Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1996-09-17
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 101-2301

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUGALŲ VEISLIŲ

APSAUGOS IR SĖKLININKYSTĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. rugsėjo

17 d. Nr. I-1518

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

18 straipsnis.

Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašas

Įvertintos kaip tinkamiausios Lietuvos sąlygomis augalų veislės Valstybinės

augalų veislių vertinimo komisijos teikimu įrašomos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti

augalų veislių sąrašą. Šį sąrašą tvirtina ir keičia Žemės ir miškų ūkio

ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-245, 97.06.10, Žin., 1997, Nr.59-1364 (97.06.25)

19

straipsnis. Veislinių sėklų ir sodmenų dauginimo, importo ir

eksporto reikalavimai

1.

Lietuvos Respublikoje leidžiama dauginti, platinti ir importuoti dauginimui

sėklas bei sodmenis tik tų veislių, kurios įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje

auginti augalų veislių sąrašą. Tais atvejais, kai Lietuvoje trūksta kurios nors

augalų rūšies sėklų ar sodmenų, Žemės ir miškų ūkio ministerija turi teisę

leisti įvežti ir neįrašytų į šį sąrašą veislių sėklas bei sodmenis, nurodant

tikslinę jų naudojimo paskirtį.

2.

Importuoti ar eksportuoti sėklas ir sodmenis galima tik turint jų veislę,

kategoriją(reprodukciją) ir kokybę pažymintį sėklos ir sodmenų sertifikatą bei

fitosanitarinį sertifikatą (originalus). Lietuvoje turi būti  atliekamas

importuotų sėklų ir sodmenų siuntų pakartotinis karantininis tikrinimas.

3.

Veislinių sėklų bei sodmenų importą ir eksportą kontroliuoja muitinė ir

Valstybinė augalų karantino tarnyba.

4.

Sėklos ir sodmenys, importuojami pažeidžiant šio straipsnio reikalavimus,

grąžinami arba konfiskuojami,  o fiziniai ir juridiniai asmenys traukiami

atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5.

Šio straipsnio 1 dalies apribojimai netaikomi, kai sėklos ir sodmenys

įvežami moksliniams ir valstybiniams veislių tyrimams atlikti, taip pat įvežant

sėklinę medžiagą dauginti eksportui. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos fiziniai

ir juridiniai asmenys, su užsienio valstybių partneriais sudarę sutartis dėl

augalų veislių, neįrašytų į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių

sąrašą, sėklų ir sodmenų dauginimo eksportui, privalo apie tai informuoti Žemės

ir miškų ūkio ministeriją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-245, 97.06.10, Žin., 1997, Nr.59-1364 (97.06.25)

20

straipsnis. Veislinių sėklinių pasėlių ir sėklos bei sodmenų

kokybės kontrolė

1.

Veislinių sėklinių pasėlių ir sėklos bei sodmenų kokybę  kontroliuoja

Valstybinė sėklos kokybės  vertinimo tarnyba.

2.

Žemės ūkio augalų aukščiausių reprodukcijų sėklos ir sodmenų, skirtų

veisliniams pasėliams atnaujinti, dauginimą bei platinimą koordinuoja ir

kontroliuoja Žemės ir miškų ūkio ministerija.

3.

Miško ir dekoratyvinių sumedėjusių augalų veislinių sėklų ir sodmenų

dauginimą bei platinimą koordinuoja ir kontroliuoja Žemės ir miškų ūkio

ministerija.

4.

Realizuojamų veislinių sėklų ir sodmenų kokybė turi atitikti  Lietuvos

Respublikoje  galiojančių  standartų reikalavimus. Sėklinės medžiagos kokybė

nurodoma sėklos ir sodmenų sertifikatuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-245, 97.06.10, Žin., 1997, Nr.59-1364 (97.06.25)

21

straipsnis. Licencinė sutartis

1.

Veislės savininkas veislės naudojimo teisę gali perduoti fiziniam ar juridiniam

asmeniui pagal licencinę sutartį. Ji turi būti sudaryta raštu. Sutartyje

nurodoma, kuriam laikui, už kokį atlyginimą ar be jo veislės savininkas

suteikia kitiems asmenims teisę naudoti veislę licencinėje sutartyje nurodytam

tikslui.

2.

Licencijos turėtojas negali šių teisių perduoti trečiajam asmeniui, jeigu tai

nenumatyta sutartyje su veislės savininku.

