Lietuvos Respublikos vandens įstatymas
Statistinių duomenų pateikimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su Statistikos departamentu.
Paimamo bei naudojamo vandens ir į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų apskaitos tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija.
39 straipsnis. Valstybinis vandens išteklių kadastras ir duomenų registras
Valstybinis vandens išteklių kadastras yra Valstybinio gamtos išteklių kadastro sudėtinė dalis. Vandens išteklių kadastras rengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal jos patvirtintus nuostatus.
Valstybinis vandens išteklių kadastras rengiamas valstybės lėšomis.
Valstybinio upių, ežerų ir tvenkinių kadastro rengimą koordinuoja Aplinkos apsaugos ministerija, o Valstybinio požeminio vandens kadastro – Lietuvos geologijos tarnyba.
Duomenys apie išduotus leidimus naudoti vandens išteklius, šių leidimų pakeitimus, pratęsimus, panaikinimus registruojami registre, kurį tvarko Aplinkos apsaugos ministerija. Vandeniui tiekti įrengtų gręžtinių šulinių registrą tvarko Lietuvos geologijos tarnyba.
Vandens paėmimo, naudojimo ir nuotekų kiekio bei kokybės rodiklių kaupimo tvarką nustato ir duomenis tvarko Aplinkos apsaugos ministerija.
Valstybiniame vandens išteklių registre ir kadastre sukaupta informacija Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti vieša arba neskelbtina.
Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nemokamai teikti Valstybinio vandens išteklių kadastro tvarkytojui duomenis įtraukti į kadastrą.
40 straipsnis. Vandens išteklių monitoringas
Paviršinio ir požeminio vandens išteklių monitoringas yra aplinkos monitoringo dalis. Aplinkos monitoringą nustato Aplinkos monitoringo įstatymas.
VII skyrius
ATSAKOMYBĖ UŽ VANDENS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
41 straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus
Fiziniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu:
1) naudoja vandens išteklius be leidimo, kai leidimas yra reikalingas;
2) pažeidžia hidrografinių, hidrologinių, ichtiologinių draustinių režimą;
3) patvirtina projektinius dokumentus, kuriuose nėra numatyta vandens telkiniams bei ištekliams neigiamą poveikį mažinančių priemonių, jei tai turėjo būti numatyta;
4) neįgyvendina valstybinėse vandens išteklių naudojimo ir apsaugos programose, schemose arba leidimuose naudoti vandens išteklius numatytų vandensaugos priemonių;
5) ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius daryti poveikį vandens ištekliams ir telkiniams, stato, rekonstruoja, atiduoda bei priima naudoti pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką;
6) vandens telkinius arba jų baseinų teritorijas teršia nuotekomis viršydami teršiančių medžiagų normatyvus, taip pat reglamentuojančių dokumentų nustatytus normatyvus, vandenis teršia termiškai;
7) vandens telkinius arba jų baseinų teritorijas viršydami normatyvus teršia buities, gamybos bei kitomis atliekomis ar atmatomis, naftos produktais, trąšomis, nuodingaisiais chemikalais, radioaktyviosiomis ar kitokiomis vandenims kenksmingomis medžiagomis;
8) pažeidžia vandens telkinių ar vandenviečių vandens apsaugos režimą;
9) pažeidžia vandens telkinių ar vandenviečių apsaugos juostų arba zonų režimą, šiukšlina paviršinio vandens telkinių pakrantes;
10) pažeidžia vandens naudojimo apskaitos, išleidžiamo vandens kokybės nustatymo, nuotekų valymo įrenginių, hidrotechnikos statinių, tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles;
11) gadina hidrotechnikos statinių įrenginius ar įtaisus, savavališkai atlieka hidrotechnikos darbus;
12) nepaiso informacijos apie vandens išteklių naudojimą ir apsaugą teikimo nustatytos tvarkos arba informaciją nuslepia, nepateikia, iškraipo;
13) kliudo vykdyti valstybinę vandens išteklių naudojimo ir apsaugos, hidrotechnikos statinių priežiūros kontrolę, nepaiso kontroliuojančių pareigūnų teisėtų nurodymų;
14) padaro kitokių vandens naudojimo ar apsaugos teisės aktų pažeidimų, už kuriuos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti traukiami atsakomybėn.
42 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika užteršę vandenį ar padarę kitokią žalą vandens ištekliams ar telkiniui, privalo atlyginti žalą ir atkurti vandens būklę iki reikiamos kokybės, likviduoti vandens telkinyje neteisėtos veikos neigiamas pasekmes.
Pažeidus šį įstatymą padaryta aplinkai žala apskaičiuojama pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą skaičiavimo metodiką.
Reikšti pretenzijas ir teikti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo turi teisę:
1) vandens naudotojas ir vandens telkinio savininkas;
2) Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, kai žala yra padaryta valstybės interesams.
VIII skyrius
FINANSINĖS NUOSTATOS
43 straipsnis. Mokesčiai
Juridiniai ir fiziniai asmenys už naudojimąsi vandens ištekliais ir jų teršimą moka mokesčius pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymus ir kitus teisės aktus.
44 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų valymo išlaidų kompensavimas
Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka gali juridiniams ir fiziniams asmenims kompensuoti vandens tiekimo, taip pat nuotekų valymo įrenginių statybos, naudojimo ir priežiūros išlaidas, jeigu šie įrenginiai pastatyti už valstybės ar visuomenės lėšas.
45 straipsnis. Valstybės parama
Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės parama gali būti teikiama subsidijomis bei lengvatiniais kreditais iš valstybės biudžeto ir Valstybinio gamtos apsaugos fondo juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie į gamybą ar kitoje veikloje diegia naujas technologijas, procesus, įrenginius, leidžiančius iš esmės sumažinti vandens naudojimą arba vandens teršimą.
Valstybės parama taip pat gali būti teikiama juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie vykdo vandens išteklių naudojimo ir apsaugos perspektyvius tyrimus.
IX skyrius
PASIENIO VANDENS TELKINIŲ TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
46 straipsnis. Pasienio vandens telkiniai
Pasienio vandens telkiniai ir juose esantys vandens ištekliai naudojami bei verčiamasi ūkine veikla, galinčia turėti neigiamos įtakos šiems telkiniams bei vandens ištekliams, laikantis ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.
47 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
X skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48 straipsnis. Kodekso pripažinimas netekusiu galios
Lietuvos Respublikos vandens kodeksą (Žin., 1972, Nr. 36-290; 1973, Nr. 3-23; Nr. 9-67; 1980, Nr. 9-111; 1984, Nr. 34-391; 1987, Nr. 36-429) pripažinti netekusiu galios.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1807, 2000-07-05, Žin., 2000, Nr. 61-1816 (2000-07-26), i. k. 1001010ISTAIII-1807
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).