Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto patvirtinimo

Redaguota: 1994

Redaguota:

1994.04.14.

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-139,

priimtas 93.04.28, Žin., 1993, Nr.14-352

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS

DEPARTAMENTO STATUTO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-415,

priimtas 94.03.29, Žin., 1994, Nr.27-461

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS

DEPARTAMENTO

STATUTO ANTROJO SKYRIAUS PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU

GALIOS

*** Pabaiga **

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos

Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto

patvirtinimo

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Patvirtinti

Lietuvos   Respublikos   valstybės   kontrolės

departamento statutą

(pridedamas).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

V.LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m.

gruodžio 28 d.

Nr. I-894

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO

STATUTAS

I. Bendrieji nuostatai

Lietuvos   Respublikos   valstybės   kontrolės

departamento

įstatymo  1 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės

kontrolės

departamentas   (toliau  vadinamas departamentu)  yra

Lietuvos

Respublikos   Seimui atskaitinga kontrolės  institucija,

prižiūrinti, ar

teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas

ir kaip vykdomas

valstybės biudžetas.

2.

Departamento   veikla  nukreipta   valstybės  turtiniams

interesams

saugoti   ir   grindžiama   viešumo   bei   teisėtumo

principais.

3.

Departamento  pareigūnų   -   politinių  partijų  narių -

narystė politinėje

partijoje sustabdoma visam tarnybos laikui.

III.

Departamento kontrolierių teisės

kontrolieriai pagal kompetenciją turi teisę:

7.1.  Tikrinti,

ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės

turtas ir kaip

vykdomas valstybės biudžetas.

7.2. Teikti

ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų,

inspekcijų, įmonių,

įstaigų ir organizacijų vadovams teikimus dėl

valstybinės ir

finansinės ūkinės drausmės pažeidimų.

7.3. Teikti

pasiūlymus  už  Lietuvos  Respublikos  įstatymų

numatytus

pažeidimus  atšaukti  įmonės    įregistravimą  įstatymų

nustatyta tvarka.

7.4. Šio

statuto nustatyta  tvarka    skirti    pareigūnams

pinigines

nuoskaitas.

7.5. Lietuvos

Respublikos įstatymų ir šio statuto nustatyta

tvarka reikalauti,

kad administracija atleistų iš einamų pareigų

valstybinių,

valstybinių  akcinių įmonių,  įstaigų,  organizacijų

vadovaujančiuosius

darbuotojus,  šiurkščiai pažeidusius  Lietuvos

Respublikos

įstatymus  arba padariusius  esminę žalą valstybės ar

piliečių interesams.

7.6.

Reikalauti  iš įmonių,  įstaigų,  organizacijų  vadovų,

aukštesniųjų

organizacijų,  kad darbuotojai,    pažeidę  Lietuvos

Respublikos

įstatymus, nustatyta tvarka būtų patraukti drausminėn

arba materialinėn

atsakomybėn.

7.7. Esant

reikalui, tikrinimų  ir revizijų metu pasitelkti

vidaus reikalų

tarnybų   pareigūnus,  kad  būtų  galima įeiti į

gamybines ir kitas

kontroliuojamos organizacijos žinioje esančias

patalpas   ir

nustatyti esamas  materialines  vertybes,  paimti

dokumentus ir

kitokią medžiagą.

7.8. Gauti  iš

ekspertizę  atliekančių įstaigų pažymas pagal

tikrinimo medžiagą.

7.9.

Pasitelkti  vadovams sutikus ministerijų, departamentų,

valstybinių

tarnybų,  inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų

specialistus bei

pavienius asmenis vienkartiniams patikrinimams

bei revizijoms ir

apmokėti jiems už atliktą darbą iš Departamento

lėšų pagal

atitinkamą kontrolieriaus pareiginę algą.

Tikrinamų

įmonių,   įstaigų ir  organizacijų vadovai privalo

Departamento

pareigūnams   ir  jų   pasitelktiems specialistams

sudaryti būtinas

darbo sąlygas:  esant galimybei, skirti atskirą

patalpų su seifu ar

nedegama spinta bei telefonu.

7.10.

Pasitelkti  visuomeninių organizacijų atstovus įmonių,

įstaigų ir organizacijų

ūkinei finansinei veiklai bei valstybinio

turto apsaugai

kontroliuoti.

