Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2002-11-22

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMAS

2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1183

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato saugomų asmenų apsaugos organizavimą, saugomų asmenų statuso įgijimą, apsaugos užtikrinimą, saugomų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę; vadovybės apsaugą užtikrinančios valstybės įstaigos – Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius, struktūrą, finansavimą, bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, taip pat Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko pareigas.

Saugomas asmuo – vadovybė, asmenys, pavaduojantys Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos nariai, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga.

Saugomo asmens statusas – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų saugomų asmenų teisių ir pareigų visuma, susijusi su valstybės įsipareigojimu užtikrinti saugomo asmens apsaugą.

Apsauga – veikla panaudojant fizinę apsaugą, operatyvinius veiksmus, transporto ir kitas technines bei prevencines priemones, skirtas saugomiems asmenims ir saugomiems objektams nuo neteisėtų veiksmų apsaugoti.

Fizinė apsauga – saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto saugumo užtikrinimas pasitelkiant postus, patruliavimą ir asmens sargybinius.

Leidimų sistema – speciali patekimo į saugomus objektus tvarka, apimanti asmens tapatybės nustatymą, leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimą ir (ar) asmens daiktų patikrinimą naudojant metalo detektorius, rentgeno aparatus ar kitas priemones.

Saugomi objektai – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatai ir teritorijos, saugomų asmenų gyvenamosios, darbo ir kitos vietos, kuriose lankosi saugomi asmenys, taip pat transporto priemonės, kuriomis vežami saugomi asmenys.

Saugumo užtikrinimo lygis – saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugos mastas.

Specialus režimas – fizinės apsaugos, techninių ir prevencinių priemonių kompleksas, taikomas saugomame objekte ir skirtas jo apsaugai užtikrinti.

10.

Prevencinės priemonės – galimų teisės pažeidimų priežasčių ir sąlygų šalinimas.

3 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos organizavimo teisiniai pagrindai

Saugomų asmenų apsauga atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais.

4 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos organizavimo principai

Saugomų asmenų apsauga grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, pariteto, viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinės drausmės bei politinio neutralumo principais.

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGOMŲ ASMENŲ STATUSAS, SAUGOMŲ ASMENŲ IR SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS

5 straipsnis. Saugomo asmens statuso įgijimas

Vadovybė saugomo asmens statusą įgyja nuo išrinkimo ar paskyrimo į atitinkamas pareigas įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovybei apsauga skiriama nuo asmens paskyrimo ar išrinkimo iki atleidimo iš pareigų, asmens atsistatydinimo arba kadencijos pabaigos ir, jei tai nustatyta įstatymo, šiam laikotarpiui pasibaigus.

Asmenys, pavaduojantys Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, vadovybės šeimos nariai, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys saugomo asmens statusą įgyja nuo apsaugos paskyrimo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka momento. Lietuvos Respublikos oficialių svečių saugumo užtikrinimo lygį nustato Vyriausybė.

6 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos užtikrinimas

Vadovybės apsaugos departamentas užtikrina vadovybės apsaugą 24 valandas per parą, o kitų saugomų asmenų apsaugos užtikrinimo laikas nustatomas atsižvelgiant į jų saugumo užtikrinimo būtinybę ir interesus.

Vadovybės apsaugos departamentas užtikrindamas saugomų asmenų apsaugą gali:

1) panaudoti fizinę apsaugą;

2) kartu su saugomų objektų administracija nustatyti saugomuose objektuose leidimų sistemą;

3) panaudoti tarnybinius šunis ir technines priemones saugomų objektų patikrai ieškant sprogstamųjų medžiagų ir užtaisų;

4) panaudoti saugomų objektų kontrolės postuose ar už jų ribų technines priemones, skirtas ginklams ir (ar) šaudmenims, sprogmenims ir (ar) sprogstamosioms medžiagoms, kenksmingoms medžiagoms aptikti, nustatyti ir neutralizuoti, taip pat nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams fiksuoti;

5) įstatymų nustatyta tvarka panaudoti operatyvinius veiksmus, skirtus nusikalstamoms veikoms prieš saugomus asmenis užkardyti;

6) pagal savo kompetenciją atlikti teisės pažeidimų prevenciją;

7) derindamas su saugomų objektų administracija, saugomuose objektuose nustatyti specialų režimą;

8) bendradarbiauti su užsienio šalių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių, saugomų asmenų apsaugos tarnybų darbuotojais.

7 straipsnis. Saugomų asmenų teisės

Saugomas asmuo turi teisę:

1) reikalauti, kad būtų paskirta apsauga jo šeimos nariams, gyvenamajai ir (ar) darbo vietai;

2) reikalauti, kad būtų sustiprinta jo, taip pat gyvenamosios ir (ar) darbo vietos apsauga;

3) į privataus gyvenimo neliečiamumą. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams draudžiama pažeisti asmeninį saugomų asmenų gyvenimo, jų tarpusavio santykių su šeimos nariais ar kitais asmenimis privatumą, išskyrus atvejus, kai šios teisės užtikrinimas iš esmės pakenktų saugomo asmens saugumo užtikrinimui;

4) motyvuotai reikalauti, kad būtų pakeisti pareigūnai, užtikrinantys jo fizinę apsaugą;

5) teikti pasiūlymus dėl geresnio apsaugos organizavimo, reikalauti pašalinti esamus trūkumus.

8 straipsnis. Saugomų asmenų pareigos

Saugomi asmenys:

1) nedelsdami informuoja Vadovybės apsaugos departamentą apie savo ir (ar) savo šeimos narių sveikatai ar gyvybei gresiantį pavojų;

2) rūpinasi, kad Vadovybės apsaugos departamentui būtų teikiama informacija apie jų dienotvarkę ir jos pasikeitimus;

3) gavę iš Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų informaciją apie galimą pavojų savo gyvybei ar sveikatai, atsižvelgia į jų siūlomus dienotvarkės ar kelionės maršrutų pakeitimus;

4) negali naudoti savo apsaugai skirtų transporto priemonių pašaliniams žmonėms vežti, jeigu tai galėtų trukdyti jų pačių saugumui užtikrinti;

5) negali sudaryti kliūčių Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams atlikti pareigas;

6) turi sudaryti jį saugantiems pareigūnams tinkamas sąlygas jų funkcijoms atlikti, susilaikyti nuo veiksmų, kurie ženkliai apsunkintų saugumo užtikrinimą;

7) turi susilaikyti nuo veiksmų, nesusijusių su savo pareigomis, jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai informuoja, kad nėra galimybių užtikrinti šių asmenų saugumą.

Vadovybės apsaugos departamentas neatsako už padarinius, atsiradusius dėl to, kad saugomi asmenys pažeidė šio Įstatymo nustatytas pareigas, jei dėl tokio pažeidimo jų saugumo užtikrinimas tapo negalimas.

9 straipsnis. Saugomų objektų apsaugos užtikrinimas

Saugomų objektų apsauga užtikrinama nustatant juose specialų režimą.

Specialus režimas gali būti užtikrinamas:

1) panaudojant fizinę apsaugą;

2) įvedant leidimų sistemą;

3) panaudojant tarnybinius šunis ir technines priemones, skirtas ginklams, šaudmenims ar sprogstamosioms medžiagoms, kenksmingoms medžiagoms aptikti, nustatyti ir (ar) neutralizuoti;

4) panaudojant prevencines ir technines priemones, skirtas saugomiems objektams nuo neteisėtų veikų apsaugoti;

5) įstatymų nustatyta tvarka panaudojant operatyvinius veiksmus nusikalstamoms veikoms prieš saugomus objektus užkardyti.

