Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymas

Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės valdžios, valdymo, vietos savivaldos, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgalinimus.

Kandidatas - asmuo, siekiantis būti išrinktas, paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų pareigas ar tarnybas arba joms patvirtintas.

Privatūs interesai - kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Viešieji interesai - visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

Interesų konfliktas - situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Artimieji giminaičiai ir šeimos nariai - asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 305 straipsnyje.

Asmeninis suinteresuotumas - valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.

Įmonė - visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.

Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, metinė privačių interesų deklaracija pateikiama kiekvienais metais iki gegužės 15 d.

Kandidato privačių interesų deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimo, skyrimo į atitinkamas pareigas valstybinėje tarnyboje ar tvirtinimo joms dienos.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, deklaracija pateikiama nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.

Šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytos deklaracijos pateikiamos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba arba nori dirbti asmuo, vadovui ar jo įgaliotam atstovui.

Nurodytos deklaracijos gali būti pateikiamos ne tik atitinkamoms institucijoms, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams, jeigu tai numato tokios institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

Respublikos Prezidentas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodytų valstybės ar savivaldybės institucijų vadovai metinę ir kitas privačių interesų deklaracijas pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, ir kandidato metinėse privačių interesų deklaracijose turi būti nurodyta deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio:

Pasikeitus deklaruojamiems duomenims po to, kai buvo užpildyta deklaracija, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo dienos privalo juos deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės deklaracijos ir yra jos priedas.

Deklaruojantysis gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neturi bendro ūkio ir dėl to šie duomenys deklaruojančiajam nėra žinomi.

Privačių interesų deklaracijų formą ir pildymo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Deklaracijas saugo pareigūnai, kuriems jos yra pateiktos.

Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų, viceministrų, ministerijų sekretorių, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkų, skyrių pirmininkų ir teisėjų, Aukštesniojo administracinio teismo , apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų ir teisėjų, generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų, Valstybės kontrolės vadovaujančių pareigūnų, apskričių viršininkų, apskričių viršininkų pavaduotojų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, agentūrų, tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių, direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos pirmininko ir valdybos pirmininko pavaduotojų, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir teritorinių muitinių vadovaujančių pareigūnų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir teritorinių mokesčių inspekcijų vadovaujančių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir miestų bei rajonų komisariatų ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (poskyrių) vadovaujančių pareigūnų, policijos generalinio komisaro, vyriausiųjų komisarų, vyresniųjų komisarų, savivaldybių merų, vicemerų, administratorių, savivaldybių tarybų komitetų pirmininkų, Seimo kontrolierių metinių privačių interesų deklaracijų suvestiniai duomenys kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybės lėšomis yra skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Vardinį šioje dalyje išvardytų pareigų sąrašą kiekvienais metais iki kovo 31 d. nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka su šio straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų metinių privačių interesų deklaracijų suvestiniais duomenimis, saugomais šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, gali susipažinti Lietuvos Respublikos pilietis, pateikęs asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, metinės privačių interesų deklaracijos gali būti skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos motyvuotu sprendimu.

Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.

Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, tardytojams, kvotėjams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms:

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių, šeimos narių privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dovanų vertė viršija 1 minimalų gyvenimo lygį (toliau - MGL), o paslaugų vertė viršija 5 MGL, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės privačių interesų deklaracijos ir yra jos priedas.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dovanos vertė viršija 5 MGL, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.