7.11. Pateikti

teismams ieškinius ir imtis kitokių įstatymų

numatytų priemonių,

kad tikrinimo  metu  Departamento  pareigūnų

nustatytos

neteisėtai  gautos  valstybinių,  valstybinių  akcinių

įmonių, įstaigų  bei

organizacijų  pajamos, taip  pat išaiškintos

neteisėtai

panaodotos  dotacijos ir  asignavimai būtų išieškomi į

valstybės biudžetą.

Iš

valstybinių,   valstybinių   akcinių  įmonių,  įstaigų ir

organizacijų privačiuų

įmonių neteisėtai  gautos lėšos (pajamos)

išieškomos per

teismą.

IV.

Piniginių nuoskaitų skyrimas

nuoskaitų skyrimo pagrindas ir tvarka.

8.1. Valstybės

kontrolierius, jo pavaduotojai ir vyriausieji

kontrolieriai

valstybei   padarytai materialiniai žalai atlyginti

skiria pinigines

nuoskaitas kontroliuojamų įmonių,  įstaigų  ir

organizacijų

pareigūnams, dėl kurių kaltės ši žala atsirado.

8.2. Piniginė

nuoskaita skiriama  neatsižvelgiant į tai, ar

taikomos kitos

atsakomybės    priemonės,     numatytos  Lietuvos

Respublikos

valstybės    kontrolės   departamento įstatymo   32

straipsnyje.

8.3. Piniginė

nuoskaita skiriama padarytos žalos dydžio, bet

ne didesnė   kaip

pareigūno  trijų  mėnesių vidutinio  mėnesinio

atlyginimo, gauto

tuo metu, kai buvo padaryta žala, suma.

8.4.

Departamento  pareigūnų  sprendimai  skirti  pinigines

nuoskaitas priimami

remiantis kontrolierių  ar kitų Departamento

tam įgaliotų įstaigų

bei asmenų atliktų tikrinimų rezultatais.

Svarstant

tikrinimo  rezultatus,  turi  teisę  dalyvauti  ir

pareigūnas, padaręs

žalą valstybei. Apie svarstymo vietą ir laiką

jam pranešama iš

anksto.

8.5.  Padaręs

žalą  valstybei  pareigūnas  tikrinimo  metu

privalo pasiaiškinti

raštu.  Jei  per  kontrolieriaus  nustatytą

terminą

pareigūnas   be  svarbių   priežasčių   atsisako   raštu

pasiaiškinti arba

nepateikia pasiaiškinimo, surašomas aktas.

8.6. Jeigu

materialinė žala  padaryta pareigūnų  veiksmais,

kuriuose yra

baudžiamųjų veikų  požymių, ir dėl to Departamentas

perduoda  medžiagą

teisėsaugos  organams,  piniginės  nuoskaitos

šiems pareigūnams

neskiriamos, o  klausimą dėl  padarytos  žalos

išieškojimo

nustatyta  tvarka  sprendžia  teismas.  Jeigu  pagal

Departamento

medžiagą   priimtas  nutarimas   atsisakyti   kelti

baudžiamąją bylą

arba nutarimas  nutraukti baudžiamąją  bylą  ir

teismui nepateiktas

ieškinys dėl  padarytos  žalos  išieškojimo,

Departamentas turi

teisę paskirti  kaltajam pareigūnui  piniginę

nuoskaitą.

8.7.

Valstybės    kontrolės    departamento    vyriausiųjų

kontrolierių

sprendimai  paskirti piniginę nuoskaitą per 10 dienų

gali   būti

apskųsti   valstybės    kontrolieriui, o valstybės

kontrolieriaus ir

jo pavaduotojų sprendimai per tokį pat terminą

įstatymų nustatyta

tvarka gali būti apskųsti teismui.

Jeigu

išnagrinėjus  skundą  nustatyta,  kad    Departamento

pareigūnų priimtas

sprendimas    dėl     piniginės    nuoskaitos

nepagrįstas, jis

panaikinamas. Išskaityta  piniginės nuoskaitos

suma valstybės

kontrolieriaus, jo pavaduotojų ar teismo sprendimu

iš   valstybės

biudžeto  grąžinama pareigūnui,  iš   kurio  ji

išieškota.

8.8. Piniginė

nuoskaita negali  būti paskirta,  jei praėjo

šeši mėnesiai

nuo   tos  dienos,  kai  buvo nustatyta pareigūno

padarytoji

materialinė   žala, t.y.  nuo tikrinimo akto  surašymo

dienos, ir jei

praėjo treji metai nuo žalos padarymo dienos.

Į   šiuos

terminus  neįskaitomas  laikotarpis,  kurio metu

tikrinimo medžiaga buvo

perduota teisėsaugos organams.

piniginių nuoskaitų dydžio nustatymas.