TREČIASIS SKIRSNIS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO TEISINIS STATUSAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

10 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento teisinis statusas

Vadovybės apsaugos departamentas yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigta biudžetinė įstaiga, užtikrinanti saugomų asmenų apsaugą ir įgyvendinanti kitus įstatymų jai pavestus uždavinius.

11 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento uždaviniai

Pagrindiniai Vadovybės apsaugos departamento uždaviniai yra užtikrinti saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą.

Vadovybės apsaugos departamento uždavinių įgyvendinimo karo atveju, taip pat saugant užsienio valstybių diplomatines atstovybes, tarptautinių organizacijų atstovybes ir konsulines įstaigas bei asmenis, kurie naudojasi diplomatiniais ir konsuliniais imunitetais ir privilegijomis, ir uždavinių įgyvendinimo karinėse teritorijose bei kituose specialaus teisinio režimo objektuose ypatumus nustato tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.

12 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento funkcijos

Vadovybės apsaugos departamentas:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja ir vykdo saugomų asmenų apsaugą, koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos tarnybų ir kitų institucijų, padedančių užtikrinti saugomų asmenų bei objektų saugumą, veiksmus ir pagal savo kompetenciją atsako už saugomų asmenų bei objektų saugumą;

2) už Lietuvos Respublikos ribų užtikrina tik fizinę vadovybės apsaugą. Vadovybės apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų užtikrinimo pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai;

3) įstatymų nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatytu mastu vykdo operatyvinę veiklą, kad užtikrintų jam pavestų uždavinių įgyvendinimą;

4) nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose;

5) kontroliuodamas asmenų, teisėtai turinčių su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ar šaudmenų, patekimą į saugomus objektus, sudaro sąlygas ginklus, šaunamųjų ginklų dalis ar šaudmenis Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus nustatyta tvarka palikti laikinai saugoti buvimo saugomame objekte laikotarpiui;

6) renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją, susijusią su jo uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų atlikimu;

7) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

13 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių institucijomis ir įstaigomis

Vadovybės apsaugos departamentas savo uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis, operatyvinės veiklos subjektais, kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis ir įstaigomis bei užsienio šalių institucijomis ir įstaigomis.

14 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento teisė gauti informaciją

Vadovybės apsaugos departamentas, įgyvendindamas uždavinius ir atlikdamas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis valstybės registru, kadastru, klasifikatorių duomenimis ir kitais valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų kaupiamais ir tvarkomais duomenimis. Kitų įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų turimais duomenimis Vadovybės apsaugos departamentas naudojasi pagal sutartis.

Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, gavusios informaciją apie pavojų saugomų asmenų ir objektų saugumui, privalo nedelsdamos apie tai pranešti Vadovybės apsaugos departamentui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO VALDYMAS IR STRUKTŪRA

15 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamentas ir jo struktūriniai padaliniai

Vadovybės apsaugos departamentą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Vadovybės apsaugos departamentas reorganizuojamas, pertvarkomas ar likviduojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovybės apsaugos departamentą sudaro skyriai, poskyriai ir kiti struktūriniai padaliniai.

16 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento vadovybė

Vadovybės apsaugos departamentui vadovauja direktorius. Jį 5 metų laikotarpiui skiria ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras.

Vadovybės apsaugos departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui.

Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojus direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras.

17 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento direktorius

Vadovybės apsaugos departamento direktorius:

1) atsako už Vadovybės apsaugos departamento uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą bei darbo organizavimą;

2) organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Vadovybės apsaugos departamento ir jo struktūrinių padalinių veiklą;

3) teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl Vadovybės apsaugos departamento struktūrinių padalinių steigimo, pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

4) teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti Vadovybės apsaugos departamento struktūrą ir pareigybių sąrašą;

5) tvirtina Vadovybės apsaugos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus;

6) skiria ir atleidžia iš pareigų Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus ir kitus valstybės tarnautojus;

7) skatina Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus ir kitus valstybės tarnautojus bei skiria jiems drausmines nuobaudas;

8) vidaus reikalų ministro pavedimu pagal savo kompetenciją atstovauja Vidaus reikalų ministerijai Vadovybės apsaugos departamento klausimais;

9) įstatymų nustatyta tvarka rengia ir teikia Vidaus reikalų ministerijai bei Finansų ministerijai Vadovybės apsaugos departamento paraiškas dėl biudžeto asignavimų;

10) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą;

11) paskyrus apsaugą saugomiems asmenis, užtikrina jų supažindinimą su įgyjamomis teisėmis ir pareigomis;

12) nustato saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius;

13) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Vadovybės apsaugos departamento direktorius pagal savo kompetenciją turi teisę pakeisti, sustabdyti ar atšaukti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus.

Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi gali būti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metus dirbęs vadovaujantį darbą valstybės tarnyboje.

18 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento valstybės tarnautojai

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą nustato Valstybės tarnybos įstatymas, šis Įstatymas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinius santykius, o kitų Vadovybės apsaugos departamento valstybės tarnautojų – Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnybos teisinius santykius.

PENKTASIS SKIRSNIS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PAREIGŪNO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

19 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno teisės

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę pakeisti ar atšaukti jiems pavaldžių pareigūnų priimtus sprendimus arba sustabdyti jų vykdymą.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos departamento uždavinių įgyvendinimą, turi teisę:

1) reikalauti iš fizinių ar juridinių asmenų imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų operatyviai pašalintos kliūtys, trukdančios Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui atlikti jo tiesiogines užduotis. Teisėti Vadovybės apsaugos departamento pareigūno reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai ir operatyviai;

2) šio Įstatymo nustatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę jėgą ir (ar) kitas prievartos priemones;

3) užtikrindamas perdavimą informacijos, kurią ypatingais atvejais prašo perduoti saugomas asmuo, naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis. Ryšių priemonės savininko reikalavimu Vadovybės apsaugos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka turi atlyginti savininkui išlaidas ir (ar) padarytus nuostolius;

4) kreiptis į kelių policiją, kad būtų apribotas arba uždraustas transporto ar pėsčiųjų judėjimas, įpareigoti fizinius ir juridinius asmenis laikinai nutraukti darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus saugomų asmenų saugumui;

5) įstatymų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną Vadovybės apsaugos departamento uždaviniams įgyvendinti;

6) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus nepažeisdamas asmens privataus gyvenimo neliečiamumo;

7) saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumui užtikrinti naudoti plombas;

8) užtikrindamas saugomų asmenų, saugomų objektų saugumą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui prieš saugomus asmenis, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisės pažeidėjus į Vadovybės apsaugos departamento ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmens tapatybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenų turimiems daiktams apžiūrėti;

9) persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką prieš saugomus asmenis ir (ar) saugomus objektus, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ir į jas patekti. Atsisakius paklusti, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pareigūnas praneša prokurorui;

10) persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką prieš saugomus asmenis ir (ar) saugomus objektus, veždamas saugomą ar kitą asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims. Transporto priemonės savininko reikalavimu Vadovybės apsaugos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka turi atlyginti savininkui išlaidas ir (ar) padarytus nuostolius;