3.

Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, veislės naudojimo licencinė

sutartis gali būti išduota tik pagal jų tarpusavyje suderintas susitarimo

sąlygas.

4.

Licencinė sutartis įsigalioja tik ją įregistravus Veislių tyrimo centre.

22

straipsnis. Priverstinė licencija

1.

Kai šalyje trūksta įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių

sąrašą augalų veislinės sėklos ar sodmenų, svarbių valstybės ekonomikai,

kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti

veislės savininką išduoti jam priverstinę licenciją ir gauti reikiamą  sėklinę

medžiagą veislinei sėklai ir sodmenims dauginti.

2.

Priverstinę licenciją teismo sprendimu išduoda veislės savininkas. Ji

įregistruojama Veislių tyrimo centre. Teismas taip  pat nustato kompensacijos

veislės savininkui dydį, veislės naudojimo laiką ir sąlygas.

3.

Priverstinė licencija neapriboja 13  straipsnyje nustatytų veislės savininko

teisių.

23

straipsnis. Žyminis mokestis

Žyminio

mokesčio  įstatymo ir Vyriausybės  nutarimų nustatyta tvarka imamas žyminis

mokestis:

1)

6 straipsnis. Paraiškos

padavimas naujai veislei įregistruoti

1.

Paraiška - raštiškas

prašymas naujai veislei įregistruoti - paduodama Veislių tyrimo centrui.

Paduoti šią paraišką turi teisę veislės savininkas iš bet kurios valstybės arba

savininko įgaliotas atstovas. Jeigu veislė priklauso keliems savininkams,

paduodama viena paraiška.

2.

Paraiškos dokumentų

sąrašą ir jų padavimo tvarką nustato Žemės ir miškų ūkio ministerija.

3.

Paraiškos padavimas

Veislių tyrimo centrui neapriboja veislės savininko teisės paduoti paraišką

įregistruoti naują veislę kitos valstybės atitinkamoje įstaigoje. Duodant

paraiškas tai pačiai veislei įregistruoti keliose vietose, vartojamas tas pats

veislės pavadinimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-245,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.59-1364 (97.06.25)

8 straipsnis. Paraiškos

ekspertizė

1.

Paraiškos ekspertizę per

1 mėnesį atlieka Veislių tyrimo centras. Ekspertizės metu nustatomas paraiškos

prioritetas, įvertinama, ar atitinka reikalavimus veislės pavadinimas,

patikrinami visi pateikti dokumentai.

2.

Paraišką priėmus, apie

tai informuojamas pareiškėjas, taip pat paskelbiama viename iš žemės ūkio

laikraščių ar žurnalų arba specialiame leidinyje.

3.

Kiekvienas suinteresuotas

asmuo per 3 mėnesius po šios informacijos paskelbimo spaudoje Veislių tyrimo

centrui gali pareikšti pretenzijas. Veislių tyrimo centras per 2 mėnesius turi

jas išnagrinėti ir pareiškėjui raštu pateikti argumentuotą paaiškinimą.

12 straipsnis. Veislės

apsauga, veislės savininko liudijimas ir autoriaus pažymėjimas

1.

Veislės apsauga lauko

augalams, gėlėms ir kitiems žoliniams augalams galioja 25 metus, o

vaismedžiams, dekoratyviniams ir kitiems sumedėjusiems augalams - 30 metų. Jos

galiojimo laiko pradžia - veislės įrašymo į Augalų veislių registrą data.

Veislių tyrimo centras veislės apsaugos laiką gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip

5 metams.

2.

Veislės savininko

liudijimas išduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, sukūrusiam ar

išskyrusiam naują veislę. Jeigu veislė priklauso keliems savininkams, veislės

savininko liudijime įrašomi visi savininkai ir nurodoma jų nuosavybės dalis

procentais. Pirmas įrašomas veislės savininkas, kurio nuosavybės dalis

didžiausia. Šiuo atveju veislės savininko liudijimas išduodamas visiems veislės

savininkams. Veislės savininko liudijimas galioja visą veislės apsaugos laiką.

3.

Veislės autoriaus

pažymėjimas išduodamas fiziniam asmeniui, sukūrusiam ar išskyrusiam naują

veislę. Jeigu veislę sukūrė ar išskyrė keli fiziniai asmenys, veislės autoriaus

pažymėjimas išduodamas kiekvienam iš jų, nurodant autorystės dalį.