9.1.

Piniginės   nuoskaitos  pareigūnams   skiriamos,   kai

padaryta tiesioginė

tikra žala.

Žalos dydis

nustatomas pagal  faktinius  įmonės, įstaigos,

organizacijos

nuostolius,  remiantis      buhalterinės  apskaitos

duomenimis,

sugadintų,  prarastų neteisėtai nurašytų materialinių

vertybių (

atskaičiavus nusidėvejimą),  nepagrįstai   pereikvotų

žaliavų ir medžiagų

balansine verte (savikaina).

Materialinių

vertybių  grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo

ar tyčinio

sugadinimo atvejais  žala nustatoma pagal valstybines

mažmenines

kainas;  tais  atvejais,  kai materialinių  vertybių

mažmeninės kainos

mažesnės už didmenines,  -  pagal  didmenines

kainas. Jeigu tos

rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų

nėra,   žala

nustatoma  pagal  kainas,  apskaičiuotas  Ekonomikos

ministerijos Kainų

departamento nustatoma tvarka.

9.2. Piniginių

nuoskaitų dydis  už žalą, kurią kartu padarė

keli pareigūnai,

nustatomas kiekvienam  iš  tų asmenų  atskirai

atsižvelgiant į jų

kaltės dydį ir formą. Visa piniginių nuoskaitų

suma tokiais

atvejais negali viršyti padarytos žalos dydžio.

9.3. Skirdami

piniginę nuoskaitą, valstybės kontrolieriaus,

jo pavaduotojai,

vyriausieji kontrolieriai gali  atsižvelgti  į

pareigūno   kaltės

dydį,  konkrečias aplinkybes  ir  materialinę

padėtį.

10.

Departamento pareigūnų sprendimų dėl piniginių nuoskaitų

vykdymas.

10.1.

Departamento   pareigūnų  sprendimus   dėl  piniginių

nuoskaitų privalo

vykdyti valstybiniai organai, įmonės, įstaigos

ir organizacijos.

10.2.

Sprendimą  skirti  piniginę  nuoskaitą  Departamentas

išsiunčia žalą

padariusiam   pareigūnui į  jo   darbovietę    ir

atitinkamą valstybinę

mokesčių inspekciją  ne  vėliau  kaip per

penkias dienas nuo

jo priėmimo.

10.3. Piniginę

nuoskaitą   įstatymų   nustatyta   tvarka iš

pareigūno išskaito

įmonės, įstaigos ar organizacijos buhalterija

pagal jo darbo

vietą, remdamasi Departamento pareigūnų sprendimu.

Kas mėnesį

išskaitoma 20 procentų mėnesinio darbo užmokesčio, kol

bus išieškota visa

nuoskaitos suma.

Išskaityta

piniginės   nuoskaitos  suma  per  penkias dienas

pervedama į

valstybės biudžetą.

10.4. Iš

asmenų, kurie  neapmokėję  piniginės    muoskaitos

perėjo dirbti   į

kitą  įmonę, įstaigą  ar organizaciją, reikiama

suma išskaitoma

naujoje  darbovietėje.  Šiais atvejais  įmonės,

įstaigos   ir

organizacijos    vadovas, vyriausiasis  buhalteris

privalo departamento

pareigūnų sprendimą dėl piniginės nuoskaitos

su įrašu  apie

išskaitytas  sumas nusiųsti į piniginės nuoskaitos

neapmokėjusio

asmens  naują  darbovietę  ir  apie  tai pranešti

atitinkamai

valstybinei mokesčių inspekcijai.

10.5. Jeigu

piniginės nuoskaitos arba neapmokėtos jos dalies

neįmanoma

išskaityti   iš  darbo  užmokesčio  tų asmenų,  kuriems

paskirta

nuoskaita,   išieškojimo dokumentai persiunčiami  teismo

vykdytojui, kad

reikalinga suma būtų išieškoma iš nurodyto asmens

turto Lietuvos

Respublikos civilinio  proceso kodekso  nustatyta

tvarka.

10.6.   Už

tai,  kad laiku   būtų     išskaitytos  piniginės

nuoskaitos ir kad

išskaitytosios sumos būtų pervestos į valstybės

biudžetą, atsako

įmonių, įstaigų   ar   organizacijų vadovai  ir

vyriausieji buhalteriai.

V.

Reikalavimas atleisti iš pareigų

atleisti iš pareigų pagrindai ir tvarka.