11) užtikrindamas specialų režimą saugomuose objektuose, teisės aktų nustatyta tvarka iš fizinių ar juridinių asmenų paimti ir perduoti policijai šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas arba kurių laikymą ar naudojimą draudžia įstatymas, jeigu yra pažeistos jų laikymo ar naudojimo taisyklės;

12) užtikrindamas saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumą, apriboti asmenų, turinčių su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ar šaudmenų, ar kitų asmenų, kurie gali sukelti grėsmę, patekimą į saugomus objektus;

13) užtikrindamas saugomo asmens saugumą jo lankymosi vietose ar saugomo objekto saugumą, apžiūrėti juridiniams ir fiziniams asmenims priklausančius ginklus, šaudmenis ir jų laikymo bei saugojimo vietas;

14) užtikrindamas saugomo asmens saugumą, panaudoti specialiąsias transporto priemones;

15) užtikrindamas apsaugą, taip pat siekdamas aptikti sprogstamuosius užtaisus, medžiagas ir (ar) kitas pavojingas medžiagas ir juos neutralizuoti suderinus su savininkais apžiūrėti ir specialiąja technika tikrinti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, taip pat užplombuotas patalpas, teritorijas ir (ar) transporto priemones. Neatidėliotinais atvejais Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę atlikti šiuos veiksmus nederindamas su patalpų ar transporto priemonių savininkais. Tokiu atveju apie atliktus veiksmus nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pranešama prokurorui;

16) tikrinti ir apžiūrėti į saugomų objektų teritoriją įvažiuojantį ir iš jos išvažiuojantį transportą, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus, taip pat kontrolės postuose tikrinti ir apžiūrėti asmenį ir jo bagažą;

17) suderinęs su saugomais asmenimis, keisti jų suplanuotus kelionių maršrutus, gyvenamąsias ir lankymosi vietas, jei iškyla grėsmė saugomų asmenų gyvybei ir (ar) sveikatai ir tai yra būtina jų saugumui užtikrinti;

18) ir kitas įstatymų jam suteiktas teises.

20 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno pareigos

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo:

1) gerbti ir ginti žmogaus garbę ir orumą, kitas teises bei laisves;

2) užtikrinti saugomų asmenų, saugomų objektų saugumą;

3) gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti; nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti; sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padariusį įstatymų uždraustą veiką. Šio punkto reikalavimai, išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai, netaikomi Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų įgyvendinti Vadovybės apsaugos departamento pareigūno vykdomą užduotį;

4) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės;

5) imtis visų galimų priemonių žmonių gyvybei ir sveikatai, asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų situacijų atvejais;

6) teisės aktų nustatyta tvarka saugoti informaciją, susijusią su saugomo asmens gyvenimo privatumu, jeigu ko kita nereikalauja tarnybinės pareigos;

7) pagal savo kompetenciją vykdyti operatyvinę veiklą;

8) vengti nereikalingų asmens teisių suvaržymų;

9) atlikti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas.

Atlikdamas tarnybines pareigas, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo prisistatyti. Jei pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą.

21 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno atsakomybė

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, atlikdamas pareigas ir pažeidęs įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas drausminėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas Vadovybės apsaugos departamento pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

Neteisėta Vadovybės apsaugos departamento pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR KITOKIŲ PRIEVARTOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS

22 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas.

Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip:

1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų priemonių, t.y. guminių lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo ir kitų teisės aktų patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos nuo pasikėsinimo priemonių panaudojimas.

Kai būtina, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas kaip prievartos priemonę gali panaudoti transporto priemonę, taip pat įvairius pagalbinius įrankius.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo ir kitos neprievartinės priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonės rūšį ir jos panaudojimo ribas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. Prieš panaudodamas prievartą Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas privalo įspėti teisės pažeidėją apie tokį ketinimą, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia grėsmę saugomo asmens, pareigūno ar kito asmens gyvybei ir (ar) sveikatai arba įspėti neįmanoma dėl kitų priežasčių.

Apie Vadovybės apsaugos departamento pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui.

23 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:

1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) kai kėsinamasi į saugomą objektą ar kitą turtą;

3) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris priešinasi arba kitaip aktyviai vengia sulaikymo;

4) užtikrindamas teisėto reikalavimo įvykdymą, kai asmuo vengia tai padaryti;

5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei ar sveikatai. Apie tokius įvykius turi būti nedelsiant pranešama policijai. Jei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.

Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola saugomą asmenį, pareigūną ar kitą asmenį arba, nevykdydami teisėtų pareigūno reikalavimų, priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

24 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, gyvūną arba transporto priemonę. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kitos priemonės yra neveiksmingos.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:

1) gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) gindamas saugomą objektą nuo kėsinimosi, jei jis yra susijęs su pavojumi asmenų gyvybei ar sveikatai;

3) sulaikydamas pasikėsinimą į asmens gyvybę ar sveikatą įvykdžiusį asmenį, kuris priešinasi arba kitaip aktyviai vengia sulaikymo;

4) sulaikydamas asmenį, kuris kėsinasi padaryti gyvybei ar sveikatai pavojingą nusikalstamą veiką, kai šis asmuo atsisako vykdyti reikalavimą padėti ginklą arba kitą daiktą, kuriuo galima atimti gyvybę žmogui ar jį sužaloti;

5) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę saugomo asmens, paties pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą kitais būtinojo reikalingumo atvejais.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę šiais atvejais:

1) kai transporto priemonė naudojama pavojingam gyvybei ar sveikatai kėsinimuisi prieš saugomą asmenį, pareigūną ar kitą asmenį;

2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kai jis bando pabėgti transporto priemone.

Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

Užtikrindamas vadovybės apsaugą užsienyje, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas savo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įgyvendina vadovaudamasis tos šalies, kurioje užtikrinama apsauga, teisės aktais.

25 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų naudojimas

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, nesukeldamas grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems užtaisams sunaikinti, patekti į patalpą, kurioje daromos nusikalstamos veikos.

26 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno saugumo garantijos

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti visais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad gali prireikti jį panaudoti.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, iškviesti pagalbą arba įspėti asmenį apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą prieš jį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO FINANSAVIMAS, MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ

27 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento finansavimas

Vadovybės apsaugos departamentas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto, turi atskirą išlaidų sąmatą. Vadovybės apsaugos departamento direktorius yra Vadovybės apsaugos departamentui skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

Vadovybės apsaugos departamentui finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

28 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento materialinis ir techninis aprūpinimas

Vadovybės apsaugos departamentas materialiai ir techniškai aprūpinamas iš jam išlaikyti skirtų lėšų arba kitų lėšų, skirtų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovybės apsaugos departamentas valdo, naudoja valstybės turtą ir juo disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Vadovybės apsaugos departamento veiklos kontrolė

Vadovybės apsaugos departamento veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją kontroliuoja vidaus reikalų ministras, įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos.

Vadovybės apsaugos departamento vidaus darbo ir kontrolės tvarką nustato Vadovybės apsaugos departamento direktorius.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas ir pasiūlymai Vyriausybei

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų socialines garantijas, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį Įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.

