo dienos (2019-04-04), išskyrus šiuos kreditorių reikalavimus:
kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje nurodytų ir toje dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių skolos priemonių, kurias finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, išleido iki įstatymo Nr. XIII-2024 įsigaliojimo dienos (2019-04-04), mutatis mutandis tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta eile.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2024, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-04-03, i. k. 2019-05398
107 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
Priežiūros institucija yra įmonių grupės priežiūros institucija ir atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansų maklerio įmonių grupės, kurioje nėra kredito įstaigų, patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).