LegalizeLietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 7, 10, 16, 18, 21, 24, 28, 36, 46, 49, 50, 52, 53, 56, 59, 65, 67, 68, 77(1) straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 23 (1) ir 77(2 )straipsniais įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 16, 18, 21, 24, 28, 36, 46, 49, 50, 52, 53, 56, 59, 65, 67, 68, 771 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 IR 772 STRAIPSNIAIS
Į S T A T Y M A S
2006 m. birželio 8 d. Nr. X-662
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681; Nr. 91(l)-4106; 2004, Nr. 4-28, Nr. 169-6215, Nr. 171-6296; 2005, Nr. 28-875, Nr. 122-4362, Nr. 143-5183; 2006, Nr. 17-602)
1 straipsnis. 2 straipsnio 20 dalies pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, kol jis priimamas į profesinę karo tarnybą ar išleidžiamas į atsargą arba teisės aktų ar karo mokymo įstaigoje nustatyta tvarka iš jos atleidžiamas ar pašalinamas.“
2 straipsnis. 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas
7 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta ilgalaike valstybine krašto apsaugos sistemos plėtros programa“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta ilgalaike valstybine krašto apsaugos sistemos plėtros programa, sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
3 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies 7 punkto pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;“.
4 straipsnis. 16 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Reguliariųjų pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų dalinių funkcijas tvirtindamas jų nuostatus nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis reguliariųjų pajėgų rūšims, junginiams ir savarankiškiems daliniams duoda kariuomenės vadas.“
5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Kariuomenės pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms
Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:
1) ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti;
2) nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;
3) prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;
4) teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;
5) ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;
6) prireikus padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;
7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;
8) prireikus padėti Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos departamento ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgų;
9) prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų jūroje likvidavimo darbų koordinavimą, atlikti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, kai įvyksta ar gresia orlaivio ar laivo avarija, arba teršalų jūroje likvidavimo darbus.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba apskrities, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, viršininko ar atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų bei civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ar jo įgaliotų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovas.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba aukštesnės pakopos policijos komisariato vadovo paskirtas pareigūnas.
Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Krizių valdymo komiteto sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas krizės valdymo operacijos vadovas.
Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.
Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti Vadovybės apsaugos departamentui nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos departamentui tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos departamentui teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.
Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kariuomenės vado įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų jūroje likvidavimo darbų koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą.
Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms specialiąsias priemones ir ginklus kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Specialiosios priemonės ir ginklai naudojami įstatymų nustatyta tvarka.“
6 straipsnis. 21 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 9 dalimi
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.“
Papildyti 21 straipsnį 9 dalimi:
„9. Karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Šį kodeksą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 231 straipsniu
Papildyti Įstatymą 231 straipsniu:
„231 straipsnis. Priesaikos sulaužymas
Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kario priesaikos sulaužymu, šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos karininko priesaikos sulaužymu, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kariuomenės vado priesaikos sulaužymu laikomas šiurkštus kario drausmės pažeidimas, už kurį karys atleidžiamas iš tarnybos arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos, ir (arba) tyčinės nusikalstamos veikos padarymas.“
8 straipsnis. 24 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios
24 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.
9 straipsnis. 28 straipsnio 4 dalies papildymas 5 punktu
Papildyti 28 straipsnio 4 dalį 5 punktu:
„5) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.“
10 straipsnis. 36 straipsnio 8 dalies pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip
„8. Profesinės karo tarnybos kariai negali: išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti profesinės sąjungos nariais; streikuoti; naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius interesus.“
11 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
46 straipsnyje po žodžio „pulkininko“ įrašyti žodžius „(jūrų kapitono)“, po žodžio „majoro“ įrašyti žodžius „(komandoro leitenanto)“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimas
Kai kuriais atvejais krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Šiam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį.“
12 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Karių stažuočių ir mokymosi sąlygos
Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kariūnų atrankos stažuotei ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kariūnų tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti stažuoti ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“
13 straipsnis. 50 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu kario tarnybos byloje yra įrašų apie drausmės pažeidimus, už kuriuos jis buvo baustas du ar daugiau kartų per vienus metus, arba jeigu karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą (praleidus žodį „garbingai“). Žodis „garbingai“ taip pat gali būti nerašomas, kai karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu atveju.“
50 straipsnio 6 dalyje po žodžio „įrašai“ įrašyti žodžius „taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Karininkams, puskarininkiams ir kariams savanoriams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, nesuteikiama teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą.“
14 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PENKTASIS SKIRSNIS
KARIŲ LAIPSNIAI, ROTACIJA IR ATOSTOGOS“.
15 straipsnis. 52 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas
52 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „seržantai“ įrašyti žodį „viršilos“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) seržantai, viršilos;“.
16 straipsnis. 53 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirmasis eilinio (jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis eilinio (jūreivio) laipsnis.“
17 straipsnis. 56 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jei karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.“
18 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Karių atostogos
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.