Vyriausybė per 3 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo:

1) parengia ir pateikia Seimui šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektus;

2) priima kitus teisės aktus, reikalingus šio Įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

31 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymas Nr. I-1706 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų patvirtinimo“, išskyrus šių nuostatų VII skirsnį, kuris galioja iki šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyto termino;

2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento“ (Žin., 1993, Nr. 17-427);

3) Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų 3, 4, 22, 25, 26, 32 straipsnių pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1727).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

191 straipsnis. Oficialaus įspėjimo taikymas

Oficialus įspėjimas asmeniui šiame Įstatyme suprantamas kaip Vadovybės apsaugos departamento pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Oficialus įspėjimas taikomas vykdant teisės pažeidimų prevenciją, kai yra pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius kelti grėsmę saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumui.

Pareikšti asmeniui oficialų įspėjimą turi teisę Vadovybės apsaugos departamento direktorius, jo pavaduotojai arba Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojų įgalioti asmenys.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas oficialus įspėjimas asmeniui pareiškiamas asmeniškai, pateikiant asmeniui susipažinti pasirašytinai. Oficialiai įspėtas asmuo turi teisę gauti jo oficialaus įspėjimo nuorašą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-341, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3056 (2013-06-12), i. k. 1131010ISTA0XII-341

32 straipsnis. Pareigūnų veiklos garantijos

Pareigūnai tiesioginių funkcijų atlikimo metu negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja pareigūno tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai sulaikomas pareigūnas, darantis nusikalstamą veiką.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ KARJERA

33 straipsnis. Pareigūnų pareigybės Vadovybės apsaugos tarnyboje

Vadovybės apsaugos tarnyboje yra šios pareigūnų pareigybės (nuo aukščiausiosios iki žemiausiosios):

1) direktorius;

2) direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas;

3) valdybos viršininkas;

4) valdybos viršininko pavaduotojas; skyriaus, kuris nėra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas;

5) skyriaus, kuris yra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas;

6) vyriausiasis agentas;

7) vyresnysis agentas;

8) agentas;

9) jaunesnysis agentas.

34 straipsnis. Tarnybiniai rangai

Pareigūnų tarnybiniai rangai (nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo) yra šie:

1) pirmasis tarnybinis rangas;

2) antrasis tarnybinis rangas;

3) trečiasis tarnybinis rangas;

4) ketvirtasis tarnybinis rangas;

5) penktasis tarnybinis rangas;

6) šeštasis tarnybinis rangas;

7) septintasis tarnybinis rangas;

8) aštuntasis tarnybinis rangas;

9) devintasis tarnybinis rangas.

35 straipsnis. Tarnybos pakopos

Tarnybos pakopos (nuo aukščiausiosios iki žemiausiosios) yra šios:

1) šeštoji;

2) penktoji;

3) ketvirtoji;

4) trečioji;

5) antroji;

6) pirmoji.

36 straipsnis. Pareigūnų pareigybių, tarnybinių rangų ir tarnybos pakopų derinimas

Į pareigas skiriantis subjektas, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, pareigūnui suteikia jo pareigybę atitinkantį tarnybinį rangą:

1) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui – pirmąjį tarnybinį rangą;

2) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojams – antrąjį tarnybinį rangą;

3) valdybų viršininkams – trečiąjį tarnybinį rangą;

4) valdybų viršininkų pavaduotojams ir skyrių, kurie nėra kitame struktūriniame padalinyje, viršininkams – ketvirtąjį tarnybinį rangą;

5) skyrių, kurie yra kitame struktūriniame padalinyje, viršininkams – penktąjį tarnybinį rangą;

6) vyriausiesiems agentams – šeštąjį tarnybinį rangą;

7) vyresniesiems agentams – septintąjį tarnybinį rangą;

8) agentams – aštuntąjį tarnybinį rangą;

9) jaunesniesiems agentams – devintąjį tarnybinį rangą.

Pareigūnui, skiriamam į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar profesinės veiklos rezultatus, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmą kartą į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje skiriamam pareigūnui Atrankos komisijos pasiūlymu gali būti nustatoma aukštesnė negu pirmoji, tačiau ne aukštesnė negu trečioji tarnybos pakopa. Kriterijus, kuriais vadovaudamasi Atrankos komisija gali siūlyti pirmą kartą į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje skiriamam pareigūnui nustatyti aukštesnę negu pirmąją tarnybos pakopą, nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Nuosekliai aukštesnė tarnybos pakopa nustatoma tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Nuosekliai aukštesnė tarnybos pakopa taip pat gali būti nustatoma pareigūno tarnybinę veiklą 3 kartus iš eilės įvertinus gerai. Nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa nustatoma pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Jeigu perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui nustačius pirmąją tarnybos pakopą, jo pareiginė alga sumažėtų, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė.

Perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma tokia pat tarnybos pakopa kaip iki perkėlimo nustatytoji.

Perkeltam į žemesnes pareigas šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 4 arba 5 punkte nustatytais pagrindais pareigūnui nustatoma tokio pat eiliškumo tarnybos pakopa kaip iki perkėlimo nustatytoji. Perkeltam į žemesnes pareigas kitais pagrindais pareigūnui nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė, o jeigu ši pareiginė alga būtų didesnė už didžiausią einant naujas pareigas galimą pareiginę algą, – šeštoji tarnybos pakopa.

Tarnybos pakopos nustatomos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.

Vadovybės apsaugos tarnybos vadovams tarnybos pakopos nenustatomos.

37 straipsnis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

Pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar kitoms pareigoms (toliau – pareigūnų veikla) per eilinį arba neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą įvertina tiesioginis vadovas. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas vertina tiesiogiai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pavaldžių pareigūnų tarnybinę veiklą. Vadovybės apsaugos tarnybos vadovų tarnybinė veikla nevertinama.

Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Pareigūnų tarnybinė veikla vertinama kasmet.

Pareigūnų tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai arba nepatenkinamai.

Jeigu pareigūno tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertina labai gerai ar nepatenkinamai arba jeigu pareigūno tarnybinė veikla gerai įvertinama 3 kartus iš eilės, pareigūno tarnybinę veiklą vertina Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – veiklos vertinimo komisija). Veiklos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu.

Veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui siūlo:

1) nustatyti pareigūnui nuosekliai aukštesnę tarnybos pakopą;

2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas;

3) palikti pareigūnui tą pačią tarnybos pakopą, kai nėra galimybės nustatyti aukštesnę tarnybos pakopą ar pasiūlyti aukštesnių pareigų;

4) skatinti pareigūną šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis skatinimo priemonėmis.

Pareigūno tiesioginis vadovas ar veiklos vertinimo komisija, įvertinę pareigūno tarnybinę veiklą gerai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pasiūlymų neteikia ir pareigūno iki tarnybinės veiklos vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinama gerai 3 kartus iš eilės, veiklos vertinimo komisija gali pasiūlyti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui nustatyti šiam pareigūnui nuosekliai aukštesnę tarnybos pakopą.

Veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui siūlo:

1) tobulinti pareigūno kvalifikaciją;

2) nustatyti pareigūnui nuosekliai žemesnę tarnybos pakopą;

3) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas;

4) atleisti pareigūną iš pareigų.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:

1) abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

2) pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba nustatyti pareigūnui nuosekliai aukštesnę tarnybos pakopą.

10.

Veiklos vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 Vadovybės apsaugos tarnybos personalo narių. Jeigu Vadovybės apsaugos tarnyboje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, veiklos vertinimo komisijoje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti šios profesinės sąjungos atstovas. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu arba veiklos vertinimo komisijos nario motyvuotu prašymu veiklos vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo jos sudarymo dienos. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir tvarką, veiklos vertinimo komisijos veiklos tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

11.