4.

Veislės autoriaus pažymėjimo

galiojimo laikas neribotas.

21 straipsnis. Licencinė

sutartis

1.

Veislės savininkas

veislės naudojimo teisę gali perduoti fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal

licencinę sutartį. Ji turi būti sudaryta raštu. Sutartyje nurodoma, kuriam

laikui, už kokį atlyginimą ar be jo veislės savininkas suteikia kitiems

asmenims teisę naudoti veislę licencinėje sutartyje nurodytam tikslui.

2.

Licencijos turėtojas

negali šių teisių perduoti trečiajam asmeniui, jeigu tai nenumatyta sutartyje

su veislės savininku.

3.

Jeigu veislė priklauso

keliems savininkams, veislės naudojimo licencinė sutartis gali būti išduota tik

pagal jų tarpusavyje suderintas susitarimo sąlygas.

4.

Licencinė sutartis

įsigalioja tik ją įregistravus Veislių tyrimo centre.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

1.

Įstatymo tikslas -

teisiškai reguliuoti fizinių ir juridinių asmenų santykius kuriant ir tiriant

augalų veisles, dauginant ir platinant jų sėklas bei sodmenis.

2.

Šis įstatymas taikomas

Lietuvos Respublikoje auginamų, dauginamų ir platinamų registruotų augalų

veislėms, jų autorių ir savininkų teisėms apsaugoti.

2 straipsnis. Pagrindinės

įstatyme vartojamos sąvokos

1.

Veislė - sukurta nauja

arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskirta genetiškai stabili augalų

grupė, pasižyminti vienodomis (artimomis) biologinėmis ir ūkinėmis savybėmis,

išsilaikančiomis dauginant augalus generatyviniu ar vegetatyviniu būdu,

išsiskirianti iš kitų to paties augalo veislių bent vienu aiškiai atpažįstamu

ir aprašomu požymiu. Veislei gali atstovauti ir vienas augalas ar jo dalis,

jeigu ši dalis gali būti panaudota gauti visam tos veislės augalui. Veislės

kategorijos yra klonai, linijos, pirmosios kartos heteroziniai hibridai ir

populiacijos.

2.

Sėkla ir sodmenys - augalai arba jų dalys,

naudojami atkurti ir dauginti tos pačios veislės augalams.

3.

Veislės autorius - vienas

ar keli fiziniai asmenys, sukūrę arba iš natūraliai gamtoje augančių augalų

išskyrę naują veislę, atitinkančią šio įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

4.

Veislės savininkas -

fizinis ar juridinis asmuo, kuriam veislės savininko teisės pripažintos pagal

šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

5.

Augalų veislių registras

dokumentas.

6.

Licencinė sutartis -

veislės savininko raštiškas susitarimas su fiziniu ar juridiniu asmeniu,

suteikiantis pastariesiems teisę tam tikrą laiką naudoti veislę jos sėkloms ir

sodmenims dauginti bei platinti.

7.

Sėklos sertifikatas -

dokumentas, pažymintis sėklos rūšies ir veislės pavadinimą, kategoriją

(reprodukciją), sėklos siuntos svorį ir sėklos kokybės rodiklius.

8.

Sodmenų sertifikatas -

dokumentas, pažymintis sodmenų rūšies ir veislės pavadinimą,

kategoriją(reprodukciją), sodmenų siuntos kiekį (vnt.) ir kokybės rodiklius.

9.

Fitosanitarinis

sertifikatas - dokumentas, pažymintis augalinės produkcijos fitosanitarinę

būklę.

3 straipsnis. Valstybinis

sėklininkystės valdymas ir augalų veislių apsauga

1.

Lietuvos Respublikoje

valstybinį sėklininkystės valdymą ir augalų veislių apsaugą, atsižvelgdama į

šio darbo specifinį pobūdį, vykdo Žemės ir miškų ūkio ministerija.

2.

Naujas augalų veisles

įregistruoja, veislės apsaugos dokumentus išduoda, veislių vertingumo tyrimus

ir kitas šiame įstatyme numatytas funkcijas atlieka Lietuvos valstybinis augalų

veislių tyrimo centras (toliau - Veislių tyrimo centras), priklausantis Žemės

ir miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.

3.