11.1.

valstybės kontrolierius,  jo    pavaduotojai      ir

vyriausieji

kontrolieriai   turi   teisę  reikalauti  atleisti iš

einamų pareigų

kontroliuojamų valstybinių,  valstybinių akcinių

įmonių,   įstaigų,

organizacijų  vadovaujančiuosius darbuotojus,

kurie šiurkščiai

pažeidė  Lietuvos  Respublikos  įstatymus  arba

padarė esminę žalą

valstybės ar piliečių interesams.

Vadovaujantieji   darbuotojai,   kurių  atžvilgiu  gali būti

priimami sprendimai

dėl reikalavimo atleisti juos iš pareigų, yra

valstybinių,

valstybinių  akcinių įmonių administracijos vadovai,

direktorių valdybų

nariai, įstaigų,  organizacijų  vadovai,  jų

pavaduotojai,

vyriausieji  buhalteriai (Vyresnieji  buhalteriai -

ten, kur  nėra

vyriausiojo  buhalterio pareigybės),  struktūrinių

padalinių vadovai.

11.2.

Darbuotojas,  pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus,

tikrinimo metu   kontrolieriui

reikalaujant privalo pasiaiškinti

raštu. Jei  per

kontrolieriaus  nustatytą terminą  darbuotojas be

svarbių priežasčių

atsisako raštu pasiaiškinti arba  nepateikia

pasiaiškinimo,

surašomas aktas.

11.3.

Departamento  pareigūnų  sprendimai  dėl  reikalavimo

atleisti iš

pareigų  valstybinių,  valstybinių  akcinių įmonių,

įstaigų,

organizacijų  vadovaujančiuosius  darbuotojus  priimami

remiantis

kontrolierių atliktų tikrinimų rezultatais ir turi būti

tinkamai juridiškai

pagrįsti bei motyvuoti.

Sprendimas

dėl reikalavimo  atleisti  iš  pareigų  žinybų,

respublikinio

pavaldumo   įstaigų ir  organizacijų vadovus priima

valstybės

kontrolieriaus ir jo pavaduotojai.

11.4.

Pavaduotojas   turi  teisę      dalyvauti   svarstant

Departamente jo

atleidimą iš  pareigų. Apie  svarstymo vietą  ir

laiką jam pranešama

iš anksto. Neatvykimas pakartotinai pakvietus

nėra kliūtis

svarstyti tikrinimo medžiaga iš esmės.

11.5. Negali

būti priimtas  sprendimas reikalauti atleisti

vadovaujantįjį

darbuotoją iš pareigų, jei praėjo vienas mėnuo nuo

tos dienos,  kai

buvo  nustatytas pažeidimas,  t.y. nuo tikrinimo

akto surašymo

dienos, ir jei praėjo šeši mėnesiai nuo pažeidimo

padarymo dienos.

Tais atvejais,

kai pažeidimu padaroma esminė žala valstybės

ar   piliečių

interesams,  sprendimas  dėl reikalavimo  atleisti

vadovaujantįjį

darbuotoją   iš  pareigų gali  būti  priimtas  per

trejus metus nuo

pažeidimo padarymo dienos, tačiau ne vėliau kaip

per vieną   mėnesį

nuo tos dienos, kai buvo nustatytas pažeidimas

ir surašytas

tikrinimo aktas.

12.

Departamento   pareigūnų  sprendimų   dėl   reikalavimo

atleisti iš pareigų

vykdymas.

12.1.

Sprendimą    dėl  reikalavimo   atleisti  iš pareigų

Departamentas

išsiunčia   darbuotojui,  taip  pat į jo darbovietę

arba aukštesniajam

organui ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo

priėmimo.

12.2

Departamento    sprendimus  dėl reikalavimo  atleisti

vadovaujantįjį

darbuotoją iš pareigų privalo vykdyti valstybiniai

organai, įmonės,

įstaigos, organizacijos,   kurių  kompetencijai

įstatymai

priskiria spręsti  atitinkamo  darbuotojo  atleisdimo

klausimą.

12.3.

Departamento   vyriausiųjų kontrolierių  sprendimą dėl

reikalavimo

atleisti   iš  pareigų  darbuotojas,  kurio atžvilgiu

priimtas toks

sprendimas, gali per 10 dienų nuo sprendimo gavimo

apskųsti valstybės

kontrolieriui. Skundas turi būti išnagrinėtas

per 10 dienų nuo jo

gavimo dienos. Valstybės kontrolieriaus ir jo

pavaduotojų

sprendimai  per tokį  pat terminą  įstatymų nustatyta

tvarka gali būti

apskųsti teismui.

Skundas turi