Pareigūnas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiuo sprendimu dienos gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vyksta Vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose, švietimo ir kitose įstaigose.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius tvirtina pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, nustato atrankos ir pareigūnų siuntimo mokytis ir tobulinti kvalifikaciją tvarką, tvirtina pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo planus.

Pareigūnams, nusiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, visą mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpį garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, taikomos šiame įstatyme nustatytos socialinės garantijos.

Vadovybės apsaugos tarnyba gali Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka sudaryti su pareigūnu sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą, mokymą ar kvalifikacijos tobulinimą.

Pareigūnas, nutraukęs tarnybos sutartį prieš įsipareigotą tarnauti terminą arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 60 straipsnio 1–6 ir 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 2 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jeigu jos nebuvo atlygintos pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sutartis. Nuo šių išlaidų atlyginimo atleidžiamas pareigūnas, kuris negali tęsti tarnybos dėl ligos, netekto darbingumo arba dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių, ir nepašalinamų priežasčių.

39 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

Pareigūnas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.

Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) tarnybinio būtinumo atveju – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

2) veiklos vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai;

3) atrankos būdu.

Pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo paties prašymu ar sutikimu;

2) tarnybinio būtinumo atveju – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu be pareigūno sutikimo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

3) dėl tarnybos organizavimo pakeitimo panaikinus pareigūno pareigybę;

4) kai dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

5) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

6) kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs pareigūnas.

Pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo paties prašymu ar sutikimu;

2) kai dėl tarnybos organizavimo pakeitimo panaikinama pareigūno pareigybė ir nėra galimybės perkelti pareigūną į lygiavertes pareigas, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

3) kai dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

4) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas;

5) veiklos vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai;

6) pasibaigus kadencijai arba paskyrimo į pareigas laikui, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

7) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, jeigu nėra galimybės perkelti jį į lygiavertes pareigas ir pareigūnas sutinka būti perkeltas;

8) kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs pareigūnas, jeigu nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas sutinka būti perkeltas.

Pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti deleguotas į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pareigūnas į kitas pareigas taip pat gali būti perkeliamas kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

40 straipsnis. Laikinas pavedimas eiti kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais ir perkėlimas į kitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje

Tarnybinio būtinumo atvejais Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius pareigūnams, neperkeldamas jų į kitas pareigas, be jų sutikimo gali laikinai pavesti eiti kitas jų kvalifikaciją, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę atitinkančias aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas. Šiuo laikotarpiu pareigūnas neina pareigų, kurias ėjo iki laikino pavedimo eiti kitas pareigas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas pareigūnui eiti kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip vienus metus nepertraukiamai.

Pareigūnui, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavesta eiti aukštesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai eiti, nustatytą pareiginę algą ir pareigūnui iki pavedimo laikinai eiti kitas pareigas nustatytą tarnybos pakopą. Pareigūnui, kuriam pavesta laikinai eiti žemesnes ar lygiavertes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki šio pavedimo.

Pareigūnas jo sutikimu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje tol, kol grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui mokamas darbo užmokestis, apskaičiuojamas pagal pareigoms, į kurias jis perkeltas, nustatytą pareiginę algą ir tokią tarnybos pakopą, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė. Perkeltam į žemesnes ar lygiavertes pareigas pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino perkėlimo.

Pareigūnas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti perkeliamas į kitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.

41 straipsnis. Tarnybos trukmė

Vadovybės apsaugos tarnybos vadovai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai gali tarnauti tol, kol jiems sukaks 65 metai.

Kiti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai gali tarnauti tol, kol jiems sukaks 60 metų.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO LAIKAS

42 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas

Paros ir savaitės darbo laiko trukmė pareigūnams neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Pareigūnams taikoma suminė darbo laiko apskaita.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgalioti asmenys šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytais atvejais gali pavesti pareigūnui dirbti ne pagal darbo grafiką.

Pareigūnų darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), skaičiuojant per visą apskaitos laikotarpį.

Nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valandos, privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 6 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytą suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).

Pareigūnų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnams turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytais atvejais, kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo šioje dalyje nustatyto poilsio režimo reikalavimų, tačiau privaloma atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnams ne trumpesnį negu šioje dalyje nurodytą nepertraukiamąjį poilsio laiką, o jeigu dėl objektyvių priežasčių tokios trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privaloma suteikti poilsį, užtikrinantį pareigūnų sveikatos ir darbingumo atgavimą.

Pertraukų trukmė, jų pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos nustatomos darbo dienos (pamainų) grafike (toliau – darbo grafikas). Darbo grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki grafiko ar jo pakeitimo įsigaliojimo, o tarnybinio būtinumo atvejais ir pareigūnui sutikus – prieš vieną kalendorinę dieną iki grafiko ar jo pakeitimo įsigaliojimo.

Pareigūnų darbo laiko apskaitos tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

43 straipsnis. Pareigūnų privalomas darbas ne pagal darbo grafiką

Pareigūnai privalo vykdyti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų įsakymą ar nurodymą dirbti darbą ne pagal darbo grafiką:

1) vykdant tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;

2) ruošiantis ginkluotai krašto gynybai;

3) užtikrinant Lietuvos Respublikos oficialių svečių saugumą;

4) nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais;

5) kitais neatidėliotinais atvejais, kai būtina užtikrinti Vadovybės apsaugos tarnybai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgalioti asmenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir neįgalųjį slaugantiems pareigūnams galima pavesti dirbti ne pagal darbo grafiką tik jų rašytiniu sutikimu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

44 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

Pareigūno darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už tarnybinį rangą;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą;

5) priemokos.

Pareigūnams už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Vadovybės apsaugos tarnybos tikslais ir funkcijomis susijusi veikla (toliau – paramos teikimo projektai), iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja šioje dalyje nurodytuose paramos teikimo projektuose ir kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų šiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis pareigūnui nemokamas.

45 straipsnis. Pareiginė alga

Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Pareigūno darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).

Pareigūno pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendrosiomis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš nustatytų to mėnesio darbo valandų ar dienų skaičiaus, gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų ar dienų skaičiaus.

Kasmetinių atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Priedas už tarnybinį rangą

Pareigūnams priedas už tarnybinį rangą skaičiuojamas procentais nuo pareiginės algos ir yra tokio dydžio:

1) devintojo, aštuntojo, septintojo ir šeštojo tarnybinių rangų pareigūnams – 10 procentų pareiginės algos;

2) penktojo tarnybinio rango pareigūnams – 15 procentų pareiginės algos;

3) ketvirtojo ir trečiojo tarnybinių rangų pareigūnams – 20 procentų pareiginės algos;

4) antrojo tarnybinio rango pareigūnams – 25 procentų pareiginės algos;

5) pirmojo tarnybinio rango pareigūnams – 30 procentų pareiginės algos.

47 straipsnis. Tarnybos stažas

Pareigūno tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje datą ir į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, Lietuvos Respublikos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą ar Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip tris tarnybos dienas;

8) pareigūnui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi statutinėse profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys per 3 mėnesius raštu pareiškė valią būti priimti į Vadovybės apsaugos tarnybą, pailginant šį 3 mėnesių laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;

10) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

11) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu taikos įvedimo misijose – kaip 3 dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 dienas.

Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

48 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą

Viršvalandinis darbas – laikas, kurį pareigūnas faktiškai dirba viršydamas apskaitos laikotarpio darbo laiko normą.

Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta darbo grafike, mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą švenčių dieną (ir švenčių naktį) mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą naktį mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Už viršvalandinį darbą mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Pareigūno prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Mokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už tarnybinį rangą ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus.

49 straipsnis. Priemokos ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

Pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;

2) už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas;

3) už tarnybinių gyvūnų priežiūrą ir rengimą;

4) už tarnybinės veiklos specifiką.

Priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, dydį nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šis dydis negali būti mažesnis kaip 5 procentai ir didesnis kaip 50 procentų pareiginės algos.

Priemokos už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas, dydį nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šis dydis negali būti mažesnis kaip 5 procentai ir didesnis kaip 50 procentų pareiginės algos.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priemokų suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos.

Priemokos už tarnybinių gyvūnų priežiūrą ir rengimą dydį, neviršijantį 20 procentų pareiginės algos, nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Priemokos už tarnybinės veiklos specifiką visiems pareigūnams yra vienodo dydžio ir mokamos kiekvieną mėnesį. Priemoka už tarnybinės veiklos specifiką yra iki 1 bazinio dydžio. Šios priemokos dydį nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į tarnybą (iš tarnybos), iš Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

50 straipsnis. Pareigūnų atostogos

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūno tarnybos stažą. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, ištarnavusiems:

1) iki 5 metų – 22 darbo dienos;

2) nuo 5 iki 10 metų – 25 darbo dienos;

3) nuo 10 iki 15 metų – 29 darbo dienos;

4) nuo 15 iki 20 metų – 33 darbo dienos;

5) daugiau kaip 20 metų – 37 darbo dienos.

Pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, suteikiamos papildomos 5 darbo dienų kasmetinės atostogos.

Pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.

Nepanaudotos kasmetinės atostogos ar jų dalis už praėjusius tarnybos metus pareigūnams suteikiama iki einamųjų tarnybos metų pabaigos.

Pareigūnams, kuriems dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu yra išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek, kiek truko laikinasis nedarbingumas, o kai nėra galimybės kasmetines atostogas pratęsti, jos nukeliamos.

Tarnybinio būtinumo atvejais pareigūnai gali būti atšaukti iš kasmetinių atostogų. Tam pareigūno sutikimas nebūtinas. Atšauktas iš kasmetinių atostogų pareigūnas likusias nepanaudotas atostogas gali panaudoti kitu pasirinktu laiku. Žala, padaryta pareigūnui atšaukus jį iš kasmetinių atostogų, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) papildomos mokamos;

6) nemokamos.

Nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi atostogos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Atostogos vaikui prižiūrėti pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau šios atostogos gali trukti tik tol, kol pareigūnui sukaks šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytas amžius. Nesibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti pareigūnas gali grįžti į tarnybą, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų pranešęs Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui.

10.

Paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų laiku pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas suteiktų atostogų per šį laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pareigūnas per šioje dalyje nustatytą laiką nepanaudotas paskatinimo tvarka suteiktas atostogas praranda.

11.

Pareigūnams dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių gali būti suteikiamos nemokamos iki 3 mėnesių per metus atostogos.

12.

Kasmetinių, tikslinių atostogų laikotarpiai yra įskaitomi į pareigūno tarnybos stažą.

13.

Atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui gali būti suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos arba už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama piniginė kompensacija. Jeigu pareigūnui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už 3 tarnybos metų nepanaudotas kasmetines atostogas.

TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XIII-2901 įsigaliojimo (2020-07-01) visos pareigūnų nepanaudotos atostogos yra išsaugomos. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios pareigūnui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Atleidžiant pareigūną iš tarnybos, vadovaujamasi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 50 straipsnio 13 dalies nuostatomis.

51 straipsnis. Pareigūnų draudimas ir pensijos

Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Pareigūnų draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

Pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra

Pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų. Pareigūnams užtikrinamos tokios pačios apimties, kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareigūnų sveikatos priežiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra organizuojama vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudojantis pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

Į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru, o privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi ir vidaus reikalų ministru.

53 straipsnis. Pareigūnams garantuojama teisinė pagalba

Pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas ir dėl to padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą (nusižengimą), ir tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju, taip pat atliekant tarnybines funkcijas ar dėl tarnybos nukentėjusiam pareigūnui iš Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

54 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiamiems iš tarnybos pareigūnams

Pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 60 straipsnio 13, 14, 15 ir 17 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu buvęs pareigūnas grąžinamas į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmoka pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus nepertraukiamo pareigūno tarnybos stažo, didinama pusantro karto, turintiems daugiau kaip 10 metų nepertraukiamo pareigūno tarnybos stažo, – 2 kartus, turintiems daugiau kaip 20 metų nepertraukiamo pareigūno tarnybos stažo, – 3 kartus.

55 straipsnis. Kompensacijos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikdymo atvejais

Pareigūno, kuris žuvo (mirė) dėl tarnybos, šeimos nariams – sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka Švietimo ir mokslo institucijų registre įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar studijuoja nustatyta tvarka Švietimo ir mokslo institucijų registre įregistruotoje aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs (miręs) dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus žuvusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimos nariams bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos.

Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Šioje dalyje nurodytiems pareigūnams nustatomos šios kompensacijos:

1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, – 46,55 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, – 37,24 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, – 27,93 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais tarnybai, – 23,28 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

TAR pastaba. 55 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos mokamos pagal sveikatos sutrikdymo metu galiojusius teisės aktus.

Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos, mokėtinos lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, dydis nustatomas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pareigūnų sveikatos sutrikdymo mastą teisės aktų nustatyta tvarka nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.

Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas žuvo, susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba pareigūnas buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta, kai jis darė tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;

2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta per eismo įvykį, kai šis pareigūnas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė ją vairuoti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti asmeniui;

5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba pareigūno mokymu;

6) pareigūno mirties ar susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

Pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

Į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguotiems pareigūnams šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai pagal teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, yra apmokėtos jų sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidos arba kompensacijas šių pareigūnų žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais (gyvybės draudimo išmoką ar išmoką dėl sveikatos sutrikdymo) turi išmokėti tarptautinė, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucija, kurioje buvo apdrausta pareigūno sveikata ir (ar) gyvybė.

56 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma

Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytas normas.

Pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina, pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką, pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

57 straipsnis. Pareigūnų siuntimas saugoti atstovybių

Su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pareigūnai jų rašytiniu sutikimu ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui gali būti siunčiami saugoti atstovybių. Ši pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.

Nusiųstiems saugoti atstovybių pareigūnams visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taip pat apmokamos įsikūrimo, kelionės, sveikatos draudimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Nusiųstiems saugoti atstovybių pareigūnams šiame įstatyme nustatytos jų teisės ir pareigos garantuojamos tiek, kiek to neriboja tarptautinė ar užsienio valstybės nacionalinė teisė.

58 straipsnis. Kitos pareigūnų garantijos

Pareigūnams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

1) kai pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

2) kai pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

3) kai pareigūnai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;

4) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio (partnerio), jeigu jis nurodytas pareigūno privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

5) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

6) kai pareigūnai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį.