Visų sėklininkystės

valstybinio valdymo tarnybų struktūrą, atsižvelgdama į šio darbo specifinį

pobūdį, nustato Žemės ir miškų ūkio ministerija.

4.

Sėklininkystės

valstybinio valdymo ir augalų veislių apsaugos tarnybos yra išlaikomos iš

valstybės biudžeto.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-245,

97.06.10, Žin., 1997, Nr.59-1364 (97.06.25)

4 straipsnis. Veislės

autorius ir savininkas

1.

Veislės autoriumi

pripažįstamas vienas ar keli fiziniai asmenys, sukūrę arba iš natūraliai

gamtoje augančių augalų išskyrę naują veislę.

2.

Veislės savininku pagal

šį įstatymą gali būti:

1) fizinis asmuo,

savarankiškai sukūręs ar iš natūraliai gamtoje augančių augalų išskyręs naują

veislę, arba dalyvavęs jos kūrimo bei atrinkimo procese, išskyrus šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus atvejus;

2) juridinis asmuo (mokslo

ir mokymo įstaiga, sėklininkystės firma, įmonė ar kita organizacija), kur

vienas ar keli fiziniai asmenys pagal specialią darbo sutartį arba atlikdami

tarnybinę užduotį sukūrė ar išskyrė naują veislę. Šiuo atveju fizinis asmuo -

veislės autorius turi teisę į dalį pajamų (ne mažiau kaip 3 procentus), gaunamų

veislės savininko už veislinės sėklos ar sodmenų arba jų dauginimo licencijos

pardavimą;

3) fizinio ar juridinio

asmens - veislės savininko teisių perėmėjas ar paveldėtojas.

5 straipsnis. Veislės

pavadinimas

1.

Sukurtai ar išskirtai

naujai veislei suteikiamas pavadinimas. Jis turi būti savitas, trumpas (ne

daugiau kaip du žodžiai), nesikartojantis ir atitikti tarptautinės kultūrinių

augalų nomenklatūros reikalavimus. Veislės pavadinimas negali būti vien iš

skaitmenų, klaidinantis, tapatus tos pačios rūšies ir giminingų rūšių augalų

veislių pavadinimams.

2.

Jeigu Veislių tyrimo

centrui pateiktoje paraiškoje įregistruoti naują veislę siūlomas pavadinimas

neatitinka minėtų reikalavimų, Veislių tyrimo centras turi teisę reikalauti jį

pakeisti.

3.

Įregistruotos veislės

pavadinimas išlieka ir pasibaigus jos apsaugos laikotarpiui. Išimtiniais

atvejais, jei Veislių tyrimo centras sutinka, pavadinimas gali būti pakeistas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

NAUJOS VEISLĖS

ĮREGISTRAVIMAS. VEISLIŲ APSAUGA

7 straipsnis. Paraiškos

prioritetas

1.

Paraiškos padavimo naujai

veislei įregistruoti prioritetas nustatomas pagal jos padavimo laiką. Veislės

savininkas turi teisę pirmąją paraišką paduoti bet kurioje šalyje.

2.

Jei prieš paduodant

paraišką Veislių tyrimo centrui įregistruoti naują veislę jau buvo paduota

paraiška tai pačiai veislei įregistruoti vienoje iš valstybių Tarptautinės naujų

veislių apsaugos konvencijos dalyvių, tai pareiškėjo pageidavimu prioritetine

laikoma pirmosios paraiškos padavimo data. Šiuo atveju Veislių tyrimo centrui

paraiška turi būti paduota ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pirmosios

paraiškos padavimo, o jos kopija, patvirtinta atitinkamos valstybės

kompetentingos įstaigos (kartu pridedant vertimą į lietuvių kalbą), pateikiama

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šios paraiškos padavimo.

9 straipsnis. Naujos veislės

įregistravimo sąlygos

1.

Veislė įregistruojama

nustačius, kad ji atitinka naujumo, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo

reikalavimus.

2.

Veislė laikoma nauja,

jeigu:

1) iki paraiškos padavimo

Veislių tyrimo centrui naujai veislei įregistruoti jos sėklos, sodmenys ar

kitos augalo dalys, veislės savininkui sutikus, nebuvo pardavinėjamos arba

kitaip naudojamos Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 1 metus, išskyrus atvejus,

kai tai buvo daroma mokslinio tyrimo ar dauginamosios medžiagos fondo sukūrimo

tikslu;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.