Pareigūnams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio (partnerio), jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas pareigūnas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Mirusio, išskyrus žuvusį dėl tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje, pareigūno šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa.

Pareigūnas gali tęsti tarnybą ir tuo atveju, kai jo sveikatos patikrinimo rezultatai neatitinka keliamų sveikatos būklės reikalavimų, jeigu dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių to reikia Vadovybės apsaugos tarnybos interesams užtikrinti.

Darbo kodekse nustatytos garantijos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir vaikus auginantiems darbuotojams Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams taikomos tiek, kiek jos nenustatytos šiame įstatyme.

Privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems pareigūnams garantuojamos tik einamos pareigos.

Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

59 straipsnis. Pareigūnų nušalinimas nuo pareigų

Pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų šiais atvejais:

1) kai tarnybos metu jis yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, – likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui Vadovybės apsaugos direktoriaus įgaliotų pareigūnų sprendimu;

2) kai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiu;

3) kitų įstatymuose nustatytų subjektų sprendimu – šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, kai:

1) atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir, atlikdamas pareigas, pareigūnas gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą ar daryti naujus pažeidimus;

2) jis įtariamas nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, dėl kurių jam negalima leisti eiti pareigų, padarymu.

Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis, patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones, kuriuos jis gavo eidamas pareigas.

Pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. Pareigūnas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas, per 10 darbo dienų jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.

Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas.

Nušalinimo nuo pareigų terminui pasibaigus, pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.

Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama:

1) paties prašymu;

2) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti tam tikri duomenys (dokumentai) ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), pateikta informacija, žinant, kad ji neteisinga, apie save, savo ryšius ir interesus, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

3) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba jam paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

4) kai jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytas veikas) padarymo ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;

5) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) kai jis sulaužo pareigūno priesaiką;

7) kai jo išbandymo rezultatai yra neigiami;

8) kai jis pažeidžia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus;

9) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu pažemina pareigūno vardą;

10) kai jis teisės aktų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas;

11) veiklos vertinimo komisijos pasiūlymu atleisti pareigūną iš tarnybos;

12) kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

13) kai paaiškėja, kad jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės (yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada) ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas;

14) kai panaikinama pareigybė dėl Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimo ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;

15) kai jis sulaukia šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyto amžiaus;

16) šalių susitarimu;

17) pasibaigus šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytam paskyrimo į pareigas laikotarpiui;

18) kai jis neatitinka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas;

19) kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną.

61 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarka ir sąlygos

Pareigūnai iš tarnybos atleidžiami ir su jais sudarytos tarnybos sutartys nutraukiamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pareigūnus.

Su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų įsipareigojimų. Su delsiančiu grąžinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus daiktus pareigūnu turi būti atsiskaityta tik po to, kai jis visiškai įvykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytus įsipareigojimus.

Atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę šį pareigūną skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones, kuriuos jis gavo tarnaudamas Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Pareigūnas šio įstatymo 60 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo. Nėščiai pareigūnei (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius iki atleidimo.

Negalima atleisti iš tarnybos nėščių pareigūnių, taip pat pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje).

Šio įstatymo 60 straipsnyje nustatytais pagrindais pareigūnai gali būti atleidžiami iš tarnybos jų atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.

Ginčai, kilę dėl atleidimo iš tarnybos, sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

62 straipsnis. Pareigūno atleidimas iš tarnybos paties prašymu

Pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pateikęs rašytinį prašymą. Šiuo atveju pareigūnas atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama prašyme nurodytą dieną.

Jeigu Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius sutinka, pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukta anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti tarnybą savo noru ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Dėl šio pareigūno galimo tarnybinio nusižengimo pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

63 straipsnis. Pareigūnų atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu

Pareigūnas gali pateikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui, o Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 dienas apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu atmestas. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos (jos dydis negali viršyti šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyto dydžio) mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

64 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai

Už pavyzdingą tarnybą pareigūnai gali būti skatinami ar apdovanojami:

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) suteikiant papildomų mokamų atostogų šio įstatymo 50 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka;

4) vienkartine pinigine išmoka, neviršijančia pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos;

5) Vadovybės apsaugos tarnybos atminimo medaliu;

6) Vadovybės apsaugos tarnybos žinybiniu ženklu;

7) vardiniu ginklu.

Už ypatingus nuopelnus tarnyboje pareigūnai gali būti teikiami valstybės apdovanojimams gauti.

Pareigūnai skatinami ir apdovanojami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų pareigūnai neskatinami ir neapdovanojami.

65 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) nuosekliai žemesnė tarnybinė pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas, suteikiant pareigoms, į kurias perkeliama, priskirtą pakopą, atitinkančią jo turėtos pakopos eiliškumą;

6) atleidimas iš tarnybos.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:

1) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų pažeidimą;

2) žmogaus orumą žeminantį elgesį ar kitus tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises veiksmus;

3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;

4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;

5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu;

6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;

7) buvimą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu;

8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;

9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą.

66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė

Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Tarnybinį patikrinimą atlieka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai.

Tarnybinio patikrinimo metu turi būti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtas tarnybinis nusižengimas, nustatytos jo padarymo priežastys ir sąlygos, nustatyti kalti asmenys, tarnybiniu patikrinimu turi būti užtikrinama, kad už tarnybinius nusižengimus atsakytų tik juos padarę asmenys. Jeigu įmanoma, turi būti nustatytos drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonės.

Tarnybinis patikrinimas negali būti atliekamas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų.

Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.

Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, reikalaujama, kad pareigūnas raštu pateiktų paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą.

Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: turėti atstovą, turintį tokias pačias teises kaip ir jo atstovaujamasis tarnybinio patikrinimo metu, kuriam jis atstovauja, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su Vadovybės apsaugos tarnybos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis; teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; dalyvauti vietoje tikrinant su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems pareigūnams dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; gauti baigus tarnybinį patikrinimą priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas; skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą senaties terminas – taip pat 3 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Tarnybinės nuobaudos skiriamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.

10.

Už vieną tarnybinį nusižengimą skiriama viena tarnybinė nuobauda.

11.

Skirdamas tarnybinę nuobaudą, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius atsižvelgia į:

1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį;

2) pareigūno kaltės formą;

3) pareigūno asmenybę;

4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

12.

Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) pareigūnas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;

2) pareigūnas nuoširdžiai gailisi;

3) pareigūnas užkirto kelią žalingiems tarnybinio nusižengimo padariniams, savo noru pašalino padarytą žalą;

4) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;

5) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

6) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;

7) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

8) kitos lengvinančios aplinkybės, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pripažintos svarbiomis.

13.

Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu;

2) tarnybinis nusižengimas buvo tęsiamas nepaisant reikalavimo jį nutraukti;

3) tarnybinis nusižengimas per metus padarytas pakartotinai;

4) tarnybinį nusižengimą padarė asmenų grupė;

5) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pareigūnas.

14.

Pareigūnas neatsako už tarnybinius nusižengimus, padarytus būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą sprendimą.

15.

Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) paskyrimo praėjo vieni metai.

16.

Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 15 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo.

17.

Duomenys apie pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.

18.

Tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

19.

Sprendimai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

67 straipsnis. Pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygos

Pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Vadovybės apsaugos tarnybai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Atlyginama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru.

Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu išskaitomas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, kai padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma žalos atlyginimo suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta žalos atlyginimą išskaičius iš pareigūno darbo užmokesčio šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Pareigūnas, nesutinkantis su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu dėl Vadovybės apsaugos tarnybai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

Pareigūno atleidimas iš tarnybos neatleidžia jo nuo dėl jo kaltės padarytos žalos atlyginimo.

Pareigūno padarytą žalą atlyginusi Vadovybės apsaugos tarnyba turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, Vadovybės apsaugos tarnyba į žalą padariusį pareigūną turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.

Pareigūnai netraukiami materialinėn atsakomybėn, kai yra šio įstatymo 66 straipsnio 14 dalyje nustatytos sąlygos.

10.

Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo už ją tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

VI SKYRIUS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VEIKLOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOJE YPATUMAI

68 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos Vadovybės apsaugos tarnyboje ypatumai

Pareigūnai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai negali būti Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos nariai.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka sudarytoje Vadovybės apsaugos tarnybos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos specialios su Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos. Vadovybės apsaugos tarnybos kolektyvinė sutartis yra darbdavio lygmens rašytinis susitarimas, kurį sudaro Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo ir pareigūnams atstovaujančios Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Vadovybės apsaugos tarnybos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.

Profesinių sąjungų veikla Vadovybės apsaugos tarnyboje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo atlikti Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijas.

Pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Vadovybės apsaugos tarnybos profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš Vadovybės apsaugos tarnybos, reikia išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.

Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš Vadovybės apsaugos tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant šias renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje. Šie asmenys į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje grąžinami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

69 straipsnis. Draudimai, taikomi Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančioms profesinėms sąjungoms

Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama:

1) organizuoti streikus ir juose dalyvauti;

2) organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų Vadovybės apsaugos tarnybos veiklai ar atlikti pareigūnų tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti.

VII SKYRIUS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

70 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos

Pareigūnai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tais atvejais, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Pareigūnai turi teisę panaudoti psichinę prievartą šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:

1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;

2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai, turimais duomenimis, jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);

7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms.

Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;

2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą.

Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę. Jeigu pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų jis nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.

Pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;

2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;

3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;

4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.

Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

10.

Specialiųjų priemonių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

71 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas

Šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) atremdamas ginkluotus saugomų objektų, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;

3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

4) išlaisvindamas įkaitus arba užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;

5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei.

Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis. Be to, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, pareigūnas turi teisę sprogmenis panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, taip pat patekdamas į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai keliantys nusikalstami veiksmai.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ir sprogmenis draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui.

Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie tai, kad pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamųjų ginklų ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

10.

Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 7 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

vadovybės apsaugos įstatymo

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBËS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGÛNØ PAREIGINËS ALGOS

(Baziniais dydiais)

Eil.

Pareigybės pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

Nr.

II pakopa

III pakopa

IV pakopa

V pakopa

VI pakopa

pakopa

Direktorius

18,35

Direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas

17,61

Valdybos viršininkas

14,42

14,85

15,30

15,76

16,23

16,72

Valdybos viršininko pavaduotojas; skyriaus, kuris nėra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas

13,72

14,13

14,56

14,99

15,44

15,87

Skyriaus, kuris yra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas

11,76

12,47

13,21

14,01

14,85

15,47

Vyriausiasis agentas

9,80

10,78

11,86

13,04

14,35

15,20

Vyresnysis agentas

8,50

9,44

10,57

11,84

13,26

14,20

Agentas

8,20

9,10

10,10

11,21

12,45

13,70

Jaunesnysis agentas

6,70

7,57

8,56

9,67

10,92

12,00

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-678, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2693 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-678

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2263, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6122 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2263

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2, 6, 9, 12, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-341, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3056 (2013-06-12), i. k. 1131010ISTA0XII-341

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2, 14, 16, 17, 19, 22, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1164, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13589

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1283, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15005

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1859, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10821

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2178, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20863

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2369, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14171

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-811, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20005

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1010, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01023

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 straipsnio pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2190, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09846

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2901, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10898

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas

521 straipsnis. Pareigūnų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos išlaidų apmokėjimas

Iš Vidaus reikalų ministerijai ir (ar) Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų apmokama:

1) pareigūnų, kurie atlikdami tarnybines pareigas buvo sužaloti, medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

2) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, ir kitose asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų apmokamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų išlaidos įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, ir kitose asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, kai šių paslaugų poreikiui finansuoti nepakanka Vidaus reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2412, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25930

72 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo formavimas

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas formuojamas ir asmenys į šį rezervą įtraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais gali būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 2, 8 punktuose, 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 punktuose nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.

73 straipsnis. Buvimo Vadovybės apsaugos tarnybos rezerve ypatumai

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka dalyvauja kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybose ir mokymuose, kurių metu gali būti aprūpinami specialia apranga. Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių pratybos ir mokymai finansuojami iš tam tikslui Vadovybės apsaugos tarnybai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų.

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nario žūties (mirties), sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybų ar mokymų metu atvejais kompensacijos mokamos šio įstatymo 55 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.

Buvusį Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūną įtraukus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą, jo atleidimo iš Vadovybės apsaugos tarnybos dieną turėtas tarnybinis rangas tampa garbės atsargos tarnybiniu rangu nuo šio asmens įtraukimo į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą dienos.

74 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių pasitelkimas

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį.

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai, pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarant su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis, arba su jais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai, laikinai skiriami į pareigūno pareigas, turi atitikti šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, 21 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Jų sveikatos būklė tikrinama atliekant specializuotą medicininę ekspertizę. Jiems taip pat yra taikomi šio įstatymo 31 straipsnyje numatyti apribojimai.

75 straipsnis. Išbraukimas iš Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo

Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai iš šio rezervo išbraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka:

1) pačių prašymu;

2) jeigu netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jiems sukakus 65 metus;

4) kai neatitinka šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-1921, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08472

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

vadovybės apsaugos įstatymo

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGŪNŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Eil. Nr.

Tarnybinis rangas

Pareigybės pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

Pirmasis tarnybinis rangas

Direktorius

3,8

Antrasis tarnybinis rangas

Direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas

nuo 2,29

Trečiasis tarnybinis rangas

Valdybos viršininkas

nuo 1,80

Ketvirtasis tarnybinis rangas

Valdybos viršininko pavaduotojas; skyriaus, kuris nėra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas

nuo 1,72

Penktasis tarnybinis rangas

Skyriaus, kuris yra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas

nuo 1,41

Šeštasis tarnybinis rangas

Vyriausiasis agentas

nuo 1,12

Septintasis tarnybinis rangas

Vyresnysis agentas

nuo 0,97

Aštuntasis tarnybinis rangas

Agentas

nuo 0,94

Devintasis tarnybinis rangas

Jaunesnysis agentas

nuo 0,77

–––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-2412, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25930

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-678, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2693 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-678

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2263, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6122 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2263

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2, 6, 9, 12, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-341, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3056 (2013-06-12), i. k. 1131010ISTA0XII-341

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2, 14, 16, 17, 19, 22, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1164, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13589

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1283, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15005

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1859, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10821

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2178, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20863

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2369, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14171

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-811, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20005

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1010, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01023

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 straipsnio pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2190, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09846

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2901, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10898

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3404, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24563

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3439, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24616

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1193, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15184

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 58 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1181, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14911

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1921, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08472

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2412, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25930

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 20, 23, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 52-1 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas